bendradarbiavimas

„Ekonomiškai išsivysčiusiai valstybei reikalingas glaudus verslo ir universitetų bendradarbiavimas“, – teigia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentė Lina Klovienė. Siekiant stiprinti studijų kokybę, į Apskaitos studijų krypties programų komitetą įtraukiami verslo įmonių atstovai, kurie tiesiogiai dalyvauja studijų programų turinio ir struktūros tobulinime.

 Lietuva teikia prioritetą bendradarbiavimui su Kinija transporto srityje, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Seimo vadovas ir Lietuvos parlamentarai penktadienį Seime susitiko su Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinio komiteto pirmininku Džangu Dedziangu ir jo vadovaujamos delegacijos nariais. „Tikimės, kad šis vizitas turės didelį postūmį ir Lietuvos, ir Kinijos ir bendravimui ir ekonomikai.

Estijos parlamente ketvirtadienį prasideda trijų dienų konferenciją, per kurią bus aptariami NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo klausimai dabartinėje tarptautinio saugumo aplinkoje. Kaip nurodė Estijos ir NATO draugija (EATA), per šias diskusijas prie apskritojo stalo bus nagrinėjami klausimai, susiję su pasikeitusia saugumo aplinka, taip pat ES ir Aljanso karinio bendradarbiavimo aspektai.

Maskva nepagrįstais laiko Baltijos šalių pareiškimus dėl „Rusijos karinės grėsmės“ ir nemato kliūčių plėtoti su jomis abipusiai naudingą bendradarbiavimą, antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Periodiškai iš Vilniaus, Rygos ir Talino pasigirstantys pareiškimai apie tai, kad Rusija kelia pavojų Baltijos šalių identitetui ir turi jų atžvilgiu kažkokių agresyvių užmačių, yra absurdiški ir absoliučiai be pagrindo.

Sveikindama Vokietijos vadovaujamą NATO batalioną Lietuvoje, Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen) antradienį žadėjo ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Kreipdamasi į karius Rukloje, ministrė daug dėmesio skyrė Lietuvos istorijai, įskaitant Vokietijos atsakomybę už nacistinę okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais, o vėliau atsakė į žurnalistų klausimus apie santykius su Rusija ir JAV.

Rusija gali pradėti vaidinti labai svarbų vaidmenį probleminiame Pietų Kinijos jūros regione 2017-ais metais – tai rodo jos pasirinkta strategija, galinti pakeisti dabartinę situaciją. Pasak Rusijos valstybinio informacinio kanalo „Sputnik News“, yra mąstoma apie Rusijos jūrų pajėgų dalyvavimą karinėse pratybose karti su Filipinais. Oficialus tokių pratybų tikslas – kovoti su piratavimu ir terorizmu jūroje, rašo news.com.au.

Net ir esant sudėtingiems santykiams su Rusija galima bendradarbiauti kultūros, medicinos, turizmo srityse, sako Seimo narys, buvęs ambasadorius Maskvoje Antanas Vinkus. Jis galimus kontaktus su šia kaimynine šalimi ketvirtadienį aptarė su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. „Kalbėjome apie tai, kokiose srityse mes galėtume daug nuveikti. Profesorius pristatė savo viziją, kad tai yra kultūra, kad tai yra medicina, kad tai yra asmeninės pažintys senos išsaugotos.

Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga (MITAP II)“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Keičiantis JAV administracijai, iš vizito Valstijose grįžę Seimo nariai ragina didinti finansavimą santykių su šia strategine partnere palaikymui bei naujų ryšių mezgimui, o regione – stiprinti bendradarbiavimą su kaimynine Lenkija.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Europos lyderiai penktadienį pabrėžė, kad būtina palaikyti bendradarbiavimą per tarptautines organizacijas, tarp jų ir NATO, taip pat tvirtino, jog būtina tęsti sankcijas Rusijai dėl konflikto Ukrainoje. Per šias derybas, kuriose po sukrečiančių rinkimų JAV, kur prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), šešios derybų dalyvės sutarė, kad karą Sirijoje galima užbaigti tik diplomatinėmis priemonėmis.

Trečiadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vyksta į Kopenhagą atstovauti Lietuvai Šiaurės ir Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikime. Jo metu planuojama aptarti svarbiausius regioninio bendradarbiavimo klausimus. Ministrai taip pat planuoja diskutuoti apie bendradarbiavimą energetikos ir transporto srityse, aptarti saugumo padėtį regione ir NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje metu priimtų sprendimų įgyvendinimą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Rolandas Kačinskas rugsėjo 16 dieną dalyvavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusioje mokslinėje konferencijoje „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“, skirtoje Lenkijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečiui paminėti.

Kai viešint užsienyje kas paklaus, kuo garsi Lietuva, galime drąsiai teigti, kad esame lazerių šalis. Ir nė kiek nesumeluosime. Lazerių pramonė – sritis, kurioje, pasak doc. dr. Miko Vengrio, esame tikrai nemažai pasiekę lyginant su tokiomis išsivysčiusiomis šalimis kaip JAV, Kinija, Vokietija ir kitos. Galima neabejoti, kad tarp lyderių ir liksime – šios pramonės šakos pardavimai tik auga, daugėja ir lazerius gaminančių įmonių.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė antradienį pranešė sutarę, kad institucijos bendradarbiaus spręsdamos krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų problemas. „Man atrodo, kad mes abu ir mūsų darbuotojai matome tam tikrus trūkumus, kurie yra sistemoje, kuriuos reikėtų remiantis bendra viešųjų pirkimų patirtimi ir patirtimi krašto apsaugos sistemoje tobulinti“, - žurnalistams po susitikimo sakė J.Olekas.

Jungtinės Valstijos visuomet laikėsi duotų įsipareigojimų, todėl Baltijos šalys pasitiki šia valstybe, nepaisant to, kokia bus konkreti administracija, sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Galiu tik taip pasakyti – kad mes tikime Jungtinėmis Valstijomis, o ne konkrečia administracija. Ši valstybė niekada nepavedė savo partnerių.

Lietuva tikisi glaudžiai bendradarbiauti su Latvija siekiant Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės saugumo ir reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje, sako darbą kaimyninėje šalyje pradedantis ambasadorius Artūras Žurauskas. Tokią poziciją ambasadorius išsakė įteikęs skiriamuosius raštus Latvijos prezidentui Raimondui Vėjuoniui, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu sakė, kad Ankarai reikia bendradarbiavimo gynybos srityje su NATO nepriklausančiomis šalimis, nes kai kurie partneriai Vakaruose nenori parduoti jo šaliai įrangos ar keistis su ja informacija.

Parlamentiniame lygmenyje Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas tampa labai aktyvus, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė po susitikimo su Vilniuje viešinčia Lenkijos Senato pirmininko pavaduotoja Maria Koc.

Vladimiro Putino režimas stojo į galutinę krizės stadiją. Ir, jeigu nenutiks kokių nors stebuklų, neįsitenkančių į racionalių įvykių ribas, tokių kaip naftos kainų šuolis, netikėtas sankcijų atšaukimas, migrantų „Europos užkariavimas“ ar JAV karas su Kinija, Rusijoje įsitvirtinusio politinio režimo krachas yra neišvengiamas. Šios „ekonominės apokalipsės“ prognozės išsipildymas gali tęstis nuo kelių mėnesių (2016-ųjų pavasario) iki 1,5-2 metų.

Rusijos ir JAV ginkluotosios pajėgos Sirijoje turi „bendradarbiauti žemėje“, kad pasaulio galingosios valstybės sutartų palengvinti sąlygas paliauboms skelbti ir humanitarinei pagalbai teikti, sakė penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Kad tai suveiktų (ugnies nutraukimas), būtini operatyviniai instrumentai, bendradarbiavimas tarp kariškių „žemėje“ ir humanitarinėje srityje, ir ugnies nutraukimo srityje“, – sakė jis.

