bankrotas

Praėjusią savaitę Vilniuje susirinko skandalingai žlugusio „Snoro“ banko kreditoriai. „Balsas.lt savaitė“ pateikia interviu su žurnalistu Mantu Dubausku, parašiusiu knygą „Kaip pradanginti milijardą“, kurioje narpliojami didžiausio lietuviškos bankininkystės skandalo užkulisiai.

Finansų ministerija toliau ieškos specialistų, galinčių nustatyti nacionalizuotų „Snoro“ akcijų kainą. Ministerija atsisakė vienintelės konkurso dalyvės „Deloitte Lietuva“ paslaugų ir skelbs naują konkursą. Finansų ministrės patarėja visuomenės informavimo klausimais Rasa Jakilaitienė sakė, kad per didelė kaina buvo pagrindinė priežastis, privertusi atsisakyti „Deloitte Lietuva“ paslaugų. Įvardyti, kiek už savo paslaugas „užsiprašė“ audito bendrovė, finansų ministrės patarėja atsisakė.

Vaikinų grupės „Westlife“ narys Shane'as Filanas praleido mėnesių mėnesius, kartu su finansų ekspertais bandydamas išspręsti savo problemas. Tačiau galiausiai Anglijos miesto Surey teismas paskelbė dainininko asmeninį bankrotą. 32-ejų pop muzikos žvaigždė dėl finansinių sunkumų už 322 tūkst. svarų sterlingų pardavė savo „Aston Martin“ automobilį.

Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašo panaikinti ūkio ministro pernai gruodį priimtą įsakymą, pagal kurį bankrutuojančio banko „Snoras“ administratoriumi buvo paskirtas „Zolfo Cooper“ vyresnysis partneris Neilas Cooperis.

Pasiektas susitarimas dėl „Snoro“ mini bankų ir susijusio turto pardavimo, praneša „Snoro“ viešųjų ryšių departamentas. „Snoro“ bankroto administratorius patvirtina, kad buvo pasiektas susitarimas su akcine bendrove „Lietuvos paštas“ dėl turto, t.y. maždaug 230 visoje Lietuvoje esančių mini bankų (kioskelių), kartu su juose esančiu turtu, pardavimo. „Džiaugiamės pasiekę susitarimą su „Lietuvos paštu“ ir sieksime glaudaus bendradarbiavimo, kad užtikrintume sklandų šio turto perdavimą.

„Snoro“ žlugimo aplinkybes tyrusios Seimo laikinosios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis po antradienį vykusio skandalingo visuotinio banko „Snoras“ kreditorių susirinkimo kreipėsi į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių bei finansų ministrę Ingridą Šimonytę, reikalaudamas, kad jie įpareigotų į „Snoro“ kreditorių komitetą valstybės deleguotus narius vienodai rūpintis ir ginti visus bankrutuojančio banko akcininkus, nes visi jie yra mūsų valstybės piliečiai.

Birželio 12 dieną, antradienį, „Siemens“ arenoje įvyko bankrutavusio banko „Snoras“ kreditorių susirinkimas. Jame išrinktas kreditorių komitetas, kurio pirmininke paskirta valstybės įmonės „Indėlių  ir investicijų draudimas“ vadovė Aurelija Mažintienė.

Dar prieš metus bankrutavusį švedų gamintoją „Saab“ pagaliau nupirko Švedijos kompanija „National Elekctric Vehicle Sweden“. Šios kompanijos specializacija – elektromobilių ir jų komponentų gamyba. Įdomi detalė yra ta, kad Kinijos kapitalo šleifo „Saab“ istorijoje išvengti nepavyko – pusė kompanijos „NEVS“ priklauso Japonijos-Kinijos konsorciumui, kurio būstinė yra įsikūrusi Honkonge. Sandėrio detalės dar nėra oficialiai skelbiamos.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis penktadienį išplatino ataskaitą apie banko bankroto eigą. Ataskaitoje teigiama, kad gegugžės 31 dieną „Snoras“ turėjo per 826 mln. litų lėšų. Nuo praėjusių metų gruodžio 7 dienos iki gegužės pabaigos bankas patyrė per 105 mln. litų išlaidų, o įplaukos viršijo 932 mln. litų.

