audros

Lietuvoje būna tik „uraganais“ vadinamas uraganinio stiprumo vėjas, kuris visiškai nesusijęs su tokiais tropiniais dariniais kaip uraganas Sandy. Taip tvirtina Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. Gintautas Stankūnavičius. Su juo LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai kalbėjosi apie uraganų susidarymą, sezoniškumą, dažnėjimo tendencijas.

Per Austriją, Čekiją ir Vengriją naktį iš šeštadienio į sekmadienį praūžė audros. Austrijoje sužeista 13 žmonių, užblokuotas greitkelis A10 – viena iš svarbiausių šiaurės pietų jungčių. Čekijoje ir Vengrijoje nutraukti elektros laidai, praneša naujienų agentūra PAP. 13 žmonių, iš jų du sunkiai, buvo sužeisti, kai Žemutinės Austrijos Piochlarno vietovėje per viduramžių amatų mugę ant pastatytų dalyvių palapinių nukrito su šaknimis išrautas medis.

Savaitgalį Utenoje ir kai kuriose kitose šalies vietovėse praūžus smarkioms vasaros audroms ir liūtims, draudimo bendrovės jau skaičiuoja gyventojų patirtus nuostolius. Jie, anot draudimų ekspertų, gali siekti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų. „Lietuvos draudimas“:  didžiausia užregistruota žala siekia 16 tūkst. litų Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai prognozuoja, jog savaitgalio audros nuostoliai sieks 120 tūkst. litų.

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai skaičiuoja, kad per praėjusius dvejus metus gyventojų turtas nuo audrų kentėjo tiek kartų, kiek per visą 2002-2009 metų laikotarpį, o dėl audrų patirtų nuostolių suma per pastaruosius metus nenumaldomai augo. Tvyrant šiltiems orams sinoptikai vis perspėja apie galimas audras, o vasaros sezonas – jų pikas.

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ praneša, kad šiemet daugėja nukentėjusiųjų dėl po smarkių liūčių automobilius ištinkančių hidrosmūgių. Maža to, ankstesniais metais bendrovės žalų specialistai tokius atvejus fiksuodavo tik vasaros antroje pusėje, o šiais metais dėl klimato pokyčių, hidrosmūgių sezonas išsiplėtė ir nukentėjusieji kreipiasi tiek pavasarį, tiek ir rudenį.

Po Žemės ir galbūt Marso žieduotasis Saturnas tikriausiai yra lengviausiai atpažįstama planeta Saulės sistemoje. Tačiau kalbant apie šios planetos keistenybes ir stebuklus, Saturno žiedai yra tik ledkalnio viršūnė. Nuo 2004 metų NASA erdvėlaivis „Cassini“ išsamiai tyrinėja Saturną, jo žiedus ir palydovus. Ši misija padeda įminti didžiausias mokslines mįsles apie šią planetą. Lifeslittlemysteries.com apžvelgia keletą jų.

Mokslininkai suskaičiavo, kad Žemėje kas valandą kyla apie 760 audrų su perkūnija, o aktyvumu ypač išsiskiria Kongo baseinas. Europos žemės mokslų sąjungos susitikime pateikti skaičiai yra žymiai mažesni, nei naudoti beveik amžių, praneša BBC. Naujasis tyrimas atliktas naudojant pasaulinį stebėjimo stočių tinklą, kuris užfiksuoja didelių žaibų sukuriamus elektromagnetinius impulsus.

Dėl klimato kaitos Australija susidurs su vis stipresnėmis audromis, penktadienį pareiškė įtakingas Klimato kaitos Sidnėjuje institutas. Ciklonas Yasi – penktos, aukščiausios, kategorijos stiprumo – ketvirtadienį smogė Kvynslendui, vėjas siekė net 290 km per valandą. Prestižinio Klimato instituto Sidnėjuje tyrėjai sako, kad aukštesnės temperatūros sukurs daugiau stipresnių liūčių – tokių kaip Yasi, ypač šalies tropinėje šiaurėje, praneša AFP.

JAV mokslininkai mano padarę vieną svarbiausių pastaraisiais metais atradimų geofizikos srityje. Jis toks neįtikėtinas, kad primena mokslinę fantastiką. Stiprios audros Žemės atmosferoje į kosmosą gali išmesti antimedžiagos daleles, teigiama Alabamos universiteto (JAV) mokslininkų tyrimo išvadose. Šis mokslui iki šiol nežinomas fenomenas buvo užfiksuotas stebint galingas audras NASA kosminiu Fermi gama spindulių teleskopu (FGST), pranešė „Space.

Sekmadienį daugelyje Lietuvos vietovių užfiksuotas ligtolinį Lietuvos liepos 18 dienos temperatūros rekordą viršijantis karštis. Ligtolinį liepos 18 dienos rekordą - 32 laipsnių karštį, 2001 metais užfiksuotą Utenoje - praėjusį sekmadienį kaitra viršijo daugelyje Lietuvos rajonų, o labiausiai - Druskininkuose, kur užfiksuota aukščiausia temperatūra - 35,5 laipsnio, BNS informavo sinoptikė Izolda Marcinonienė.

Mažiausiai 50 žmonių žuvo per audras kai kuriose Ispanijos, Portugalijos ir Prancūzijos dalyse. Vien Prancūzijoje pranešama apie 45 aukas. Dauguma iš jų nuskendo arba žuvo dėl krentančių medžių ir statinių atplaišų. Be to, daugiau nei milijonas namų visoje Prancūzijoje buvo atkirsta nuo elektros. Iš pradžių audros, siekiančios 140km/h, nuo Portugalijos krantų persimėtė į Biskajos įlanką. Dabar vėjai juda pietryčių kryptimi ir graso Prancūzijai, Belgijai ir Vokietijoje.

Galingi vėjai varsto kai kurias Ispanijos, Portugalijos ir Prancūzijos vietovės. Pasak valdžios atstovų, savaitgalinio vėjo smarkumas gali pridaryti rimtų nuostolių. Ispanijoje vėjo gūsiai siekė 140km/h, o vidaus ministras patarė žmonėms likti namie, vengti vairavimo ir atidėti pasivaikščiojimus. Šalies meteorologinė tarnyba savo ruožtu pranašauja, kad audros būsiančios trumpos.

Buvo toks metas, kai Lietuvos pilietybė mėtėsi pasų skyriuose ir vos ne prievarta buvo siūloma ne lietuvių tautos žmonėms. Tie ilgai dvejojo, nenorėjo savęs sieti su tokia nepatikima, atsiprašant, valstybe. Daug kartų buvo pratęsiami terminai. Įkalbėjome, atidavėme, deja, dėl šios dovanos Landsbergio jie labiau nepamilo... Ir Lietuva didžiajam kaimynui netapo geresnė.