atlyginimas

Ketvirtadienį Seimas pritarė teisės aktų pakeitimams, kurie lems biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientų didėjimą mažiausiai uždirbantiems ir užtikrins teisingą apmokėjimą už kvalifikuotą darbą.

Didžiausia Vokietijos profsąjunga penktadienį susitarė dėl darbo užmokesčio padidinimo jos nariams iš viso 8,5 proc., kuris turėtų paliesti beveik 4 mln. darbuotojų, susiduriančių su sparčiai augančia infliacija. Susitarimas leis išvengti didelės apimties streiko didžiausioje Europos ekonomikoje.

Siekiant didinti medikų algas didinamos sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos, penktadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK).   Pritarus Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarybai, kyla nuo šių metų lapkričio 1 dienos suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tam papildomai bus skirta daugiau nei 22,7 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Didžiąją dalį šių lėšų sudarys PSDF biudžeto lėšos, o likusią – PSDF rezervo lėšos.

Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kuriais sutarta 10 proc. padidinti mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžius, rašoma Seimo pranešime spaudai.

Valdantieji pagaliau pateikė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą Seimui, nors prieš tai Seimo teisininkai net kelis kartus buvo pareiškę, jog kai kurie reformos elementai gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai.

Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) trečiadienį informavo, jog traukiasi iš susitarimo su profesine sąjunga, tačiau žada išlaikyti įsipareigojimus 10-20 procentų didinti atlyginimus darbuotojams. Profesinė sąjunga nutrūkus susitarimui gruodžio pradžioje žada organizuoti streiką.

Trijų vaikų tėtis Viktoras yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys ir dalį savo laisvalaikio skiria karinei tarnybai. Savanoriu vyras tapo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo ginkluotą konfliktą Donbase. Pastaruoju metu saugumo situacija regione dar prastesnė dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, todėl kariai savanoriai treniruojasi pratybose, atlieka užduotis ir rengiasi ginti šalį, jeigu prireiktų.

Regis, egzistuoja dvi Lietuvos: dalis verslininkų skundžiasi, kad nuolat trūksta darbuotojų, o bendrovių vadovai suka galvas, kaip privilioti naujų žmonių. Tad darbuotojams siūlo viską iš eilės: sveikatos draudimą, galimybę dirbti iš namų, premijų už kiekvieną surastą žmogų, savanorystės atostogas, dairosi ir į užsienio piliečius.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pagal Seimo teisininkų pastabas patikslintai valstybės tarnybos reformai – naujame įstatymo projekte įrašomos atlyginimų „lubos“. Pagal patikslintą projektą, valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negalėtų viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, o skiriamų priemokų suma negalėtų viršyti 80 proc. pareiginės algos, BNS informavo Vidaus reikalų ministerija.

Gyventojai skundžiasi, kad augant kainoms vos suduria galą su galu. Todėl žmonės ieško ne tik papildomo uždarbio šaltinių, bet ir patarimų, kaip gyventi taupiau. Tačiau kursai ir seminarai apie taupymą irgi kainuoja, kai kurie net 400 eurų. Jų pardavėjai vardija naudas, kurias gaus kursų pirkėjai. O ekonomistai pirmiausia siūlo pradėti nuo nemokamų seminarų.

Laikai, kai Lietuvoje masiškai trūko kvalifikuotų darbuotojų, panašu, traukiasi. Darbdaviai pasakoja, kad sulaukia didesnio susidomėjimo darbo pozicijomis. Tarp kandidatų – spalvingos asmenybės, iš kurių sulaukiama keistų prašymų. Personalo atrankos specialistai pasakoja, koks kandidatų elgesys juos labiausiai stebina. Pasitaiko, kad jaunuoliai į darbo pokalbį ateina lydimi tėvų. Taip pat darbdaviai sulaukia keistokų kandidatų prašymų, neretai žmonių lūkesčiai dėl atlyginimo pranoksta realybę.

