atmosfera

Šiaurės pašvaistės Žemėje – ne tik nuostabus šviesų reginys. Jos skleidžia ir keistus garsus, rodo naujas tyrimas. Tos pačios dalelės, kurios sukuria šokančias Šiaurės pašvaistes Žemės atmosferoje, gali sukurti ir keistus pliaukšėjimą primenančius garsus vos 70 metrų aukštyje nuo žemės, teigia tyrėjai. Šie rezultatai patvirtina liaudies pasakojimus ir keliautojų pranešimus, kurie jau seniai pasakoja apie garsus, susijusius su Šiaurės pašvaistėmis, rašo SPACE.com.

Praėjus 40 metų po to, kai NASA atsisakė sumanymo „Apollo 17“ nutupdyti tolimojoje Mėnulio pusėje, uždraustojo vaisiaus siekiama dar kartą. Tačiau šį kartą tą daro ne astronautai, o astronomai, ieškantys ramios vietos, tinkamos Visatos „viduramžiams“ stebėti. Tai buvo kosmoso vystymosi epocha, trukusi kelis šimtus milijonų metų po Didžiojo sprogimo, dar prieš pradedant formuotis žvaigždėms ir galaktikoms.

Astronomai kosminiu teleskopu „Hubble“ turėjo progą stebėti, kaip tolimos planetos atmosferą į kosmosą nupučia nuožmus gimtosios žvaigždės HD 189733A žybsnis, po kurio planetą pasiekė atmosferą sužalojusi galinga rentgeno spinduliuotės banga. Astronomas Alenas Lekaveljė (Alain Lecavelier) su paties vadovaujama tyrėjų grupe teleskopu „Hubble“ stebėjo egzoplanetos HD 189733b atmosferą. Stebėjimai buvo vykdomi 2010 m. pradžioje ir 2011 m. pabaigoje.

Pekino gyventojus nejuokais išgąsdino praėjusią savaitę virš miesto pasirodęs grybo formos debesis, panašus į atominės bombos sprogimo sukeltą milžinišką dulkių sūkurį, pranešė „Dailymail.co.uk“. Šis debesis danguje buvo pastebėtas apie septintą valandą vakaro. Debesies dydis siekė kelis kilometrus, jis virš Pekino kybojo maždaug valandą, sakoma pranešime. Be to, iš šio milžiniško debesies nuolat žaibavo, o tai reginiui suteikė papildomo dramatizmo.

Žemės sukimasis lemia mūsų gyvenimus. Planetai keliaujant ratu, mes keliamės ir gulamės. Žemės sukimasis taip pat sukuria geomagnetinį lauką, lemia orus, vandenynų cirkuliaciją. Turint visa tai omenyje, kyla klausimas: kas nutiktų, jei pasaulis nustotų suktis? „Būtų visiška maišatis“, – teigia Virdžinijos universiteto fizikas Louisas Bloomfieldas. Dauguma žmonių nuskęstų, uždustų, iškeptų ar mirtinai sušaltų.

Kiekvieną sekundę Žemėje susiformuoja maždaug 50 įvairaus stiprumo žaibų. Jie sukuria elektromagnetines bangas, kurios ima sklisti atmosferoje, atsimušdamos į Žemės paviršių bei jonosferą, esančią apie 100 kilometrų aukštyje. Šis reiškinys, vadinamas Šumano rezonansu, buvo stebimas iš observatorijų, kol NASA mokslininkai nepastebėjo, kad jį galima registruoti ir iš kosmoso, naudojantis dirbtinių palydovų elektromagnetinių laukų stebėjimo prietaisais.

Monika Katkutė tęsia istoriją apie savo sprendimą baigti karjerą Londone ir grįžti dirbti bei gyventi į Lietuvą. Šioje dalyje ji dalijasi įspūdžiais po pirmų dviejų mėnesių, praleistų gimtinėje. Pirma dalis Antra dalis Geresnio laiko už saulėtą pavasarį nėra ir būti negali. Ypač kalbant apie Vilnių. Miestas tarsi „prasideda“ iš naujo, sukruta, ir šypsenų, ir žmonių, ir triukšmo daugiau. Vilnius turi tokią savybę – čia net didžiausias triukšmas yra ramus, laikinas ir netrikdantis.

