Astravo atominė elektrinė

Baltarusijoje statomoje Astravo atominėje elektrinėje pirmadienį žuvo subrangovės rusų kompanijos montuotojas, nukritęs iš didelio aukščio, pranešė Baltarusijos energetikos ministerija. „Baltarusijos atominės jėgainės statybų aikštelėje 2018 metų liepos 16 dieną įvyko nelaimingas atsitikimas, kuris baigėsi mirtimi, rusų subrangovo montuotojui nukritus iš didelio aukščio“, - nurodoma ministerijos pranešime. Nelaimės priežastys ir aplinkybės tiriamos.

Atominė elektrinė – tai labai sudėtingas ir daugybę sistemų turintis elektros gamybos įrenginys, kuriam pagaminti ir surinkti reikalinga itin aukšta darbo kultūra. Deja, arti Lietuvos sienos kylančios Astravo AE statybos vyksta su trikdžiais. Apie Astravo AE keliamus pavojus, kviečiame žiūrėti antrąją elektrinei skirtą „Mokslo sriubos“ laidą. „Sprendžiant iš turimos informacijos, elektrinės reaktorius didelio keleivinio lėktuvo kritimo atlaikyti negali. Jis nėra taip suprojektuotas.

Liko dveji metai iki turėtų pradėti veikti pirmasis Astravo atominės elektrinės reaktorius. Baltarusijoje statoma gigantė, nors ir atsilikdama nuo grafiko, bet auga, o Lietuvai taip ir nepavyksta tam augimui užkirsti kelio. Vyriausybės nariai nutarė tęsti spaudimą Baltarusijai dėl elektrinės saugumo, bet plėtoti ekonominius ryšius – o tai, anot Seimo nario Audronio Ažubalio, tarsi bandymas užsėsti dvi kėdes.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas atskleidė, kokių darbų imsis pirmiausiai. Be kita ko, laukia polyčiai saulės energetikoje. Žadama, kad ja galės naudotis ne tik privatūs namų ūkiai, bet ir įmonės. Didelis darbas laukia ir kovojant su Astravo atominės elektrinės statybomis bei siekiant energetinio saugumo. Pranešė apie artimiausius planus Nors Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas dar nepatvirtintas, kai kurios ministerijos jau įvardijo svarbiausius savo planus.

Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė prieš Baltijos šalis gali būti panaudota nekonvenciniu būdu, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai šalies vadovė sakė prieš antradienį Lietuvos mokslų akademijoje vyksiančią konferenciją apie Astravo AE keliamas geopolitinės ir branduolinės saugos Europai pasėkmes.

Klausimams dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) Lietuvai būtų naudinga paskirti politiškai neutralų žmogų, LRT televizijos naujienų tarnybai sakė politologas Ramūnas Vilpišauskas. Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus R.Vilpišausko, dabar didžiausia bėda – tradicinė kaltų paieška dėl to, kad Baltarusijos atominės projektas taip toli pažengė.

 Prieš 30 metų Černobylio atominėje elektrinėje įvykęs sprogimas palietė kone pusę Europos. Čia matome, kaip po avarijos į atmosferą patekusios radioaktyviosios daleles nusėjo rytinę žemyno dalį ir vėjo genamos nukeliavo net iki Prancūzijos. Debesys iš Ukrainos su radionuklidais ir kitomis pavojingomis medžiagomis už daugiau nei 600 kilometrų esančią Lietuvą pasiekė jau pirmąją parą po katastrofos.  Labiausiai užterštos – pietinė ir vakarinė šalies dalys.

Lietuvos užsienio reikalų ministras teigia, kad informacija apie galimą incidentą Baltarusijoje statomoje Astravo atominėje elektrinėje (AE) rodo, kad be tarptautinių ekspertų išsiversti nepavyks. „Tokie ar gandai, ar galimai įvykę įvykiai, ar tikrai įvykę įvykiai dar kartą parodo, kad be tarptautinių institucijų dalyvavimo išsiversti nepavyks, nes vien baltarusių pareiškimais pasitikėti negalima“, - LRT radijui ketvirtadienį sakė Linas Linkevičius.

Seimo Darbo partijos frakcija užregistravo Seimo rezoliuciją dėl Baltarusijos Astravo rajone statomos atominės elektrinės, kuria ragina visas Lietuvos politines partijas ir visuomeninius judėjimus imtis visų reikalingų veiksmų, kad Baltarusijos atominės elektrinės statyba būtų sustabdyta bei siekti bendro kaimyninių valstybių sutarimo neįsileisti joje pagamintos elektros energijos į bendrąją rinką, jei statybos būtų vykdomos pažeidžiant tarptautinius saugos reikalavimus.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kovo 31 dieną Vašingtone susitiko su JAV valstybės departamento specialiuoju pasiuntiniu energetikai Amosu Hochsteinu. Ministras išreiškė susirūpinimą Lietuvos kaimynystėje nesilaikant tarptautinių saugumo standartų statoma Astravo atomine elektrine ir atkreipė dėmesį į dujotiekio „Nord Stream 2“ neigiamą poveikį ES energetiniam saugumui.

