avarijos

Lengvųjų automobilių susidūrimas su vilkikais dažniausiai baigiasi liūdnai. Vien šiemet tokiose avarijose jau žuvo vienuolika žmonių. Nepaisant statistikos ir toliau vyrauja mitai, kad sunkvežimių vairuotojai iš savo kabinų viską mato, tad jie esą ir kalti dėl eismo įvykių. Visgi vairavimo ekspertai vairuotojus perspėja apie vilkikų „akląsias zonas“ ir ragina jose nemanevruoti. Rugpjūčio pradžioje Grigiškėse susidūrus dviem vilkikams tik per plauką išvengta tragedijos.

Sekmadienio pavakarę Vilniaus apskrityje dvi sunkiai apgirtusios moterys nesuvaldė automobilių.  Pasak apskrities policijos, apie 17.15 val. Švenčionių rajone, Sarių kaime, automobilis „Mitsubishi Carisma“ nuvažiavo nuo kelio į griovį ir apvirto. Jį vairavusiai 1979-aisiais gimusiai moteriai nustatytas 2,88 promilės girtumas. Pranešama, kad teisės vairuoti ji neturėjo.  Apie 18.25 val. Elektrėnų savivaldybėje esančiose Semeliškėse automobilis „Mazda 626“ atsitrenkė į namo kampą.

Per savaitę 88-iuose eismo įvykiuose trys žmonės žuvo, 100 buvo sužeisti, pranešė Kelių policijos tarnyba. Žuvo du vyrai ir nepilnametė mergaitė, du iš jų buvo lengvojo automobilio keleiviai, vienas vairavo motociklą. Žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 22 metai.  Tarp sužeistųjų – 15 nepilnamečių: šeši keleiviai, keturi dviračių vairuotojai, trys pėstieji ir po vieną mopedo bei motociklo vairuotoją.

Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti apie skaudžias avarijas, į kurias patenka motociklininkai. Nelaimingi atsitikimai dažnai baigiasi sunkiomis traumomis, o kartais ir mirtimis. Kokius sužeidimus dažniausiai patiria į avarijas patekę motociklininkai, kiek gali trukti gijimo procesas ir kodėl specialios aprangos ir apsaugos padeda ne visada, naujienų portalui tv3.lt pasakoja Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius.

Su lyg šylančiu klimatu ir besniegėmis žiemomis, Lietuvoje vis geriau darosi gyventi stirnoms. Žvėrelius žmonės stebi net miestų centruose. Tačiau aplinkosaugininkai pastebi, kad dėl ypač sparčiai augančios jų populiacijos daugėja ir nelaimingų atsitikimų keliuose, kai žvėrys išbėga po važiuojančio automobilio ratais. Stirnų populiacija šalyje išgyvena neregėtus laikus. Miško žvėrelį vis dažniau galima pastebėti ne tik kažkur miško glūdumoje, bet net ir pačiame miesto centre ar netoli jo.

Per savaitę šalies keliuose užfiksuoti 24 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, nė vienas žmogus nežuvo, pranešė Lietuvos kelių policija.  Tarp 29 sužeistųjų – du nepilnamečiai, vienas iš jų vairavo mopedą, o kitas buvo jo keleivis. Iš viso eismo įvykiuose nukentėjo 14 automobilio vairuotojų, du mopedo vairuotojai ir vienas – motociklo. Taip pat sužeisti aštuoni automobilių keleiviai, keturi pėstieji ir trys dviratininkai.

Panevėžyje vienoje sankryžoje pakeitus ženklą, kad nesiformuotų spūstys, pasipylė avarijos. Pasirodo, vairuotojai sankryžą keiksnoja jau gera savaitė, nes eismo priežiūros valdytojai pamiršo gatvės ženklinimą. Panevėžyje Ramygalos ir Beržų gatvių sankryžoje pakeitus ženklą, avarijų ilgai laukti nereikėjo.

