aukščiausiasis teismas

Teismas turės iš naujo nagrinėti 2005 metais Plungės rajone vaikų vasaros stovykloje įvykusios nelaimės kaltininkų bylą. Tokį sprendimą praėjusią savaitę priėmė Klaipėdos apygardos prokuratūros skundą išnagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas (AT), penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Šią savaitę pasirodžiusiame savaitraščio „Balsas.lt savaitės“ žurnalistų tyrime teigiama, jog valstybės apdovanojimus Lietuvoje gali gauti ir buvęs kagėbistas, ir žmogus, kurio veikla iš esmės prieštaravo tam, už ką jis apdovanojamas. Vasario 16-osios proga Lietuvos prezidentas, kaip įprasta, apdovanoja nemažai valstybei nusipelniusių žmonių. Masinis ordinų dalijimas šalyje sukuria ginčytinų ir keistų situacijų. Kai kuriuos atvejus aiškintis tenka net Konstituciniam Teismui.

Buvęs Antstolių garbės teismo pirmininkas Vytenis Stungurys - kaltas. Tačiau kadangi V. Stungurys - geras žmogus, jam reikia atleisti. Tokį verdiktą paskelbė teismas. Indulgencijų nusikaltėliams dalybos, apie kurias prabilo „Respublika“, regis, įgauna pagreitį. Patikėjo atgaila ir bendražyge Nuodėmių atleidimą V. Stunguriui, kuris pralobo iš skolininkų pinigų, suteikė Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Mamertas Misiūnas. Jo sausio 27 d. verdiktas - labai įdomus.

Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką klaipėdiečių ir juos apgavusių nekilnojamojo turto pardavėjų kovoje. UAB Laivyno inžinerijos centrui tai kainuos beveik 6 mln. litų. Teismas atmetė UAB Laivyno inžinerijos centro kasacinį skundą, kuriuo prašyta peržiūrėti praėjusiais metais priimtas Klaipėdos apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Jos paliktos nepakeistos. Teismo nutartis - galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjo nuo priėmimo dienos.

Du Seimo nariai galbūt yra susiję priesaika ar pasižadėjimu su kita valstybe. Ar verta kelti šią problemą – juk priesaikos ant duonos neužsitepsi? Teko prisiekti dar kartą Prisiekiant naujajam JAV prezidentui Barakui Obamai įvyko įdomus incidentas: suklydus Aukščiausiojo Teismo vyriausiajam teisėjui Johnui Robertsui, kuris „sufleravo“ prezidentui priesaikos žodžius, prezidentas taip pat susipainiojo, vienas priesaikos žodis galbūt išvis liko neištartas.

Ar galima filmuoti seimūną, jei jis krapšto nosį arba miega posėdžių salėje? Galima ir būtina, nes: 1. Krapštyti nosį nemandagu, bet tegu visi mato, kad tas seimūnas neišauklėtas – gal pamatęs save per TV sumandagės. Iš kitos pusės bent jau nevagia. O ar jau visi mes labai mandagūs? Kas iš mūsų nėra krapštęs nosies? 2. Jei seimūnas snaudžia posėdžių salėje darbo metu, tai jau beveik vagia, nes jis nedirba, o alga tai jam sukasi.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme vakar turėjo būti sprendžiama kurioziška byla. Kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė yra padavusi į teismą Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą už tai, kad šis nevykdo įsipareigojimų pastatyti jos sukurtą operą „Frank'EINSTEINAS-XXI“. Neseniai Aukščiausiajam Teismui sugrąžinus kompozitorę vadovauti teatrui, A. Žigaitytė-Nekrošienė tapo atsakove savo pačios byloje. Vakar teismo posėdis neįvyko, nes trūksta dokumentų jam pradėti.

