arvydas vaitkus

Iki varžybų likusius mėnesius, dienas ir valandas ištisus metus skaičiavęs didžiausias Baltijos šalyse „Aurum 1006 km lenktynes“ rengiančios VšĮ „Promo Events“ laikrodis sustojo.

LR Finansų ministerijos organizuojamas geriausių Europos Sąjungos investicinių projektų konkursas „Europos burės“ pasiekė kulminaciją – gegužės 24 d. Klaipėdos koncertų salėje bus apdovanoti geriausių Europos Sąjungos investicinių projektų vykdytojai. Internetinio balsavimo metu paaiškėjo finalininkai: šiais metais interneto vartotojai projektams atidavė daugiau nei 170 tūkst. balsų.

Uostamiestis antra diena švenčia Jūros šventę. Šiandien jau sulaukta visų didžiųjų burlaivių – ir paties didžiausio pasaulyje, ir įspūdingiausių ar egzotiškiausių laivų. Ši šventė pateks ir į Lietuvos rekordų knygą. Netrukus sužinosite, dėl ko. 58-ąją Jūros šventę Klaipėda švenčia didžiausių ir gražiausių pasaulio burlaivių fone. Kruizinių laivų terminale prišvartuoti laivai laukiami visuose pasaulio uostuose, tačiau šiandien jie – Klaipėdoje.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jau ne vieną savaitę Klaipėdai dūstant nuo automobilių kamščių Smiltynės perkėloje, ir didžiausi tilto per Kuršių marias skeptikai pripažįsta, kad alternatyva keltui būtina. Šią idėją dar prieš metus iškėlusi Uosto direkcija sako, kad geriausias sprendimas – lengvų konstrukcijų estakada.

 Latvijos statybų bendrovė BMGS pirmadienį oficialiai pradeda suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo krantinės statybos darbus. Jie turėtų būti baigti iki šių metų spalio 1-osios. Oficiali statybų pradžia bus pažymėta, įleidžiant kapsulę su laišku ateities kartoms, pranešė "Klaipėdos nafta". „Ši diena mums svarbi, nes įgyvendindami terminalo projektą, darbus vykdome etapais ir šiandien pažymime vieną iš svarbiausių etapų - krantinės statybų pradžią.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Uosto direkcija nepraranda vilties pastatyti mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką pietinėje uosto dalyje. Projekto įgyvendinimas pernai nutrauktas dėl finansų stokos. Vienuolikos hektarų ploto prieplauką numatyta statyti pietinėje uosto dalyje, toliau nuo esamo laivybos kanalo. Įgyvendinant 38 milijonų litų vertės prieplaukos projektą, jau buvo parinktas rangovas – viena Vokietijos kompanija.

Kaliningrado uoste krovinių srautas taip nuseko, kad bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" ryžosi mažinti kai kurių prekių gabenimo tarifus rizikuodama, klaipėdiečių požiūriu, savo uosto kroviniais. Tuo metu Rusija geležinkelio tarifus pakėlė 5 proc. ir planuoja dar didinti. Lietuvos ir Rusijos transporto ministrų susitikime gegužės mėnesį buvo aptarti klausimai, kaip, nepažeidžiant Klaipėdos uosto krovos kompanijų interesų, padėti krovinių netekusiam Kaliningrado uostui.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tirs, ar buvęs Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus, pradėjęs dirbti koncerne "Achemos grupė", nepažeidė viešųjų ir privačių interesų. VTEK, įvertinusi naujienų agentūros BNS informaciją, ketvirtadienį nusprendė pradėti tyrimą dėl A.Vaitkaus veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, BNS pranešė komisija.

Susisiekimo ministro postą užėmęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis šiltomis vietomis valstybės tarnyboje aprūpino ir studijų laikų bičiulius. "Vilniaus diena" rašo, kad vos tapęs ministru E.Masiulis patarėjo portfelį vienam pirmųjų įteikė studijų draugui Pauliui Jankauskui. Buvusiam susisiekimo ministrui Algirdui Butkevičiui patarinėjo trys patarėjai. E.Masiuliui prireikė ir ketvirto. "Tik pusė jų - partijos kolegos.

Vakar Vilniuje vykusiame AB „Smiltynės perkėla“ valdybos posėdyje pritarta tam, kad kelto bilieto kaina būtų padidinta nuo dviejų iki 2,9 lito. AB „Smiltynės perkėla“ valdybos posėdžiui vakar dar pirmininkavo iš pareigų pasitraukiantis Susisiekimo  ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus. Pasak jo, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pritarė AB „Smiltynės perkėla“ keleivio bilieto kainos didinimui.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje artimiausiu metu nebeliks aukščiausiųjų jos vadovų - valdybos pirmininko Arvydo Vaitkaus ir generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko. Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus jau parašė prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų. Jo pėdomis seks ir S. Dobilinskas, nors sako, jog įstatymai yra jo pusėje ir pasilikus poste niekas jam nieko nepadarytų.

