aušra volodkaitė

Slaugos specialistų trūkumas ir jų darbo sąlygos Lietuvoje – neišgyvenamas skaudulys ir viena kritiškiausių problemų sveikatos sektoriuje. Be siūlymų didinti paslaugos įkainius, algas, reguliuoti darbo krūvius, keliama ir idėja iš trečiųjų šalių pritraukti jaunus žmones mokytis Lietuvoje ir įgalinti juos pasilikti čia dirbti slaugytojais.

Dėl medikų – tiek gydytojų, tiek slaugytojų – stygiaus pavojaus varpais skambinama jau ilgą laiką. Skaičiuojama, kad mažiau nei po 10 metų sveikatos specialistų gali trūkti ne tik šimtais, bet jau tūkstančiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi tikina paruošusi planą, kaip situaciją pakeisti. SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė konstatavo, kad šiuo metu stokojama ne vienos srities medikų.

Šiemet poliklinikose vyksta dideli pokyčiai. Nuo metų pradžios jose slaugytojai jau gali teikti savarankiškas konsultacijas, o nuo vasario bus leista dar daugiau – skirti ir pratęsti vaistus, išrašyti siuntimus. Vis tik nors nestigo gyventojų pasipiktinimo, kad prasibrauti pas gydytojus esą gali tapti dar sunkiau, mat pirmiau jie pateks pas slaugytoją, o ne šeimos gydytoją, pačios gydymo įstaigos ramina, kad eilės kaip tik sumažės.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti pokyčiai įgauna kūną – jau nuo sausio pacientus savarankiškai gali konsultuoti slaugytojai ir akušeriai. Nuo vasario mėnesio slaugytojai bus įgalioti atlikti dar daugiau funkcijų, pavyzdžiui, pratęsti vaistų receptus ar nedarbingumą. Pokyčių iniciatoriai žada, kad taip ne tik kils slaugytojo profesijos prestižas, bet ir mažės eilės pas šeimos gydytojus.

Nereguliuojami didžiuliai krūviai, apverktini atlyginimai, prasta darbinė aplinka – į milžiniškas problemas sveikatos sektoriuje slaugytojų bendruomenė baksnoja jau ilgą laiką. Nors ministerija džiūgauja apie kitąmet augsiančias algas ir žada sudaryti tiek vietų stojantiems, kiek reikės, patys medikai konstatuoja, kad nesprendžiant įsisenėjusių bėdų slaugytojus toliau tik ruošime privačiam sektoriui ir užsieniui.

Paviešinus sostinės viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų ir slaugytojų vidutinį darbo užmokestį patys medikai tik gūžčiojo pečiais. Jie stebėjosi, iš kur traukiami tokie dideli skaičiai, mat realybė kur kas liūdnesnė – į rankas gaunama alga ne tik mažesnė, bet ir krūviai daug didesni. Praėjusią savaitę Vilniaus miesto tarybos narys prof.

Ilgos eilės, finansavimo, žmogiškųjų išteklių stoka – šios ir kitos ne vienus metus akis badančios problemos sveikatos sektoriuje išbando ne tik gyventojų, bet ir pačių medikų kantrybę. Su ypač dideliu darbo rankų stygiumi susidurianti slaugytojų bendruomenė neslepia, kad raudonos linijos iš esmės jau yra peržengtos. Dalies darbuotojų manymu, šiandien streikas turėtų realiausią poveikį. Tiesa, jo pasekmes pirmieji pajaustų pacientai.

Pastaruoju metu nuskambėjus ne vienam masiniam medikų pasitraukimo iš gydymo įstaigų atvejui viešumoje kilo audringos diskusijos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojamos reformos kritikai tokį gydytojų elgesį skubėjo aiškinti kaip ruošiamų pokyčių pasekmės. Vis tik su tuo sutiko ne visi.

Seniai svarstyti pokyčiai įgauna kūną: siekiant nukrauti naštą nuo šeimos gydytojo pečių daugiau funkcijų ruošiama patikėti slaugytojams – nuo kitų metų jiems jau leista savarankiškai teikti konsultacijas. Po tokios žinios visuomenėje kilo nemažas šaršalas, esą prasibrauti iki gydytojo gali tapti dar sunkiau, savo ruožtu medikų ir pacientų atstovai įžvelgia teigiamus pokyčius. Pirmi pokyčiai dėl slaugytojų funkcijų praplėtimo įsigalios jau nuo kitų metų.

Gydytojų trūkumas rajonuose bado akis – kai kuriose įstaigose vieno ar kito specialisto visai nėra, o daug kiti neretai būna pensinio amžiaus. Ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad dėl to kalti ir patys vadovai. Valdantieji taip pat tikina, kad situacija keisis pajudėjus sveikatos reformai. Kritikai gi šiuos planus deda į šuns dienas ir įspėja, kad gali ateiti laikas, kai apskritai sumažės norinčių būti medikais.