Mokslininkai detaliai išanalizavo duomenis apie Žemės klimatą prieš dešimtis tūkstančių metų ir rado įrodymų, kad paskutinis ledynmetis baigėsi, kai, padidėjus anglies dioksido kiekiui atmosferoje, pakilo oro temperatūra, skelbia BBC. Tyrimą atlikusi mokslininkų komanda teigia, kad jų atradimai patvirtina teiginius apie pasaulinį klimato atšilimą. Mokslininkai ištyrė, koks buvo Žemės klimatas prieš maždaug 20 ar 10 tūkstančių metų. Tuo metu tirpo šiaurės pusrutulį dengę ledynai.

Astronomijos mėgėjų bendruomenė gyvai aptarinėja neseniai vieno jos nario užfiksuotą keistą fenomeną Marse, į kurį dėmesį jau atkreipė ir profesionalūs astronomai. Astrofotografas Wayne'as Jaeschke savo interneto svetainėje pranešė praėjusią savaitę virš Acidalijos lygumos šiauriniame Marso pusrutulyje nufotografavęs „keistą objektą“, panašų į debesį. Jis juda kartu su planeta ir netgi šiek tiek išsikiša virš Marso disko krašto, praneša „Space.

Klimato šiltėjimą sukeliančios dujos negali paaiškinti, kodėl prieš milijardus metų, kai Saulė buvo vėsesnė, Žemė neužšalo. Archėjaus eone prieš 2,5–4 mlrd. metų, dar prieš planetoje atsirandant sudėtingesnėms gyvybės formoms, Saulės ryškumas siekė tik 70 proc. dabartinio. Tai reiškia, kad Žemę pasiekė mažiau šilumos, taigi ji turėjo užšalti, rašo LiveScience.com. Tačiau senovinės uolienos iš Isua, netoli pietvakarinės Grenlandijos pakrantės, rodo, kad prieš maždaug 3,8 mlrd.

„Titanikas“ į ledkalnį atsitrenkti ir nuskęsti galėjo dėl keistos atmosferos sukeltos optinės iliuzijos. Britų istorikas Timas Maltinas naujoje knygoje teigia, kad superrefrakcija, ypatingas šviesos išlenkimas, dėl kurio susidaro miražai, neleido „Titaniko“ įgulai pamatyti lemtingojo ledkalnio, rašo popsci.com. Dėl tos pačios priežasties netoliese buvę laivai galėjo nepamatyti ir skęstančio „Titaniko“, tvirtina T. Maltinas.

JAV mokslininkai pranešė Saturno palydovo Dionės aukštutiniame atmosferos sluoksnyje aptikę deguonies. Šį atradimą padaryti padėjo NASA kosminio aparato „Cassini“ 2010 m. balandį surinkti duomenys. Tyrimų rezultatai paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, pranešė NASA. „Cassini“ 2010 m. balandį buvo priartėjęs prie Dionės paviršiaus ir galėjo atlikti jos atmosferos tyrimus.

Pastarųjų savaičių ankstyvais vakarais pietvakarinį dangų įspūdingai padabinanti gražuolė Venera yra artimiausia Žemės kaimynė, kurios būtis – gana neįprasta. Viena iš Veneros keistenybių – nepaprastai lėtas sukimasis aplink savo ašį. Pasirodo, jis ne tik lėtas – jis dar ir lėtėja. Sparčiai lėtėja. 1990 m. amerikiečių zondas „Magellan“ tiksliai išmatavo Veneros paros trukmę – 243,0185 žemiškosios paros. Tai – beveik 2/3 Žemės metų.

Bendrovėse dažnai tvyro nežinios debesys – darbuotojai daug ko nežino apie savo darbdavius, kompanijų vadovai savo ruožtu taip pat žino toli gražu ne viską apie savo pavaldinius. Štai 10 dalykų, kuriuos vadovai norėtų pasakyti savo darbuotojams, tačiau niekada to nepadarys. „Man rūpi, ar aš tau patinku.“ Vadovai nori patikti savo darbuotojams. Dažnai atrodo, kad jie yra nepalenkiami ir nesirūpina darbuotojų nuomone, tačiau tai tik vaidyba. Jų darbas yra jų gyvenimas.

Europos aplinkos agentūra (EAA) nustatė naują Europos Sąjungoje mokestį už automobilių išmetamus teršalus, kuris gali siekti dešimtis tūkstančių eurų. Visų pirma, juo bus apmokestinti limuzinai ir liukso klasės automobiliai. Mokestis bus imamas perkant automobilį. ES vadovybė šiuo metu derina mokesčio įvedimo datą su Europos automobilių gamybos pramonės atstovais.

