bega
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „bega“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „bega“.
„Bega“ šiemet prognozuoja 8 proc. mažesnę krovą – 2,5 mln. tonų
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, atsižvelgusi į gamtines ir geopolitines rizikas, šiemet prognozuoja 8 proc. mažesnę krovą – virš 2,5 mln. tonų (2023 metais – 2,7 mln. tonų).
Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje bendrovė nurodo, kad šiais metais ji stiprina ir plečia žemės ūkio produkcijos, mineralinių medžiagų ir birių trąšų krovą.
Vadovas: „Begos“ ateitį planuoti trukdo karas, sankcijos, LTG ir Klaipėdos uosto sprendimai
Vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Bega“ pajamoms pernai smukus 5 proc. iki 21,9 mln. eurų (2021 metais – 22,9 mln. eurų), bendrovės vadovas Laimonas Rimkus sako, kad šiemet tikimasi bent jau ne prastesnių metų, tačiau tolimesnę ateitį planuoti sudėtinga.
Pasak jo, ilgalaikis veiklos planavimas tapo sudėtingas dėl karo Ukrainoje, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, Klaipėdos uosto direkcijos ir „Lietuvos geležinkelių“ sprendimų.
„Begos“ vadovas Rimkus: Lietuva neišnaudoja Ukrainos krovinių galimybių
Verslas jaučia nusivylimą, kad Lietuva, save ilgą laiką pristačiusi kaip tranzito valstybę, negali pasinaudoti dabartine padėtimi ir padidinti ukrainietiškų krovinių eksporto per jūrų uostą, sako Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus. Anot jo, „Lietuvos geležinkeliai“ nevykdo savo pažadų, o logistikos bendrovės jau aplenkia Lietuvą.
„Bega“ planuoja statyti rezervuarus aliejui iš Ukrainos
Viena didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Bega“ planuoja statyti maistiniam aliejui skirtus rezervuarus. Įmonės atstovas teigia, kad šie planai susiję su produkcija, gabenama iš Ukrainos.
Pagal viešai paskelbtus projektinius pasiūlymus bendrovės teritorijoje suplanuotos vietos dviem 11 tūkst. kubinių metrų talpos ir devyniems 4,3 tūkst. kubinių metrų talpos aliejaus rezervuarams.
„Grigeo“ valė ne tik savo, bet ir dar trijų klientų nuotekas
Grigeo Klaipėda“ dėl nuotekų valymo buvo sudariusi sutartis su trimis klientais uostamiestyje: Klaipėdos socialinių mokslų kolegija, bendrove „Iris“, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, skelbia naujienų portalas delfi.lt.
„Patvirtinti arba paneigti, kad į Kuršių marias pateko ir kitų įmonių nuotekos negalime“, – portalui teigė Aplinkos apsaugos departamento viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė.
Eugenijus Gentvilas: kaip Klaipėdos uostui „nuplaukė“ pusė milijono keleivių
Dr. Eugenijus Gentvilas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Klaipėdos uostas yra vienas lyderių tarp Baltijos šalių uostų pagal perkraunamų krovinių apimtis. 2011 metais buvo perkrauta 36,6 mln. t. krovinių ir mus lenkė tik Sankt Peterburgo bei Primorsko uostai Rusijoje. Visi kiti aplink Baltijos jūrą esantys uostai žvelgė į mus su pavydu. Tačiau keleivių pervežimo apimtimis Klaipėdos uostas nėra tarp Baltijos lyderių.
Naujo terminalo statybai Klaipėdos uoste SEB bankas suteikė 41,25 mln. litų paskolą
SEB bankas naujo Klaipėdos uosto keleivių ir krovinių jūrinio terminalo statybai skyrė 41,25 mln. litų paskolą. Finansavimas suteiktas koncerno „Achemos grupė“ ir Klaipėdos jūrų krovinių bendrovės „Bega“ kontroliuojamai įmonei „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“. Paskolos lėšos bus panaudotos modernaus terminalo pastatams ir reikiamiems įrenginiams statyti bei įrengti.