Nors prieš kelerius metus Vilniuje pradėtus žiedinių sankryžų ženklinimo pokyčius dalis vairuotojų pasitiko burnodami, Vilniaus miesto savivaldybė tvirtina, kad vietomis eismo įvykių sumažėjo 2–3 kartus. Tiesa, tikslesnę avaringumo statistiką savivaldybė ketina pristatyti balandį. „Aš ten gyvenu ir 25 metus važiuoju per šį žiedą po kelis kartus per dieną.

Praėjusieji metai visiems eismo dalyviams buvo negailestingi. 2019-aisis žuvo ir sužeista daugiau vairuotojų ir pėsčiųjų nei 2018-aisiais. Kol policija bado pirštais į neatsakingą vairuotojų elgesį ir planuoja šiuos metus, ekspertai ginčijasi, kaip reikia mažinti nukentėjusių skaičių – griežtomis baudomis ar mokymu. Praėję metai Lietuvos keliuose nebuvo patys saugiausi.

Norvegijos sostinėje Osle pernai kelių eismo nelaimių metu žuvo vos vienas žmogus. Pirmą sykį istorijoje visoje Norvegijoje avarijose nežuvo nė vienas jaunesnis nei 16 metų vaikas. Rusijos žurnalistas Ilja Varlamovas aptiko idealią norvegų sostinės statistiką tragiškai „sugadinusį kaltininką“: į kelio atitvarą rėžėsi ir žuvo rusų valdininkas.  2019-ieji buvo rekordiniai pagal žuvusiųjų Oslo keliuose skaičių. Vos vienas žmogus žuvo avarijos metu.

Trečiadienį Dakaro ralyje net neįpusėjęs nutrauktas dešimtasis etapas. Iš pradžių skelbta, kad organizatoriai tokį sprendimą priėmė dėl artėjančios smėlio audros, bet pasirodo, kad priežastis visai kita. Skelbiama, kad vos po 223 km greičio ruožas buvo užbaigtas dėl didelio avarijų kiekio, dėl kurio neliko laisvų pagalbos sraigtasparnių, išgabenusių į ligonines nukentėjusius sportininkus. Šią informaciją patvirtino ir Antanas Juknevičius.

Lentelėms su rodyklėmis jau tiesiamas kelias atgal ant šviesoforų. Sostinės valdžiai reikalaujant jas grąžinti, susisiekimo ministras sutinka jas pakabinti dar metams. Tačiau sostinės valdžiai to negana, ji nori neterminuoto laiko ir pati spręsti, kur bei kada jas kabinti. Beje, lentelių nori ne tik vilniečiai, bet ir, pavyzdžiui, spūstyse įstrigę marijampoliečiai.

Šimtai sumušimų, raiščių patempimų, griuvimų… Dešimtys gaisrų, šimtai vagysčių, daugiau nei 1000 eismo taisyklių pažeidimų, pusantro šimto neblaivių vairuotojų bei smurtas artimoje aplinkoje. Taip šias Kalėdas apibūdina policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir medikai, kurie aiškina, kad lietuvių įpročiai nesikeičia. Esą per šventes alkoholis šalyje liejasi laisvai dėl to skaudžių įvykių išvengti Lietuvoje nepavyksta.

Neramios Kūčios Vilniuje: ugniagesiams teko vykti į kelis didelius gaisrus ir avarijas. Gaisruose Vilniuje ir Vilniaus rajone sudegė du žmonės. Minsko plente taip pat įvyko didelė avarija, per kurią sužeisti keturi žmonės. Kūčių dienos popietę gaisras kilo Viršupio gatvėje – iš pradžių buvo pranešta, kad dega vienas namas, netrukus pasipylė pranešimai, kad dega jau du, kiek vėliau net trys pastatai. Atskubėjo didžiulės ugniagesių pajėgos.