Tūkstančiams nerimo metus išgyvenančių „Saab“ savininkų JAV ir Kanadoje turėtų labai patikti žinia apie tai, kad „Saab Automobile Parts AB“ ketina įsteigti naują dukterinę įmonę Mičigane. Kompanija pavadinta „North America Distribution Services“ tieks originalias atsargines dalis, suteiks techninį palaikymą ir kitas paslaugas visame regione.

„Snoras“  bankroto administratorius Neilas Cooperis paruošė ataskaitą su informacija kreditoriams apie bankroto eigą nuo jo paskyrimo ir pradine finansine informacija, bei bankroto komandos iki šiol nuveiktų darbų santrauka. Ją galima peržiūrėti: http://www.snoras.com/lt/kreditoriams Ataskaitoje aptariami veiksmai, kurių buvo imtasi siekiant ištirti aplinkybes, kurioms esant „Snoro“  finansiniame balanse atsirado trūkumas.

Vilniaus apygardos teismas, ketvirtadienį išnagrinėjęs didžiausią Lietuvoje grupės ieškinį dėl neužregistruotos banko „Snoro“ akcijų emisijos lėšų grąžinimo, sprendimą skelbs birželio 27 dieną. Investuotojų asociacija yra subūrusi ir teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kurie prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti pasirašytas „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos.

Didžiausio Lietuvoje kiaušinių gamintojo „Vievio paukštynas“, kuriam iškelta bankroto byla, darbuotojai nerimauja, kad kreditoriams blokuojant įmonės gelbėjimo planus, šios veikla bus sustabdyta ir jie neteks darbo. 45-us metus veikiančio paukštyno darbuotojai kreipėsi į bankroto administratorių „Valeksa“  ir prašo paaiškinti, kas laukia 350 paukštyne dirbančių žmonių, jei nepavyks nutraukti bankroto proceso. Naujo socialinio sprogimo pavojų įžvelgia ir Elektrėnų savivaldybės meras.

Vyriausybės posėdyje bus svarstomos valstybės valdomų įmonių (VVĮ) reformos gairės, turinčios užtikrinti geresnį ir skaidresnį jų valdymą bei didesnį indėlį į biudžetą. Tačiau kai kurie pramonininkai abejoja ar politikai išdrįs nusikapoti pirštus ir panaikinti galimybę užsidirbti ar pakreipti įmonės veiklą naudinga kryptimi. Šiandien valstybė valdo 149 įmones. Pernai jos į biudžetą įnešė per 86 mln. litų, o 2010 metais – 42 mln. litų.

Milijardierius investuotojas Georgas Sorosas įspėjo Vokietiją, kad jai liko trys mėnesiai išgelbėti euro zoną arba bus rizikuojama sunaikinti Europos Sąjungą ir sukelti „prarastąjį dešimtmetį“, rašo „The Telegraph“. Kalbėdamas konferencijoje Italijoje, Georgas Sorosas sakė, kad euro zonos likimas tvirtai priklauso nuo Vokietijos. Šią jis ragina pritarti priemonėms, kurios padėtų regiono bankų gelbėjimo sistemai ir palengvintų skolinimosi sąlygas labiausiai bėdų prispaustoms šalims narėms.

Penktadienį žlugusio banko „Snoras“ bankroto administratorius Simonas Freakly išplatino viešą laišką, skirtą Lietuvos Respublikos Seimo Laikinajai tyrimo komisijai. Laiškas adresuotas šios komisijos pirmininkui Valentiniui Mazuroniui, jame S. Freakly aiškinasi, kodėl vėlavo pateikti komisijos prašomą informaciją. Siūlome susipažinti su visu laiško turiniu: Gerb.

Seimo laikinoji komisija, tirianti banko „Snoras“ bankroto aplinkybes, šiandien skandalingai baigė darbą ir pateikė savo išvadas, kurioms pasipriešino valdantieji. Jiems palikus „Snoro“ komisijos posėdį, išvados liko nepatvirtintos daugumos. Valdančiųjų atstovas Stasys Šedbaras patikino, kad iš esmės nebuvo sutarta dėl vieno valstybinės reikšmės punkto, kuris būtų sukūręs prielaidas kiekvienam mokesčių mokėtojui reikšti ieškinius valstybei.

