Autokausta

Kauno apygardos teismui priėmus sprendimą kyšininkavimo byloje, kurioje rekordinį 260 tūkst. eurų kyšį paėmęs buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilnius Šiliauskas išvengė laisvės atėmimo bausmės, visuomenėje kilo pasipiktinimas, kad už rekordiškai didelį kyšį buvęs valdininkas gavo rekordiškai menką bausmę.

Pirmadienio rytą kauniečiai užfiksavo prastą darbo savaitės pradžią „Autokaustai“. „Netilpo…“, – pirmadienio rytą „Kas vyksta Kaune“ grupėje paviešinta nuotrauka, kurioje matyti po Vytauto Didžiojo tiltu pravažiuoti netilpęs „Autokaustos“ sunkvežimis. Netrukus kauniečiai priminė, kad tai jau ne pirmas kartas ir grupėje pasidalijo panašia nuotrauka.

Kauno gatves dar trejus metus tvarkys tos pačios įmonės, kaip ir iki šiol, – Vilniaus „Autokausta“, „Kauno keliai“ ir „Kauno tiltai“ – jos laimėjo savivaldybės skelbus konkursus dėl dalies miesto gatvių tvarkymo. Bendra su jomis birželio pabaigoje pasirašytų sutarčių vertė – apie 226 mln. eurų, tačiau realiai bus išleista gerokai mažiau, sako savivaldybės atstovė.

Rekordinio dydžio kyšio davimu buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui įtartas statybų įmonės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas šiemet buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, trečiadienį pranešė naujienų portalas „15min“. Taip V. Šiliauskas liko vienintelis įtariamasis pernai pradėtame ikiteisminiame tyrime. Tyrimas J. Kriaučiūno atžvilgiu nutrauktas šių metų pavasarį, tai naujienų portalui patvirtino pats verslininkas.

Kaunietė kreipėsi į portalą „Kas vyksta Kaune“, nes po langais vis dar tvarkoma Vilniaus gatvė jai kelia klausimų. Anot moters, darbininkai nesaugo praeivių ir gyventojų turto, o grindinį plauna aukšto slėgio srove, kuri nešvarumus taško ant praeivių ir šalimais esančių namų sienų. Kita bėda – kylančios dulkės darbų metu, moteriai kilo klausimas, ar šios neaiškios dulkės nėra pavojingos gyventojų sveikatai.

Vienai didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ nepavyko prisiteisti 1,15 mln. eurų delspinigių iš Vokietijos kapitalo Estijos įmonės „Leonhard Weiss RTE“, vėluojančiai sumokėti Lietuvos įmonei už europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas–Palemonas statybą. Kauno apygardos teismas kovo 27-ąją atmetė „Autokaustos“ ieškinį dėl delspinigių, nes šis klausimas laikomas išspręstu kitoje byloje, kurioje bendrovės ginčijosi dėl neapmokėtų darbų.

Vokietijos kapitalo Estijos įmonė „Leonhard Weiss RTE“ vienai didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ privalo atlyginti beveik 3 mln. eurų nuostolių už atliktus, bet neapmokėtus europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas-Palemonas darbus, galutinai nutarė teismas.

Viena didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas-Palemonas statybos generalinei rangovei – Vokietijos kapitalo Estijos įmonei „Leonhard Weiss RTE“ neturi sugrąžinti per 214 tūkst. eurų su palūkanomis kaip nepagrįstai gautų lėšų, dar kartą nusprendė teismas.

Kauno miesto savivaldybė, atlikusi kyšininkavimu įtariamo buvusio savivaldybės administracijos direktorius Viliaus Šiliausko sutarčių auditą, reikšmingų neatitikimų nenustatė, skelbia LRT. Savivaldybės specialistų atliktas auditas buvo baigtas įpusėjus rudeniui, tačiau rezultatai nebuvo paviešinti.

Kauno mero Matijošaičio kabinete vykstančiuose pasitarimuose nuolat dalyvauja jo sūnūs, gyvenimo draugė ir „Vičiūnų“ teisininkė. Tokias išvadas skelbia Seimo Antikorupcijos komisija, pradėjusi tyrimą, kai pavasarį Kauno savivaldybės administracijos direktorių pareigūnai sulaikė su rekordiniu Lietuvoje – 140 tūkst. eurų – kyšiu. Pasak išvadų, Kauno miesto savivaldybėje klesti palankios sąlygos korupcijai. Viešieji pirkimai esą smarkiai pabrangsta, o pusė jų net neįtraukiami į išankstinį planą.