Susisiekimo ministerija atnaujino Valstybinę eismo saugumo programą „Vizija – nulis“. Joje numatytos naujos priemonės, kurios turėtų būti pradėtos taikyti jau kitų metų pradžioje. Tiesa, nepaisant naujų priemonių, šiemet Lietuvoje padaugėjo tiek eismo įvykių, tiek juose žuvusių ir sužeistų asmenų. Programos tikslas – iki 0 sumažinti keliuose žūvančių gyventojų skaičių. Ją dar galutinai turės patvirtinti Vyriausybės kanceliarija.

Techninės klaidos vairuojant, Kelių eismo taisyklių nepaisymas, greičio viršijimas ar vairavimas apsvaigus nuo seno yra įvardijamos kaip pagrindinės keliuose įvykstančių eismo įvykių priežastys. Tačiau Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), remdamasi eismo įvykių aplinkybes nagrinėjančių pareigūnų patirtimi, dalinasi išvadomis, jog būtent dėmesio blaškymas ir nesusikoncentravimas į kelią yra lemiančios daugelio įvykstančių mirtinų eismo įvykių priežastys.

Vilniuje antradienio rytą fiksuoti 52 eismo įvykiai, BNS sakė sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja. Ji sakė, kad šie techniniai įvykiai buvo fiksuoti nuo 6.30 iki 9.40 val., per vieną iš jų nukentėjo žmogus. 7.03 val. Molėtų plente, ties Varniškių kaimu, nuo kelio nuvažiavo automobilis „Nissan“, kuris apsivertė. 60 metų vyras patyrė rankos traumą.

Nors kalbama, kad „karo keliuose“ mastai sumenko, skaičiai rodo ką kitą: pastaraisiais metais sužeistųjų ir žuvusiųjų eismo įvykių metu skaičius auga itin sparčiai, vis daugiau žūsta vaikų. Eismo specialistai atkreipia dėmesį, kad nors situaciją stipriai pagerintų milžiniškos investicijos į šalies automobilių parką, yra pigesnių, paprastesnių, bet efektingų kovos su „karu keliuose“ būdų.

Eismo įvykių, kuomet kelyje susiduria žvėrys ir automobiliai, kasmet daugėja. Tvarkietis Remigijus Žemaitaitis mano, kad tūkstančius avarijų lemia ir per mažos valstybės pastangos, tad Seimui pasiūlė pataisas, kurioms pritarus valstybė iš visų piliečių kišenės turėtų apmokėti žalą su laukiniais gyvūnais susidūrusiems vairuotojams. Dalis parlamentaro kolegų čia įžvelgia norą pasireklamuoti, o draudikai nemano,kad, net ir pritarus pataisai, valstybė žalą apmokėtų.

Vairuotojų ir pėsčiųjų pareigose įvardyta abipusė pagarba vieni kitiems. Pavyzdžiui, vairuotojai privalo praleisti žmones pėsčiųjų perėjose, o pastarieji įsipareigoja nesukelti avarinių situacijų. Kas nutinka, kai abipusės pagarbos nėra laikomasi? Tada turime avarijas su skaudžiomis, o kartais net ir tragiškomis pasekmėmis. Pateikiami du įvykius Vilniuje, kurie nutiko prieš kelias dienas.

„Teslos“ programinės įrangos atnaujinimas sukėlė skandalą pasaulyje. Pradėjo plisti vaizdo įrašai, kaip palikta spraga sukelia pavojingas situacijas. Automobilis važiuoja šaligatviu, o ne keliu. Staigiai įvažiuoja prieš kitą automobilį ir sukelia kitas avarines situacijas ir nuostolius. „Smart Summon" funkcija leidžia su mobiliuoju telefonu išsikviesti automobilį, kad šis atsirastų prie tavęs.