Kiekvienoje kompanijoje vadovai neišvengiamai susiduria su darbuotojais, kurie juos varo iš proto. Taip pat yra ir tokių kompanijų vadovų, kuriuos patys darbuotojai tiesiog norėtų imti ir prismaugti. Tačiau galiausiai viską apsvarsčius teigiami dalykai nusveria visus minusus ir darbuotojų kolektyvas tiesiog bando sugyventi. Vis dėlto, kai kurie darbuotojai gali būti tokie erzinantys, kad galiausiai darbdaviai pradeda svarstyti, kodėl apskritai reikėjo juos priimti į darbą.

Naujoji „Facebook“ būstinė Menlo Parke, Kalifornijos valstija, toli gražu neprimena Harvardo universiteto studentų bendrabučio kambario, kuriame gimė šis socialinis tinklapis, rašo portalas „AsiaOne“. „Facebook“ pasaulinio nekilnojamojo turto padalinio direktorius Johnas Tenanesas teigė, kad, nepaisant didesnio biuro, kompanija išlieka ta pati ir vadovaujasi tuo pačiu principu – išlikti mažais ir judėti greitai.

JAV mokslininkai į didžiausią Saturno palydovą Titaną siūlo nuskraidinti lėktuvą, kuris tirtų jo atmosferą ir paviršių. Manoma, kad Titano atmosfera yra tokia tanki, kad žmogus, ant nugaros prisitaisęs sparnus, galėtų sklęsti jo padangėje, rašo „Physorg.com“. Pasak mokslininkų, Titanas yra ypatingas dar ir tuo, kad jame, kaip ir Žemėje, lyja lietūs, o paviršiuje pastebėti skysčių požymiai.

JAV Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos štabas (NORAD) pranešė preliminarią nevaldomo Rusijos kosminio aparato „Phobos-Grunt“ kritimo vietą ir datą. Patikslintais „Phobos-Grunt“ orbitą stebinčio NORAD duomenimis, šis kosminis aparatas į atmosferą įeis sausio 14 dieną ir nukris Afganistano pietvakarinėje dalyje, Helmendo provincijoje. NORAD atstovai pabrėžia, kad ši prognozė yra preliminari ir gali būti tikslinama priklausomai nuo kintančių „Phobos-Grunt“ orbitos parametrų.

Per Jungtinių Tautų (JT) konferenciją dėl klimato kaitos „siekiant išgelbėti planetą“ buvo pasiektas naujas susitarimas, pagal kurį pirmą kartą didžiosios teršėjos JAV, Kinija ir Indija susitarė mažinti anglies dioksido išmetimą į atmosferą. Tačiau mokslininkai baiminasi, kad šis sprendimas priimtas per vėlai norint sustabdyti klimato atšilimą, praneša „Telegraph.co.

JAV ir Kanadoje gyvenantys Balsas.lt skaitytojai šeštadienį įvyksiančio pilno Mėnulio užtemimo metu galės išvysti retą gamtos reiškinį. Antrasis šiais metais visiškas Mėnulio užtemimas Šiaurės Amerikos gyventojams suteiks retą galimybę išvysti keistą reiškinį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanomas, skelbia  „Space.com“. Didelėje JAV ir Kanados dalyje žmonės turės galimybę tuo pat metu danguje pamatyti ir tekančią Saulę, ir besileidžiantį užtemusį Mėnulį.

Jungtinių Tautų (JT) meteorologijos agentūra pranešė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje 2010 m. padidėjo iki rekordinio lygio, skelbia BBC. Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) teigia, kad didžiausią įtaką klimato kaitai darančių anglies dioksido dujų koncentracija 2010 m. pasiekė 389 molekules milijone oro molekulių. Anglies dioksido dujų nuo 2009 m. iki 2010 m. padaugėjo 2,3 molekulių milijone oro dalelių.

Tyrėjai teigia, kad dėl užterštumo Arabijos jūroje ciklonai tampa intensyvesni. Tradiciškai vyraujantys vėjai išsklaido virš Arabijos jūros susidariusius ciklonus ir neleidžia jiems tapti didelėmis audromis, tačiau silpstantys vėjai leidžia susidaryti stipresniems ciklonams. 2007-aisiais ir 2010-aisiais užfiksuotos pirmosios audros Omano įlankoje. Tyrėjai teigia, kad vėjai silpsta dėl virš Indijos didėjančio aerozolių kiekių, kurie neleidžia saulės šviesai prasiskverbti iki Žemės paviršiaus.