Buvusio Kauno savivaldybės administracijos vadovo galimos korupcijos tyrime figūruojanti statybų bendrovė „Autokausta“ daugiau nei dešimtmetį be jokio teisinio pagrindo naudojosi 2 ha „Kauno vandenų“ sklypu. Kaip ketvirtadienį skelbia naujienų portalas delfi.lt, vėliau bandyta santykius įteisinti, sudaryta sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis.

Iki rekonstruojamo multifunkcinio Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono atidarymo liko kiek daugiau nei pusmetis. Nors kasdien beveik 150 statybininkų dirba prie grandiozinio projekto, kuriam jau keletą mėnesių klijuojama nacionalinio stadiono etiketė, jo užbaigimas planuojamas 2022-ųjų gegužę. „Viskas kol kas vyksta sklandžiai. Nuo grafiko neatsiliekame ir kažkokių papildomų problemų nėra, – kalbėjo projekto vadovas Lauras Zakaras.

Pirmadienio rytui įpusėjus, eismo situaciją netoli Aleksoto tilto dar labiau apsunkino neįprasta avarija. Čia susidūrus automobiliui su „Autokaustos“ technika, nusidriekė didžiulė spūstis. „Pasirodo tvirtesnis „Bobcat“! „Autokausta“ – 1, „Volkswagen Golf V“ – 0…“ – po Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltu apie 11.30 val. užfiksuotą vaizdą komentavo kaunietis. Nuotraukoje matyti „Volkswagen Golf“ automobilis, netoli tilto atsitrenkęs į nedidelį ekskavatorių.

Laisvės alėja už 18 mln. eurų rekonstruojama niokojant jos augaliją. Unikali šimtametė liepų alėja – kapojama kirviais ir kastuvais. Nors įmonei pagrūmota baudomis, darbai tęsiami ir toliau. Specialistai sako, kad šiemet liepos dar sužaliuos ir pražys, bet tai gali būti paskutiniai jų žiedai.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pirmadienį paskelbė dar vieną – 1,3 mln. eurų vertės estakados kelyje Šilutė–Rusnė prieigų statybos rangos konkursą. Direkcijos vadovas tikina, kad estakada gyventojai galės naudotis kitų metų gegužę, kaip skelbta anksčiau. Pirmadienį paskelbtas konkursas yra dalis papildomų darbų, kurių poreikis kilo paaiškėjus, jog po rekonstruojamu keliu yra durpių sluoksnis.

Rekonstruojant vietos gyventojų labai laukiamą užliejamą kelią Šilutė-Rusnė, Lietuvos automobilių kelių direkcija nutraukė žemės sankasos stiprinimo konkursą ir skelbs naują. Laikinasis direkcijos vadovas sako, jog konkurse nebuvo pakankamos konkurencijos, be to, potencialiems rangovams norima suteikti daugiau laiko pasiūlyti alternatyvių sankasos stiprinimo būdų.

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos darbai negali būti pradėti, nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, praėjusią savaitę tenkinęs Vilniaus inžinerinių tinklų bendrovės „Versina“ skundą ir taikęs laikinąsias apsaugos priemones. „Byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, kad stadiono būklė kelią tokią grėsmę aplinkos ar visuomenės saugumui bei sveikatai, dėl ko egzistuotų būtinybė kuo skubiau pradėti grėsmes galinčius pašalinti statybos darbus.

Sugrįžus pavasariui Kaune įsibėgėja miesto tvarkymo darbai. Šiuo metu daugiausiai „Kaunas tvarkosi“ ženklų ir dirbančių kelininkų galima rasti centrinėje miesto dalyje, kuri virsta didžiule statybų aikštele. Miesto tvarkdariai kauniečių iš anksto atsiprašo neišvengiamus, bet laikinus nepatogumus. „K. Donelaičio gatvės remontas bus atliekamas keliais etapais. Pirmiausia bus atnaujintas Kauno valstybinės filharmonijos pusėje einantis šaligatvis iki Maironio gatvės.

Teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo asfalto grobstymo rekonstruojant kelią Kauno regione, bendrovė „Autokausta“ teigia nepadariusi jokios neteisėtos veiklos. „Su paskelbta viešoje erdvėje informacija bendrovė nesutinka. Pagal konkurso sąlygas bendrovė privalėjo grąžinti 156 tonaas nufrezuoto asfalto drožlių, kas buvo padaryta teisės aktų nustatyta tvarka.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo asfalto grobstymo rekonstruojant kelią Kauno regione. Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo tyrimą bendrovės „Autokausta“ atžvilgiu. Įtariamas dokumentų klastojimas siekiant pasisavinti apie 38 tūkst. eurų vertės turtą – 3 810 tonų nufrezuoto asfalto, praneša Susisiekimo ministerija. „Tai itin įžūlaus valstybės turto grobstymo pavyzdys, kurį padėjo atskleisti valstybinės reikšmės keliais besirūpinančių bendrovių darbuotojų atidumas.

