barbora radvilaitė

Lapkričio 16-ą dieną Lietuvoje švenčiama paskutinė liturginių metų šventė, skirta Dievo Motinos – Marijos garbei. Nuo 1735 m. Vilniuje šią dieną vyksta tradiciniai atlaidai. Vilniuje, Aušros Vartuose kabantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas garbinamas kaip stebuklingas. Egzistavo daug šio paveikslo atsiradimo versijų. Viena iš jų, kad paveiksle nutapyta Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė.

O dabar atverskime istorijos puslapius. Kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija ir aprašyta, ir apdainuota, tačiau kokia gi buvo trečioji didiko žmona, mirus Barborai, kokie santykiai siejo porą ir ar vedybos buvo grįstos meile? Valdovų rūmų darbuotojai Austrijoje rado unikalų šių istorinių asmenybių santykių įrodymą. Žygimanto Augusto laišką, rašytą savo trečiajai žmonai.

Kokį laikrodį 1547 m. Barbora Radvilaitė padovanojo savo mylimajam Žygimantui Augustui? Kuo skiriasi prancūziškas laikrodis nuo angliško? Kas šiandien šiuolaikinius rankinius laikrodžius labiausiai išsiskiria iš kitų? Į šiuos klausimus atsakė pirmoji tokia laikrodžių evoliucijos paroda, kurios pristatymas įvyko liepos 8 d. sostinėje, „Vilnius Tech Park“ patalpose.

Trečiadienio naktį Vilniuje – gaisras. Senamiestyje, Katedros aikštės pašonėje užsiliepsnojo butas. Uždaryta Barboros Radvilaitės gatvė.  Apie 3.30 val. naktį gautas pranešimas, kad sostinės širdyje, Barboros Radvilaitės gatvėje kilo gaisras. Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai pastebėjo, kad užsidegė palėpėje įrengtas butas. Ugnis greitai persimetė ant namo stogo. Gaisras – didžiulis. Įvykio vietoje iki šiol dirba ugniagesiai.

Medžioti Lietuvos teritorijoje pradėta tada, kai čia atsikraustė pirmieji žmonės. Visgi tradicijos, ritualai ir politinė medžioklės reikšmė atsirado kiek vėliau. Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) valdovai, kaip ir pridera, savo teritorijose ne tik medžiojo, pramogavo, bet ir sprendė svarbius politinius reikalaus. Kelis mėnesius trukusios medžioklės buvo gili viduramžių pasaulio, o ir LDK tradicija.

Renata Šerelytė „Raganos širdis. Paslaptingoji Barboros Radvilaitės ir jos patikėtinės Magdalenos istorija“ Barbora Radvilaitė mūsų istorinėje ir literatūrinėje tradicijoje – bent jau kol kas – priklauso vyriškajai paradigmai. Pasitelkiant vyrišką logiką ir fiziologiją, ne kartą buvo bandyta įspėti ir paaiškinti šios moters paslaptį. Žinodama, kad tokie bandymai ne visada sėkmingi, šiame romane nesistengiau nieko „išaiškinti“, – juk paslaptys mieliau paklūsta intuicijai nei logikai.

„Šokio judesyje šilkas visapusiškai atsiskleidžia, ima jaukiai plazdenti, tarsi pasakoti savo istoriją. Jis noriai paklūsta muzikos garsams ir leidžia išsiskleisti visiems judesių viražams“, – sako žinoma balerina Inga Cibulskytė, tapusi šilko drabužių kolekcijos veidu.

Miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės“ premjera Vilniuje jau penktadienį. Tai vienas didžiausių, brangiausių ir sudėtingiausių muzikos projektų nūdienos lietuviškame pramogų versle. Tai ką žiūrovai per dvi valandas (dvi dalis su pertrauka) pamato scenoje – turi ir nematomą pusę: kruopštų ir sustyguotą darbą užkulisiuose. Iš viso miuziklo “Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda” užkulisiuose dirba maždaug 100 žmonių.

