aušrinė armonaitė

Ketvirtadienį Klaipėdos rajone, Dirvupių kaime, atidarytas didžiausias Baltijos šalyse pramonės inovacijų parkas „VMG Technics R&D Park“. Pranešama, kad 30 mln. eurų vertės parke bus kuriami ir diegiami inovatyviausi robotikos, automatikos, dirbtinio intelekto ir kiti technologiniai sprendimai, skirti Baltijos, Skandinavijos, JAV, Japonijos, Australijos bei kitų šalių pramonės lyderiams.

Ketvirtadienį Laisvės partija pristatė programą Seimo rinkimams, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus teisėms ir ekonomikos plėtrai. Politinės jėgos pirmininkė Aušrinė Armonaitė akcentuoja, kad ypač svarbu siekti šalies augimo visose kryptyse. „Dažnai Laisvės partijai buvo klijuojamos įvairios etiketės (...), tačiau nesutinkame, kad esame iš kitos planetos. Taip pat partija niekada nebuvo dviejų klausimų partija, ji yra atsakymų partija.

18-kai Lietuvos pramonės įmonių, kurios planuoja perdirbdamos atliekas kurti inovatyvius, aplinkai palankius produktus ir technologijas, skirta 7,6 mln. eurų parama, ketvirtadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, artimiausiu metu, sulaukus Europos Komisijos (EK) pritarimo, dar trims projektams bus skirtas papildomas 800 tūkst. eurų finansavimas.

Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) atsisakius siekio priimti vienos lyties partnerystę įteisinantį įstatymą, Civilinės sąjungos įstatymo projekto priėmimas yra nebeįmanomas, sako Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

Planuojant, jog šiemet gynybos finansavimas pasieks 3,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad išlaidos krašto apsaugai toliau turėtų būti didinamos ne keliant mokesčius, o iš ekonomikos augimo, skolintų lėšų. „Su mokesčiais jau reikėtų sustoti. Buvo pakeltas ne tik pelno mokestis, buvo pakelti ir akcizai, ir t. t. Ekonomika auga, šiemet 2,2 proc., kitąmet 2,8 proc. prognozuojama.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnės Rasos Budbergytės siūlymas įpareigoti prekybininkus taikyti nuolaidas savitarnos kasose apsiperkantiems pirkėjams taptų mokesčiu valstybei ir verslams, investuojantiems į automatizaciją ir inovacijas. Anot jos, šis pasiūlymas gali atgrasyti užsienio investicijas į Lietuvą.

Danijos sostinėje vykstančiame Šiaurės ir Baltijos šalių forume dalyvaujanti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad siekdama spartesnės dirbtinio intelekto plėtros viešajame ir privačiame sektoriuose Lietuva pasirengusi glaudžiau bendradarbiauti su kitomis Šiaurės ir Baltijos šalių valstybėmis. „Dirbtinio intelekto technologijų vystymas per ateinantį dešimtmetį paskatins ženklų šalies ekonomikos augimą ir padidins Lietuvos BVP 5 proc. Tad Lietuva turi į tai investuoti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) iniciatyva keturi ministrai patvirtino papildomų gynybos ir saugumo pramonės veiksmų planą. Jo įgyvendinimui numatyta skirti daugiau nei 36,3 mln. eurų. „Per pastaruosius penkerius metus darbuotojų skaičius gynybos srities įmonėse padidėjo apie 14 proc., o bendra gynybos sektoriaus verslo apyvarta šiuo laikotarpiu išaugo beveik dvigubai.

Rudenį Seimui planuojama teikti įstatymo pataisas, kuriomis nereikalingu pripažintą valstybės turtą gyventojams būtų leidžiama naudoti pakartotinai, juo dalinantis stotelių „DĖK‘ui“ tinkle, praneša ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvos konkurencingumas talentų pritraukimo srityje auga: Pasauliniame 2023 m. talentų reitinge Lietuva pateko į 23 vietą tarp 64 išsivysčiusių šalių. Tai – aukščiausias rezultatas per pastaruosius kelerius metus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį Vilniuje susitiko su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ekonomikos ministru Abdullah Bin Touq Al Marri. Susitikime ministrė pažymėjo, kad stebint tarp šalių išaugusią prekybą ir toliau labai svarbu stiprinti ekonominį bendradarbiavimą. „Ekonominiai santykiai su JAE kyla į naują lygį.