Klaipėdos uoste nuskendusio vilkiko nebereikia nei pirkėjui, nei pardavėjui
Pirmadienio rytą Klaipėdos uosto direkcija gavo pranešimą, jog prie 66-osios krantinės, kuria naudojasi jūrų krovinių kompanija „Bega“, nuskendo vilkikas RVS-125. Kadangi jis praėjusią savaitę buvo parduotas, bet už jį dar nesumokėti pinigai, nežinia, kas dabar turės pasirūpinti vilkiko iškėlimu, rašo „Vakarų ekspresas“.
Toje vietoje, kur po vandeniu paniro nedidelis 14 m ilgio, 4 m pločio ir 1,5 m grimzlės laivas, dabar kyšo tik pati jo stiebo viršūnėlė.
Grūdai sukiršino uostą, geležinkelininkus ir perdirbėjus
Lietuvoje užaugintas rekordinis grūdų derlius, kuris gali būti pusantro ar net du kartus didesnis nei praėjusiais metais, ne juokais sukiršino grūdų perdirbėjus ir geležinkelininkus.
Konfliktas apogėjų pasiekė šios savaitės pradžioje, kai abi pusės viešai ėmė svaidytis kaltinimais. Kilusio šio „karo“ bangos atsirito ir iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kuriame neva stringa iš visos šalies suvežti grūdai. Tačiau uostininkai susidariusioje situacijoje neįžvelgia nė mažiausios savo kaltės.
Uostamiestyje atidarytas „Heidelbergcement Klaipėda“ terminalas
Klaipėdoje antradienį atidarytas naujas pasaulinio koncerno „Heidelbergcement“ antrinės įmonės „Heidelbergcement Klaipėda“ cemento logistikos, fasavimo ir prekinio betono gamybos terminalas.
Antri pagal dydį Lietuvoje cemento tiekėjai bei didžiausi importuotojai į naująjį terminalą investavo 10 milijonų litų. Pasak „Heidelbergcement Klaipėda“ generalinio direktoriaus Povilo Bradulskio, investicija į terminalą atsipirks per ateinantį penkmetį.
REKLAMA
REKLAMA
Smiltynėje trąšos nuklojo keltus
Sekmadienio rytą siurprizo sulaukė AB "Smiltynės perkėla". Po nakties pastebėta, kad bendrovės keltus bei visą teritoriją naujojoje perkėloje nuklojo smėlio spalvos miltelių sluoksnis, praneša ve.lt
Kol kas nepatvirtintais duomenimis, tai - trąšos, krautos šalia esančios jūrų krovinių kompanijos "Bega" teritorijoje.
Perkėlos vadovų teigimu, iš pradžių manyta, jog keltų reisus teks atšaukti, tačiau vis dėlto nuspręsta kelti žmones bei mašinas.
Su tauta solidarizuojasi ir direktoriai, tik valdininkai – ne
Mažėjančio vartojimo ir didėjančių mokesčių slegiamos verslo įmonės vis dažniau užsimoja apkarpyti darbuotojų atlyginimus, neišskiriant ir vadovų. Tuo metu valdžia su žmonėmis nesolidarizuojasi.
Tiesa, pirmasis žingsnis dažniausiai - darbo efektyvinimas ir darbuotojų, be kurių įmanoma apsieiti, etatų mažinimas. Mažinti darbo užmokestį įmonėms nelengva - baiminamasi, jog darbuotojai praras motyvaciją, taip pat - netekti geriausių specialistų.
Klaipėdos uostą krizė užklups kitais metais
Šiemet dar tikimasi, jog krovos augimas Klaipėdos uoste, palyginti su pernai metais, sudarys 10 proc. Tačiau jau vienos uosto kompanijos prognozuoja, jog 2009-aisiais krova mažės 15 proc., o kitos - kad net 30 proc. Tokiu atveju nebus surenkama dalis rinkliavų, vadinasi, mažiau lėšų bus investuojama į uosto infrastruktūrą, todėl būtina kuo skubiau nustatyti prioritetus.