Daina „Kaukės stebuklas“ – pirmas ir vienintelis iki premjeros radijo singlas iš miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės dainą atlieka Mantas Jankavičius ir Karina Krysko-Skambinė. Muzikos autorius – Kipras Mašanauskas, žodžių – Romas Lileikis.

Pagrindinį vaidmenį didžiausiame ir brangiausiame visų laikų lietuviškame miuzikle „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ kurianti dainininkė ir šokėja Karina Krysko-Skambinė juokiasi, kad jei sudėtum atstumą, kurį ji nuvažiuoja per mėnesį, atsidurtum kitam Europos gale. Dainininkė kasdien vyksta į miuziklo repeticijas Vilniuje, o po jų vėl sėda į automobilį ir daugiau nei 100 kilometrų važiuoja iki namų Kaune, kur laukia vyras Saulius ir sūnus Majus.

Vilniuje Valdovų rūmuose pristatytas didžiausias ir brangiausias lietuviškas miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“. Miuziklo premjera: gruodžio 12 d. – Klaipėdoje, "Švyturio" arenoje; gruodžio 19 d. - Vilniuje, "Siemens" arenoje; gruodžio 27 d. - Kaune, "Žalgirio" arenoje.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įvairių laikmečių dvasia atgimė Kauno rajone, Raudondvario dvare. Čia valstybės gimtadienis švęstas drauge su istoriniais personažais – Vytautu Didžiuoju, Žygimantu Augustu, Barbora Radvilaite ir Antanu Smetona. Vytauto Didžiojo vedami riteriai ir maldininkai Raudondvario gatvėmis traukė dvaro link. Čia jų laukė ištaikinga puota – ant laužo kepamas elnias, kėdainių blynai, kitokie lietuvių ir lenkų kulinarų gaminami patiekalai.

Apie žymių istorinių asmenybių darbus dažnai žinome kur kas daugiau nei apie tikrąją jų išvaizdą – ypač jei kalbame apie viduramžius ar dar žilesnius laikus. Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti čia. Apie viduramžių Lietuvos valdovų išvaizdą istorinių žinių beveik neišliko. Lenkų istorikas Janas Dlugošas savo aprašymuose užsimena apie dviejų pusbrolių – Vytauto (apie 1350 – 1430 m.) ir Jogailos (1348 – 1434 m.) bruožus.

Legenda vadinama Elvyra Žebertavičiūtė grįžta į filmavimo aikštelę. Talentinga  aktorė  vaidins keistą provincijos miestelio mokytoją filme „Vardas tamsoje“. „Jai yra „kukū“, jos protelis susimaišęs. Bet tai mokytojai įdomu, kas aplinkui vyksta ir ji aktyviai dalyvauja mažo miestelio gyvenime“, – besijuokdama apie savo vaidmenį kalba E. Žebertavičiūtė. Energija trykštanti 80-metė aktorė prisipažįsta, kad  per savo karjerą panašaus vaidmens dar nebuvo turėjusi.

Ketvirtadienio vakarą kino teatre  „Multikino“ vyko 12-osios lenkų kino savaitės atidarymo renginys, kuriame dalyvavo kultūros, politikos ir verslo atstovai. Į kino salę atvyko didelis būrys kultūrai neabejingų žmonių, kurie užpildė beveik visas sėdimas vietas.

Tarpukariu sukurtu istoriniu vaidybiniu filmu „Barbora Radvilaitė“ ketvirtadienio vakarą Vilniuje prasideda 12–oji Lenkų kino savaitė. Pagrindinį karalienės Barboros vaidmenį šiame atnaujintame archyviniame filme sukūrė legendinė lenkų aktorė Jadwiga Smosarska. Kostiuminę kino juostą pristatys Lenkijos nacionalinės filmotekos, kurioje saugoma šio filmo kopija, direktorius Tadeusz Kowalski.