Veiklą šalyje pastaraisiais mėnesiais stabdant daliai siuvimo ir tekstilės įmonių, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sudėtingas rinkos sąlygas sieja su darbuotojų trūkumu bei Lietuvoje sparčiausiai tarp išsivysčiusių šalių augančiu darbo užmokesčiu. „Lietuva negali būti pigios darbo jėgos šalimi ir jau nebėra ja. Mes, matyt, nebesukonkuruosime su tomis šalimis, kur daug visada galima bus pasisamdyti žmonių pigiau.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tai, jog „Commerzbank“ šiemet nusprendė atidaryti atstovybę Vilniuje yra puiki naujiena, dėl kurios reikėjo padaryti daug darbo kalbantis su minėto banko atstovais. Anot jos, nors norėtųsi, kad bankas įsitvirtintų Lietuvoje dar stipriau ir neturėtų tik reprezentacinio biuro, tačiau ir šiuo metu esančios naujienos nuteikia teigiamai.

Sojos, migdolų ar kitų riešutų pienas, baltyminiai batonėliai – novatoriški ir sveiki produktai vis labiau skinasi kelią šalies gyventojų mitybos žemėlapyje. Alternatyvių baltymų produktų tik daugės – mokslininkai jau kurį laiką tobulina mėsos auginimo procesą laboratorijose. Tai leis kiekvienam pasaulio gyventojui prisidėti prie gyvūnų, o taip pat ir klimato gerovės, taip pasirenkant sveikesnį mitybos būdą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, Lietuvoje vykęs eurokomisaro skyrimo procesas buvo persunktas asmeniškumų, o toks chaotiškas procesas taps gera pamoka Lietuvai. „Tai pamoka visiems, kad kartais gal reikia asmeniškumus pastumti į šoną“, – antradienį LRT televizijai sakė A. Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vakarų Europoje yra matoma didelė problema dėl būsto prieinamumo ir įperkamumo, o ateityje tokios tendencijos galimos ir Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Dėl šios priežasties ji siūlo kurti strategiją bei atkreipti dėmesį į būsto pasiūlos klausimą ir atsakingo skolinimosi taisykles. „Pagrindinė susitikimo (su Gediminu Šimkumi – ELTA) tema buvo apie būsto įperkamumą ir prieinamumą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) ruošia siūlymų paketą, kuris ilguoju laikotarpiu padės didinti būsto prieinamumą šalyje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

 Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymų antrai pensijų pakopai dar bus tariamasi, tačiau ji pabrėžia – pasikliauti tik valstybine pensine sistema negalima ir reikia papildomai investuoti, siekiant orios senatvės. „Šiandien, tikriausiai, aptarsime Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį su Lietuvos banko vadovu Gediminu Šimkumi aptars naujų bankų atėjimo į Lietuvą perspektyvas, taip pat bankų skolinimą verslui. „Numatoma, kad aptars Lietuvos bankų paskolų politiką ir naujų bankų atėjimo į Lietuvą perspektyvas“, – komentare BNS teigė ministerija.

Aušrinės Armonaitės teigimu, jos vedama „Laisvės partija“ po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų galėtų savo vietą matyti iš demokratinių jėgų sudarytoje vaivorykštės koalicijoje. „Mes matome didelę eilę radikalių jėgų, radikalių nacionalsocialistinių, net nepabijosiu to žodžio, jėgų – ta pati „Nemuno aušra“ ir panašiai.

Mažieji koalicijos partneriai palankiai vertina konservatorių sprendimą į Europos Komisiją (EK) siūlyti europarlamentaro Andriaus Kubiliaus kandidatūrą. Pasak jų, A. Kubilius yra plataus spektro politikas, galintis pretenduoti į Lietuvai svarbius EK portfelius. Todėl Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad šis kandidatas yra stipresnis kandidatas už kol kas tik užsienio politikos srityje patirtį sukaupusį konservatorių lyderį G. Landsbergį.

