aušra maldeikienė

Pastaruoju metu per Lietuvą aidintys smurto prieš vaikus atvejai ir vaikų teisių apsaugos specialistų reakcija į juos sukiršino visuomenę. Kol vieni džiaugiasi sugriežtinta vaikų apsauga, kiti stebisi, kaip lengvai šeima gali netekti savo atžalų. Tuo metu reformos iniciatoriai griežtesnės tvarkos kritikuoti nesiima. Portalas tv3.lt apžvelgia, kodėl ir kaip Lietuvoje atsirado vadinamoji Matuko reforma, ir kokias jos pasekmes kol kas matome.

Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio gyvenimo svetur ieškoję tautiečiai, o darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Specialistai prognozuoja, kad tokių migrantų kasmet sulauksime vis daugiau, o ekonomistai lietuvaičius ramina – dėl savo darbo vietos galite nesijaudinti.

Seimo narė Aušra Maldeikienė, ketinanti dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose, pradeda rinkimų turą po Lietuvą. „Laikas atsiminti, jog Lietuvą atkūrėme tam, kad joje būtų gera gyventi ne tik išrinktiesiems, ne tik tiems, kurie gimė esą teisingoje šeimoje“, – pirmadienį pristatydama savo programą žurnalistams sakė A. Maldeikienė. „Mums reikalinga taiki revoliucija“, – teigė ji ir pažymėjo, kad revoliucija pirma turi įvykti žmonių širdyse ir protuose.

Ketvirtadienio rytą knygas mylintys žmonės plūdo į Lukiškių aikštę, mat ten atsidarė pirmoji skaitykla po atviru dangumi. Projektas „Vilnius skaito“ visą vasarą kvies skaityti atvirose miesto erdvėse. Moderniai įrengtoje skaitykloje vilniečiai ras ir žymių žmonių rekomenduojamų knygų sąrašą – jos bus pažymėtos specialiais skirtukais. Skaityklai po atviru dangumi palaiminimą davė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vyriausybė ketina įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokestį tiems piliečiams, kurie turi daugiau nei vieną gyvenamąjį būstą. Taip esą norima išvengti NT burbulo ir ištraukti būsto nuomos mokesčius iš šešėlio. Tačiau daug kam akivaizdu, kad įvedus minėtą mokestį bus žengtas pirmas žingsnis visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo link. Ekspertai mano, kad savininkai naują mokestį permes nuomotojams.

Seime parlamentarams antradienį aptariant 17-osios Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą, opozicija kritikavo ir žarstė priekaištus, o valdantieji į diskusiją arba nesileido, arba gyrė Ministrų kabineto veiklą. Po diskusijos Seimas, svarstydamas rezoliuciją, siūlančią pritarti Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitai, iki 15.30 val. padarė pertrauką, kurios paprašė konservatoriai. Konservatorius Andrius Kubilius siūlė keisti Vyriausybės ataskaitos žanrą.

Siekiant didesnės konkurencijos finansų sektoriuje, Lietuvos įmonėms siūloma leisti dalyvauti tarpusavio skolinimosi veikloje ir teikti paskolas. Dabar šioje veikloje skolinti gali tik fizinis asmuo, o įmonėms tokia galimybė nenumatyta. Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime registravo Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis, anot kurio, tarpusavio skolinimosi platformos yra alternatyva ir kredito unijoms, ir bankams.

Daug kalbėta ir pagaliau imtasi. Taip būtų galima įvertinti kalbas apie darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų apjungimą. Tačiau kartu su šiuo pokyčiu numatyti ir mokesčių tarifų pasikeitimai. Kai kurie analitikai įžvelgia čia slypinčią grėsmę – didesnius mokesčius savarankiškai dirbantiesiems. Maža to, kyla klausimas, iš kur bus paimti 600 mln. eurų reformoms.