Susipažinti su lenkų kino naujienomis ir prisiminti archyvinius lenkų kinematografo kūrinius kviečia tradicinė jau dvyliktą kartą rengiama Lenkų kino savaitė. Rugsėjo 13-19 dienomis Lenkijos institutas Vilniuje kino savaitės pagrindinėje programoje pristatys 10 naujų filmų, be to, išrankiems žiūrovams parengta speciali programa, skirta siurrealizmui lenkų kine.

Liepos 6-ajai, Valstybės dienai, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija parengė specialią programą. 11:30 Valstybės vėliavos ir istorinės valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija ir LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba. Tiesioginė transliacija per Lietuvos radiją ir Lietuvos televiziją. 12:30 Šv.

Patriotinių idėjų generatorė, Lietuvos televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė artėjančią Valstybės dieną kviečia prisiminti ryškiausias Lietuvos moteris, kurių vaidmuo valstybės istorijoje atskleidžia ištisus periodus. Liepos 6-ąją 13.30 val.per Lietuvos televiziją – jos filmo „Moterų siluetai Lietuvos istorijoje“ premjera. „Prancūzai turi posaki cherchez la femme, bet jis galioja visoms tautoms ir lietuviams, žinoma, taip pat.

Svarbiausio Lietuvos šiuolaikinės muzikos festivalio „Gaida“ baigiamajame koncerte nuskambės vienas pačių ryškiausių pastarųjų dešimtmečių kūrinių – garsaus lenkų kompozitoriaus Henryko Mikołajaus Góreckio Trečioji simfonija (vadinama „Raudų“ simfonija – „Symphony of Sorrowful Songs“), kuri yra patekusi net į populiariosios muzikos istoriją.

Praėjusį rudenį iki Juodosios jūros žemaitukų žirgais nujoję lietuviai ruošiasi naujam žygiui. Pirmadienį devyni raiteliai prie Valdovų rūmų Vilniuje ketina pradėti „Meilės žygį Valdovų keliu“ Krokuvos link. Žemaitukų žirgais keliaudami per buvusias Abiejų tautų respublikos žemes žygeiviai planuoja atgaivinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją, priminti legendinį Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės kelią ir suaktyvinti darnų kaimyninių šalių bendravimą.

Gegužės 27, 28 ir 29 d. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia į baleto premjerą – choreografės Anželikos Cholinos sukurtą baletą pagal S. Vainiūno, A. Malcio, H. M. Goreckio ir kitų kompozitorių muziką „Barbora Radvilaitė“. Spektaklio muzikos vadovas Robertas Šervenikas, dailininkai Marijus Jacovskis ir Juozas Statkevičius. „Lietuviams Barbora Radvilaitė – grožio ikona, meilės stubuklas..., – sako A. Cholina. –  Mano užduotis – maksimaliai priartėti prie istorinės tiesos.

Sostinės Jaunimo teatre neseniai Barboros Radvilaitės vaidmenį sukūrusi bei tik ką didžiuosiuose ekranuose pasirodžiusiame kontraversiškai vertinamame filme „Anarchija Žirmūnuose“ vaidinanti aktorė Severija Janušauskaitė savo asmeninį gyvenimą laiko užrakinusi po devyniais užraktais. Ji įsitikinusi, kad visai nesvarbu, kokia ji yra iš tiesų, svarbu tai, kokią ją mato žiūrovai.

Lietuvos dailės muziejus kviečia birželio 9 d., trečiadienį, 18.00 val. į Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) rengiamą kultūros vakarą „Karališkoji Vilniaus lelija“ ir Viktorijos Daujotytės filologinės Barboros Radvilaitės studijos „Arčiau Lietuvos“ pristatymą. Dalyvauja prof. Viktorija Daujotytė, Jonas Jurašas, Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė, dr. Malgožata Kasner, Dalia Tarandaitė, Romualdas Budrys, dr. Brigita Speičytė, Viktoras Valentukevičius, prof.