Šakių istorija, kai motina išmetė savo vaiką į šulinį, parodo, kad mums trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo, „Žinių radijui“ sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.   „Devyniolikmetė mama, ką tik baigusi mokyklą – jeigu ji mokėsi, mokytojai nieko nematė arba žiūrėjo tiktai mokymo programas, žmogaus nematė visame šitame. Gimė vaikas. Iki metų vykdo sveikatos priežiūros įstaigos patronažą – niekas nieko nematė.

 Europos kosmoso agentūrai (EKA) su Lietuva pernai rudenį pasirašius bendradarbiavimo sutartį ir pastaruoju metu vykdant didelę plėtrą palydovų srityje, Lietuvos verslui reikėtų labiau atkreipti dėmesį į palydovinių duomenų apdorojimą, mano Lietuvos aerokosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus. „Planuojama, kad iki 2017–2018 metais atsiras keli šimtai tokių nedidelių palydovų, kurie realiu laiku stebės Žemę, ne tik ją fotografuos, bet ir filmuos.

Lietuva siekia steigti mokslo centrus, kurie kurtų vakciną nuo afrikinio kiaulių maro. Pasak Veterinarijos tarnybos vadovo, šį darbą turėtų pasidalinti trys Baltijos šalys ir Lenkija, o veiklai reikėtų prašyti Europos Komisijos finansavimo. „Mes įkūrėme afrikinio kiaulių maro institutą prie mūsų tarnybos ir dabar žadame kalbėti Lenkijoje su visomis keturiomis valstybėmis pagaliau apie vakcinos kūrimą.

 Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, turintis gamyklą Lietuvoje, pasirašė du didelius kontraktus dėl rusiškos naftos pirkimo. Rinkoje baiminamasi, kad su dešiniųjų atėjimu į valdžią ir „Orlen“ prezidento pakeitimu iškilo grėsmė naftos žaliavos importo šaltinių diferencijavimui, nes koncernas iš Rusijos pirks apie du trečdalius pagrindinėje gamykloje Plocke perdirbamos žaliavos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė savo kolegai Prancūzijos prezidentui Francois Hollande'ui, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti antiteroristinėje veikloje Sirijoje; tai buvo pasakyta prieš prasidedant deryboms dėl koalicijos prieš „Islamo valstybės“ grupuotės formavimo.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lapkričio 20 dieną Vilniuje susitiko su Estijos užsienio reikalų ministre Marina Kaljurand. Susitikimo metu aptarti aktualūs dvišalio bendradarbiavimo klausimai, situacija Ukrainoje ir santykiai su Rusija, taip pat saugumo padėtis regione bei bendradarbiavimas energetikos ir transporto srityse.

Seimo TS-LKD frakcijos narys, šešėlinis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis įspėja, jog pasikartojantys vienašališki Jeanas Claude'as Junckeris pažadai V. Putinui suspenduoti sankcijas Rusijai diskredituoja Europos Komisijos veiklą ir atskleidžia probleminį dalies Europos biurokratų santykį su europinėmis vertybėmis. „Kiekvieną lapkričio savaitę gauname duomenis apie naujas Rusijos karo Ukrainoje aukas, kurių skaičius jau viršija 8 tūkstančius.

Teroristiniai aktai Paryžiuje ir dar prieš tai įvykusi aviakatastrofa Egipte yra tie du dalykai, kurie ženklina tam tikrą lūžį, kai atsirado galimybė Rusijai išeiti iš tarptautinės izoliacijos, pritaikant seniai žinomą schemą, kai reikia susitarti su didžiosiomis Vakarų valstybėmis kovoje prieš tarptautinį terorizmą, „Žinių radijui“ sakė Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Laurynas Kasčiūnas.   „Dabar Rusijos tikslai galbūt šiek tiek kitokie.