Degalų kainos Didžiojoje Britanijoje gali išaugti po to, kai pirmadienį buvo paskelbta, jog bus uždaryta naftos perdirbimo gamykla, kuri tiekia 20 proc. šalies pietryčiuose sunaudojamų degalų. Darbo neteks iki 1 tūkst. žmonių, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Ekspertai nerimauja, jog uždarius Koritono (Coryton) naftos perdirbimo gamyklą spekuliantai ims dirbtinai kelti didmenines degalų kainas, dėl ko augs ir mažmeninės jų kainos.

Kauno apygardos teismas šiandien paskelbė, kad nuspręsta nekeisti anksčiau Kėdainių rajono apylinkės teismo priimto sprendimo, kuriuo restorano „Bajorkiemis“ savininkai įpareigoti nugriauti nelegalius pastatus. Nelegalūs statiniai, anot teismo, kėlė grėsmę Kauno marių regioninio parko teritorijos gamtiniam istoriškai susiformavusiam kraštovaizdžiui. Šalia Kauno esančio restorano savininkai teismo sprendimą turi įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo.

Laikinosios Seimo komisijos, tiriančios „Snoro“ žlugimą, pirmininkas V. Mazuronis Lietuvos banko veiksmus, nacionalizuojant „Snorą“ ir skelbiant jam bankrotą, pavadino skubotais ir nepakankamai motyvuotais. Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko tvirtinimu, sprendimas buvo skubus, bet neskubotas. Su juo „Savaitėje“ kalbėjosi Nemira Pumprickaitė.

Praėjusią savaitę euro kursą smukdė žinios apie naujas aplinkybes, susijusias su politiniu nestabilumu Graikijoje, bei naujienos apie Ispanijos bankų krizę. Europos centrinis bankas (ECB) pranešė nutraukiantis piniginę veiklą kai kuriuose graikiškuose bankuose, Ispanijos obligacijų aukciono metu pajamingumai pakilo dar aukščiau, Europos akcijos pigo, o kredito reitingų agentūra „Moody‘s“ sumažino 16 Ispanijos bankų reitingus.

Seimas suteikė galimybę prasiskolinusiems lietuviams bankrutuoti savo šalyje, vis dėlto tai numatantis įstatymas gali likti tuščias teisinių procedūrų rinkinys, mat užsienyje atsisveikinti su skolų kupra gerokai paprasčiau. Iki šiol visi fiziniai asmenys, pasiryžę būti pripažinti nemokiais ir paskelbti savo bankrotą, tai padarydavo nebent užsienio valstybėse – dažniausiai Latvijoje ir Anglijoje.

Iš visų košmariškų Europos scenarijų šis gali pasirodyti pats baisiausias: Graikija palieka eurą, o tuo pačiu metu Ispanijos bankų sistema sugriūna, rašo „New York Times“. Rinkos konvulsijos pastarosiomis savaitėmis buvo lyg šių krizių bandomasis testas. Susidūrė politinė aklavietė Graikijoje bei kylanti baimė dėl vieno didžiausių Ispanijos bankų – „Bankia“. Kredito reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ praėjusią savaitę sumažino viso Ispanijos bankų sektoriaus reitingus.

Nenuostabu, kad labiausiai Graikijos išėjimo iš euro zonos atvejui ruošiasi Vokietijos įmonė, rašo „The Telegraph“. 2010 metų gruodį „Siemens“ gruodį įsigijo banko licenciją. Ši bendrovei suteikė tiesioginį priėjimą prie Europos centrinio banko (ECB) fondų, tam kad „Siemens“ būtų mažiau priklausoma nuo pokyčių valiutų rinkoje. Ji taip pat nusprendė laikyti savo pinigus ECB. „Siemens“ įdėjo 500 mln. eurų indėlį, po to kai šiuos pinigus atsiėmė iš rizikingesnių Prancūzijos skolintojų.