Tyrėjai teigia 2,5 mlrd. metų uolienų nuosėdose radę įrodymų apie pirmuosius deguonimi kvėpavusius organizmus. Šis pokytis, vadinamas Didžiuoju aplinkos oksidavimusi, prasidėjo tuomet, kai atmosferoje atsirado deguonies, elemento, būtino beveik visiems gyvūnams, taip pat ir žmonėms, rašo LiveScience.com. Nauja analizė rodo, kad Deguonies revoliucija prasidėjo prieš 2,48 mlrd. metų.

Automobilio dydžio Vokietijos palydovas šį savaitgalį turėtų sugrįžti į Žemės atmosferą, teigia pareigūnai bei pažymi negalintys pasakyti, kur tiksliai nuolaužos nukris. Rentgeno spindulių observatorija ROSAT į Žemę turėtų grįžti spalio 22–23 dienomis. Palydovas keliauja maždaug 28 tūkst.

Spalio pabaigoje į Žemę nukris Vokietijai priklausantis lengvojo automobilio dydžio palydovas. Tai trečiadienį pranešė šios šalies Aviacijos ir astronautikos centras. Mokslinis palydovas ROSAT šiuo metu yra už 327 kilometrų nuo Žemės paviršiaus ir spalio 20-25 dienomis įskries į jos atmosferą maždaug 28 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu.

Europos kosmoso agentūros kosminis aparatas „Venus Express“ Veneros atmosferoje aptiko ozono sluoksnį. Be Žemės, ozono sluoksnį turi ir Marsas, skelbiama ESA pranešime. „Venus Express“ tyrimų programos mokslininkų straipsnis apie šį atradimą paskelbtas žurnale „Icarus". Ozonas Veneroje buvo aptiktas išanalizavus „Venus Express“ SPICAV (Spectroscopy for Investigation of Characteristics of the Atmosphere of Venus) spektrometro surinktus duomenis.

Nuo ultravioletinių spindulių Žemę saugančiame ozono sluoksnyje virš Arkties vandenyno pirmą kartą per visą stebėjimų istoriją užfiksuota didžiulė skylė. Apie tai žurnale „Nature“ pranešė tarptautinė tyrėjų grupė iš Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, išnagrinėjusi 30 stebėjimo stočių Arktyje ir šiek tiek į pietus nuo jos duomenis. Skelbiama, kad ozono sluoksnio properšos virš Arkties plotas siekė apie 2 milijonus kvadratinių kilometrų.

Skelbiama, kad ozono sluoksnio sumažėjimas virš Arkties yra ypač žymus. BBC teigimu, mokslininkų skaičiavimu, ozono sluoksnis ypač suplonėjo. Virs Arkties atsiradusios ozono skylės gali reikšti, kad šis reiškinys gali būti susijęs su klimato kaita Žemėje. Ozono sluoksnis virš Arkties žiemą rekordiškai suplonėjo ir dėl itin didelių šalčių stratosferoje.

Po visos eilės pastaruoju metu Rusijos korporaciją „Roskosmos“ persekiojusių nesėkmių jos specialistams pagaliau pavyko sėkmingai atlikti kosminio laivo „Progres M-11M“ sunaikinimo  operaciją, pranešė „Newsru.com". „Progres M-11M“ nuo Tarptautinės kosminės stoties, į kurią atgabeno įgulai skirtus krovinius, atsiskyrė rugpjūčio 23 d. Nukreiptas į žemesnę orbitą jis devynias paras skriejo autonominiu režimu. Šiandien 13.34 val.

Stiprus žemės drebėjimas, sujudinęs Japoniją šių metų pavasarį, ne tik paveikė mūsų planetą, bet ir jos atmosferą. 9 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas prie Japonijos krantų sukėlė milžinišką cunamį ir sukėlė virtinę silpnesnių žemės drebėjimų bei virpesių visoje Žemės planetoje. Šis įvykis gali būti pavadintas pirmąja meganelaime – natūralių ir technologinių katastrofų kombinacija, o ateityje tokių reiškinių, kaip prognozuojama, gali būti vis daugiau.

Planetos atmosferos simuliacijos padės astronomams geriau suprasti duomenis, kuriuos iš Jupiterio 2016 metais atsiųs NASA erdvėlaivis „Juno“. Jupiterio debesų juostos ir didelė raudona dėmė matoma ir pro mėgėjiškus teleskopus. Tačiau juos sudarančius elementus aptikti daug sudėtingiau, rašo SPACE.com. Rugpjūčio 5 dieną paleistas erdvėlaivis „Juno“ artimiausius penkerius metus keliaus Jupiterio, didžiausios planetos Saulės sistemoje, link.