Vyriausybei pristačius planuojamą mokestinė ir pensijų reformą analitikus apniko dviprasmiškos mintys. Nors mokesčių srityje ir pastebėta teigiamų postūmių, pensijų reforma nuvylė. Analitikai pastebėjo, kad valdžia neskatina kaupti pensijos – mažiau uždirbantieji tikrai neužsitikrins sau ateities, net ir senatvėje turės vargti. Vyriausybė numatė pertvarkyti II pensijų pakopos sistemą. Pensijos būtų kaupiamos pagal naująją formulę.

Vienintelis būdas sužinoti Seimo narių pajamas – palaukti rinkimų meto, kuomet viešinamos pajamų deklaracijos. Tačiau šiuo metu siekiama, kad šie duomenys būtų prieinami kasmet. Tiesa, vyrauja ir nuomonė, kad nesutvarkius privačių interesų deklaracijos sistemos, iš šių duomenų naudos nebus.

Sekmadienio vakarą TV3 žiūrovai stebi iškilmingą, jubiliejinę apdovanojimų ceremoniją „Auksiniai svogūnai 2018“. Joje pasirodo dešimtys skirtingų pramogų verslo atstovų, kurie paruošė po skirtingą nuotaikingą numerį. Politinės satyros šou pirmąją nominaciją „Geriausia pradžios daina“ skyrė Česlovui Gabaliui.

 Opozicijos atstovai ragina trauktis „valstietę“ Astą Kubilienę iš Seimo Sveikatos reikalų komiteto posto dėl to, jog ši, manoma, be eilės pateko pas Santaros klinikų medikus. Pasak televizijos, A. Kubilienė buvo užsirašiusi atvykti apžiūrai į klinikų Šeimos medicinos centrą kovo 9-ąją, tačiau atvyko kovo 12-ąją.

Ne vienerius metus besitęsiančios diskusijos dėl „Sodros“ įmokų „lubų“ šiemet vėl turėtų kelti aistras Seime, kur nestinga tiek joms pritariančių, tiek skeptiškai vertinančių parlamentarų. Tuo metu ekonomistai tvirtina, kad „lubos“ paskatintų ekonomikos konkurencingumą ir padėtų išlaikyti kvalifikuotos darbuotojus.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) savo darbuotojams teikia pasirašyti konfidencialumo sutartis. Universiteto vadovo teigimu, taip siekiama apsaugoti intelektinę universiteto nuosavybę. Nevyriausybininkai pabrėžia, kad tokios sutartys neturėtų tapti pretekstu slėpti aktualią informaciją apie instituciją. Informacija apie šias sutartis socialiniame tinkle pasidalino Seimo narė Aušra Maldeikienė.

Seime vykstant maratonui dėl pinigų dalybų kitų metų valstybės biudžetui, opozicinės frakcijos nepraleido progos išsakyti savo kritiškos nuomonės apie Vyriausybės planus. Seimas imasi pirmojo 2018 metų šalies biudžeto svarstymo – valstybės biudžetas numatomas deficitinis, o socialinio draudimo ir savivaldos biudžetai planuojami pertekliniai. Valdantieji sako, kad Vyriausybės parengtas projektas po šio svarstymo Seime gali būti koreguojamas labai minimaliai.

 „Man buvo pasakyta, kad Linas Blasys iš prezidentūros buvo atleistas dėl problemų, susijusių su alkoholio vartojimu“, – tokią versiją LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ iškėlė Seimo narė Aušra Maldeikienė. Pasak jos, ne visi parlamentarai, su kuriais ji bandžiusi kalbėtis apie kolegos L. Balsio problemą, susijusią su alkoholio vartojimu, dėl to nustebdavo – kai kam tai buvo gerai žinoma.

Paaiškėjus, kad Seimo narys Linas Balsys ketvirtadienį Seime galėjo pasirodyti neblaivus, Seimo narė Aušra Maldeikienė žurnalistams prasitarė, kad iš Lino Balsio yra gavusi grasinantį laišką, kuriame rašoma, jog jos žodžiai apie jo girtumą – šmeižtas. „Pradėjo grasinti, yra garsinantis laiškas lapkričio 7 d. 22.36 val. Kad aš nieko neveikiu, esu tinginė, už valdiškus pinigus sėdžiu plenariniame posėdyje, valdišku kompiuteriu rašau privačią knygą – kažkokius kliedesius rašo.