Laikinoji Seimo komisija, ieškanti atsakymų į klausimus, ar Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūra yra efektyvi, ir – svarbiausia – siekianti išsiaiškinti banko „Snoras“ nacionalizavimo ir bankroto aplinkybes ir tikslingumą, savo užduotį netrukus bus įvykdžiusi. Šią savaitę, pagal bendrą susitarimą, komisijai vadovaujantis Valentinas Mazuronis parengė ir pateikė komisijos nariams išvadų projektą. O kitą trečiadienį turėtų būti balsuojama dėl galutinio dokumento.

Šiandien „Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis patvirtino, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyks 2012 m. birželio 12 d.  „Siemens“ arenoje. Pagal oficialią darbotvarkę kreditorių susirinkime bus renkamas „Snoro“ kreditorių komitetas. Šis bus atsakingas už „Snoro“ pagrindinio turto pardavimą, į kurį įeina „Finasta“ ir „Snoro“ lizingas. „Snoro“ žlugimas turėjo reikšmingos įtakos šio banko klientams, partneriams ir darbuotojams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Europos Sąjungos (ES) prekybos komisaras Karelas de Guchtas penktadienį sakė, kad Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) pradėjo rengti atsarginį planą Graikijos bankroto atvejui, informuoja AFP. Jis nepatikslino, ar tai yra susiję ir su galimu Graikijos pasitraukimu iš euro zonos. „Šiandien tiek ECB, tiek Europos Komisijoje tarnybos nagrinėja nenumatytų atvejų scenarijus, jeigu Graikija nebepajėgtų susitvarkyti“, - Belgijos dienraščiui „De Standaard“ sakė K. de Guchtas.

Ekonomistai nuolatos šnairuoja į politikus, mat pastarieji sugeba atrasti trūkumų bet kokiame pasiūlyme. Puikiausias tokios priešpriešos pavyzdys – Graikijos skolų krizė. Viena vertus ekonomistai pateikė siūlymus, kaip būtų galima užbaigti šios šalies agoniją, kita vertus susidaro įspūdis, kad politikai patys to nenorėdami mėgaujasi valstybės konvulsijomis. Šiuo metu Graikijos politinės jėgos yra patekusios į visišką aklavietę.

Penktadienį  bankrutavusio banko  „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis patvirtino, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyks 2012 m. birželio 12 d., antradienį, „Siemens“ arenoje, Ozo g. 14, Vilnius. Registracija į kreditorių susirinkimą prasidės 9:00 val. Lietuvos laiku (EET), susirinkimo pradžia – 12:00 val.

Šią sa­vai­tę bu­vu­siems „Aly­taus teks­ti­lės“ dar­buo­to­jams tu­rė­tų bū­ti pra­dė­ti mo­kė­ti įsi­sko­li­ni­mai par­da­vus ne­kil­no­ja­mą­jį įmo­nės tur­tą. At­si­skai­ty­mams su bu­vu­siais teks­ti­li­nin­kais teks apie 1 mln. li­tų. Li­ku­si dar 2 mln. li­tų sko­la jiems ne­bus grą­žin­ta. Už par­duo­tą tur­tą gau­ta apie 6 mln.

Ilga ir komplikuota fizinių asmenų bankroto procedūra – tik papildoma našta eiliniams piliečiams, įsitikinęs advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Mantas Petkevičius. Jo nuomone, sudėtinga fizinių asmenų bankroto procedūra lems ir didesnes administravimo išlaidas. Kaip vertinate Seimo priimtą fizinių asmenų bankroto įstatymą? Priimtas įstatymas sukelia dvejopų jausmų. Viena vertus, džiugu, kad pagaliau ir Lietuvoje atsirado fizinių asmenų bankroto reguliavimas.

Viešojo transporto paslaugas teikiančių bendrovių skolas Vilniaus miesto savivaldybė siūlo mažinti grąžinant PVM lengvatas. Siūloma iki šiol galiojantį 21 proc. PVM tarifą sumažinti iki 9 proc. Toks sprendimas, anot tyrimą atlikusios „PricewaterhouseCoopers“ mokesčių ir teisės skyriaus vadovės Kristinos Kriščiūnaitės, neišspręstų visų keleivius vežančių bendrovių problemų, tačiau padėtų valstybei laiku surinkti mokesčius į biudžetą.