Pensijų ir investicinių fondų valdytojai kartu su valdžios atstovais siūlo daugiau prie darbuotojų pensijų kaupimo prisidėti ir darbdavius. Šie atkerta, kad tokią galimybę darbuotojams siūlo jau dabar, tik ne visi nori ja naudotis. Todėl siūlo pavyzdį rodyti valstybinėms institucijoms, kurios irgi yra darbdaviai. Tačiau papildomai savo darbuotojams į pensijų fondus nemoka.

Paradoksai Lietuvos darbo rinkoje. Jei esate kelis aukštuosius baigęs mokytojas, darbo skelbimai jums siūlys vaikus ugdyti už mažiau nei tūkstantį eurų į rankas. Tačiau už nekvalifikuotą traktorininko, melžėjo ar net grybų rūšiuotojo darbą galite tikėtis gerokai tūkstantį eurų viršijančio atlygio. Ir pedagogai, ir ekonomistai tokią padėtį vadina nenormalia ir iškreipta.

Kai kurie nuomonės formuotojai už reklamą prašo 4 tūkst. eurų ar daugiau – viskas priklauso nuo reklamos pobūdžio, jos pateikimo, auditorijos dydžio, reputacijos. Didėja ir tokios veiklos patikrinimai: pernai nustatyta 17 rizikingų asmenų, nedeklaruotų pajamų užfiksuota tūkstančiais.

Milijonai žmonių kasmet apsilanko Lietuvos oro uostuose, tačiau net neįsivaizduoja, kaip tokia organizacija atrodo iš vidaus ir ką tenka praeiti darbuotojams, kad jie galėtų nepriekaištingai pasirūpinti keleivių saugumu ir pavykusiomis kelionėmis. Kiekvieną darbuotoją, nuo priklausomybių iki teistumų kruopščiai patikrina įvairios saugumo tarnybos, kasdien eidami į darbą jie turi praeiti apsaugos punktą, taigi metalo ieškiklis, asmeniniai daiktai dėžutėse ir krūvos apsauginių yra jų kasdienybė.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos. Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai. O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.

Dalis darbuotojų net ir pasibaigus pandemijai dirba nuotoliu. Darbuotojų atstovai sako, kad prasidėjus šildymo sezonui tokių darbuotojų skaičius gali išaugti, nes darbdaviai taupys energetinius išteklius. Jis primena, kad darbo priemones, taip pat padidėjusias komunalinių mokesčių išlaidas turi apmokėti darbdaviai. Jų atstovai sako, kad to apskaičiuoti neįmanoma, be to, dirbantys iš namų ir taip sutaupo, nes nereikia vykti į darbą ir valgyti kavinėse.

Nauja pavėžėjimo platforma Lietuvoje jau sulaukė skundų: darbuotojai tikina, kad įmonė žada milžiniškus priedus, bet kai ateina laikas juos mokėti – žinutes apie atlygį ištrina. Dar kiti įsitikinę, kad tokį purvą ant naujos įmonės pila konkurentai.

Norint dirbti žemės ūkyje nereikia patirties ar specialaus išsilavinimo – tereikia būti baigus aukštąją mokyklą, turėti vairuotojo teises ir nebijoti dirbti. Vis tik ūkininkai pastebi, kad šiais laikais jaunimas tenori lengvo gyvenimo, nenori palikti didmiesčių, o darbą žemės ūkyje klaidingai laiko vergija, pagrindiniu gamtos teršėju.

Lietuvos Seimo nario pareiginės algos ir vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio santykis yra panašus kaip Lenkijoje ir Švedijoje, rodo Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus susisteminta informacija. Šia analize viešai pasidalijo Seimo narė Agnė Širinskienė, kurios teigimu, Lietuvos parlamentarai Europos kontekste gauna ne tokią ir mažą algą.

Kitais metais bazinis pareiginės algos dydis paaugs nuo 181 iki 186 eurų, o tai reiškia, kad turėtų šiek tiek padidėti atlyginimai viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms, kurių galutinis darbo užmokestis priklauso būtent nuo šio dydžio.