Šiandien policija surengė konferenciją dėl Seimo nario Lino Balsio. Naujausias žinias pateikė Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininkas Arūnas Paulauskas. „Politikas buvo rastas savo namuose, mums pavyko susisiekti. <...> Gavome tik Bronislovo Matelio patvirtinimą, tačiau tiesiogiai nepavyko susisiekti“, - sako pareigūnas. „Gavome informaciją maždaug po 20 minučių po to, kai paaiškėjo, kad politikas galėjo išvažiuoti.

Parlamentaras Linas Balsys atsistatydino iš Seimo narių Mišrios grupės vadovų, kartu jis neigia kaltinimus, esą parlamente būna išgėręs alkoholio. Seimo narių Mišri grupė ketvirtadienį savo vadovu išrinko Bronislovą Matelį, pavaduotojos poste ir toliau lieka Aušra Maldeikienė.

Seime posėdžių salėje pasmirdo alkoholiu. Parlamentarai pasakoja, esą Lietuvos žaliųjų partijos lyderis, Seimo narys Linas Balsys į susitikimus vaikšto išgėręs. Esą vakar seniūnų posėdyje nuo Balsio ne tik sklido stiprus svaigiųjų gėrimų kvapas, bet Seimo narys ir sunkiai orientavosi aplinkoje. Balsio kolegos skndžiasi, esą toks seniūno elgesys pradėjo trikdyti visos mišrios frakcijos darbą, tad jis turėtų būti atstatydintas.

Visuotinį turto deklaravimą pasiūlę įteisinti du buvę socialdemokratai parlamentarai aiškina, kad tik žengus šį žingsnį būtų įmanoma užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui bei korupcijai ir užtikrinti didesnį valdžios skaidrumą. Oponentai iš socialdemokratų sumanymo šaiposi ir siūlo pirmiausia panaudoti jau turimus duomenis apie gyventojų turtą bei pajamas ir tik tada į eiles statyti senjorus bei 18 metų sulaukusius jaunuolius.

Sprendimui trauktis iš koalicijos su valstiečiais paklusę socialdemokratai, neturintys reikiamų 7 narių, kol kas dirbs mišrioje Seimo narių grupėje, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Gintautas Paluckas. Tai jis pareiškė po to, kai socialdemokratas Mindaugas Bastys apsisprendė nedirbti nė vienoje socialdemokratų frakcijoje.

Tik trečdalis Seimo narių viešai skelbia, su kokių organizacijų atstovais ir registruotais lobistais susitiko Seimo pavasario sesijos metu, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta analizė. Seimo pirmininkas svarsto siūlyti iniciatyvą, kuria susitikimų viešinimas taptų Seimo narių prievole.

Kas trečias Seimo narys viešino, su kokių organizacijų atstovais ir registruotais lobistais susitiko Seimo pavasario sesijos metu, trečiadienį pranešė su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius, peržiūrėjęs parlamentarų oficialius darbo kalendorius ir asmenines svetaines. Anot jo, daugiausiai susitikimų viešino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Liberalų sąjūdžio politikai.

Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti liberalų inicijuotas pataisas, kurios įteisintų tiek vyro ir moters, tiek homoseksualių asmenų partnerystę. Civilinio kodekso bei lydinčiųjų įstatymų pataisų paketas privalomai įrašytas į plenarinio posėdžio darbotvarkę, nes savo parašais jį parėmė 47 Seimo nariai. Pagal pataisas, partnerystės faktas būtų fiksuojamas dviem būdais: pas notarą registravus partnerystės faktą arba partneriams kartu pragyvenus ilgiau kaip metus.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui kitų metų biudžete siūloma papildomai beveik 0,5 mlrd. eurų, o bendra suma tam viršys 4 mlrd. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog pagrindinis vyriausybės tikslas buvo pateikti subalansuotą pasiūlymą.

Valdžia jau turi mokesčių reformos planą. Kalbama apie keliasdešimt eurų mažesnius mokesčius uždirbantiems minimalią algą, tačiau kritikai aiškina, kad gaunantys vidutinį atlygį vėl lieka nuskriausti, nes sutaupys tik po kelis eurus.