Vilniaus miesto savivaldybė kaltina oro uostą rekonstruojančią Latvijos kelių tiesimo bendrovę „A.C.B.“, jog jos transportas apgadino dalį miesto pietinio aplinkkelio dangos. Kaip BNS sakė savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža, kelių kilometrų atkarpoje nuo Minsko plento ir Liepkalnio gatvės sankryžos iki pat Savanorių žiedo pirmojoje juostoje dėl įmonės transporto kaltės atsirado šviežio asfalto likučių - juos nuvalyti reikalaujama iki trečiadienio.

Vilniaus oro uostui ruošianties tūpimo ir kilimo tako rekonstrukcijai, nuo antradienio naktimis tris valandas nepriims skrydžių. Lėktuvai kas naktį nuo 2.05 val. iki 5.05 valandos bus nepriimami iki liepos 13 dienos - tuo metu skrydžiai paprastai vyksta vos kelis kartus per savaitę, todėl nutarta juos atšaukti. o jeigu orlaivis atskristų neplanuotai, jis bus nukreiptas į kitą oro uostą.

Baigiant pirmąjį pagrindinės Kauno pėsčiųjų gatvės – Laisvės alėjos – rekonstrukcijos etapą, jau rengiamasi darbus tęsti likusiose atkarpose, jie turėtų prasidėti jau šią vasarą. „Darbai startuos jau šiemet vasarą“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas. Daugiau nei dešimtmetį planuotą projektą dažnai lydėjo nesutarimai, o jo įgyvendinimas nuolat atidėliotas.

Kelių statybos bendrovių „Autokausta“, Latvijos „A.C.B“ ir „Lietuvos kelių statyba“ konsorciumas už beveik 5 mln. eurų rekonstruos Laisvės alėjos atkarpą Kaune. Kauno valdžia ir konkurso nugalėtoja vasario 11 dieną pasirašė sutartį, BNS informavo Kauno savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcija gali kiek vėluoti - vienas konkurso dalyvių pateikė savivaldybei pretenziją, kuria, anot pastarosios atstovo, siekiama vilkinti konkursą.

 Kitų metų pradžioje tikimasi pradėti ilgai planuotą Kauno Laisvės alėjos rekonstrukciją. Gatvės atkarpą tarp Nepriklausomybės aikštės ir A. Mickevičiaus gatvės už 16,792 mln. litų rekonstruos trijų Lietuvos ir Latvijos statybos įmonių konsorciumas. Pirmoji Laisvės alėjos atkarpa turėtų būti atnaujinta per dvejus metus. Kauno „Autokaustos“, Latvijos „A.C.B“ ir „Lietuvos kelių statybos“ konsorciumas laimėjo Kauno savivaldybės skelbtą Laisvės alėjos penktojo etapo rekonstrukcijos konkursą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai rugsėjį dėl savavališkų kasinėjimų nubaudė 35 įmones. Paaiškėjo, kad beveik kas penkta įmonė kasinėjo nelegaliai. Iš viso buvo patikrinti 144 įvairiose Kauno miesto gatvėse, kiemuose, šaligatviuose, skveruose, parkuose, aikštėse bei inžinerinių tinklų apsaugos zonose atliekami kasinėjimo darbai. Įmonių "Kauno keliai", "Saugus eismas", "Vytrita", "Magnum Real Estate" ir kitųt.

Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT”, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje jau pradėjęs pieno perdirbimo gamyklos statybą, pasirašė paskolos sutartį su Šiaulių banku. Bankas pienininkams skolina 10 milijonų litų, šiais pinigais bus finansuojama dalis gamyklos statybos darbų. Pieno perdirbimo gamyklos statybos rangovais kooperatyvas pasirinko bendrovę „Autokausta”. Statybos darbus, kurių vertė 31,27 mln litų, „Autokausta” planuoja baigti kitų metų liepos mėnesį.

Daržovių ir vaisių derlių dorojantiems Panevėžio miesto ir rajono gyventojams žaliąsias atliekas ir šiemet tenka pilti patvoryje ar mesti į bendrus konteinerius, kur jos pūna gadindamos orą. Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro  seniai pažadėtų kompostavimo konteinerių jie nesulauks ir šį rudenį.