Minimali mėnesio alga nuo sausio tikrai didės 15 procentų. Darbdaviams ir profsąjungoms Trišalėje taryboje vėl neradus kompromiso, dabar jau Vyriausybė tvirtins savo pasiūlytą dydį. Tačiau darbuotojai ir verslai toliau nepatenkinti – vieni skundžiasi, kad darbdaviai nesidalija pelnaIs, kiti toliau grasina bankrotais. Algos kitais metais didės ir tiems, kurie uždirba mažiau nei vidutinę algą – piniginės jiems pilnės maždaug 20-čia eurų.

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų. Šis pasiūlymas antradienį svarstomas Trišalėje taryboje.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį aptars Vyriausybės pateiktą siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų. Pasak tarybai pirmininkaujančios Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narės Aurelijos Maldutytės, posėdyje bus pristatytas Vyriausybės siūlymas.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama bankrutuojanti elektros tiekimo bendrovė „Inter RAO Lietuva“ rugpjūtį šalyje pirmavo pagal vidutinę atlyginimo medianą, kuri siekė 11,4 tūkst. eurų, rodo vieši „Sodros“ duomenys. Įmonėje, kurioje šiuo metu dirba 6 darbuotojai, vidutinis atlyginimas paskutinį vasaros mėnesį siekė 31,3 tūkst. eurų.

Įsivaizduokite, kad jums pakėlė atlyginimą, tačiau gausite mažiau pinigų nei iki šiol. Toks scenarijus sunkiai įsivaizduojamas? Tačiau būtent taip nutiks po Finansų ministerijos sprendimo keisti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) skaičiavimą.  Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija kritikavo Finansų ministerijos parengtą diskusinį projektą, kuriam pritarus nuo 2023 metų gyventojams uždirbantiems nuo 1927 eurų mažės atlyginimas į rankas.

Vyriausybė nusprendė – nuo sausio minimali alga „į rankas“ turi didėti daugiau nei 80-čia eurų ir pasiekti 633 eurus. Vyriausybė tai vadina kompromisu po ilgai trukusių ir fiasko pasibaigusių verslo ir profsąjungų derybų. Tačiau nauja suma ir toliau netinka nei profsąjungoms, nei darbdaviams – darbuotojams ji per maža, o verslui per didelė. Darbdaviai skundžiasi, kad pavaldiniai jų „neatjaučia“. Įmonės esą neįstengs taip smarkiai kelti atlyginimų, užtat turės didinti kainas pirkėjams.

Sprendžiant budinčių globotojų trūkumo iššūkius, sostinėje žymiai didinamas atlygis už tėvų globos netekusių vaikų priežiūrą. Šiandien miesto Tarybai pritarus ir pakeitus mokėjimo tvarką, Vilniaus budintys globotojai gaus didžiausią atlygį Lietuvoje, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.  Naujai įsigaliosianti apmokėjimo tvarka visiems budintiems globotojams numato pastovų 1,5 MMA  atlygį per mėnesį.

Trišalės tarybos posėdyje apsipykę darbdaviai ir profsąjungos taip ir nesutarė, kiek minimali alga turėtų didėti nuo sausio. Profsąjungos toliau siekia, kad minimalus uždarbis „į rankas“ didėtų maždaug 80 eurų, o verslas atkerta, kad smulkias įmones tai nuvarys į bankrotą. Vyriausybė jau pripažįsta, kad patvirtintų bet kokią sumą, jei tik abi pusės susitartų.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Profsąjungos ir darbdaviai savo pozicijos kol kas nekeičia: darbuotojų atstovai teigia, jog MMA turi augti mažiausiai 19 proc. iki 871 euro, tuo metu pramonininkai sutiktų ją didinti 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Ne visi pragyvena iš gaunamo atlyginimo, todėl ieško papildomų darbų. Darbo rinkos specialistai sako, kad papildomų darbų populiarumas auga, tačiau prognozuoja, kad jų poreikis dar daugiau išaugs prasidėjus ekonominei krizei. Papildomiems darbams ieškomi įvairūs specialistai nuo valytojų iki mokytojų, o atlygis per mėnesį siekia kelis šimtus eurų. Prognozuoja, kad norinčių dirbti padaugės „Biuro“ ir „workis.