Paaiškėjus, kad prokuratūra tiria galimą buvusio sutelktinio rėmimo platformos „Contribee“ direktoriaus Gedimino Ratkevičiaus lėšų pasisavinimą iš platforma besinaudojusių kūrėjų, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė atsargiai vertina siūlymus griežtinti sektoriaus reguliavimą. Anot Laisvės partijos vadovės, tinkamai neįvertinus situacijos griežtesni įstatymai galėtų stabdyti sektoriaus plėtrą.

Užsienio reikalų ministrui, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui paskelbus, kad jis siūlys premjerei Ingridai Šimonytei ieškoti kitų kandidatūrų į eurokomisarus, nes jo kandidatūrai nepritaria prezidentas Gitanas Nausėda, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė suabejojo proceso, ieškant Lietuvos atstovo Europos Komisijoje, skaidrumu.   „Politinis procesas yra sustojęs ar aklavietėje.

Verslams, planuojantiems plėtrą Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), skiriamas 240 tūkst. eurų finansavimas, skelbia Inovacijų agentūra. „JAV yra viena prioritetinių inovacijų, investicijų pritraukimo rinkų ir yra penktoji Lietuvos eksporto partnerių sąraše – pirmąjį šių metų pusmetį eksporto į JAV dalis sudarė 749,5 mln. eurų.

Augančios investicijos į mokslinius tyrimus ir aukštos vertės produktų eksportas, aktyvesnis  mokslo ir verslo bendradarbiavimas, verslo skaitmenizavimas, didėjantis pinigų prieinamumas verslui – žingsnis po žingsnio – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuota inovacijų reforma šalyje įgyja pagreitį. Pozityvūs darbų rezultatai jau atsispindi Europos Komisijos skelbiamuose rodikliuose – per pastaruosius metus Lietuvoje padaryta pažanga yra didžiausia Europos Sąjungoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Finansų ministerijos siūlymas apmokestinti draudimo sutartis taptų mokesčiu ne „mistiniams draudikams“, o žmonėms, kurie atsakingai draudžiasi turtą. Anot jos, atsižvelgus į neseniai praėjusią audrą šalyje ir jos pasekmes, žmones reiktų skatinti draustis, o ne riboti šią galimybę.

Gali būti, kad jau šiemet apie atėjimą į Lietuvos rinką praneš Vokietijos bankas „Commerzbank“. Su jo atstovais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad bankas į Lietuvą dėmesį atkreipė po susitarimo dėl vokiečių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Tiesa, didelių Lietuvos bankų įkainių ir paskolų palūkanų kamuojamiems privatiems klientams iš to didelės naudos nebus.

Apie veiklą Lietuvoje svarstantis vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ čia pirmiausia turėtų dirbti su verslo klientais, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Jos teigimu, esant stipriems Lietuvos ir Vokietijos prekybiniams ryšiams, natūralu, jog šios šalies bankas pirmiausia orientuotųsi į verslo, taip pat energetikos, gynybos, aukštųjų technologijų sektorių finansavimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija aukštos kvalifikacijos užsieniečiams ir darbdaviams per beveik trejus metus suteikė finansinių paskatų už 2,3 mln. eurų, penktadienį pranešė ministerija. „Ši priemonė yra svarbi Lietuvos vertės pasiūlymo dalis, padedanti į šalį pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų iš užsienio ir užsienio investuotojų“, – pranešime sakė ministrė A. Armonaitė. Anot jos, pernai ministerija patvirtino 53 užsienio investicijų projektus.

Vieno didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ ketinimai Lietuvoje yra „visiškai rimti“, apie juos turėtų informuoti pats bankas artimiausiu metu, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  Ji ketvirtadienį Vilniuje buvo susitikusi su banko valdybos atstovais, o penktadienį juos priims prezidentas Gitanas Nausėda.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį susitinka su vieno didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ delegacija. Apie susitikimą skelbiama ministrės ketvirtadienio darbotvarkėje.  Ekonomikos ir inovacijų ministerija, motyvuodama konfidencialumu, planuojamo susitikimo turinio BNS nekomentavo. „Commerzbank“ savo internetiniame puslapyje skelbia, jog šis pusmetis bankui buvo sėkmingiausias per pastaruosius 15 metų.

Įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) dirbtinio intelekto (DI) aktui, Lietuva imasi šios technologijos reguliavimo bei siekia tapti regiono lydere ją vystant, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Valdančiosios Laisvės partijos sąrašą Seimo rinkimuose ves pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Antrasis jame – Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Jis surinko daugiausia – 1,6 tūkst. – balsų reitinguojant abėcėlinį partijos kandidatų sąrašą. Trečiuoju numeriu įrašytas 1,1 tūkst. partijos narių ir simpatikų palaikymo sulaukęs Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas. Toliau seka parlamentarės Morgana Danielė, Ieva Pakarklytė, Monika Ošmianskienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su technologijų startuolio „CAST AI“ vadovybe bei JAV rizikos kapitalo atstovais aptartė įmonės plėtros ir investavimo į Lietuvos technologijų sektorių galimybes. Kaip nurodoma ministerijos pranešime, susitikimo metu ministrė „CAST AI“ vadovybei bei JAV investuotojams plačiau pristatė technologijų sektorių ir pagrindinius pranašumus, kodėl užsienio kapitalo technologijų įmonės kuriasi ir plečiasi Lietuvoje.

Seimo pirmininkei patvirtintus, kad ketvirtadienį vyksiančiame plenariniame posėdyje parlamentarai galėtų apsispręsti dėl Civilinės sąjungos įstatymo, „laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė tikina, kad šis klausimas nėra susijęs su parama konservatorių kandidatui į Europos Komisiją (EK). „Ne, tai nėra prekė ant prekystalio.

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės nuomone, siekiant didinti finansavimą šalies gynybai, nereikėtų bijoti skolintis krašto apsaugos reikmėms. „Jei pasinagrinėtume, kaip čia taip nutiko, kad Lenkija ar kai kurios kitos šalys skiria daugiau (krašto apsaugai - ELTA), tai jos ir skolinasi. Čia nieko baisaus. Tai yra normalus finansų valdymas“, – ,,Delfi“ iniciatyvos SAUGU forume kalbėjo A. Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako remianti Visagino savivaldybės sprendimą rajone, kur yra nebeveikianti sovietinė atominė elektrinė, steigti laisvąją ekonominę zoną (LEZ). „2022 metais lankiausi Visagine pirmą kartą kaip ministrė ir su meru sutarėme, kad reikia LEZ Visagine. Ten yra tinkamos kompetencijos, perkvalifikuojami žmonės. (...) Ten yra geros mokyklos.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su inovatyvaus startuolio „Broswarm“, vystančio pažangią minų aptikimo technologiją, atstovais aptarė įmonės veiklos planus. „Stipri ir inovatyvius sprendimus kurianti gynybos pramonė yra itin svarbi užtikrinant nacionalinį saugumą. Toliau investuosime į gynybos inovacijų ekosistemos stiprinimą ir padėsime šio sektoriaus įmonėms įsilieti į tarptautines grandines“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Europos Komisijos (EK) sudaromoje Europos inovacijų švieslentėje Lietuva tarp Europos Sąjungos (ES) šalių šiemet pakilo į 18-tą poziciją. Tuo metu 2023–2024 metais Lietuvos inovacijų ekosistemos pažanga siekė 3,7 proc. punkto (ES vidurkis – 0,6 punkto) ir buvo didžiausia Bendrijoje.  Bendra šalies inovacijų ekosistema, pasiekusi 92 balų suminį indeksą, buvo aukščiausia per visą istoriją, pirmadienį skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės atstove spaudai tapo Aurelija Karaliūtė-Kamičaitė, trečiadienį pranešė ministerija. Nuo 2022 metų A. Karaliūtė-Kamičaitė buvo Seimo Laisvės frakcijos atstove spaudai, o anksčiau yra dirbusi žurnaliste, naujienų redaktore, produkto vystymo vadybininke žiniasklaidoje. Ji Vilniaus universitete yra baigusi žurnalistikos studijų bakalaurą, turi istorijos magistro laipsnį.