JAV kosminių tyrimų agentūra NASA penktadienį pranešė paleidusi saulės energija varomą nepilotuojamą erdvėlaivį „Juno“ penkerių metų kelionei iki Jupiterio, rašo „RIA Novosti“. Erdvėlaivis, išsamiai nagrinėdamas didžiausią Saulės sistemos planetą, tirs šios sistemos susidarymo paslaptis. „Juno“ buvo pakeltas nepilotuojama „Atlas 5“ raketa Kanaveralo kyšulyje Floridoje 50 minučių vėliau nei planuota. Erdvėlaivio startas vėlavo dėl helio nutekėjimo antžeminėse sistemose.

Prieš 14 metų ESA Infraraudonųjų spindulių observatorijos įrengimais stebėdami Saturną, astronomai dujinio giganto atmosferos viršutiniuose sluoksniuose pastebėjo mįslingai atsiradusių vandens garų požymių. Ir tik dabar, naudojantis ESA „Hershel“ teleskopu, jiems pavyko išsiaiškinti, iš kur Saturne tas vanduo. Paaiškėjo, kad įspūdingiausiai atrodančią Saulės sistemos planetą milžiniškais vandens srautais iš savojo pietinio poliaus laikas nuo laiko „palaisto“ jos palydovas Enceladas.

Kitą savaitę NASA paleis naują erdvėlaivį į didžiausią Saulės sistemos planetą – Jupiterį. Liepos 27 dieną erdvėlaivis „Juno“ buvo nugabentas Floridos Kanaveralo iškyšulyje esančią Oro pajėgų bazę ir užkeltas ant „Atlas 5“ raketos nešėjos. Ši misija NASA agentūrai kainavo 1,1 milijardo dolerių. Ji skirta dujinės milžinės kilmės ir evoliucijos tyrimams. Raketa startuos penktadienį, rugpjūčio 5 dieną.

Stipresnės nei Žemėje pūgos Marse? Atrodo neįtikėtina, tačiau tokie reiškiniai Marse galėjo vykti ir gali pasikartoti ateityje nepaisant ypatingai sauso planetos klimato. Marse nebuvo stebėta jokio lietaus ar jokių pūgų, jo klimatas pastaruosius 3,5 mlrd. metų laikosi labai sausas. Nepaisant to randami mineralų pėdsakai liudija apie tai, kad įvairiose Marso paviršiaus vietose tam tikru metu  galėjo atsirasti trumpalaikiai ežerai.

Praėjusią savaitę įvykę „Anties“ koncertai Vilniuje, Mokytojų namų kiemelyje ir baikerių stovykloje Varniuose buvo gana ekstremalūs. Vilniuje koncertas vyko po ką tik praūžusio viesulo. Visgi koncerto metu oras buvo malonus, o antroje koncerto dalyje prapliupęs lietus, rodos, publikai suteikė tik dar daugiau entuziazmo. Šio koncerto atmosferą vos nulipę nuo scenos muzikantai pavadino kaip senais laikais per Roko maršus... Tuo tarpu Varniuose buvo kur kas vėsiau, lijo.

Važinėti tramvajais - tai itin ekologiškas būdas keliauti bet kuriame chaotiškame mieste. Kaip žinoma, Milanas -  tai tramvajų miestas. Čia tramvajų pamatysi visur, nors jo gyventojams, pats mieliausias turbūt „Laimės tramvajus“, kuris yra specialiai papuošiamas Kalėdiniam laikotarpiui - šviečiantis galybe spalvotų lempučių jis važinėja po miestą sveikindamas jo gyventojus. Jeigu jums pavyks jį pamatyti, tikrai liksite sužavėti.

...

Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Iliasas Zourosas ne veltui kartodavo, kad žalgiriečių sirgaliai yra patys geriausi. Neišdildomą įspūdį graikui paliko ir atmosfera Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finale. Ne gana to, I.Zourosas panašios atmosferos pasigenda Graikijoje, kur aistruoliai garsėja chuliganiškumu. Strategas netgi norėtų, kad graikų sirgaliai imtų pavyzdį iš lietuvių.