Trečiadienį Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas atmetė prieštaringos reputacijos verslininko Jurijaus Borisovo skundą dėl valstybės apdovanojimo atėmimo. Teisėja Eglė Surgailienė nutarė, kad medalį iš Jurijaus Borisovo šalies vadovas atėmė pagrįstai. J. Borisovo advokatas sakė užjaučiąs teisėją, kuriam tenka nagrinėti tiek politizuotą bylą ir tikino sprendimą skųsiąs.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas trečiadienį skelbs nutartį byloje, kurioje prieštaringos reputacijos verslininkas Jurijus Borisovas skundžiasi dėl valstybės apdovanojimo atėmimo. Aviacijos verslu Lietuvoje ir užsienyje užsiimantis Rusijos pilietis J. Borisovas per teismus bando iš dalies negaliojančiu pripažinti 2006-ųjų gruodį pasirašytą prezidento Valdo Adamkaus dekretą dėl jo išbraukimo iš apdovanotųjų sąrašo.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas trečiadienį skelbs nutartį byloje, kurioje prieštaringos reputacijos verslininkas Jurijus Borisovas skundžiasi dėl valstybės apdovanojimo atėmimo. Aviacijos verslu Lietuvoje ir užsienyje užsiimantis Rusijos pilietis J. Borisovas per teismus bando iš dalies negaliojančiu pripažinti 2006-ųjų gruodį pasirašytą prezidento Valdo Adamkaus dekretą dėl jo išbraukimo iš apdovanotųjų sąrašo.

Per prezidentūros Rolando Pakso apkaltos skandalą pagarsėjusio verslininko Jurijaus Borisovo bendrovė „Avia Baltika“ gavo licenciją ginklų gamybai. Ją bendrovė naudoja ant sraigtasparnių montuojamai ginkluotei įsigyti. Tai, kad „Avia Baltika“ turi tokią licenciją, BNS trečiadienį patvirtino laikinai bendrovės generalinio direktoriaus pareigas einantis Valensas Glinskis. Jo teigimu, licencija bendrovei išduota 2008 metų gegužę ar birželį.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas baigė nagrinėti prieštaringos reputacijos verslininko Jurijaus Borisovo skundą dėl valstybės apdovanojimo atėmimo. Verslininko atstovas Vytautas Sirvydis trečiadienį per teismo posėdį bandė pakeisti ieškinio pagrindo dalyką, prašė išreikalauti iš Valstybės apdovanojimų tarybos medžiagą, susijusią su patarimu prezidentui Valdui Adamkui išbraukti J.Borisovą iš apdovanotųjų, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė.

Šiandien Zimbabvės parlamentas turėjo nutraukti darbą, nes nebeliko grynųjų ir vandens, pranešė opozicija. Šalies ekonominė krizė sukėlė suirutę ir viešajame gyvenime. Viešbučiai Harare mieste atsisako priimti parlamentarus, nes jie neturi kuo apmokėti savo išlaidų. Taip pat jau keletą dienų parlamento pastate nėra vandens. Dėl tokių pačių priežasčių užsidarė ir Aukščiausiasis Teismas bei daugelis mokyklų ir ligoninių.

Visuotiniame teisėjų susirinkime Vilniuje penktadienį buvo paskelbti teismų siūlomi kandidatai į Teisėjų tarybą. Aukščiausiasis Teismas pasiūlė Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus Rimantą Baumilą, Aldoną Rakauskienę, Vytautą Masioką bei Civilinių bylų skyriaus teisėjus Algį Norkūną, Sigitą Gurevičių, Egidijų Laužiką. Lietuvos apeliacinis teismas pateikė teisėjų šias kandidatūras: Teisėjų tarybos pirmininkę Laimą Garnelienę, teisėjus Vygandą Višinską, Aloyzą Kruopį.

Aukščiausiasis Teismas (AT) ketvirtadienį panaikino žemesnės instancijos teismo nutartį byloje, kurioje medikai kaltinami tarnybos pareigų neatlikimu, ir pavedė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Aplaidumu medikus kaltina Daiva ir Vytautas Sajenkai, kurių tada vos pusantrų metų turėjusiam sūnui Tadui 2003-aisiais dėl auksinio stafilokoko bakterijos sukeltų komplikacijų buvo amputuotos galūnės.

Ši istorija labiau tinka meilės romanų siužetui. Gyvenimo vėtytas ir mėtytas vyras džiaugėsi šeimine laime su mylima moterimi ir net neįtarė, kad jau porą metų yra su ja ne tik išsiskyręs, bet ir praradęs visą savo milijoninį turtą, rašo „Respublika“. Taip patyrusį kontržvalgybininką suvystė Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Jakštienė, šiuo metu turinti Olcvikienės pavardę.