Policija įspėja kelių erelius – dar šį rudenį Lietuvos kelius pradės stebėti naujoviški greičio matuokliai. Prietaisai esą bus mobilūs ir pareigūnai juos galės kilnoti po avaringiausius ruožus, tad lakstyti mėgstantys vairuotojai iš anksto nežinos, kur jų tyko radarai ir piniginės baudos. Lazerinės technologijos automatiškai fiksuos ir automobilius, ir motociklus, o laiškas apie baudą pažeidėją pasieks greičiau nei per savaitę.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kas šeštas į mobiliojo ekraną užsižiopsojęs tautietis patenka į nelaimingus eismo įvykius.  Nors šalyje einant per perėjas naudotis telefonais yra uždrausta ir policija jau skiria už tai baudas, pėstieji nesiliauja taip elgtis ir kelti avarines situacijas. O specialistai vardija, kad praskeltos kaktos ar nubrozdinti keliai nėra baisiausia, kas nutinka nuo mobiliųjų vis neatitraukiantiems pėstiesiems.

Kai paskutinį kartą sėdantis į taksi, autobusą ar artimojo automobilį nesisegėte saugos diržo, ar susimastėte apie tai, kad avarijos atveju saugos diržas gali išgelbėti ne tik jus, bet ir prieš jus sėdinčius keleivius. Gale saugos diržo neprisisegęs keleivis ne tik gali lengvai iškristi pro priekinį, galinį ar šoninį stiklą, bet ir visai netikėtai mirtinai sužaloti priekyje sėdintį.

Medikai sunerimę dėl išpopuliarėjusių elektrinių paspirtukų. Dažnai kelionės jais baigiasi nelaime. Smarkiai daugybinių traumų bei sužeidimų kuriuos patiria įvairiausio plauko poilsiautojai. Medikai kasdien gydo šimtus žmonių, kurie nukenčia aktyviai pramogaudami, maudynių metu ar neatsargiai besivažinėdami dviračiais. Į keltą, plukdantį į Smiltynę, lenkdami vienas kitą, skuba vasarotojai.

Lyjant Vilniaus apskrityje pasipylė avarijos. Dauguma avarijų – techninė, tačiau pranešama ir apie nukentėjusiuosius. Apie 14 val. nuvažiuodamas iš Vilkingų gatvės į Žirnių gatvę į stulpą įlėkė automobilis „Volvo“. Stulpas lūžo, o mašina užlėkė ir pakibo ant jo. Mašina smarkiai sumaitota, tačiau rimčiau vairuotojas nenukentėjo. Jis pasakojo, kad važiuojant sprogo padanga, todėl automobilis tapo nevaldomas. Pavakare didesne avarija įvyko greitkelyje Vilnius–Kaunas. Prieš 16 val.

Trečiadienis Kaune paženklintas skaudžiomis avarijomis. Rytą greitkelyje susidūrus trims automobiliams į ligoninę išvežti du žmonės, o eismas visiškai uždarytas. Važiuojantieji pro Kauną sostinės link, ilgam strigo spūstyje. O štai popiet netoli Kauno klinikų sudaužyti trys autombiliai ir troleibusas. Ligoninėje atsidūrė poros metų mažylis. Rytą greitkelyje ties Kaunu susidūrę trys automobiliai – sunkvežimis, Audi A6 ir Smart – visiškai paralyžiuoja eismą.

Tyčinių avarijų mados Lietuvoje keičiasi. Jei anksčiau sukčiai žioplų aukų ieškodavo ir automobilius pakišinėdavo sudėtingose žiedinėse sankryžose, dabar gi nesąžiningi vairuotojai vis dažniau ieško per daug patiklių gyventojų. Sukčiai sankryžose ir keliuose vairuotojus apgaudinėja mandagumu: apsimeta praleidžiantys automobilius ir po to stengiasi juos taranuoti. Važiuojant automobiliu budrumo negalima prarasti ir lygiame, ir tiesiame kelyje.