Tradicijos stipresnės už krizę
Gyvenimas - tik vienas, ir visų jo malonumų atsisakyti būtų per didelė auka netgi ekonomikos krizės akivaizdoje. Tad Klaipėdos organizacijos neskuba išsižadėti kolektyvuose nusistovėjusių švenčių papročių.
Neišlaidauti skatina blaivus protas ir biudžeto - nuo šeimos iki valstybės lygio - rodikliai. Štai Kroatijos vyriausybė dėl pasaulinės finansų krizės apskritai uždraudė švęsti Kalėdas ir Naujuosius metus visose viešojo sektoriaus įstaigose.
Rinkėjų meilė ir abejingumas kainuoja tiek pat
Rinkimai praūžė, lozungai pritilo, nuo tvorų į mus nebežvelgia daug žadantys kandidatų žvilgsniai, tad jau skaičiuojama, kiekgi jiems kainavo Seimo šturmas.
„Vakarų ekspresui“ pasidomėjus, kokias pinigų sumas savo rinkiminėse kampanijose žarstė pajūrio vienmandatininkai, paaiškėjo,kad ne šlamančiųjų kiekyje laimė slypi: galima ir daug išleisti, tačiau tai nebūtinai padės sulaukti rinkėjų simpatijų.
Įteikti metų verslo apdovanojimai
Šiandien Verkių rūmuose iškilmingos ceremonijos metu buvo įteikti 2008-ųjų m. „Lietuvos eksporto prizo“, „Sėkmės žingsnio“ ir „Lietuvos metų verslininkės/vadovės“ apdovanojimai, trečiadienį pranešė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.
Prizus laureatams įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
Klaipėdos architektai kreipsis į prokuratūrą
Rengiant detaliuosius planus taikomi dvigubi standartai. Institucijos, kurios turėtų rūpintis, kad būtų laikomasi Teritorijų planavimo įstatymo, toli gražu ne visada tai daro. Norint ginti viešąjį interesą belieka kreiptis į prokuratūrą.
Karštligės apogėjus vijo nuo darbų
„Bėgsiu iš darbo anksčiau. O ką daryti? Krepšinis - svarbiau“, - vakar svarstė ne vienas patriotiškai ir ryžtingai nusiteikęs samdomas darbuotojas ar tarnautojas, nuo ryto ruošęsis krepšinio olimpiniam pusfinaliui, kuriame lietuviai susikovė su ispanais.
Apdairesnieji kolektyvai pasirūpino tuo, kad varžybas būtų galima stebėti ir darbe. Vakar daugelyje biurų ir gamybos padalinių veikla virė nuo ryto - idant penktadienio pavakarę nuo 15 val. būtų galima paskirti krepšinio aistroms.
Klaipėdos uostas. Valdžia daug ima, bet mažai duoda
Per penkerius artimiausius metus į Klaipėdos jūrų uostą planuojama investuoti kone pustrečio karto didesnę sumą nei prieš tai - 240 mln. litų. Kasmet didėjant investicijoms, didėja ir pačių uostininkų nepasitenkinimas bei tarpusavio prieštaravimai. Šmaikščiai juokaujama, kad krantinės atnaujinamos atsižvelgiant ne į investicinę grąžą, o į jų grožį.
Uosto statybas vilkina nepasitikėjimas
Pirmą kartą gaudama Europos Sąjungos paramą, 130 mln. litų universalių keltų terminalo statybai, Klaipėdos jūrų uosto vadovybė pageidauja apsaugos nuo kritikos - investicijų naudojimo mokymų.
Klaipėdos uosto tobulinimas statybų verslui (pradedant konsultantais ir baigiant statybos darbų įmonėmis) kasmet uždirba apie 100 mln. litų pajamų. Šiemet ir kitais metais numatoma išleisti dvigubai daugiau.
