atminimo lenta

Vilniaus policija dėl teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo surašė administracinių nusižengimų protokolus trims vyrams, kurie buvo sulaikyti savaitgalį prie sostinės centre pakabintos memorialinės Kazio Škirpos atminimo lentos. Už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą jiems gresia baudos nuo 90 iki 140 eurų. Dėl baudos dydžio paskyrimo policija spręs vėliau.

Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas ragina savivaldybę apsvarstyti ketinimus nukabinti be miesto valdžios leidimo atsiradusią atminimo lentą nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai. „Nesame apmąstę konkrečių veiksmų. Patartume savivaldybei pagalvoti, kiek galima tyčiotis iš visos tautos“, – šeštadienį Eltai teigė V. Radžvilas.

Penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirta atminimo lenta. Anot šiai partijai atstovaujančio Vytauto Sinicos, šis veiksmas su miesto savivaldybe suderintas nebuvo. „Ne, suderinta nebuvo“, – Eltai penktadienį tikino politikas.

„Vakarų ekspresą“ pasiekė žinia, kad šalia Klaipėdoje reziduojančių ukrainiečių pernai pasodintų liepų sudaužyta atminimo lenta. Žinia pasidalino Facebook grupės „Украинцы в Клайпеде“ administratoriai.  Pernai birželio mėnesį Uostamiesčio ukrainiečių bendruomenė bei nuo karo į Klaipėdą pasitraukę Ukrainos žmonės, atsidėkodami klaipėdiečiams už dideles širdis, Sąjūdžio parke pasodino 6 liepaites. Netrukus laikinąjį ženklą pakeitė akmeninis, kuris ir buvo suniokotas.

Vilniuje, ant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sienos, antradienį bus atidengta biochemijos pagrindų pasaulyje kūrėjui, medikui, švietėjui, Vilniaus universiteto profesoriui Andriui Sniadeckiui skirta atminimo lenta. A. Sniadeckis (1768–1838) dabartiniame ministerijos pastate skaitė chemijos paskaitas Vilniaus universiteto studentams. Atminimo lentos įrengimą inicijavo ir įgyvendino Lietuvos chemikų draugija.

Alytaus rajone, Simne, sekmadienį bus atidengta „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikai“ skirta atminimo lenta. Ji atidengiama ant klebonijos pastato.  Prieš tai Simno Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje bus aukojamos mišios. Renginyje planuoja dalyvauti šio pogrindinio leidinio steigėjas, pirmas ir ilgametis redaktorius kunigas Sigitas Tamkevičius.  „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ yra reikšmingiausias pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972–1989 metais.

Panevėžio karių kapinėse dažais apipilta lenta sovietų kariams, ketvirtadienį pranešė Policijos departamentas. Rudos spalvos dažais apipilta akmeninė atminimo lenta Krekenavos gatvėje esančiose kapinėse pastebėta antradienio rytą. Policija aiškinasi įvykio aplinkybes.

Generolas Vėtra – žydų likviduotojas ar gelbėtojas? Šis klausimas, matyt, dar ilgai audrins visuomenę, mat Genocido ir rezistencijos centras skelbia naują, savo pačių ankstesnėms išvadoms prieštaraujančią pažymą. Tyrėjai paviešino kunigo Jono Borevičiaus liudijimą Jungtinių Valstijų teismui, kuriame jis pasakoja, kad Jonas Noreika Šiauliuose organizavo žydų gelbėjimo tinklą.

Kūju vidury baltos dienos memorialinę lentą generolui Vėtrai suskaldęs vandalas Stanislovas Tomas kalėjimo išvengs. Teismas nusprendė, kad advokatu save vadinantis skandalistas viešosios pagarbos vietos neišniekino, mat atminimo lenta neatitinka tokio apibrėžimo. Visgi už vandalizmą S. Tomui teks gerokai paploninti piniginę.