Aukščiausiasis Teismas išteisino du saugos tarnybos darbuotojus, kurie buvo pripažinti kaltais dėl neteisėto laisvės atėmimo. Pasak pranešimo spaudai, AT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimus, kuriais du saugos tarnybos „VP Sauga“ (dabar - UAB „Eurocash1“)darbuotojai buvo pripažinti kaltais dėl neteisėto laisvės atėmimo.

Konstitucinis Teismas (KT) nenagrinės, ar prezidento dekretas, kuriuo iš apdovanotųjų Dariaus ir Girėno medaliu sąrašo išbrauktas prieštaringos reputacijos verslininkas Jurijus Borisovas, neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Į KT su tokiu prašymu rugsėjo pradžioje kreipėsi Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas.

Šešerius metus Vyriausiajam administraciniam teismui (VAT) vadovaujantis Virgilijus Valančius teisėju tapo likus dešimčiai dienų iki Sausio 13-osios įvykių, gavęs ne tik tuomečio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Artūro Paulausko sutikimą, bet ir Maskvos statytinio LTSR generalinio prokuroro Antano Petrausko palaiminimą.

Teismų nuosprendžiai, kurie skelbiami Lietuvos Respublikos vardu, kartais pribloškia savo šaltu cinizmu. Visą teismų - nuo apylinkės iki Aukščiausiojo - maratoną perėję kauniečiai patyrė, ką reiškia vadinamieji sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kauno apygardos teismo teisėjai šių metų pradžioje švelniai nubaudė bendrovės „Kausta“ statybų vadovą 37-erių Gediminą Šarkų, kuris girtas vairuodamas automobilį vieną žmogų mirtinai sužalojo, o kitą pavertė invalidu.

Aukščiausiojo Teismo sprendimu į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas pirmadienį grąžintos kompozitorės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės teatro kolektyvas nelaukia. Pakalbinti teatro darbuotojai sakė, kad kovos toliau, kiti teigė, kad kentės, vylėsi, jog vadovė, įrodžiusi savo teisybę ir gavusi kompensaciją, į darbą negrįš, treti jau rengiasi išeiti iš teatro. Vakar, kaip ir kasdien, 11 valandą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas rinkosi į repeticiją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį nepradėjo nagrinėti buvusio Vilniaus mero, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininko Artūro Zuoko baudžiamosios bylos, nes apie ją nebuvo informuoti kiti jos dalyviai. Į LAT posėdį antradienį neatvyko bendrovės „Rubicon group“ atstovai Andrius Janukonis ir Darius Leščinskas, anksčiau drauge su A.Zuoku nuteisti toje pačioje byloje.

Vyriausybė antrą kartą mėgins grąžinti skolą teisėjams. Tačiau Temidės tarnai labiau laukia, kada Seimas pagaliau ryšis pertvarkyti jų atlyginimų sistemą. Ji leistų teisėjams uždirbti daugiau, rašo „Lietuvos žinios“. Negautos atlyginimo dalies grąžinimo teisėjams įstatymo projektą numatoma svarstyti artimiausiame ministrų kabineto posėdyje. Priminsime, kad pirmąjį projekto variantą Vyriausybė palaimino dar birželio viduryje, tačiau jis nepatiko Seimui, todėl buvo grąžintas tobulinti.

Mažoji Luisa Rinau liks Lietuvoje tik tol, kol jos tėvai galutinai aptars, kaip nedarant žalos mergaitės psichikai pasirengti jos išvykimui į Vokietiją. Trejų L.Rinau Vokietijoje gyvenančiam tėvui Michaeliui Rinau turi būti grąžinta pagal Vokietijos ir Lietuvos teismų, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimus. Į Klaipėdą atvykęs vokietis ir jo buvusi žmona Inga Rinau vakar gerą pusdienį antstolio kontoroje tarėsi dėl mergaitės perdavimo sąlygų.

Atsiradus pasiūlymui atimti iš Prezidento R. Pakso teisę iki gyvos galvos vadintis „Prezidentu“, apkaltos tema vėl tampa aktualia. Padiskutuokime apie tai su Paryžiaus ir Londono teisės doktorantu Stanislovu Tomu, teisininku, atstovaujančiu Rolandui Paksui Europos žmogaus teisių teisme, kur nagrinėjama ar apkaltos procesas gali būti laikomas suderinamu su žmogaus teisėmis.