 Šiais metais žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo, tačiau sužeistųjų padaugėjo. Anot Susisiekimo ministerijos saugaus eismo eksperto Vidmanto Pumpučio, per 10 metų Lietuvos keliuose situacija stipriai pasikeitė. Laikotarpiu nuo 2001 metų pagal žūčių keliuose skaičių milijonui gyventojų mažinimą Lietuva yra pirmoje vietoje ir lenkia tokias valstybes kaip Kroatija, Vengrija, Čekija, Graikija.

Šeštadienį prieš vidurnaktį Grigiškėse užregistruotos dvi avarijos. Abu susidūrimai įvyko per penkias minutes, abu eismo įvykius greičiausiai sukėlė girti vairuotojai. Pirminiais duomenimis, pirma kelyje Kaunas–Vilnius prabangus „Mercedes AMG“ rėžėsi į „Kia“ ir pastarąjį apvertė. Per avariją buvo sužeistas „Kia“ vairuotojas, jį medikai išvežė į ligoninę. Labai sunkių sužalojimų vairuotojas, pirminiais duomenimis, išvengė. Jis dar pats paskambino artimiesiems ir pranešė apie nelaimę.

Vokietijos policija ėmėsi priemonių prieš vairuotojus, kurie avarijos vietoje išsitraukia telefonus ir fiksuoja nelaimės detales. Ypač toks elgesys būdingas lietuviams, kurie socialiniuose tinkluose informuoja apie gatvėje patruliuojančius policijos pareigūnus, taip pat dalinasi avarijos nuotraukomis. Akivaizdu, kad vokiečių pareigūnai su tokiu elgesiu taikstytis neketina.

Trečiadienio vakarą Vilniuje registruota keliolika avarijų, nukentėjo du žmonės. „Panašu, kad eismo sąlygos pakankamai sudėtingos“, – BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja. Pasak jos, nuo 16 valandos užregistruota daugiau kaip penkiolika eismo įvykių, dviejuose iš jų nukentėjo žmonės. Apie 17 val. perėjoje Pelesos gatvėje vyras partrenkė šešiolikmetę. Ji smarkiai nenukentėjo, greitoji jai diagnozavo kojos traumą.

Eismo sąlygas sunkinant snygiui, Kaune pirmadienį įvyko dukart daugiau eismo įvykių nei įprastai, per avarijas nukentėjo du žmonės. Policijos duomenimis, Kauno apskrityje nuo 6 valandos ryto iki vidurdienio registruoti 44 techniniai eismo įvykiai, 26 iš jų įvyko Kauno mieste. Kaip BNS sakė policijos atstovė Justina Kazragytė, įprastą rytą, kai eismo sąlygos geros, mieste registruojama apie dešimt techninių eismo įvykių.

Per savaitę eismo nelaimėse žuvo penki žmonės, penktadienį pranešė Kelių policijos tarnyba. Visi žuvusieji vyrai, tarp jų po du vairuotojus ir keleivius bei vienas pėsčiasis, jų amžiaus vidurkis – 43-eji. 45 eismo įvykiuose dar 56 žmonės buvo sužeisti, tarp jų nepilnametis keleivis. Nukentėjo 20 vairuotojų, 22 keleiviai, 14 pėsčiųjų (8 – pėsčiųjų perėjose). Neblaivus vairuotojas, pirminiais duomenimis, dalyvavo viename eismo įvykyje: jame du žmonės žuvo, vienas sužeistas.

Savaitgalis paženklintas siaubingomis avarijomis. Šįryt pakaunėje vienas vyras žuvo, dar keturi buvo sužeisti, kai mikroautobusas rėžėsi į sniego valytuvą. O šeštadienio naktį avarijose užgeso net trijų žmonių gyvybės – Alytuje ir Kretingos rajone. Pastarojoje kaltas alkoholis. Kraupi avarija kelyje Jonava – Kaunas.

