baudžiamasis kodeksas

Lietuvos gėjų lyga (LGL) atidžiai skaičiuoja Seime registruojamus homofobiškus įstatymų projektus ir stengiasi užkirsti jiems kelią. Tačiau seimūnas Petras Gražulis apie tokią aršią kovą turi savo nuomonę. LGL užkliuvo Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno siūloma Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa, siūlanti numatyti administracinę atsakomybę už šeimos niekinimą kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais.

 Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė siūlo iš Baudžiamojo kodekso išbraukti straipsnius dėl įžeidimo, nepagarbos teismui, o už šmeižtą numatyti tik baudą. Ji Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tai numatančias Baudžiamojo kodekso pataisas. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, jas parengti paskatino teisininkų akademinės bendruomenės, teisininkų praktikų (advokatų, teisėjų, prokurorų ir kt.

Ukrainos baudžiamojoje teisėje neliko sąvokos „kyšis.“ Ukrainos parlamentas „Aukščiausioji Rada“, keisdama baidžiamąjį kodeksą, įtvirtino apibrėžimą: „neteisėta nauda“ ir oficialiai panaikino kyšius, - praneša leidinys «Украинская правда». Naujai išdėstytas 368 šalies baudžiamojo kodekso straipsnis — „Kyšio gavimas“ («Одержання хабара», - ukr., - balsas.

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis ir jos nariai Petras Gražulis bei Rimas Antanas Ručys užregistravo Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo projektą, kuriuo siūlo suteikti teismams galią už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, ypač už pedofiliją, nuteistus asmenis įpareigoti naudoti lytinį potraukį mažinančius vaistinius preparatus. Anot parlamentarų, pedofilijos problema paskutiniu metu tapo itin aštri ir kelia didelį susirūpinimą.

Seimo grupės “Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos” nariai įregistravo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso papildymo nauju straipsniu įstatymo projektą, kuriuo siūlo įteisinti baudžiamąją atsakomybę už politinių partijų finansavimo tvarkos pažeidimus. Šiuo metu šios tvarkos pažeidimai prilyginami nesunkiems nusikaltimams ir užtraukia tik administracinę atsakomybę. Esamas reguliavimas, anot parlamentarų, neužtikrina adekvačios atsakomybės už tokius pažeidimus.

Seimui siūloma patobulinti šiuo metu galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) normas, reguliuojančias bylų procesą kasacinės instancijos teisme. Tai numatančias kodekso pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Konstantas Ramelis. Šiuo metu BPK nustatyta, kad kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka priimti nuosprendžiai ir nutartys.

Nagrinėdamas už genocidą nuteisto Vytauto Vasiliausko baudžiamąją bylą Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Lietuvos apeliacinis teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą ir prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Baudžiamojo kodekso normos neprieštarauja Konstitucijai. Teismo abejonės kilo dėl Baudžiamojo kodekso normų, numatančių atsakomybę už genocidą.

Baudžiamojo kodekso pataisų projekto iniciatoriai siūlo grafitų piešėjams skirti viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Pataisas pateikusio konservatoriaus Audroniaus Ažubalio teigimu, siūloma įteisinti baudžiamoji atsakomybė turėtų pristabdys miestų sienas bjaurojančius piešėjus.

Baudžiamasis kodeksas neleidžia Pareigūnai, išgirdę tokią informaciją, tik akis išpūtė: negalima, jokiu būdu negalima. Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė ne tik auginantiesiems kanapes, bet ir tiems, kurie jas laiko, gabena, parduoda. Tad pareigūnai, pagavę pirkėją su kanapių saujele, jį tikrai nubaustų, nes mūsų įstatymuose dėl kanapių jokios išlygos nenumatytos – nei maistinių, nei pluoštinių kanapių Lietuvoje negalima nei auginti, nei pardavinėti.

