arvydas sekmokas

„Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra vargšas žmogus, kuriam reikėtų dažniau išeiti į žmones ir pasidairyti po pasaulį,“ – teigia Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) lyderis, teisininkas Kęstutis Čilinskas, komentuodamas ministro pasisakymą, esą energetinio monstro  LEO LT išardymo sutartį kritikuoja tik tie, kas siekia nuversti dabartinę vyriausybę. K. Čilinskas portalui „Balsas.

Energetikos ministras, Tėvynės Sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) atstovaujantis Arvydas Sekmokas teigia, jog LEO LT naikinimo procedūrą kritikuojančios jėgos siekia nuversti vyriausybę. Politinio užsakymo paieškos Pasak A. Sekmoko, visa kritika, adresuota labai palankiai ir valstybei, jo nuomone, naudingai sutarčiai, yra politinis užsakymas. „Manau, už to slypi jėgos, kurios yra suinteresuotos pakeisti dabartinę Vyriausybę“, - portalui „Balsas.

Sausio 1 dieną startavusi Lietuvos elektros birža ir pirmieji prekybos rezultatai parodė, kad elektros rinka atveria naujas galimybes šalies įmonėms efektyviau planuoti savo veiklą. Taip pirmąsias keturias biržos darbo dienas įvertino energetikos ministras Arvydas Sekmokas.   „Be jokios abejonės, svarbiausia žinia yra ta, kad sėkmingai pradėjo veikti pirmoji elektros birža Baltijos šalyse ir kad tai yra pirmas realus žingsnis kuriant bendrą Baltijos šalių elektros rinką.

Prasidėjus strateginio investuotojo naujosios Visagino atominės elektrinės projekte paieškoms, jau sulaukiama kompanijų susidomėjimo, tačiau tam, kad nepatirtų išorės spaudimo, jos kol kas nori likti neįvardintos, teigia energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pasirašė įsakymą, kuriuo nustato galutinį karšto vandens tiekėjo pasirinkimo grafiką. Jis skirtas tik tų miestų gyventojams, kurie iki šiol nebuvo pasirinkę karšto vandens tiekėjo. Energetikos ministerija informuoja, kad iki 2010 metų sausio 1 d. šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas gyventojams viešai per žiniasklaidos priemones turi pranešti apie patvirtintas karšto vandens kainas bei atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų mokestį.

Ekspertai tvirtina, kad per dvejus metus ne tik nepriartėjome prie plačiai ištrimituotos naujos Visagino atominės elektrinės (AE) statybos, bet netgi gerokai nuo to nutolome. Lietuva pagal energetinį priklausomumą neatrodo prasčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Tai skelbia Bendrijos nepriklausomų energetikos organizacijų portalas „Energy.eu“. Tačiau neskaidriai privatizavusios VST ir sukūrusios „Leo LT“ Vyriausybės suvaržė savo pačios piliečių laisvę.

Šalies gyventojai už suvartotą šilumą, elektros energiją ir karštą vandenį atseikėja didžiausią dalį savo pajamų, palyginti su kitais Europos Sąjungos piliečiais.Lietuvos gyventojai jau seniai gyvena energetiniame skurde, tai yra didžiąją dalį savo gaunamų pajamų jie sumoka energetikams už įvairias paslaugas.Kad premjero Andriaus Kubiliaus pažadai kovoti su energetikų monopolijomis tėra žodžiai, liudija padidėję pradelsti gyventojų įsiskolinimai energetikos bendrovėms.

Dujų terminalas yra būtinas Lietuvai, norint nepriklausyti nuo vieno „Gazprom“  vamzdžio ir nelabai prognozuojamo jo šeimininko Kremliuje. Taip mano šalies valdžia. Oponentai čia įžvelgia politikavimą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, lankydamasi Briuselyje, pasisakė už suskystintų dujų terminalo statybą pajūryje. Tai esą padidintų valstybės energetinį saugumą ir numuštų šios žaliavos kainą rinkoje.

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos elektros energijos kainos vartotojams neabejotinai išaugs. Tačiau ar tikrai tiek, kiek suplanavo konservatoriai, turi būti patuštintos mūsų tautiečių kišenės? Elektrėnų elektrinėje, tam, kad Lietuvos energetinė sistema funkcionuotų, reikėtų gaminti ne daugiau, kaip 1,5 TWh, tačiau kažkodėl konservatorių ministras Arvydas Sekmokas nusprendė, kad Elektrėnai elektros energijos gamins dvigubai daugiau.

Garaže rūdijantys "Porsche" ir "Chrysler 300C", pustuštis neseniai suremontuotas pastatas Vilniuje, Žvejų gatvėje 14, likviduota, bet vėl atkuriama "Lietuvos energijos" biblioteka - tai tik dalis skandalingo buvusių "Lietuvos energijos" vadovų palikimo. Ne visus metus "Lietuvos energijai" vadovavęs Darius Masionis energijos vartotojams kainavo mažiausiai pusę milijono litų, o kiek atsieis jo veiklos pasekmės - dar nežinia.

Pažabojus energetikų apetitus, ne tik atpigtų elektra – pagrindinis ūkio gyvasties šaltinis, bet ir sumažėtų nedarbas, o gelbstint valstybės biudžetą neprireiktų skurdinti žmonių.Užuot skatinęs verslą ir tramdęs energetikų monopolį, And riaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pradėjo lupti paskutinį kailį nuo pensininkų, motinų, pedagogų, medikų ir valstybės tarnautojų.