Verslui – medaliai, valdžiai – kritika
Vakar per metinę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) konferenciją „Lietuvos metų eksportuotojo“ ir Vytauto Andriaus Greičiūno vardo nominacijų prizais apdovanoti šalies verslo lyderiai bei įmonės.
Kaip ir kasmet, per konferenciją apdovanoti geriausi šalies eksportuotojai.
Sunkvežimiai dusina Klaipėdą
Klaipėdos uoste, ko gero, nebus nė vienos bendrovės, kuri būtų patenkinta tuo, kaip į jos teritorijas pristatomi arba išvežami kroviniai.
Yra didžiulių ne tik geležinkelių, bet ir automobilių įvažiavimo į uostą problemų, penktadienį rašo dienraštis „Klaipėda“.
Šiaurinis išvažiavimo iš uosto kelias jau yra sutvarkytas, tačiau jis daugiau naudojamas lengviesiems automobiliams į pajūrį patekti ar į Palangą išvažiuoti nei kroviniams į uostą gabenti.
Aukotojai dosniausi populistinėms partijoms (papildyta)
Daugiausiai aukų pirmąjį šių metų ketvirtį - per pusę milijono litų - gavo Darbo partija, kiek mažiau - „Tvarka ir teisingumas“ bei Naujoji sąjunga.
Tai rodo Vyriausiajai rinkimų komisijai politinių partijų pateikti aukotojų sąrašai.
Anot pateiktų duomenų, opozicinė Darbo partija gavo 544 870 litų, opozicinė „Tvarka ir teisingumas“ - 443 000 litų, valdančiajai koalicijai priklausantys socialliberalai - 425 910 litų.
Kas valdo Klaipėdos įmones?
Tik nedidelė dalis uostamiestyje veikiančių įmonių priklauso klaipėdiečiams verslininkams. Greta įvairių užsienio šalių kapitalo uostamiestyje gana stipriai yra įsitvirtinę kauniečiai, taip pat verslininkai iš sostinės, rašo „Vakarų ekspresas“.
Kai kuriems verslininkams klausimas, ar jų įmonės savininkai yra klaipėdiečiai, skamba provincialiai. Tačiau viešųjų ryšių ekspertai sako, kapitalo kilmė tampa itin svarbia tada, kai įmonė teikia nemonopolines paslaugas arba prekes vietinei rinkai.
Dangoraižiai Klaipėdoje neramina architetkus
Greta marių, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ teritorijoje, numatomos aukštuminių pastatų statybos tarp miesto architektų pasėjo nerimą, rašo dienraštis „Klaipėda“.Su sąjunga nesitarėArchitektai baiminasi, kad visiškai netoli senamiesčio galintys iškilti 30 metrų aukščio pastatai sudarkys miesto vaizdą, šiurpins mariomis laivais plaukiojančius turistus.„Bega“ kreipėsi į Teritorijų planavimo komitetą prašydama svarstyti žemės sklypo Nemuno g. 2 detaliojo plano sprendinius.
Klaipėdos fontanai masina vagis
Žiemai ruošiamų Klaipėdos fontanų bronzines ir varines detales jau tenka išmontuoti, kad jų nepavogtų metalo vagys, rašo dienraštis "Klaipėda".Iš miesto fontanų išleidžiamas vanduo. Atjungiama ir elektra, nusukami purkštukai. Kiekvieną rudenį fontanus prižiūrinčios įmonės turi ne tik techniškai paruošti juos žiemai, bet ir paslėpti nuo ilgapirščių brangias detales.
SOS Klaipėda: barbarai su leidimais
13 visuomeninių organizacijų, kurios prieš savaitę pareiškė viešą protestą dėl skandalingų rinkimų į Valstybinę kultūros paveldo komisiją, šiuo metu kuria alternatyvią visuomeninę komisiją. Vienas iš jos tikslų – viešinti informaciją apie grėsmes, iškylančias kultūros vertybėms ir užkirsti kelią jų naikinimui. Savo darbą ALTERNATYVI KOMISIJA pradeda perspėdama visuomenę apie dar vieną griovimą, kuris numatytas Klaipėdoje.