Perkelti europinę direktyvą, kuria siekiama apsaugoti vaikus iš ne Europos Sąjungos šalių nuo vergovės, tarp siūlymų atsirado iniciatyva už visų nepilnamečių nelegalų įdarbinimą numatyti laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus įsitikinimu, tokia bausmė būtų neadekvati.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio pataisas, kuriomis numatoma didinti maksimalias pinigines baudas už kriminalinius, tarp jų – ir už sunkius ekonominius bei finansinius nusikaltimus.

Seimas balsų dauguma pritarė prezidentės siūlymui padidinti baudas fiziniams asmenims už padarytus nusikaltimus. Dviems parlamentarams nepritarus ir trims susilaikius, Seimo dauguma priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas su pakeitimais, didinančias baudas fiziniams asmenims už jų įvykdytus nusikaltimus.

Siūloma numatyti fizinių ir juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę už sporte draudžiamų medžiagų ir metodų laikymą, gaminimą, gabenimą, platinimą. Tokį Baudžiamojo kodekso papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys „darbietis“ Vydas Gedvilas.

Seimas Baudžiamajame kodekse įtvirtino baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą ir leido plačiau taikyti turto konfiskavimą. Pagal priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalės būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas bus konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio Kodekso uždraustos veikos padarymą.

Lietuva kuria demokratiją du dešimtmečius, bet jos piliečių daugumai nepatinka nei rezultatai, nei pati kuriama demokratija. Kai kurie santvarkos bruožai netgi primena carų laikus. Daugiau nei prieš šimtmetį, 1907 metų vasario 15 dieną, „Vilniaus žinios“ pranešė: „Peterburgo karės apskričio teismas pasmerkė kareivį Lianą visų tiesų atėmimui ir ištrėmimui už caro kaliojimą laiške namiškiems ir vieno atsišaukimo egzempliorio persiuntimą.

Seimas pradėjo svarstyti Prezidentės inicijuotas Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti išplėstinį turto konfiskavimą. Anot oponentų, toks įrankis jau egzistuoja, bet netaikomas. Praėjusią savaitę svarstę šalies vadovės Dalios Grybauskaitės inicijuotas BK pataisas, parlamentarai bendroo sprendimo nepriėmė. Prie klausimo nuspręsta grįžti lapkritį. Prezidentės siūlymo esmė – neteisėtomis lėšomis įgytą turtą leisti konfiskuoti visais atvejais.

Seimas baigiantis savaitei svarstė ir priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, pagal kurias griežtės bausmės už mažamečių tvirkinimą. Taip pat iki 16 metų pakelta amžiaus riba, nuo kurios jau nebaudžiami suaugusio žmogaus lytiniai santykiai su nepilnamečiu. Pakeitimuose numatoma, kad vaikų tvirkintojai bus baudžiami laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu nuo 2 iki 5 metų. Tuo tarpu anksčiau laisvės atėmimu buvo baudžiama tik iki 2 metų.

Lietuvoje Baudžiamasis kodeksas numato švelnias bausmes už mažamečių tvirkinimą, tačiau bausmių griežtinimas už tokio pobūdžio nusikaltimus gali išbalansuoti visą teisinę sistemą, mano generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Pasak G. Jasaičio, Lietuva, stodama į Europos Sąjungą (ES), įsipareigojo harmonizuoti savo baudžiamosios, civilinės teisenos ir kitus įstatymus su Europos teisės teisynu.

Seimo narys Saulius Stoma užregistravo Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato, jog senatis nutrūksta pareiškus kaltinimą. "Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas reglamentuoja, jog senatis skaičiuojama nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Tuo dažnai piktnaudžiaujama. Teismų procesai tęsiasi metų metus. Šitą išskirtinį Lietuvos įstatymų netobulumą yra pastebėję ir tarptautiniai ekspertai.

Seimas antradienio posėdyje po svarstymo pritarė Baudžiamojo kodekso straipsnio pakeitimui, kuriuo ketinama sugriežtinti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. Už Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą su posėdžio metu priimta Seimo nario Stasio Šedbaro pataisa balsavo 55, prieš - 6, susilaikė 10 Seimo narių.

Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras siūlys atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, kurios atvertų kelią motinoms, padariusioms nusižengimus „Sodrai“, taikyti alternatyvią įkalinimui bausmę – piniginę baudą.

Apgaule įgijęs didelės vertės svetimą turtą galės išvengti kalėjimo. Tai įteisino Seimas, priėmęs Baudžiamojo kodekso pataisas. Už jas balsavo 84 Seimo nariai, susilaikė 3. Priimtos pataisos už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą numato ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir baudą: "Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievo...

Įvairios gyvūnų globos organizacijos pasirašė kreipimąsi dėl baudžiamojo kodekso pataisų ir išsiuntė jį Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Visų mūsų tikslas yra, kad atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais būtų vertinama daug griežčiau, t. y. maksimali bausmė už tokį nusikaltimą būtų ne vieni, bet ketveri metai, o ir pats nusikaltimas būtų vertinamas ne kaip lengvas, o apysunkis. Tačiau šis sprendimas ėmė strigti Seimo komitetuose.

Dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo pripažintas kaltu ir nubaustas kooperatinės bendrovės „Šilagalio šilas“ valdybos pirmininkas Jurgis Kuzma. Panevėžio miesto apylinkės teismas jam skyrė 90 minimalaus gyvenimo dydžio (MGL) arba 11 tūkst. 700 litų baudą.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas pirmadienį leido trims mėnesiams suimti 23 metų Rimą Muraškovą, įtariamą šeštadienį sukėlus avariją, per kurią žuvo 7 žmonės. R. Muraškovui pateikti įtarimai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį „Renault Clio“ pažeidė Kelių eismo taisykles ir vasario 21 d. apie 23 val. Virbalio miestelyje (Vilkaviškio r.), sukėlė eismo įvykį, per kurį žuvo žmonės, pranešė Vilkaviškio prokuratūra.

Panevėžio apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl turto prievartavimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų platinimo nepilnamečiui ir lenkimo vartoti. Šiais nusikaltimais kaltinamas anksčiau teistas 24 metų Utenos rajono gyventojas T.B. ir neteisti - 18 metų vilnietis V.S. bei 18 metų uteniškis M.M., pirmadienį pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra.

Pastarąją savaitę Šiauliuose demaskuoti du sukčiai, melagingai pranešę apie neva pavogtus automobilius. Vienu atveju siekta gauti draudimo išmokas, kitu - išvengti atsakomybės už neįvykdytą policijos pareigūnų reikalavimą sustoti ar pasišalinimą iš autoįvykio.

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas prasimanymais pavadino įtariamojo žemdirbių riaušių kurstytojo kaltinimus valdžiai, esą ši siekianti su juo susidoroti. A. Paulauskas pabrėžė, kad jei žemdirbių lyderiui taikomas įstatymas, tai tik todėl, kad jis buvo pažeistas.

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidentui Jonui Ramonui, Pieno gamintojų asociacijos pirmininkui Broniui Markauskui ir jo pavaduotojui Antanui Mišeikiui pateikė įtarimus daugiau nei prieš du mėnesius kursčius žemdirbius blokuoti įvažiavimą į uostamiestį Kaip BNS sakė ikiteisminį tyrimą atliekantis Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Mantas Ūsas, visi įtariamieji pasirašė rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

Jonavos rajono apylinkės teisėjo nutartimi, paauglės išžaginimu įtariamam Didžiojo Lietuvos etmono J. Radvilos Mokomojo pulko kariškiui pirmadienį (07.14) paskirtas 15-kos parų suėmimas. Tai pranešė Krašto apsaugos ministerija. 24 metų įtariamąjį Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono J.Radvilos Mokomojo pulko III mokomojo bataliono II mokomosios kuopos vado pavaduotoją leitenantą praėjusį šeštadienį Jonavos rajono policija sulaikė ne tarnybos metu.