Žinoma, vertinant išsiveržimo mastais, Grímsvötn ugnikalnis tikrai neprilygsta pernai metais atmosferą virš Europos sukrėtusiam Eyjafjallajokull, tačiau vaizdas vis vien pakankamai įspūdingas – debesų sluoksnį pramušęs dulkių stulpas buvo palyginti gerai matomas ir iš kosminės erdvės. Islandijos ugnikalnio Grímsvötn išsiveržimas, užfiksuotas 2011 metų gegužės 23 dieną.

Tam tikra prasme – įmanoma. Tačiau pirmiausia tektų atmosferą įšildyti, kadangi vidutinė temperatūra Marso paviršiuje siekia maždaug -50°C. „Kas jau kas, o mes (žmonės) tai tikrai žinome, kaip reikia įšildyti planetas, – tvirtina pelno nesiekiančios Marso tyrinėjimams pasišventusių žmonių organizacijos „Marso visuomenė“ („Mars Society“) prezidentas Robertas Zubrinas (Robert Zubrin). – Žmonės tuo užsiiminėja jau dabar.

Lietuvos meteorologai ragina „labai nebijoti ir negąsdinti kitų“ dėl Pasaulio meteorologijos organizacijos pranešimo, jog šiauriniame planetos pusrutulyje – taip pat ir virš Lietuvos – rekordiškai suplonėjo ozono sluoksnis. Nuo kenksmingų saulės spindulių saugančio ozono sluoksnio skylė virš Antarktidos yra gerai žinomas fenomenas – ji atsiveria kiekvieną pavasarį ir didina odos vėžio riziką aplinkinėse teritorijose.

„Cassini“ erdvėlaivis išmatavo aukštai Titano atmosferoje esančių plonų debesų cheminę sudėtį ir struktūrą. Kerė Anderson (Carrie Anderson) iš NASA Godardo kosminių skrydžių centro ir Robertas Samuelsonas (Robert Samuelson) iš Merilendo universiteto pranešė apie naujai atrastus plonus debesis tankioje Titano atmosferoje ( pažymėti rusva spalva, nuotrauka NASA, JPL, Arizonos universitetas). ] Panašūs į Žemės plunksninius, šie Titano debesys, susidedantys iš nitritų ir hidrokarbonatų ledo kris...

Astronomams pirmąkart pavyko aptikti superžemės – ne Saulės sistemos planetos, pavadintos GJ 1214b – atmosferą. Superžemėmis vadinamos apie kitas žvaigždes besisukančios planetos, kurių masė gali būti iki trijų kartų didesnė nei Žemės, o diametras viršija Žemės diametrą ne daugiau kaip dešimt kartų. Superžemė GJ 1214b buvo atrasta 2009 metais – ji skrieja aplink blausią žvaigždę GJ 1214, esančią Gyvatnešio žvaigždyne per maždaug 40 šviesmečių nuo Žemės.

Antras pagal dydį Saturno palydovas Rėja turi iš deguonies ir anglies dvideginio sudarytą atmosferą, teigia mokslininkai. Tačiau pažymima, kad ji nepaprastai plona. Ten deguonies tankis  yra maždaug penkis trilijonus kartų mažesnis nei Žemę supančioje atmosferoje, praneša BBC. Egzosferos egzistavimą patvirtino aplink žieduotąją planetą ir jos palydovus skriejančio kosminio zondo „Cassini“ prietaisai.

Jupiterį stebintys astronomai pranešė aptikę atmosferoje virš pietinio planetos pusrutulio atsiradusią ir sparčiai didėjančią tamsią dėmę. Ji lyginama su purslu, susidarančiu vandenyno paviršiuje prieš pat išnyrant povandeniniam laivui.

Saturno palydovo Titano atmosferą tiriantys mokslininkai išsiaiškino, jog joje egzistuoja sąlygos sudėtingoms molekulėms susidaryti. Į šių molekulių tarpą patenka ir amino rūgštys bei nukleotidų bazės, kurios dažnai vadinamos baziniais gyvybės atsiradimo komponentais. Arizonos universiteto (JAV) mokslininkai pirmieji pademonstravo, jog tokias molekules galima sukurti be vandens.

Kažkada dar visai jauna Saulė švietė beveik trečdaliu silpniau nei dabar. Vanduo visoje Žemėje turėjo užšalti, tačiau tai neįvyko. Mokslininkai iškėlė hipotezę, jog planetą saugojo papildomas apsauginis atmosferos sluoksnis, panašus į tą, kurį astronomams pavyko aptikti Saturno palydove Titane. Hipotezių, bandančių paaiškinti „blyškios ankstyvosios saulės paradoksą“, yra daugybė. Pati populiariausia versija – šiltnamio efektas.