Režisierius Jonas Vaitkus Valstybiniame jaunimo teatre balandžio 23 d. ir 25 d. 18 val. pristato premjerą „Barbora ir Žygimantas“ pagal Jono Griniaus pjesę  „Gulbės giesmė”.   Jonas Grinius (1902 -1980) buvo žymus lietuvių literatūros tyrinėtojas, kritikas, rašytojas ir  vienas pirmųjų lietuvių estetikos kūrėjų. Gyvenimą paskyręs literatūros mokslui,  Jonas Grinius rašė straipsnius meno, politikos, estetikos temomis ir dėstė Lietuvos bei užsienio universitetuose.

Lapkričio 15 d. Vilniaus mažajame teatre „Audronio Liugos produkcija” (ALP) pristatys režisieriaus Jono Jurašo spektaklio „Dvejonė” premjerą. Tai – pirmasis J. Jurašo darbas Lietuvos dramos teatre po beveik 20 metų trukusios pertraukos.

Taip jau atsitiko, kad kadaise Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) viduryje buvęs Vilnius atsidūrė dabartinės Lietuvos valstybės pakraštyje, o kunigaikštystės didybę liudiję istoriniai paminklai - gretimoje Baltarusijoje, kuri juos taip pat vadina savo istoriniu paveldu. Baltarusijoje švenčiama Mindaugo karūnavimo diena, o Naugardukas laikomas pirmąja LDK sostine. Šiame mieste baltarusiai net ketina pastatyti paminklą Mindaugui. Kol kas jo vietą žymi akmuo.

2009 metų liepos pradžioje Dubingių piliavietėje pradėtas septintasis archeologinių tyrimų sezonas. Tyrimams vadovauja Vilniaus universiteto archeologas prof. dr. Albinas Kuncevičius, kartu dirba archeologai dr. Rimvydas Laužikas, Daina Stankevičiūtė, Ramūnas Šmigelskas. Šiais metais toliau tiriami buvusieji Radvilų rūmai ir jų  aplinka.

Minint Lietuvos vardo tūkstantmetį išrinktos iškiliausios ir labiausiai Lietuvos vienybei nusipelniusios asmenybės. Šimto įvairiose meno, mokslo bei kitose srityse veikusių asmenybių vardai ir pavardės bus iškaltos Tado Gutausko kuriamoje skulptūroje ,,Vienybės medis“. Didžiąją dalį iškiliausiųjų asmenybių šimtuko sudaro Lietuvos istorijai nusipelnę, kultūriniame ir politiniame gyvenime veikę literatai.

Išrinkta 100 iškiliausių Lietuvos tūkstantmečio asmenybių, kurių vardai ir pavardės bus iškalti Tado Gutausko kuriamoje skulptūroje „Vienybės medis“. Pranešama, kad didžiąją dalį iškiliausiųjų asmenybių šimtuko sudaro Lietuvos istorijai nusipelnę, kultūriniame ir politiniame gyvenime veikę literatai. Tai: Jonas Biliūnas, Bernardas Brazdžionis, Vincas Krėvė, Martynas Mažvydas, Vydūnas, Balys Sruoga ir kiti.

Pirmadienio rytą Lietuva neteko aktoriaus Viktoro Šinkariuko. 61 metų aktorius mirė savo namuose Kaune. Apie mirties priežastį kol kas nepranešama. V. Šinkariukas buvo pasitraukęs nuo scenos jau kurį laiką.  Daug metų aktorius vaidino Kauno valstybiniame dramos teatre. Čia bus surengti velionio šermenys. Atsisveikinimas su mirusiu aktoriumi įvyks trečiadienį 12 val. Po to gedulinga procesija pajudės į Kauno pakraštyje esančias Romainių kapines, kur velionis bus palaidotas.

Ji vadinama scenos legenda. Rūtos Staliliūnaitės suvaidinta Barbora Radvilaitė tebėra teatro ikona, persikėlusi ne tik į kritikų straipsnius, knygas, bet ir į dailininkų kūrinius. „Spektaklis – akimirkos menas, nuaustas iš oro, iš neapčiuopiamų dalykų. Nusileido uždanga, ir neliko nieko materialaus. Teatre niekada nepamatysi to, kas buvo vakar. Už tai jį labiausiai ir myliu“, – sako artistė, savo kūrybinį gyvenimą susiejusi su vieninteliu – Kauno dramos teatru.