Pietų Korėjos, Kinijos ir Japonijos lyderiai sekmadienį sakė, kad surengus jų pirmą per daugiau kaip trejus metus viršūnių susitikimą trišalis bendradarbiavimas buvo „visiškai atkurtas“. Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye ir Kinijos bei Japonijos premjerai Li Keqiangas bei Shinzo Abe, kuriam laikui atidėjo į šalį istoriškai susiklosčiusį priešiškumą ir per pusantros valandos trukusį susitikimą Seule aptarė visoms minimoms šalims susirūpinimą keliančius saugumo bei prekybos klausimus.

 Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigia, kad kuriant suskystintų gamtinių dujų (SGD) klasterį būtinas glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas, o Klaipėda turėtų tapti centru, kuriame būtų vystomos šios specifinės kompetencijos.

Lietuvoje viešintis Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius viliasi, kad Lietuvos ir Ukrainos ekonominiai ryšiai plėsis. Ministras tikisi, kad Lietuvos verslininkų investicijos Ukrainoje didės keliose srityse: „Tradiciškai tikėčiausi, kad lietuviai yra stiprūs žemės ūkio sektoriuje, informacinių technologijų, energetikos efektyvumo srityse ir, kaip mes jau žinome, yra sėkmės istorijų mažmenos sektoriuje.

 Lietuva į Ukrainą siunčia keturis kariuomenės instruktorius, kurie kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų kariais mokys Ukrainos karius. Liepos 8 dieną Lietuvos kariai misijos vietą pasiekė ir pradės ruoštis užduoties vykdymui. „Siųsdami Lietuvos kariuomenės instruktorius į Ukrainą padedame stiprinti ir reformuoti šios šalies karines pajėgas ir taip prisidedame prie jau teikiamų Ukrainai paramos priemonių, “ – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

 Liepos 5 d. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika ir Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas Alytuje pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl JAV sausumos pajėgų Europoje ir Lietuvos sausumos pajėgų bendradarbiavimo 2015–2017 metais. Memorandumu tvirtinamas bendradarbiavimo priemonių planas numato JAV ir Lietuvos karių dalyvavimą bendrose pratybose ir mokymuose Lietuvoje ir Europoje.

 Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgeass (Benas Hodžesas) ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika sekmadienį Alytuje pasirašys tarpusavio supratimo memorandumą dėl JAV sausumos pajėgų Europoje ir Lietuvos sausumos pajėgų bendradarbiavimo 2015–2017 metais.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad Maskvos ir Vašingtono santykiai yra pagrindas stabilumui pasaulyje užtikrinti, ir paragino dialogą grįsti „lygybe ir pagarba“. JAV nepriklausomybės dienos proga JAV prezidentui Barackui Obamai išsiųstame laiške V.Putinas pažymi, kad JAV ir Rusijos santykiai yra „esminis veiksnys stabilumui ir saugumui pasaulyje užtikrinti, nepaisant skirtumų“ tarp šių šalių.

 Seimas priėmė Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisą, kuria siekiama apsaugoti asmenų, kurie savanoriškai prisipažino slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, interesus. Už teisės akto pakeitimą balsavo 80 Seimo narių, prieš – 12, susilaikė 17 parlamentarų.

Graikijos vyriausybės ir Europos centrinio banko (ECB),Europos Sąjungos (ES) bei tarptautinių skolintojų derybų aklavietė pademonstravo pirmuosius apčiuopiamus padarinius – pirmadienį nebuvo atidaryti šalies bankai, įvesta kapitalo kontrolė. Šalis jau dabar vadinama nemokia, mat greičiausiai nesulauks finansinių injekcijų, kol neprisiims siūlomų struktūrinių reformų.

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra siųs 3 lietuvius į tarpsektorinę konferenciją „Towards collaborative practice – European conference on youth work, social innovation and enterprise”. Renginys vyks Malmės mieste, Švedijoje 2015 m. lapkričio 24-26 dienomis.