Pastaroji savaitė šalies keliuose buvo pažymėta krauju. Pavojingai slidi kelio danga šalyje nusinešė ne vieno žmogaus gyvybę. Vien tik Šilutės rajone dėl slidžios dangos per nepilną savaitę įvyko dvi tragiškos avarijos, kuriose žuvo trys žmonės.  Traksėdžio kaime Šilutės rajone trečiadienio vakarą dėl slidžios dangos nuo kelio į griovį nuvažiavo ir apvirto lengvasis automobilis. Avarijos metu žuvo jį vairavusi 29-erių moteris ir jos devynmetė dukra.

 Po Naujųjų visą Europą paralyžiavo žiema. Žmonės socialiniuose tinkluose dalinasi įvairiausiais, kartais linksmais, o kartais ir visai nesmagiais žiemos vaizdo įrašais. Stiprus snygis smogė ir prie jo nepratusiai Italijai. Štai centrinėje Italijoje, Kaprakotoje šiandien – 7°C šaltukas. O gyventojų užfiksuotas snygis miestų gatves pavertė ne tik neišvažiuojamomis, bet ir sunkiai pereinamomis. Centrinės Italijos, Abruco regione taip pat tikra žiema.

Pirmadienį Lietuvos keliuose nukentėjo 24 žmonės, užregistruota 119 eismo įvykių, skelbia Kelių policijos tarnyba. Prieš savaitę eismo nelaimėse nukentėjusių žmonių buvo beveik perpus mažiau – 15, o per parą užregistruoti 64 techniniai įvykiai. Pasak policijos, šį pirmadienį eismą sunkino blogos oro sąlygos. Slidžiame kelyje nesuvaldžius automobilių, įvyko trys priešpriešiniai susidūrimai, dar trys automobiliai nuvažiavo nuo kelio.

Keliuose yra slidžių ruožų, būkite budrūs. Policijos departamentas praneša, kad nuo ankstyvo ryto iki vidudienio užfiksuoti 109 eismo įvykių. Didžiojoje šalies dalyje eismo sąlygas sunkina lijundra, valstybinės reikšmės kelių dangos yra slidžios, kai kur padengtos plonu sniego sluoksniu. Valstybinės reikšmės keliai slidžiuose kelio ruožuose yra barstomi, tačiau vairuotojų prašome rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį, kelyje nedaryti staigių manevrų.

 Penktadienio vakaras Vilniuje buvo neramus. Policija vyko bent į dvi gana rimtas avarijas miesto centre. Žirmūnų gatvėje apie 19 val. prie Šilo tilto susidūrė 3 automobiliai, nukentėjo viena moteris. Kurį laiką buvo susidariusi automobilių spūstis.  Kita nelaimė panašiu metu nutiko greta Vingio parko viaduko Geležinio Vilko gatvėje, kur moters vairuojamas „VW Passat“ rėžėsi į stulpą. Automobilis užskrido ir pasikabino ant gatvės atitvaro, nuvertė stulpą.

Savaitgalį Lietuvoje įvyko net 38 automobilių susidūrimai su laukiniais gyvūnais, vieno susidūrimo metu buvo sužeisti 2 žmonės. Šakių rajone, kelyje Kaunas–Zapyškis–Šakiai, ankstų penktadienio rytą, apie 6.49 val., į kelią įbėgus briedžiui, susidūrimo metu buvo sužeisti du jauni vyrai: vairuotojas ir keleivis, pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba.

Joninių savaitgalį policija visoje Lietuvoje sulaikė 131 neblaivų vairuotoją. Įprastą savaitgalį tokių pažeidėjų sulaikoma šiek tiek mažiau. Policija skelbė, kad Joninių savaitgalį dirbs sustiprintos policijos pareigūnų pajėgos, vyks atsitiktiniai reidai, skirti transporto priemonių vairuotojų blaivumui tikrinti. Neblaivūs vairuotojai, pirminiais duomenimis, dalyvavo 4 įvykiuose, sužeisti 6 žmonės (4 keleiviai, 1 vairuotojas, 1 pėsčiasis), pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba.