Estijos darbdavių organizacijos ir darbuotojų profesinės sąjungos pranešė pasiekusios nacionalinį susitarimą dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo nuo ateinančių metų beveik 11 proc. - nuo 654 iki 725 eurų per mėnesį. Estijos darbdavių konfederacijos vadovas Arto Aasas sakė, kad tai kompromisinis sutarimas, kuriuo atsižvelgiama į didelę infliaciją ir ekonomikos atvėsimą. "Sparčiai didėjančios gamybos išteklių kainos ir išlaidos energijai daro didelį spaudimą verslui.

Žadėdami kompensacijas dėl kylančių kainų žmonėms ar didesnes algas biudžetininkams, valdantieji ketina nenusiskriausti ir savo luomo. Vidaus reikalų ministerija rengia reformą, kurioje kitos kadencijos ministrai „į rankas“ gautų net dviem tūkstančiais eurų daugiau. Beveik tiek pat didėtų ir seimūnų algos.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems karo medicinos gydytojams šiais metais ne tik padidės karių tarnybiniai atlyginimai, tačiau nuo rugpjūčio mėnesio mokama nauja priemoka, kurios dydis siekia iki 100 proc. tarnybinio atlyginimo. Ši priemoka taikoma ir naujai į profesinę karo tarnybą priimtiems gydytojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žadėdami kompensacijas dėl kylančių kainų žmonėms ar didesnes algas biudžetininkams, valdantieji ketina nenusiskriausti ir savo luomo. Vidaus reikalų ministerija rengia reformą, kurioje kitos kadencijos ministrai „į rankas“ gautų net dviem tūkstančiais eurų daugiau. Beveik tiek pat didėtų ir seimūnų algos. Premjero alga augtų 2,5 tūkstančio eurų „į rankas“. Tiek valdantieji, tiek opozicija susiskaldę – vieni aiškina, kad net pavaldiniai dabar ministerijose uždirba daugiau už ministrus.

Iki šiol raginę visai nedidinti minimalios mėnesio algos (MMA) pramonininkai sutinka, kad ji kitąmet didėtų 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė, tuo metu profsąjungos teigia, kad ją būtina didinti bent iki 871 euro.  Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad MMA reikėtų didinti palaipsniui, todėl pramonei priimtinas ministerijos siūlymas minimalią algą nuo kitų metų sausio didinti iki 800 eurų.

Kainoms kylant į naujas rekordines aukštumas, darbdaviai su profsąjungomis vis karščiau ginčijasi, ar reikia didinti ir kiek minimalią algą. Profsąjungos reikalauja žmonėms pridėti mažiausiai po 73 eurus į rankas. Tačiau artėjant krizei, darbdaviai perspėja, neva dėl to bus dar daugiau bankrotų ir bedarbių. Žibalo į ugnį šliukšteli ir Laisvės partija – mažai uždirbantiems siūlo ne tik didinti algas, bet ir mažinti mokesčius. Marijampolietė Aldona gimnazijoje valytoja dirba jau 15 metų.

Trišalės tarybos Darbo santykių komisijos pirmininkė teigia, jog pagal Europos Komisijos siūlomą direktyvą į minimalios mėnesio algos (MMA) apskaičiavimo formulę ateityje turės būti įtraukti ir produktyvumo bei perkamosios galios kriterijai. Rūta Juršaitė sako, kad Lietuvoje gali būti daug diskusijų, ar EK pasiūlymą įtraukti jau dabar, ar vėliau, jam įsigaliojus.

Minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais turėtų didėti iki 800, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 740 eurų, taip atsakomybė dėl didesnių darbuotojų pajamų būtų sąžiningiau padalinta verslui ir valstybei, sako Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Mes iš esmės siūlome, kad MMA bruto, vadinamas „ant popieriaus“, galėtų kilti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų, kas būtų daug labiau subalansuotesnis pasiūlymas ir NPD tokiu būdu būtų padidintas iki 740 eurų.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Nuo rugsėjo 1 d. švietimo įstaigų karjeros specialistų darbo laikas per savaitę prilygintas kitų pagalbos mokiniui specialistų darbo laikui, t. y. 36 val. per savaitę. Nors darbo valandų skaičius sumažintas, atlyginimas nuo to nesikeis. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pasiūlytam pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė, pranešime žiniasklaidai rašo ŠMSM.