Ar verslas daro įtaką politikams? Po plačiai nuskambėjusių skandalų tai patvirtina kone kiekvienas praeivis. Dėl to susirūpino ir Seimo vadovybė, sukvietusi specialiąsias tarnybas tartis, kaip mažinti korupciją valdžioje. Visgi po susitikimo skambūs žodžiai pranyko. Viskas, ką parlamentarams sugebėjo patarti Viktoras Pranckietis – tai su verslu susitikinėti ne kavinėse, o Seimo rūmuose, ir viešai.

Parlamentarė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, kad liberalas Virgilijus Alekna ir valstietis Virginijus Sinkevičius siekia ciniškos lengvatos golfui. Tiesa, pats liberalas neslepia, kad jau trejus metus užsiima šia sporto šaka ir kartas nuo karto pasikalba su kolegomis „apie bėdas“. Savaitgalį parlamentarė savo socialinio tinklo paskyroje iškėlė prielaidą dėl dviejų parlamentarų pasiūlymo: „Virgilijaus Aleknos norą žaisti golfą turės finansuoti neįgaliojo vaiko mama, kuri negauna ir negaus lengvat...

Net ir baigus kadenciją parlamente galima išlikti pirmuose žiniasklaidos puslapiuose. Buvusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė – geriausias pavyzdys. Buvusi politikė įsidarbino pas tuos, kuriems buvo ypač dosni dar sėdėdama valdžios Olimpe. „Mes turime visuomenę, kurioje politika ir partijos sukurtos tam, kad kurtų partines darbo vietas. Ne tam, kad atstovautų vienų ar kitų gyventojų interesams, o tam, kad kurtų darbo vietas“, - sako Seimo narė Aušra Maldeikienė.

Aušra Maldeikienė suskaičiavo, kiek mokesčių valstybei turėtų sumokėti Ramūnas Karbauskis. Anot Parlamentarės, pritaikius net mažesnį procentą, valstietis turėtų už metus sumokėti ne 62 tūkstančius eurų, o beveik 433 tūkstančius. Ji ragina naikinti lengvatas, kuriomis pasinaudoja dideles sumas valdantys, bet kelis procentus mokesčių sumokantys žmonės. Ir kaltina Seimo narius, kad šie tokių permainų imtis visai nenori, nes patys šeimoms padaliję ūkius ir verslus.

Įdėmiai susipažinusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktais duomenimis apie skirtingų pajamų grupių pajamas ir sumokamą GPM, Aušra Maldeikienė pratrūko. Parlamentarės manymu, nemaža dalis valdžios žmonių galima vadinti vagimis. „Aš kol kas labai labai kultūringa. Aš nekultūringa būsiu, kai jau pradėsiu vadinti vagis tiesiai Seimo salėje, kad tu vagi, tu vagi ir tu vagi. Todėl, kad kai tokie maži mokesčiai, tu vagi šitos šalies ateitį“, - sako parlamentarė.

Nepaisant elektroninių mokėjimų pažangos, apyvarta grynaisiais Lietuvoje vis dar išlieka didelė, ir politikai atnaujina iniciatyvą riboti šiuos atsiskaitymus. Tačiau taip pat sutariama, kad vien tai visų problemų išspręsti nepadės, be to, neaišku, kiek ši priemonė sumažintų šešėlį. Finansų ministras Vilnius Šapoka sutinka, kad griežtesnis grynųjų pinigų naudojimas mažintų „šešėlį“, tačiau daugiau dėmesio siūlo skirti ne gyventojų, o įmonių atsiskaitymams.

Įstaigų patalpų valymo paslaugų sektoriuje kartelį įžvelgianti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Aušra Maldeikienė kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir prašo tai patvirtinti arba paneigti. A.Maldeikienė nori sužinoti, ar bendrovės, turinčios socialinės įmonės statusą, šioje rinkoje neriboja konkurencijos.