Apeliacinis teismas ketvirtadienį iš dalies patenkino atsakovo UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atskirąjį skundą ir sumažino areštuoto turto dydį. Sostinėje esančių Karaliaus Mindaugo apartamentų statytojų turtui taikytą maždaug 14 mln. litų vertės areštą teismas sumažino iki 3,2 mln. litų. Anksčiau 14 mln. litų arešto dydį buvo nustatęs Aukščiausiasis Teismas.

Už neteisėtą ginklų disponavimą nuteisto buvusio parlamentaro Algirdo Petrusevičiaus advokato Egidijaus Bičkausko teigimu, jo ginamasis kenčia nuo „okupacinio sindromo“, dėl kurio ir įvykdė nusikalstamas veikas. Trečiadienį teismui pradėjus nagrinėti A.Petrusevičiaus apeliacinį skundą, advokatas žurnalistams sakė, kad ši būsena yra „žmonių, kurie buvo labai daug laiko totalitarinėje priespaudoje, nukentėjo, kurie kovojo už laisvę, liekamieji reiškiniai“. „Jiems ta nepriklausomybė.

Teisingiausių ir griežčiausių žmonių įvaizdį bandantys kurti prokurorai visgi nėra absoliutūs bejausmiai. Kartais jie demonstruoja tiesiog neįtikėtiną gailestingumą ir atlaidumą. Pavyzdžiui, žiauriai žmogų sumušusiam asmeniui. Apie tai rašo šios dienos „Respublika“. Abu mušeikos prisipažino Su prokurorų gailestingumu susidūrė Šalčininkų rajono Krakūnų kaime gyvenantis 53 metų Henrikas Denisenka. Tiesa, gailestį prokurorai pademonstravo ne jam, o vienam iš jį sumušusių vyrų.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas ketvirtadienį nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl prezidento Valdo Adamkaus dekreto, kuriuo iš prieštaringos reputacijos verslininko Jurijaus Borisovo atimtas S.Dariaus ir S.Girėno medalis. KT prašoma išaiškinti, ar prezidento dekretas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, valdžių atskyrimo principui bei Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymui.

Klaipėdietei Ingai Rinau, daugiau kaip dvejus metus kovojusiai dėl teisės auginti trejų metų dukrelę Luizą, vakar išaušo bene juodžiausia gyvenimo diena. Tuo tarpu jos buvęs vyras, Vokietijos pilietis Michaelis Rinau, neslėpė esąs laimingas, rašo antradienio „Respublika“. Aukščiausiasis Teismas (AT) vakar paskelbė galutines ir neskundžiamas nutartis, skelbiančias, kad Luizos grąžinimo byla nebus atnaujinta, o mergaitę reikia nedelsiant grąžinti tėvui į Vokietiją.

Per Seimo rinkimus reikiamo rinkėjų palaikymo sulaukęs Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Artūras Zuokas yra pasirengęs Vyriausybės vairą paimti į savo rankas. Neseniai įgytas teistumas tam - menka kliūtis, rašo „Lietuvos žinios“. A.Zuokas žada, kad už jo partiją balsavusiems rinkėjams gailėtis neteks.

Aukščiausiasis Teismas pradėjo nagrinėti Ingos Rinau ir generalinio prokuroro skundą nepripažinti Vokietijos teismo sprendimo, pagal kurį mažametė Luisa Rinau turi būti kuo greičiau grąžinta Vokietijoje gyvenančiam jos tėvui. Pirmoji byla dėl proceso atnaujinimo buvo nagrinėjama pirmadienį. Abiejų I. Rinau bylų nutartys paaiškės rugpjūčio pabaigoje. Tai portalui „Balsas.lt“ sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko tarnybos vyriausiasis specialistas Alvydas Jancevičius.