Tikriausiai daugelis dirbančiųjų žino nerimo jausmą, kai susergama ir taip sunkioje finansinėje situacijoje. Juk susirgus gaunama ligos išmoka – gerokai mažesnė, nei įprasta alga. „Sodra“ atsakė, nuo kuo priklauso ligos išmokos dydis ir kiek procentų algos gauname būdami nedarbingi. Jos specialistai atskleidė, kokia gali būti mažiausia ir didžiausia ligos išmoka bei kaip ją apskaičiuoti. Profsąjungų atstovas įsitikinęs, kad bet kuriuo atveju geriausia ligos išmoka būtų 100 proc.

2023 metais minimali mėnesio alga (MMA) gali padidėti nuo 15 proc. iki 19 proc., sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Tuo metu pensijos ir biudžetininkų atlyginimai turėtų augti 10 proc. „Ji (MMA- BNS) turėtų didėti nuo nuo 15 proc. iki 19 proc.

Pastaruoju metu Lietuvoje ypač populiarėja platforma, kuri pasaulyje išgarsėjo kaip „tikrų fanų“ svetainė, nes už išskirtinį turinį ar bendravimą reikia susimokėti. Vis tik dabar nemažai žmonių šią platformą lygina su moderniu parsidavinėjimu, kurioje už nuogumą gaunamas atlyginimas.  Tai – internetinė platforma „OnlyFans“, kurioje, susikūrus anketą, už kiekvieną prenumeratorių ar papildomo turinio dalinimąsi (nuotraukų ar vaizdo įrašų) galima užsidirbti pinigų.

Darbdaviai su profsąjungomis vis aršiau pliekiasi dėl to, kiek artimiausiu metu turi didėti minimali alga, mat nuo jos priklauso ir kiti šalyje mokami atlyginimai. Lietuvos bankas siūlo algą padidinti 74 eurais iki 624 eurų į rankas. Siaučiant 20 proc. infliacijai, profsąjungos panašaus dydio didinimą palaiko. Tačiau darbdaviai priešinasi, esą galimai artėja recesija ir ne visi išgalės tokias algas mokėti.

Pastaraisiais metais prie algų didėjimo pripratusiems lietuviams laikas ruoštis niūresnei realybei. Daugiau kaip pusė tautiečių šiemet vis dar tikisi, kad darbdaviai kels algas. Tačiau tvyrant recesijos grėsmei verslininkai ragina nusiimti rožinius akinius ir ruoštis liūdnesniam scenarijui – algos nebedidės, o kai kuriems dar šiemet jos gali ir sumažėti. Viešbutyje Šiauliuose pluša apie 10 darbuotojų, tarp jų: 3 kambarinės, 2 virėjos ir 4 administratorės.

Lietuva – viena pirmųjų ES pagal darbuotojų sergamumą, todėl jiems reikėtų suteikti laisvą nuo darbo sveikatai pasitikrinti, mano kai kurie specialistai ir politikai. Kiti tikina, kad tokia diena situacijos nepagerins, o tik užkraus darbdavius. Dar kiti galvoja, kad paprasčiausia būtų tiesiog įteisinti ilgesnes atostogas.

Technologijos vis labiau įsigali darbo vietose – šalyje nėra įstatymų, draudžiančių darbdaviams sekti ir stebėti savo darbuotojus. Vieni sako, kad tai – asmens teisių pažeidimas, o kiti teigia, kad darbuotojų veiklos, lankomų svetainių, vietos ir kitų sričių stebėjimas yra būdas įmonėms kurti „bendrą gėrį“. Pašnekovai atskleidžia, koks darbuotojų „sekimas“ egzistuoja Lietuvoje, kodėl taip yra daroma ir ar vertėtų tokį elgesį įvardyti nelegaliu.