Vyriausybė  patvirtino Dubingių piliavietės pritaikymo kultūriniam ir pažintiniam turizmui 2007 – 2009 metais programą ir rekomendavo Molėtų rajono savivaldybei dalyvauti įgyvendinant šioje programoje numatytas priemones, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.

Nuolat girdžiu, kad mums reikia atsikratyti kompleksų. Garsūs menininkai, politikai, verslininkai žvelgia iš TV išsproginę akis ir reikalauja – atsisakyk kompleksų. Važiuok į Europą, pasižiūrėk, kaip jie gyvena, kaip elgiasi, paskaityk jų literatūros ir atsikratyk prakeiktų kompleksų. Nė velnio. Kompleksai yra labai gerai. Senovėje žmogus, žvelgdamas į paukštį, kompleksavo, kad negali skraidyti, ir kūrė mitus bei poeziją apie skraidančius žmones.

Kažin ar dar gali būti paprastesnis klausimėlis - šiandien pasiteiraukim praeivių, ką jie girdėję apie Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. Kuo jis nusipelnė, kad lietuviai po 600 metų jį vis dar myli, gerbia ir vaikus jo vardu vadina? Taigi kuo pagarsėjo Vytautas Didysis? Vilkaviškietis:- Vytautas Didysis atrado Lietuvos trispalvę.- Anksčiau nebuvo?- Ne. Vilkaviškietis:- Konstituciją pirmasis paskelbė.- Vytautas?- Taip. Klaipėdietė:- Atvežė į Lietuvą arklius.

Dabartinėje Lenkijos teritorijoje, o tuomet kryžiuočių valdose, jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Jogailos ir Vytauto, sutriuškino kryžiuočius. Sensacijos šįkart nebus - visi praeiviai Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose yra girdėję apie Žalgirio mūšį, kai kas net ir datą žino - 1410 m. Vienintelė smulkmena - kas gi tada įvyko? Moteris iš Naujosios Akmenės:- Įlūžo ant ledo - su šarvais taigi kryžiuočiai.- Ant ledo?- Ant ledo įlūžo kryžiuočiai su lietuviais.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje atidaryta scenografės Janinos Malinauskaitės jubiliejinė kūrybos paroda. Ekspozicijoje galima pamatyti daugybę dailininkės scenografijos eskizų ir kostiumų, sukurtų skirtingais laikotarpiais įvairių teatrų spektakliams. Viena žymiausių Lietuvos teatro kūrėjų Janina Malinauskaitė savo, kaip scenografės, kūrybinę karjerą pradėjo 1959 metais Kauno dramos teatre.

Prisipažinsiu, apie Vilnių ir Kauną aš visada mąstau kaip apie ne iki galo įsisavintą ir ne visai savą teritoriją. Būdamas klaipėdietis ir stipriai suaugęs su Klaipėda, kaskart turiu vis iš naujo sau atrasti kitą miestą, kuriame tenka apsigyventi. O gyventi teko visuose trijuose pagrindiniuose Lietuvos miestuose - gimęs ir užaugęs Klaipėdoje, beveik šešerius metus gyvenęs Vilniuje, dabar jau ketvirtus metus gyvenu Kaune.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje trečiadienį atidarytoje parodoje "Lietuvos istorija tapyboje" jos lankytojai kviečiami prisiminti svarbiausius šalies istorinius momentus.35 parodos eksponatai dalyvauja "Istorinių eskizų konkurse", kuriame geriausiais darbais pripažinti kūriniai, autoriams sutikus, papuoš atstatomų Valdovų rūmų interjerą. "Šis konkursas ir paroda yra sumanyti kaip paskata menininkams susidomėti istoriniu paveikslu.