Visi vairuotojai puikiai žino, kad vos tik pamačius pagalbos tarnybų švyturėlius ar išgirsta šių transporto priemonių skleidžiamus garso signalus yra privalu atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį. Tiesa, kartais tas noras kuo greičiau imtis manevrų gali pakišti koją. Ne tik pačiam vairuotojams ar kitiems eismo dalyviams, bet ir į pagalbą skubantiems policijos pareigūnams.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę mūsų šalies keliuose eismo įvykiuose žuvo 3 žmonės, 23 m. automobilio vairuotojas, 26 m. automobilio keleivė ir 25 metų automobilių keleivis. Per savaitę įvyko 69 eismo įvykiai kuriuose buvo sužeisti 88 žmonės. Tarp sužeistųjų 12 nepilnamečių, iš kurių 6 vaikai buvo automobilių keleiviai, 3 pėstieji, 2 dviračių vairuotojai ir 1 motociklo vairuotojas.

Amžiaus riba nuo kurios galima vairuot – nustatyta, tačiau ribos, nuo kada vairuoti nebeleistina – nėra. Tai kelia aršius ginčus: vieni mano, jog senoliams prie vairo ne vieta, kiti sako, jog vairavime svarbus ne amžius, o įgūdžiai. Tačiau vienam klaipėdiečiui teisė vairuoti suteikta iki 100 metų, nors vyro artimieji baiminasi, jog šis kelyje gali ne tik save, bet ir kitus pražudyti. Į dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistus, kreipėsi 92-ejų metų klaipėdiečio giminaičiai.

 Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta vyro kreipimasis į draugus ir pažįstamus, kuris gali išgelbėti ne vieno žmogaus gyvybę. Adomas Gustys reaguodamas į praėjusį savaitgalį Vilniuje įvykusią tragišką avariją, kuomet girto vairuotojo vairuojamas išnuomotas „Citybee“ automobilis rėžėsi į taksi ir užmušė šio keleivę, teigia, kad automobiliuose esantys galvos atlošai tokių avarijų metu gali apsaugoti ne vieną žmogų.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, savaitgalį šalies keliuose įvyko 26 eismo įvykiai. Juose, deja, žuvo trys jauni žmonės – 22 m. automobilį vairavęs vaikinas ir du automobilių keleiviai – 25 m. vaikinas ir 26 m. mergina. Savaitgalio įvykiuose sužeisti 43 žmonės, tarp sužeistųjų – 7 nepilnamečiai. Neblaivūs vairuotojai sukėlė 13 eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti 9 žmonės, 1 žmogus žuvo: Ankstų sekmadienio rytą Vilniuje, Pilaitės pr.–Laisvės pr.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę mūsų šalies keliuose įvyko vienas eismo įvykis, kuriame žuvo žmogus. Viso įvykus 64 eismo įvykiams, buvo sužeisti 77 žmonės. Tarp sužeistųjų - 21 nepilnametis, tarp nepilnamečių 9 pėstieji, 6 keleiviai, 4 mopedų vairuotojai 2 dviračių vairuotojai. Eismo įvykiuose daugiausia nukentėjo vairuotojų – 28, ir keleivių – 22, taip pat 16 pėsčiųjų, (9 – pėsčiųjų perėjose), ir 7 dviračių vairuotojai.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę (kovo 23–29 d.), mūsų šalies keliuose eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, neįvyko. Plačiau apie savaitės įvykius: Per savaitę įvykus 52 eismo įvykiams, buvo sužeisti 63 žmonės. Tarp sužeistųjų 13 nepilnamečių, 8 iš jų – automobilių keleiviai, du vaikai buvo partrenkti pėsčiųjų perėjose. Eismo įvykiuose daugiausia nukentėjo keleivių ir vairuotojų – po 23, taip pat 16 pėsčiųjų (7 – pėsčiųjų perėjose), sužeistas 1 dviračio vairuotojas.