Šiemet dar tikimasi, jog krovos augimas Klaipėdos uoste, palyginti su pernai metais, sudarys 10 proc. Tačiau jau vienos uosto kompanijos prognozuoja, jog 2009-aisiais krova mažės 15 proc., o kitos - kad net 30 proc. Tokiu atveju nebus surenkama dalis rinkliavų, vadinasi, mažiau lėšų bus investuojama į uosto infrastruktūrą, todėl būtina kuo skubiau nustatyti prioritetus.

Oficialiai kandidatu užimti susisiekimo ministro kėdę įvardytas klaipėdietis Eligijus Masiulis nesako kategoriško „ne“ giliavandeniam uostui Melnragėje, tik kartoja, kad požiūris į jį - skeptiškas, o jo buvimas ministru esą taptų savotiška garantija klaipėdiečiams, jog sprendimai būtų derinami su gyventojų poreikiais. Interviu „Vakarų ekspresui“ politikas paminėjo keletą susisiekimo sistemos „kirminų“, kuriuos jis ruoštųsi išnaikinti.

Rokiruotė valdžioje gali pakoreguoti planus Melnragėje pastatyti giliavandenį uostą. Prieš tai socialdemokratų stumtą projektą gali užblokuoti centro dešinės koalicija, kurioje ne paskutinį vaidmenį turės klaipėdiečiai. Vienas iš giliavandenio uosto idėjos plėtotojų Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus gana iškalbingai atsakė į „Vakarų ekspreso“ pateiktą klausimą, ar po rinkimų pasikeitus valdančiajai daugumai nebėga šiurpuliukai per kūną dėl uosto.

Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad Kazachstanas siūlo Lietuvai Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste statyti naują privatų naftos terminalą, „Vakarų ekspresas“ domėjosi, kur realiai toks terminalas galėtų atsirasti. Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius mano, kad toks uosto plėtros būdas būtų priimtinas, tik reikėtų šiek tiek pakeistiKlaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, kad būtų leidžiama naudoti privačias investicijas strateginiame objekte.

Jau kitą vasarą Nemuno žemupyje pramoginė laivyba bus intensyvesnė. Tam turėtų pasitarnauti jau pastatytos ar baigiamos statyti naujos prieplaukos Uostadvaryje, Šilutėje ir Drevernoje. Dreverniškiai, likvidavus tarybinį ūkį ir sunaikinus milžiniškus ančių auginimo kompleksus, beveik du dešimtmečius gyveno visų užmiršti. Vieni vertėsi žvejyba, kiti - augino gyvulius. Daugiausia pasiekė ūkininkas Petras Vasiliauskas, kuris įkūrė didžiausią šalyje sėklinių bulvių ūkį.

Lietuvai vis rengiantis statyti giliavandenį uostą Klaipėdoje, Kazachija jau siūlosi pastatyti naują naftos terminalą. Susisiekimo ministro teigimu, toks uosto plėtros būdas būtų priimtinas, bet tektų taisyti įstatymą, kad šis leistų privačias investicijas strateginiame objekte, praneša „Panorama“. Nors šiemet ypač sparčiai auganti Klaipėdos jūrų uosto krova per rugpjūtį šiek tiek sulėtėjo, uostas vis tiek pirmauja Baltijos šalyse.

Vyriausybei jau trečią kartą nepavyko patvirtini Klaipėdos giliavandenio uosto statybos programos parengiamųjų darbų plano. Šįkart - dėl Klaipėdos miesto savivaldybės pastabų. Pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, toks planas įgyvendinant šį valstybei strategiškai reikšmingą projektą yra reikalingas tam, kad įvairios institucijos Vyriausybės lygiu turėtų konkrečias užduotis su konkrečiais terminais.

Susisiekimo ministerijoje vakar aptartas planuojamas Klaipėdos pietinis aplinkkelis - jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus. Teigiama, kad tai bus svarbiausia magistralė, aptarnausianti jūrų uostą ir būsimąjį Klaipėdos viešąjį logistikos centrą. Ji padės nukreipti sunkiojo transporto srautus nuo miesto. „Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad pietinis aplinkkelis gali atsirasti nuo Perkėlos gatvėje esančio viaduko.

Centrinė valdžia visiškai nesusigaudo, kaip turi būti plėtojamas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, nustatomos rezervinės teritorijos, o sprendimų priėmimai „nuleidžiami“ be jokių diskusijų su uostamiesčio politikais. Tokias mintis vakar surengtoje spaudos konferencijoje išdėstė Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, iš naujo atgaivindamas debatus dėl uosto plėtros.