Dėl dukters kovojančią Ingą Rinau palaikančios moterys stengsis atkreipti valdžios dėmesį ir į kitas savo problemas. Šiandien vidurdienį prie visų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių rinksis įvairių šalies moterų organizacijų narės, remiančios klaipėdietės I.Rinau kovą dėl teisės auginti dukterį, rašo pirmadienio "Lietuvos žinios" (LŽ). Šia solidarumo akcija į koaliciją „Moters teisės - visuotinės žmogaus teisės“ susibūrusios aktyvistės mėgins atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dė...

Susitarimas dėl vaikų globos tarp Britney Spears ir Kevino Federlinepagaliau įsigalios. Pagal jį, Kevinas iš Britney gaus po 5 tūkst. dolerių vaikų išlaikymui. Los Andželo Aukščiausiasis Teismas galutinį sprendimą paskelbė penktadienio popietę. Britney savo buvusiam vyrui iš viso turės mokėti po 20 tūkst. JAV dolerių per mėnesį. Susitarime nurodyta, kad Kevino advokatas Markas Vincentas Kaplanas taip pat gaus vienkartinę 250 tūkst. dolerių išmoką.

Teisėjų taryba ir Lietuvos teisėjų asociacija teigia, kad iš esmės nėra sprendžiamos teisėjų atlyginimų reglamentavimo problemos. Priminusios, kad dar 2001 metais Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu sumažintas teisėjų atlyginimas, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principams, taryba ir asociacija pažymi, kad ...

Už „Respublikos“ žurnalisto Vito Lingio nužudymą iki gyvos galvos kalėti turėjęs „Vilniaus brigados“ smogikas Igoris Achremovas vėl veržiasi į laisvę. Pusantrų metų tylėjo Šiandien Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė spręs, ar beveik 15 m. už grotų sėdintį buvusį kruvinais nusikaltimais pagarsėjusios „Vilniaus brigados“ lyderio Boriso Dekanidzės parankinį galima paleisti.

Teisingumo ministerija siūlo svarstyti galimybę negautą teisėjų atlyginimą mokėti skaičiuojant nuo 2000-ųjų, o ne nuo 2005-ųjų, kaip planuojama dabar. Toks ministerijos pasiūlymas buvo pateiktas pirmadienį vykusiame pasitarime, kuriame svarstyta galimybė išplėsti teisėjų, turinčių teisę gauti kompensaciją, ratą. Kaip BNS aiškino Teisingumo ministerijoje, dabar siūloma negautą atlyginimo dalį išmokėti tiems asmenims, kurie teisėjais dirbo 2005-2008 metais.

Aistros dėl mažametės Luisos Rinau vėl stiprėja. Šįkart jų protrūkį sukėlė Michaelio Rinau advokatės Dalios Foigt kalbos. „Tai spaudimas, melas, manipuliacijos ir tautinės nesantaikos kurstymas“, - taip jas įvertino europarlamentaras Gintaras Didžiokas, rašoma pirmadienio „Respublikoje“. Lietuvai gresia bauda Praėjusią savaitę D.Foigt ir jos padėjėjas Jonas Kiauleikis komentavo Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimą, pagal kurį Vokietijos teismo verdiktas, įpareigojantis grąžinti L.Rinau ...

Europos teisingumo teismas (ETT) nusprendė, kad klaipėdietė Inga Rinau, kovojanti dėl teisės auginti dukrą, privalo vykdyti vokiečių teismo sprendimą ir grąžinti vaiką tėvui, pranešė Lietuvos radijas. Į ETT, sprendimą priėmusį ypatingos skubos tvarka, kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tai pirmasis ETT sprendimas dėl dviejų Europos Sąjungos valstybių teismų galių tokioje situacijoje.

Lietuvos teismai nepagrįstai ilgai delsė ir nevykdė savo pačių sprendimų grąžinti mažametę Luizą Rinau jos tėvui Vokietijos piliečiui. Tai penktadienį paskelbė Europos teisingumo teismas (ETT). ,,Vienos Europos Sąjungos valstybės teismo sprendimas galioja kitoje valstybėje.

Vyriausybės teiktas projektas, kuriuo siūlyta grąžinti teisėjams daugiau nei 52 mln. litų neišmokėtų atlyginimų, Seime buvo atmestas jau pradinėje - pateikimo stadijoje ir grąžintas tobulinti. Daugumai parlamentarų, kurių didesnioji dalis balsuodami susilaikė, kilo abejonių, ar teisėjai šiuo atveju nebūtų išskirti iš kitų visuomenės grupių. Vyriausybė siūlė Seimui minėtą įstatymo projektą dėl negautos atlyginimo dalies grąžinimo svarstyti skubos tvarka.