 Europos šalys stengėsi savo materialius santykius su Rusija kurti grynai savo naudai, tvirtina Rusijos prezidentas Vladmiras Putinas. „Mes niekada nelaikėme Europos meiluže.

 Šiandien Seime darbą pradėjo Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėja. Per dvi dienas truksiančią šeštąją sesiją ketinama aptarti Minsko susitarimų įgyvendinimą, Europos Sąjungos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio 2015 m. gegužės 21–22 d. Rygoje, rezultatus ir kitus aktualius klausimus. Sesiją parlamentarai iškilmingai pradėjo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos himnais.

Lietuvos mokslo taryba paskelbė paraiškų konkursą vykdyti Lietuvos ir Šveicarijos mokslo ir studijų institucijų partnerystės projektus. Pagal partnerystės projektus dvišalėms mokslinėms stažuotėms, vizitams, konferencijoms ir kitiems bendriems renginiams bei mokslo publikacijų rengimui 2015–2016 metais bus skirta 0,909 mln. eurų (1 mln.

Skrydžius sustabdžiusios Vilniaus oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ keleivius Latvijos kompanija „Air Baltic“ perėmė iki gegužės 30 dienos ir toliau deramasi dėl bendradarbiavimo pratęsimo iki birželio 5 dienos, pranešė „Air Lituanica“. Prieš tai buvo sutarta, jog „Air Baltic“ skrydžius perims nuo gegužės 22 iki gegužės 29 dienos.

 Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gegužės 11 dieną pasveikino darbą Lietuvoje pradedantį naująjį Prancūzijos ambasadorių Philippe‘ą Jeantaud ir pabrėžė, jog Lietuva ypač vertina gerus dvišalius santykius su savo strategine partnere Prancūzija bei yra suinteresuota toliau stiprinti bendradarbiavimą.

Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį pritarė įstatymų pataisoms, kurios numato, kad informacija apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius būtų įslaptinta neribotam laikotarpiui.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir pratęsė kartu vykdomą Lietuvos mokyklų žaidynių projektą. Projekto partneriu ir toliau liks Kūno kultūros ir sporto departamentas, praneša LTOK. Lietuvos mokyklų žaidynės (ankščiau Lietuvos mokinių olimpinis festivalis) vyksta 10-us metus.

 Rusija šeštadienį paskelbė preliminarius planus pastatyti naują orbitinę stotį kartu su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), kuri pakeistų dabartinę Tarptautinę kosminę stotį (TKS), planuojamą naudoti iki 2024 metų. Rusija ir NASA neseniai susitarė iki 2024-ųjų eksploatuoti ir finansuoti TKS, bet dėl būsimų bendrų kosminių projektų išlieka abejonių, nes Maskvos ir Vašingtono santykiai pasiekė nuo Šaltojo karo neregėtas žemumas dėl konflikto Ukrainoje.

Ketvirtadienį Lietuvos Seimas ratifikavo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimą dėl bendros karinės brigados sukūrimo. Sprendimą palaikė 73 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Pagal Seimo statutą, įstatymas dėl tarptautinės sutarties ratifikavimo priimamas Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, tačiau ne mažesne kaip dviejų penktadalių, tai yra ne mažiau kaip 57 Seimo narių balsais.

 Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institutas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su atostogų skrydžių kompanija „Small Planet Airlines“. Įmonė, šiais metais paskelbusi apie plėtrą ir aviacijos specialistų poreikį, suteikė beveik 29 tūkstančius eurų paramą jaunųjų orlaivių pilotų praktiniam paruošimui.

 Išskirtinės reikšmės Europos Sąjungos ir JAV transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) derybos trunka jau pusantrų metų. Nors prieš akis matome daug neatsakytų klausimų, pirmąsias išvadas daryti galima. Akivaizdu, kad bendradarbiavimo sutartis palies praktiškai kiekvieną europiečių ir amerikiečių gyvenimo sritį.