Bankrutavusio banko „Snoras“ bankroto administratorius informuoja, jog šiuo metu vykdomos baigiamosios derybos su investuotojais dėl „Finasta“ grupės ir „Snoro lizingo“  pardavimo. Derybos dėl „Finasta“ grupės pardavimo apima septynias bendroves, tarp kurių yra investicinės bankininkystės verslas ir bankas „Finasta“.  „Snoro lizingo“ atveju deramasi dėl viso verslo ir lizingo portfelio pardavimo.

Seimas ketvirtadienį pagaliau priėmė Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Jeigu jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė, nuo kitų metų kovo bankrutuoti galės bet kuris mūsų šalies gyventojas, ištiktas didelių finansinių sunkumų. Taip siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą bei užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą.

Rygos apygardos teismas nurodė antradienį pradėti nemokaus „Latvijas Krajbanka“ banko bankroto procedūrą. Teismo sprendimas neskundžiamas. Procedūrą pradėti paprašė „Latvijas Krajbanka“ administruojanti audito bendrovė „KPMG Baltic“, nurodžiusi, kad nė vienas iš keturių gautų pasiūlymų sanuoti „Latvijas Krajbanka“ negali būti praktiškai įgyvendinamas.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (AT) priėmus nutarimą, kad kitose ES valstybėse bankrutavusių Lietuvos piliečių bankrotai turi būti pripažįstami ir Lietuvoje, užsienyje gyvenantys lietuviai dar aktyviau domisi galimybe tuo pasinaudoti. „Labai daug susidomėjusių galimybe bankrutuoti Jungtinėje Karalystėje sulaukėme po praeitų metų pabaigoje žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusios pirmosios užsienyje bankrutavusios Lietuvos pilietės Mildos Špakauskaitės istorijos.

Kaune baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame statybų bendrovės direktorius A. J. įtariamas nusikalstamu bankrotu ir daugiau nei 1,5 mln. litų pasisavinimu. Tyrimą vykdžiusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra nustatė, kad 56-erių metų įtariamasis, tuo pačiu metu buvęs ne tik bendrovės vadovu, bet ir kasininku, netinkamai tvarkė buhalteriją.

Antradienį banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas  Cooperis patvirtino, kad derybos dėl banko taupomųjų skyrių pardavimo smarkiai pasistūmėjo į priekį. Lietuvoje yra daugiau nei 230 mini bankų (taupomųjų skyrių) ir juos stengiamasi parduoti kreditoriams palankiomis sąlygomis. „Šiuo metu vykdome baigiamuosius pardavimo proceso veiksmus ir deriname paskutines detales. Esu įsitikinęs, kad netrukus galėsime sudaryti sutartį su pasirinktu pirkėju.

„Vievio paukštyno“ akcininkai penktadienį susirinkime pritarė paukštyno gelbėjimo planui. Didesnę nei 54 proc. akcijų dalį valdanti paukštyno savininkų dauguma pavedė bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriui sudaryti taikos sutartis su kreditoriais bei su jais atsiskaityti ir taip atkurti paukštyno mokumą bei nutraukti bankroto bylą.

Šiandien vyksta Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamoje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo posėdis. Komisija jau apklausė Buvusią Lietuvos banko (LB) valdybos narę Ramunę Zabulienę. Taip pat planuojama apklausti ir LB valdybos narį Vaidievutį Ipolitą Geralavičių bei LB valdybos pirmininko pavaduotoją Darių Petrauską.

Nuo praėjusių metų gruodžio „Snoro“ bankroto administratoriumi įdarbintas užsienietis Neilas Cooperis kol kas tik kalba meistriškai. Nors vien jis pats išleido beveik 67 mln. litų – darbų nematyti. Tačiau „bankrotų asu“ prisistatantis veikėjas savo neveiklumą ėmė maskuoti kaltinimais Lietuvos valstybei ir lietuviškiems įstatymams, rašo „Respublika“. Bankroto administratorius kategoriškai slepia, kiek ir kokios vertės „Snoro“ turto jam apskritai pavyko rasti ir sugrąžinti.