Gyventojai, norintys kelti jau įgytos specialybės kvalifikaciją arba mokytis toliau, gali tikėtis mokestinių lengvatų - susigrąžintų dalį valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir taip kompensuotų dalį investicijų į išsilavinimą. Tokia galimybė atsiras jeigu Seimas pritars konservatorės Gintarės Skaistės parengtai pataisai, kuria GPM lengvatą siūloma taikyti ir tada, kai įgyjamas ne tik pirmasis aukštasis išsilavinimas.

Seimo narė Aušra Maldeikienė Lietuvos banko (LB) prašo išaiškinimo, ar bendrovė „Agrokoncernas“, kurio pagrindinis akcininkas yra daugumą Seime turinčių „valstiečių-žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskis, teikdamas automobilio lizingo paslaugas nepažeidžia Vartojimo kredito įstatymo. Su tokiu prašymu A.Maldeikienė į Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską kreipėsi ketvirtadienį.

Šiandien naują savo šalies Vyriausybę palydime medžioti Lietuvos ateities. Deja, net po to, kai kelis kart sąžiningai perskaičiau Vyriausybės programą, negaliu pasakyti, ką konkrečiai darnos giriose persekios šios moterys ir šie vyrai. Iki rinkimų valstiečių ir žaliųjų programose ir kalbose vyravo du žodžiai – pokyčiai ir darna. Dabar matau vieną – darna.

Vos tik naujajai Vyriausybei pateikus programą, visi puolė ją skaityti ir analizuoti. Tiesa, konkrečių darbų – sunku rasti. Naujoji valdžia linkusi apsiriboti žodeliais, jog sieks, skatins, užtikrins, stiprins. Tokia programa vertinama prieštaringai. Visų pirma tiek ekonomistė, dabar jau ir Seimo narė Aušra Maldeikienė bei „Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad programa – primena prieš tai buvusias.

Naujasis Seimas dar tik pradeda darbą, o Vyriausybė laukia, kol galės startuoti. Tačiau net nespėjus įsivažiuoti naujajai koalicijai, valstiečių lyderiai užmiršo savo pažadus rinkėjams. Sulaužyti pažadai ir programa Dar prieš rinkimus buvo padalinti pažadai, kad mokestiniai klausimai bus sprendžiami „dviejų datų“ principu, o tai reiškia, kad pataisų įsigaliojimo terminas nebūtų trumpesnis nei 6 mėnesiai nuo teisės akto paskelbimo.

Šiandien į pirmąjį posėdį susirinko naujai išrinkti Seimo nariai. Kaip ir tikėtasi, daugiausiai dėmesio susilaukė savo išvaizdai neabejingos damos, kurios šią ypatingą dieną rinkosi ne tik klasikinio tipo drabužius. Nors Seimas – tikrai ne ta vieta, kur dominuoja aukštosios mados taisyklės, kiekvienas politikas sutiks, kad tinkamas įvaizdis yra labai svarbus. Manoma, kad juoda spalva „saugiausia“, tačiau Seimo narės pademonstravo ir nustebti privertusius drabužių derinius.

Kol naujai išrinkti politikai buria koalicijas ir derina būsimos vyriausybės programos nuostatas, pakalbėkime apie kirpėją – kirpėją Liusią. Kaip suprantate, kirpėja Liusia nėra kokia verslo magnatė, oligarchinės struktūros savininkė ar vartotojus drožianti monopolininkė. Tačiau nepaisant to, kad atstovauja patį smulkiausią verslą ir užsiima individualia veikla, kirpėja Liusia tapo kone valstybės biudžeto ir visos Lietuvos griovėja.

Vienintelė „Lietuvos sąrašo“ iškelta kandidatė Seimo rinkimuose ekonomistė Aušra Maldeikienė laimėjo rinkimus sostinės Žirmūnų apygardoje Vilniuje. A.Maldeikienė per antrąjį turą surinko 59,03 proc. balsų, o jos varžo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Vilija Aleknaitė Abramikienė liko antra su 37,67 proc. balsų. Konservatorių partijos kandidatų sąraše V.Aleknaitė Abramikienė yra 31-oje vietoje. Ji turi mažai galimybių patekti į Seimą.