Ar tikrai ES sankcijų panaikinimas Baltarusijai yra optimalus sprendimas, kaip šią savaitę tvirtino Lietuvos užsienio politikos vairininkai? Kaip bežiūrėsi, man tai panašiau į pramiegotą galimybę. Pirmiausia, visiems puikiai žinomas Astravo atominės elektrinės statybų klausimas. Iki sankcijų panaikinimo dar buvo proga kalbėti ne vien apie tai, kad kažkada nepirksime elektros iš nesaugios ir, kaip žada Baltarusija, pigiausios pasaulyje atominės jėgainės.

Suomija nepalaiko idėjos nepirkti elektros iš statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje ir labiau tiki dialogu, sako Lietuvos energetikos ministras. „Jų poziciją galima apibūdinti kaip santūrią. Jie supranta mūsų nerimą dėl saugumo dalykų, bet kai kalba eina apie atominę energetiką, jie deklaruoja, kad yra atsargūs, nes tiki atomine energetika kaip tokia energetikos rūšimi, kuri padeda įveikti klimato kaitos problemas.

Lietuva nešvelnins reikalavimų šalia netoli nuo Vilniaus Baltarusijos teritorijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo, kartoja užsienio reikalų ministras. Linas Linkevičius siūlo ministrams suformuluoti poziciją, kuri nepakenktų Lietuvos santykiams su Baltarusija bei jos šylantiems santykiams su Vakarais. „Čia mes tikrai, noriu pasinaudodamas proga pasakyti, tikrai išlaikysime ir nenuleisime savo reikalavimų kartelės jokiu būdu, ir dar pasitelksime tarptautinę paramą.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kategoriškai neigia Rusijos žiniasklaidos tvirtinimus, esą Lietuvos Vyriausybė su baltarusiais tyliai susitarė, kad Astravo atominės elektrinės (AE) projektas suderintas su Lietuva, kaip to reikalauja Jungtinių Tautų konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo konvencija). „Esame įpratę prie visokių skleidžiamų gandų, bet šiuo atveju esu baisiai nustebęs. Kalbami visiškai priešingi dalykai, negu yra iš tikrųjų.

„Tai labai svarbus sprendimas. Tačiau tai – tik nedidelė pergalė“, – teigia Seimo narys Linas Balsys, reaguodamas į Espo konvencijos šalių patvirtinimą, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė (AAE) pažeidžia Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste.

  Baltarusijos Astravo atominė elektrinė negali būti statoma, nes neatitinka Espo konvencijos reikalavimų, teigia Lietuvos premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, savaitgalį vykusi diskusija tarp Baltarusijos ir jos iš Lietuvos atsivežtų asmenų yra tik bandymas viešinti projektą.   „Jeigu kalbėti apie Astravo branduolinę jėgainę, reikia pripažinti, kad Espo komisija yra įvertinusi neigiamai tą projektą.

Kol namuose nepriekaištingai burzgia šaldytuvas, „pramogas organizuoja“ televizorius ir skaisčiai šviečia lemputės išmanaus dizaino šviestuve, atrodytų nėra dėl ko sukti galvą. Tiesa, ši palaiminga ramybė baigiasi gavus sąskaitą už elektros energiją, o diskusijos apie mūsų energetinę nepriklausomybę yra tokios senos, kad spėjo apkerpėti ne mažiau nei Trakų pilis Maironio eilėraštyje.

Šeštadienį Baltarusijoje rengiamas Astravo atominės elektrinės pristatymas pagal tarptautines normas negali būti laikomas viešaisiais svarstymais, teigia Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM). URM Ekonominio saugumo politikos departamento direktorės Gitanos Grigaitytės teigimu, Baltarusija iki šiol neatsakė į esminius Lietuvos klausimus dėl jėgainės, nors pagal Jungtinių Tautų poveikio aplinkai vertinimo konvenciją (Espo konvenciją) turėjo tai padaryti iki viešųjų svarstymų.

Atsiradus duomenų, kad per Lietuvą gabenami Astravo atominės elektrinės statybai skirti kroviniai, Lietuvos žaliųjų partija reikalauja iš LR Susisiekimo ministerijos situacijos paaiškinimo. Lietuvos žaliųjų partija išreiškė susirūpinimą, kad galimai pavojingi Astravo atominės elektrinės komponentai bet kuriuo metu gali kirsti Lietuvos sieną. „Susidaro įspūdis, kad Valstybės institucijoms nerūpi, kas yra vežama per Lietuvos teritoriją.

Jungtinių Tautų Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas rekomendacijas dėl Baltarusijos planų statyti atominę elektrinę parengs iki rugsėjo. Apie tai valstybinei naujienų agentūrai „BelTA“ sakė Baltarusijos gamtinių išteklių ir aplinkos apsaugos pirmasis viceministras Vitalijus Kulikas. Pasak jo, rekomendacijos bus skirtos tiek Baltarusijai, tiek ir Lietuvai, kuri kaimyninės šalies valdžią kritikuoja kaip nederinančią savo planų su Vilniumi.