Britų aukščiausios klasės drabužių gamintoja „Aquascutum“ pranešė apie savo finansinį nemokumą. Kompanijoje pradėta krizės valdymo procedūra, rašo „The Financial Times“. Pirmieji sunkumai kompaniją užgriuvo finansinės krizės metu. 2009-2010 metais „Aquascutum“ nuostoliai viršijo 23 mln. svarų sterlingų (38 mln. dolerių). Drabužių gamintojos savininkas, Britų mados namų vadovas Haroldas Tillmanas per šį laikotarpį į bendrovę investavo apie 30 mln. svarų sterlingų (50 mln.

Seimo laikinoji komisija, tirianti „Snoro“ bankroto aplinkybes, šiandien apklausė buvusį premjerą Gediminą Kirkilą. Jis žurnalistus patikino, kad jo laikais visų bankų būklė buvo gera. „Jie visi buvo pelningi, turėjo įstatinius kapitalus, didelius kreditinius resursus, labai pigiai dalijo juos, ir tai galbūt viena iš priežasčių, kodėl burbulas buvo išpūstas. <...> Situacija buvo priešinga negu yra dabar, kai resursų stinga“, – teigė jis.

Audituotais duomenimis, 2012 m. sausio 1 d. veikiančių šalies bankų turtas sudarė beveik 79 mlrd. Lt, per metus sumažėjo 3,3 proc., arba 2,7 mlrd. Lt (nevertinant AB banko „Snoras“ veiksnio, metinis turto augimas sudarytų 6,6 proc., arba beveik 5 mlrd. Lt). Po nuostolingų 2009-2010 m. bankai 2011 m. uždirbo 1,1 mlrd. Lt pelno (2010 m. jie patyrė 276,2 mln.

Trims ketvirtadaliams nefinansinių įmonių 2011 m. pabaigoje paskelbtas AB banko  „Snoras“ bankrotas buvo mažai reikšmingas įvykis, mažiau nei dešimtadaliui įmonių šio veiksnio įtaka buvo didelė. Tai parodė Lietuvos banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta 500 nefinansinių įmonių vadovų ir finansininkų apklausa.

JAV Iždo departamento pareigūnai teigia, kad gelbėdamos bankus ir automobilių gamintojus nuo bankroto JAV uždirbs, pranešė BBC. Pasak iždo departamento, gelbėjimo paketai bankams gali atnešti iki 2 milijardų dolerių pelno, o dėl valstybės paramos atsigaunanti automobilių pramonė jau sukūrė 230 tūkst. darbo vietų. Nors šalies ekonomika ir atsigauna, bet, kad būtų visiškai atitaisyta krizės žala, turės praeiti dar nemažai laiko.

Prieš keletą metų jie žadėjo kelti baigtuvių vainikus ant stogų ir kviesti apsigyventi naujakurius. Prasidėjo sunkmetis ir šių nekilnojamojo turto projektų plėtotojai sustojo tarsi įbesti: vietoj langų žioji kiaurymės, stogai neuždengti, sienos nepastatytos, būstai neįrengti. Beveik visi šie projektai turi vieną ypatybę – jie buvo pradėti plėtoti prieš pat nekilnojamojo turto (NT) burbulo sprogimą – 2007–2008 metais.

Seimo laikinoji komisija, tirianti „Snoro“ bankroto aplinkybes, kitą savaitę į posėdį ketina kviesti premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir buvusį premjerą Gediminą Kirkilą. Po dviejų savaičių komisija dar kartą ketina pasikviesti komisijoje anksčiau jau apsilankiusį Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską. Tai po trečiadienį vykusio komisijos posėdžio žurnalistams sakė laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.

Prieš keletą dienų Kaune tvyrojo ypatingoji parengtis! Į lemtingą mūšį pakilo du milijonieriai: Tautvydas Barštys ir Visvaldas Matijošaitis.  Įtakingi verslininkai susikirto kaip reikiant: Barštys Matijošaitį neva žadėjo užkasti, sužlugdyti jo verslą ir nepalikti ramybėje Visvaldo šeimos narių. „Perkeltine prasme iš telefono lėkė kulkos“, - žurnalistams skundėsi V. Matijošaitis. „Buvo liudininkai, kurie viską girdėjo.