audrius ščeponavičius

Lietuva ir Europos Sąjunga pamažu juda į priekį, kurdamos dokumentus, kurie leistų gyventojams ne tik savo šalies viduje, bet ir kitose valstybėse įrodyti turint imunitetą nuo COVID-19. Planuojama, kad dar balandį lietuviai galėtų pradėti naudotis tokiu imuniteto pasu. Tiesa, kol kas neaišku, kokių laisvių gyventojai su tokiais dokumentais turėtų daugiau.

Vienos Vilniaus mokyklos mokinių tėvai apstulbo sužinoję, kad pamokos jų atžaloms vyks įprastu būdu, nors klasėje ką tik buvo nustatytas vienas Covid-19 atvejis. Ir nors iki šiol mokykloms sakyta, jog tokiais atvejais klasės turėtų izoliuotis ir mokslus tęsti nuotoliniu būdu, mokyklos administracija sako laukianti epidemiologų sprendimo. Epidemiologai neabejoja – klasei būtina izoliuotis.

Moksleiviams rengiantis nuo kitos savaitės grįžti į klases, ministerijos rengia planus, kaip mokyklos turės reaguoti į Covid-19 atvejus savo viduje. Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ramina, kad tokiu atveju mokyklos nebūtų uždaromos, užtektų izoliuoti pavienes klases.

Nusidėvėjusi maisto ruošimo įranga, pasenę indai, nešvarūs virėjų drabužiai ir neplautos rankos, nenaikinami tarakonai ir graužikai, ligoniai ir toliau, nepaisant pernykščių ministerijos žygių per gydymo įstaigų virtuves, maitinami pigesniais gaminiais nei reikalauja patvirtinti valgiaraščiai. Tokią realybę šalies ligoninėse rado šiemet jas patikrinusi Maisto ir veterinarijos tarnyba, šeštadienį pranešė „Lietuvos ryto“ televizija.

Penktadienį Italijos mieste Parmoje 53 Europos ir Azijos valstybių, taip pat ir Lietuvos, atstovai pritarė planui, kaip sumažinti aplinkos riziką sveikatai. Skaičiuojama, kad įgyvendinus visas priemones sergamumas sumažėtų maždaug 40 procentų. „Ekonominės krizės laikotarpis įgyvendinti pokyčius yra tinkamas.

Kol krašte vyksta prezidento, europarlamentarų rinkimai bei kitokios politikos batalijos, kai kurie valdininkai ir jiems įtaką darantys verslininkai bando tyliai prastumti Vyriausybės nutarimą, kuris sumažintų taršių objektų sanitarines apsaugos zonas (SAZ) bei atimtų galimybę visuomenei priešintis aplinkos teršimui. Netrukus Vyriausybė svarstys 1992 metų nutarimo "Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" keitimo projektą.

Vieni tai vadina užsienio investicijomis, kiti - mūsų vaikų ir anūkų nuodijimu, civilizuota kolonizacija. Sunerimę žmonės visomis išgalėmis priešinasi danų kiaulidžių plėtrai. Jų nuomone, jei Europos Sąjunga (ES) būtų didelis dvaras, Lietuvai jame tektų kiaulidės vaidmuo. Prieš trejus metus Pakruojo rajono Rozalimo miestelio gyventojai stojo piestu prieš Danijos kapitalo "Saerimner" kiaulių kompleksų statybą vienoje gražiausių šios apylinkės vietų.

Vyriausybė rengiasi sumažinti sanitarinių apsaugos zonų ribas, skiriančias gamyklas ar fermas nuo gyvenamųjų namų. Žaliųjų organizacijos įsitikinusios, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje, kuri dabar rengia apsaugos zonas pakeisiantį Vyriausybės nutarimo projektą, sudaryta darbo grupė pirmiausia atstovauja verslininkų, o ne visuomenės interesams, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Vartai". Anksčiau nustatytas sanitarines zonas kai kuriais atvejais siūloma mažinti net 6 kartus.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Parlamentas nesutaria, kaip toliau tobulinti Alkoholio kontrolės įstatymą. Ūkio ministerija siūlo liberalizuoti prekybą silpnaisiais alkoholiniais gėrimais, tačiau sutrumpinti alkoholinių gėrimų reklamos televizijoje laiką. Vienų Seimo narių nuomone, tokios Ūkio ministerijos parengtos pataisos dar labiau skatintų jaunimą girtauti, kitų tvirtinimu, tai – vienintelis būdas atpratinti lietuvius nuo alkoholio surogatų ir stipriųjų gėrimų.

Penktadienį (03.07) Vilniuje visuomenei buvo pristatytas “Darbuotojų požiūrio į jų sveikatą ir darbo sąlygas šalies įmonėse” tyrimas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad siekdami išaugoti darbo vietą, lietuviai vis dažniau sutinka dirbti už menką atlyginimą ir pavojingomis sąlygomis. Tyrimo autoriai dr.