Valdžios įstaigų ir verslininkų kabinetuose subrendo sumanymas nemokamai užgrobti girias šalia didmiesčių ir plėtoti ten verslą. Valdininkai ginasi, kad šios teritorijos reikalingos logistikos centrams steigti, kurie esą bus naudingi visai valstybės ekonomikai. Vyriausybė Susisiekimo ministerijos siūlymu nusprendė rezervuoti Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui keleto šimtų hektarų teritoriją pietinėje Klaipėdos pusėje prie karaliaus Vilhelmo kanalo.

Neapsisprendžiama dėl „oficialaus" orlaivio Susisiekimo ministerija rekomenduos kitoms suinteresuotoms institucijoms per dvi savaites pateikti siūlymus parengti orlaivio, planuojamo įsigyti valstybės vadovų oficialioms delegacijoms, konkurso sąlygas. Tam gali būti ieškoma ir konsultantų. „Kol kas nėra iki galo išanalizuoti finansiniai tokio orlaivio įsigijimo aspektai. Klausimas labai specifinis, tam reikalingos specifinės žinios.

B. Lubiui uosto Melnragėje nereikia - rašo „Vakarų ekspresas". Vienas įtakingiausių Lietuvos verslininkų Bronislovas Lubys smarkiai vožtelėjo pastaruoju metu giliavandenio uosto Melnragėje projektą pradėjusiai forsuoti centrinei valdžiai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas B. Lubys viešai pareiškė, kad giliavandenį uostą reikėtų sukurti dabartinėje uosto teritorijoje, o ne vykdyti ekspansiją į Melnragę. Pirmasis variantas esą būtų kur kas pigesnis.

Vienas įtakingiausių Lietuvos verslininkų Bronislovas Lubys smarkiai vožtelėjo pastaruoju metu giliavandenio uosto Melnragėje projektą pradėjusiai forsuoti centrinei valdžiai.Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas B. Lubys viešai pareiškė, kad giliavandenį uostą reikėtų sukurti dabartinėje uosto teritorijoje, o ne vykdyti ekspansiją į Melnragę.

Lietuvos susisiekimo ministerijai pateiktas Lenkijos infrastruktūros ministerijos siūlymas  atidaryti laivybos liniją tarp Klaipėdos ir Ščecino uostų, rašo „Klaipėda“. Laivybos linija tarp Lietuvos ir Lenkijos jau veikė 2005 metais. Tuomet kartą per savaitę iš Klaipėdos į Gdanską plaukiojo keltas “Kaunas”. Kelionė tarp Klaipėdos ir Gdansko trukdavo 8 valandas ir kainavo į vieną pusę keleiviui 70 litų, lengvajam automobiliui – 140 litų.

Vakar klaipėdiečiai turėjo galimybę pamatyti keistą dalyką - sausuma "plaukiantį" žvejybos laivą "Karolis", penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“. Laivas iš AB Vakarų laivų gamyklos buvo vežamas į Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos kiemą - šiemet ši mokykla pirmą kartą Rugsėjo 1-ąją pasitiks turėdama savo laivą. Mokyklos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Vaitkus sako, kad "Karolis" bus naudojamas praktiniam mokymui.

Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus nepritaria tilto per marias statybai besipriešinančių aplinkosaugininkų argumentams, praneša "Vz.lt". Jų teigimu nenutrūkstama transporto arterija į Neringą nusiaubs unikalų gamtos kampelį.

Antradienį Susisiekimo ministerijoje vykusiame Lietuvos jūrų uostų apsaugos komiteto posėdyje svarstyta kritinė situacija, kai plėtojantis Klaipėdos uostui Burių gatvė pateko į uosto teritoriją, ir žmonės, trumpindami kelią, pradėjo vaikščioti per geležinkelius greta AB "Klaipėdos nafta". "Situacija tapo dar pavojingesnė, nes žmonės praeina visai šalia naftos išpylimo įrenginių, kuriems keliami ypač dideli saugumo reikalavimai, arba jie eina per geležinkelių bėgius, kuriais važinėja sunkiasvor...

Nyderlandų Karalystės vyriausybė Lietuvos geležinkelio telekomunikacijų modernizavimui numatė skirti apie puspenkto milijono litų. Dar per 1 mln. litų numatyta Klaipėdos jūrų uosto elektroninio duomenų pasikeitimo projekto įgyvendinimui.

Seimas pagaliau susivokė, jog, įvedus privilegiją nemokamai per Kuršių marias kelti žmones bei transportą, iš valstybės biudžeto buvo šelpiama privataus kapitalo turinti bendrovė. Politikai dabar žada keisti sprendimą, tačiau nepripažįsta, jog jų klaida valstybei kainavo 11 mln. litų. Šelpė privatų kapitalą Seimas žada vėl įvesti mokestį už persikėlimą per Kuršių marias. Vietos gyventojams bei kurortinę zoną aptarnaujančiam transportui už persikėlimą mokėti veikiausiai nereikės.