Savavališkai pakabinta, naujoji Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lenta toliau kabės ant Vrublevsių bibliotekos sienos. Atminimo klausimą sprendžiantys Seimo nariai, bibliotekos atstovai ir kultūros paveldo departamentas daro pertrauką. Esą susipriešinimą visuomenėje keliančios lentos likimas bus sprendžiamas tik tada, kai Vyriausiasis administracinis teismas galutinai įvertins Generolo Vėtros biografiją ir pateiks savo vertinimą.

Vilniaus miesto meras sako, kad jam neramu dėl prezidentūros orumo. Taip Remigijus Šimašius sureagavo į jam pastaruoju metu išsakomą prezidento Gitano Nausėdos kritiką. „Pagal tai, ką mačiau, galiu pasakyti, kad jei buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė tai būtų pakomentavusi, tai būtų labai nemalonu. Dabar man truputėlį labiau yra neramu dėl prezidentūros, kaip institucijos, orumo tam tikro lygio. Tikiuosi, kad viskas stos į vietas“, – žurnalistams trečiadienį savivaldybėje sakė R. Šimašius.

Vilniaus mero sukeltas chaosas dėl atminimo lentos generolui Vėtrai, regis, tampa neįkandamu riešutu ir aukščiausiems valstybės vadovams, ir istorikams. Prezidentas Gitanas Nausėda norėtų vieningos valstybės pozicijos, kaip įamžinti istorines asmenybes, ir susikvietė kelias dešimtis ekspertų aptarti, kaip elgtis toliau. Tačiau paaiškėjo, kad specialistai mano priešingai – vienos tiesos net ir istorijoje nebūna.

Naujoji Jono Noreikos – Generolo Vėtros savavališkai pakabinta atminimo lenta chaosu ir galvos skausmu jau tampa ne tik Vilniaus merui, bet ir pačiam prezidentui. Nors naujoji atminimo lenta, anot pačios savivaldybės, yra neteisėta, įsakyti ją nuimti meras nesiryžta. Ką nors bausti ar ieškoti kaltų neskuba ir policija. Ką daryti su savivališkai pakabinta lenta, nežino ir sienų savininkai – bibliotekos vadovai. Tad Remigijus Šimašius net kreipėsi į prezidentą nuomonės, kaip gi elgtis.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad karininko Jono Noreikos atminimo lentą ant bibliotekos pastato Vilniuje pakabinę aktyvistai pakenkė Lietuvai. Pasak ministro, šie veiksmai pakenks Lietuvos įvaizdžiui ir gali neigiamai atsiliepti santykiams su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis. „Šis veiksmas vėl pritrauks dėmesį, deja, ne iš gerosios pusės parodys Lietuvą.

Nevyriausybinių organizacijų atstovų ketvirtadienio vakarą pakabintos atminimo lentos karininkui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuimti neketinama, teigia sostinės meras Remigijus Šimašius. „Tikrai to nesiruošiu daryti“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė Vilniaus meras. Jis pridūrė, kad lenta pakabinta nelegaliai. Dėl leidimo ją pakabinti ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos į savivaldybę niekas nesikreipė, todėl jos įteisinti nesirengiama.

Oficialus Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sutikimas ant jos pastato pakabinti atminimo lentą karininkui Jonui Noreikai nebuvo duotas, bet ji galėtų likti, sako bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui Rima Cicėnienė.

Savaitgalio naktį paslapčia nuėmus Jono Noreikos – generolo Vėtros atminimo lentą visuomenėje kilo nemenkas sąmyšis. Pasigirdo iniciatyvų išpirkti atminimo lentą iš tų, kurie ją nuėmė, ir pakabinti kitur, imta kalbėti apie išdavystę, patriotizmo nebuvimą ir didvyrių paniekinimą. Istorikai ir ekspertai sako, kad sprendimas nuimti lentą, kaip ir Kazio Škirpos alėjos pervadinimas, gali būti ankstyvas.