Aukščiausiasis Teismas penktadienį išplėstinei šio teismo septynių teisėjų kolegijai perdavė buvusio finansų ministro Zigmanto Balčyčio sūnaus Donato Balčyčio baudžiamąją bylą. Teisėjai nusprendė, kad tinkamas įstatymo pritaikymas šioje byloje teismas reikštų naują praktiką, todėl bylą nagrinėti turi išplėstinė kolegija. Kada įvyks bylos posėdžiai, kol kas nežinoma.

Europos žmogaus teisių teismas paskelbė, kad Lietuva nepažeidė teisės į teisingą teismą byloje, kurioje tuometinė Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo teisėja Eglė Milinienė buvo pripažinta kalta dėl stambaus masto kyšininkavimo. Moteris skundėsi, kad jos teisė į teisingą teismą buvusi pažeista dėl pažeidžiant nacionalinę teisę prieš ją sankcionuoto ir panaudoto nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio.

Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę atmetė už melagingų parodymų davimą Darbo partijos byloje nuteisto Pauliaus Permino kasacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo nuosprendžiu tuometinis Mažeikių rajono tarybos narys P.Perminas buvo pripažintas kaltu, t.y. davęs ikiteisminio tyrimo metu melagingus parodymus Darbo partijos baudžiamojoje byloje. Jam paskirta 6,5 tūkst. litų bauda.

Pakistano Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nurodė atidėti papildomus rinkimus, kol priims sprendimą dėl vyriausybės apeliacijos prieš buvusio premjero Nawazo Sharifo diskvalifikaciją, sakė advokatai. Trijų teisėjų komisija nusprendė, kad ketvirtadienio rinkimus į parlamento vietą, kurie turi įvykti šalies rytuose esančiame Lahoro mieste, reikia atidėti iki Teismo sprendimo minėtu klausimu. Kitas teismo posėdis numatytas birželio 30-ąją.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį nesutarė, ar 27 šalių bendrija gali priimti naujas nares, kol nepakeista Lisabonos sutartis, kurią praeitą savaitę atmetė Airijos balsuotojai. Baigiantis dvi dienas Briuselyje vykusiam ES viršūnių susitikimui, kai kurios įtakingiausios šalys, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, susikirto su Lenkija bei kitomis šalimis dėl klausimo, ar numatytas tolesnės ES plėtros etapas gali vykti nepriėmus Reformų sutarties.

Generalinė prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė liberalcentristų lyderiui Artūrui Zuokui paskelbtą nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo papirkti buvusį miesto tarybos narį Vilmantą Drėmą per 2003-siais vykusius sostinės mero rinkimus. Parlamentinės Liberalų ir centro sąjungos lyderis A.Zuokas nubaustas 100 MGL dydžio - 12 tūks. 500 litų pinigine bauda. Baudą politikas jau sumokėjo, tačiau prokurorai mano, kad politikas turi būti nubaustas griežčiau.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė ir nutarė teikti Seimui įstatymo projektą, numatantį grąžinti teisėjams daugiau nei 52 mln. litų neišmokėtų atlyginimų. Taip pat nutarta siūlyti, kad įstatymo projektą dėl negautos atlyginimo dalies grąžinimo teisėjams parlamentas svarstytų skubos tvarka. Jei Seimas pritars, teisėjams turėtų būti grąžinta apie trečdalis dėl nepagrįstai sumažintų atlyginimų susidariusios 150 mln. litų skolos - maždaug 52 mln. litų.

Vyriausybės pasitarime posėdžiavę ministrai pirmadienį sutarė, jog negautos teisėjų dalies algos klausimas bus svarstomas artimiausiame posėdyje. Galutinai pritarus Teisingumo ministerijos parengtam teisės akto projektui, teisėjams turėtų būti grąžinta apie trečdalis dėl nepagrįstai sumažintų atlyginimų susidariusios 150 mln. litų skolos - tai yra 52 mln. litų.