Vakar nugriaudėję „Auksinių svogūnų“ apdovanojimai, kurie priminė politikų nesėkmes ir sėkmes per pastarąją kadenciją, pritraukė ne tik Seimo narius, bet ir Lietuvos pramogų pasaulio garsenybes. Kai kurie iš jų demonstravo elegancija ir klasika dvelkiantį stilių, o kai kurie, rinkosi ryškius, iššaukiančius rūbus, kurie leido sužibėti ant humoro šventės raudonojo kilimo.

Ekonomistai socialiniame tinkle sukilo prieš finansų ministrę Rasą Budbergytę. Jai pasidalinus nuotrauka, kurioje perka mokyklines prekes labdarai, ekonomistai pastebėjo, kad reikėtų imtis ne reklamos prieš rinkimus, o rimto darbo Seime. „Manau, kad ministrai turėtų ne išmalda girtis, bet daryti, kad jos nereikėtų. Šiuo atveju – jeigu valstybė garantuoja nemokamą mokymą, ta garantija turėtų apimti ir mokymo priemones.

Jau trečia savaitė Lietuvą audrinantis kalafiorų sukilimas paprastai nužeminamas iki nesąžiningos prekybos centrų kainų politikos, esą neveiksnios Konkurencijos tarybos ir/ar netinkamo politikų komunikavimo. Tiesa, dar pylos gauna Statistikos departamentas, kad esą nesugeba infliacijos pamatyti. Taip mąstantieji sako: neisime tris dienas į prekybos centrus, pirksime turgeliuose ir … Va čia mintis ir įstringa.

Kilus skandalui dėl maisto prekių kainų augimo, bankų ekonomistai pabrėžė, kad didesnis ir nekontroliuojamas kainų augimas matomas paslaugų sektoriuje. Vis dėlto tarp paslaugų nepaminėtos bankų teikiamos paslaugos, kurios taip pat augo ir daugiau nei dvigubai.  Tai pastebėjusi ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, įkainiai – tikrai didesni. „Banko paslaugos iš tikrųjų labai brangsta. Už tai už ką mes nemokėdavome: sąskaitos atidarymą, tvarkymą ir t.t., dabar mokame.

Kad žmogus turėtų vaikų ir tuos vaikus augintų adekvačios šeimos, reikalinga tokia socialinė struktūra, kurioje būtų aukštesnis saugumo laipsnis, „Žinių radijui“ sakė ekonomistė, Vilniaus tarybos narė Aušra Maldeikienė. „Ar sveiko proto valstybė negali sugrąžinti mokestinės lengvatos būsto paskolų palūkanoms? Be abejo gali, nes tai mažintų įmokas bankui. Kita problema – darbo saugumas. Su naujuoju socialiniu modeliu bus galima lengviau atleisti žmogų ir galbūt jis daugiau uždirbs.

Vasario gale ir kovo pradžioje vykę mokytojų streikai išjudino ir politikus, ir kitą aktyvią visuomenės dalį. Mokytojai pasiekė savo – jų algoms kelti rasti papildomi 8 mln. eurų, tačiau ar tuo  bus išspręsta problema? Vilniaus miesto tarybos narė, ekonomistė, dėstytoja ir buvusi mokytoja Aušra Maldeikienė taip tikrai nemano: pasak jos, svarbiausia yra ne pinigai, o priemonės darbui, kurios šiuo metu, anot jos, yra nepakankamos.

Ekonomistai nesustoja raginti valdžios imtis reformų. Dabar palyginę mūsų mokesčių surinkimą ir Estijos, pastebėjo, kad jei pritaikytume šios šalies metodus mūsų valstybėje, į biudžetą pritrauktumėme net 2,5 mlrd. eurų daugiau. Ekonomistas Raimondas Kuodis paaiškina, kad toks skaičiavimas gautas pažvelgus į šalių BVP ir mokesčius. „Gautas skaičius paprastuoju būdu, jei Lietuva paprastai surinkdavo 26 – 27 proc. nuo BVP mokesčiais, tai Estija surenka 32 –33 proc.