Antradienį konservatorių pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui bei Seimo liberalų seniūnui Eugenijui Gentvilui susitikus, kaip patys politikai teigė, aptarti politinių aktualijų, mažųjų koalicijos partnerių Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ragina kolegas pagaliau imtis sprendimų dėl Lietuvos atstovo Europos Komisijoje (EK). Ministrė pabrėžia – tokie paraštėse vykstantys pokalbiai neduoda nei daugiau aiškumo dėl Vilniaus kandidatūros, nei padeda Lietuvai užsitikrinti svaresnį eurokomis...

Nuo pirmadienio įsigalioja mažesni reikalavimai didelio investicijų projekto statusą norinčioms gauti įmonėms.  Pagal juos dideliais projektais bus laikomi sukursiantys nuo 20 iki 149 naujų darbo vietų (Vilniuje – 20–199), o 20-ties naujų darbuotojų atlygis būtų ne mažesnis nei 1,25 savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad frakcija būtų motyvuota palaikyti bet kokią koalicijos keliamą kandidatūrą į Europos Komisiją (EK), jei partneriai išreikštų didesnį palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui. „Negaliu paneigti, kad frakcijai palaikyti bet kokią koalicijos kandidatūrą būtų daugiau argumentų, jei koalicijos partneriai parodytų daugiau paramos mūsų programinėms nuostatoms, šiuo atveju, civilinei sąjungai. Tai yra labai paprasta tiesa.

Nors kalbos dėl to, ką Lietuva ketina deleguoti į Europos Komisiją (EK) tęsiasi jau kurį laiką, valdančiosios koalicijos atstovai tik ketvirtadienio rytą susitiks aptarti šį aistras keliantį klausimą. Mažieji koalicijos partneriai jau anksčiau neslėpė pasipiktinimo, jog vykstančio debato fone yra paliekami nežinioje, todėl iš tarybos posėdžio tikisi aiškumo. Tiesa, valdančiųjų pokalbis gali būti nelengvas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praneša, kad Lietuvoje veiklą pradės 2 akseleratoriai – švietimo startuolių vystytojas „xEdu“ ir kompiuterinių žaidimų kūrėjams padedantis „Peninsula Corporate“. Ministrė tikino, kad būtent „Plug and Play“ veiklos pradėjimas Lietuvoje pritraukė ir šiuos investuotojus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė nepritaria Nacionalinio susivienijimo iniciatyvai Vilniuje neteisėtai pakabinti pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą. „Žinoma, nes ne gaujos Vilniuje turi siautėti ir klijuoti tai, kas jiems patinka ar nepatinka.

Vertindama prezidento Gitano Nausėdos antradienį metinę perskaitytą metinį pranešimą, valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė teigė pasigedusi pasiūlymų konkretiems veiksmams, kurie padėtų spręsti šalies vadovo išsakytas problemas. „Daug teisingų dalykų, viskas girdėta, bet reikia ir aiškaus plano, ne tik konstatuoti, kas yra ne taip, reikia plano, krypčių į ateitį. Matyt, prezidentas ir apie tai galėjo pakalbėti“, – po prezidento metinės kalbos žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad siūlymas iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies 2025 m. skirti gynybai 85 mln. eurus buvo racionalus. Tačiau, anot jos, Seimas parodė, kad politikams tokių pasiūlymų nereikia. „Savivaldybės 2023 m. gavo 300 mln. eurų pajamų, kurių nebuvo suplanavę, virš plano, dėl augančios ekonomikos. 63 mln. eurų grįžo į biudžetą, jie nepanaudojami. Dabar tuos 60 mln.

Su vietos gyventojais Baisogaloje trečiadienį susitikusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad dėl greta miestelio įsikursiančios amunicijos gamyklos „Rheinmetall“, gyventojams atsiras ne tik daugiau darbo galimybių, bet ir gerės dujotiekio, elektros tiekimo infrastruktūra. „Tai yra didžiausia investicija į gynybos pramonę Lietuvos Respublikos istorijoje.