Keliolika protestuotojų šeštadienio pavakarę susirinko prie Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, protestuodami prieš Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuimti generolo Jono Noreikos atminimo lentą. Vienas piketuotojų Sakalas Gorodeckis priminė, kad jo tėvas Stasys Gorodeckis su J. Noreika kartu kūrė prieš sovietų okupaciją kovojusią organizaciją – Lietuvių Tautinę Tarybą, posėdžiavo Mokslų akademijos bibliotekos pastate 1945-aisiais.

Vilniuje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos šeštadienio rytą nuimta daug diskusijų sukėlusi karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Tai BNS patvirtino mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas.

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje ketvirtadienį atidengta atminimo lenta prezidentui Valdui Adamkui. Jis vaikystėje patarnavo šv. Mišioms šioje vietoje. V. Adamkus iki 1944 metų, kai su tėvais pasitraukė į Vokietiją, gyveno Kaune, lankė netoli bažnyčios esančią J. Jablonskio pradžios mokyklą. „Prisipažinsiu, jaudulys apima mane šią minutę, tačiau tas pats jausmas mane lydi daug metų, grąžina mane atgal į mano jaunystės dienas.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Minint Vilniaus geto likvidavimo 70-metį sostinėje atidengta atminimo lenta žydų našlaičiais besirūpinusiam profesoriui. 1944-aisiais Josifas Rebelskis įkūrė žydų vaikų namus ir mokyklą, padėjusią jiems pokariu grįžti į normalų gyvenimą. Apie profesorių J. Rebelskį informacijos daug neliko. Žinoma tik, kad Vilniuje dirbo kariuomenės vyriausiuoju psichiatru.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sekmadienį Vilniuje minėta Laisvės diena – 20-osios sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metinės. Ant Žaliojo tilto atidengta atminimo lenta, primenanti istorinius 1993-iųjų rugpjūčio 31-osios įvykius. Nepriklausomybės aikštėje kylo Lietuvos vėliavos. Prieš 20 metų rugsėjo 1-ąją išaušo pirmoji diena, kai Lietuvos žemėje neliko okupacinės kariuomenės.

Prieš 70 metų, 1941 m. lapkričio 25 d., vokiečių-lietuvių SS būrio nariai Kauno IX forte sušaudė daugiau kaip 1000 Berlyno žydų vaikų, moterų ir vyrų. Vieną savaitę prieš nužudymą aukos buvo atgabentos iš jų gimtojo miesto į Kauno IX fortą. Berlyno meras, Berlyno žydų bendruomenė bei Federalinis fondas „Memorialas nužudytiems Europos žydams“, bendradarbiaudami su Kauno IX forto muziejumi ir Vokietijos ambasada Vilniuje, parėmė memorialinės lentos, skirtos nužudytiems Berlyno žydams, įrengimą.

Kauno Aukštųjų Šančių kapinėse šeštadienį atidengta atminimo lenta, skirta pagerbti Afganistane žuvusius karius. Kauno Afganistano karo veteranų asociacijos nariai tą dieną taip pat paminėjo asociacijos įkūrėjo Rimo Ruzo žūties metines.

Lietuvos ir Islandijos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis ir Ossuras Skarphedinssonas Vilniuje vasario 12 dieną atidengė atminimo lentą, skirtą Islandijos parlamento sprendimui prieš dvidešimt metų pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, Islandijos parama Lietuvai buvo daugiau nei vien tarptautinis pripažinimas.

Trečiadienio popietę Kaune, prie namo Neringos gatvėje, kur 1960–1967 metais gyveno tarpukario Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, atidengta jo atminimui skirta lenta. Ta proga miesto savivaldybės surengtame paminėjime Kauno Aleksandro Stulginskio katalikiškos vidurinės mokyklos moksleiviai atliko literatūrinę kompoziciją. Trumpą Prezidento biografiją pristatė jo vardu pavadintos mokyklos direktorius Vytautas Dubauskas.

Ketvirtadienį Martyno Liuterio universitete (Halė–Vitenbergas, Žemutinė Saksonija, Vokietija) atidengta atminimo lenta Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui (1885–1969). Ceremonijoje dalyvavo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.