Konsevatorių vairuojama aukščiausioji šalies valdžia, regis, jau apsisprendė – naujos branduolinės jėgainės Lietuvai reikia. Tačiau yra manančių kitaip, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Dešimtys milijardų litų – kelias, vedantis pirmyn į šviesią branduolinę ateitį! Pinigų iš kažkur paimsime ir už kokio dešimtmečio pigiai gaminsimės elektrą. O kai kurie energetikos specialistai įsitikinę, kad valdžia sveiką protą iškeitė į vaizduotę.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba šeštadienį Vilniuje vyksiančiame posėdyje ketina aptarti politines aktualijas. Šalies politinę padėtį numato apžvelgti partijos pirmininkas Andrius Kubilius. Apie Nacionalinį susitarimą ir bendrą socialinį paketą kalbės socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tarybos nariams pristatys sveikatos sistemos pertvarkos gaires.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba šeštadienį Vilniuje vyksiančiame posėdyje ketina aptarti politines aktualijas. Šalies politinę padėtį numato apžvelgti partijos pirmininkas Andrius Kubilius. Apie Nacionalinį susitarimą ir bendrą socialinį paketą kalbės socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tarybos nariams pristatys sveikatos sistemos pertvarkos gaires.

Brangiai nusamdytiems užsienio konsultantams pasakius, kad naujos atominės jėgainės produkcijos kaina bus maža kaip sovietmečiu, energetikų visuomenėje kilo pasipiktinimo audra. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas užvakar Seime džiūgavo iš susižavėjimo, ką per kelis mėnesius sugalvojo investicinio banko „N M Rotschild & Sons“ konsultantai. Gegužę laimėję konkursą ir susižersiantys mažiausiai 5 mln. litų konsultantai parašė, kad naujos atominės elektrinės (AE) Lietuvai reikia kaip oro.

Nors ministrai išlaidavimu neprilygsta Seimo nariams, akivaizdu, kad ne visi Vyriausybės nariai linkę taupyti reprezentacijai skirtas lėšas. Už jas net pirktos dovanos pavaldiniams. Didžiausia išimtis - nuo pat pirmos dienos poste iki šiol nė lito neišleidusi Ingrida Šimonytė. Ministrai kas mėnesį reprezentacijai gauna po 2,3 tūkst. litų. Dažniausiai iš tų pinigų perkami suvenyrai ar dovanos į Lietuvą atvykstantiems aukštiems svečiams, apmokamos jų vaišių sąskaitos.

Valstiečių liaudininkų sąjunga keičia savo ilgalaikę poziciją dėl atominės energetikos ir siūlo svarstyti jos alternatyvas. "Aplinkosauginiai aspektai, neišnaudotas Lietuvos potencialas atsinaujinančių energijos šaltinių, biokuro gamybos srityse, o svarbiausia, konkuruojančių atominių elektrinių projektai Kaliningrade ir Baltarusijoje, kelia pagrįstas abejones dėl būtinybės statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje", - antradienį spaudos konferencijoje sakė mišriai Seimo narių grupei priklausa...

61 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų pritartų strateginio investuotojo iš užsienio, turinčio patirties branduolinėje energetikoje, atėjimui į naujos Visagino atominės elektrinės (AE) statybos projektą, 21 procentas apklaustųjų nepritartų, o 18 procentų – šiuo klausimu neturi nuomonės. Taip pat, daugiau nei pusė (55 proc.) respondentų palankiai vertintų situaciją, jei į Visagino AE  statybos projektą būtų įtrauktos Latvija, Estija ir Lenkija.

Europos Komisija artimiausiu metu nepritaikys Lietuvai realių sankcijų už galimas machinacijas kuriant LEO LT. Europos Komisijai (EK), nagrinėjančiai skundą dėl myriop pasmerktos energetikos bendrovės LEO LT steigimo, kyla klausimų, ar nebuvo manipuliuojama turto verte bendrovėje VST, tačiau sankcijų kol kas nenumatoma.

Liko kiek daugiau nei šimtas dienų iki datos, kai pigios elektros šaltinis Lietuvoje užges. Vasarą pritarus naujai importuojamos elektros pirkimo tvarkai, įjungta žalia šviesa elektros gamintojams kitąmet ją Lietuvai tiekti už didžiausią pasiūlytą kainą. Tiek mūsų šalies viduje, tiek užsienyje pagaminta elektra nuo kitų metų bus perkama biržoje pagal naują prekybos modelį, galiojantį Europoje, tačiau kaži ar tinkamą Lietuvai.

Augant naftos kainoms, brangs ir dujos, prognozuoja Lietuvoje viešintis "Gazprom" valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris. Kaip po susitikimo su Premjeru Andriumi Kubiliumi teigė A. Mileris, "Gazprom" prognozuoja, kad maždaug 70 dolerių už barelį šiemet kainuojanti nafta 2010-aisiais brangs iki 100 dolerių už barelį. "Gazprom" valdybos pirmininkas aiškino, kad dujų kaina yra susijusi su naftos kaina, taigi, tikėtina, kad ir dujos brangs.

Vakar pritarusi nacionalinio investuotojo "Leo LT" likvidavimui pagal savo pasiūlytą skyrybų scenarijų valstybė žada tai suspėti padaryti iki metų pabaigos. Tačiau teisininkai neabejoja, kad neradus taikaus sprendimo, turto dalybos užtruks. Nacionalinės energetikos bendrovę "Leo LT", kuri turėjo įgyvendinti strateginius milijardinės vertės energetikos projektus, vakar akcininkų susirinkime Vyriausybės atstovų balsais nutarta likviduoti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia nemananti, kad Vyriausybė vilkina nacionalinio investuotojo bendrovės LEO LT išformavimą. "Manau, kad nevilkina, o mėgina (padaryti taip - ELTA), kad kiekvienas sumokėtų savo įdėtą indėlį atitinkamai", - sakė D. Grybauskaitė antradienį Šalčininkuose. Vyriausybė rugpjūčio viduryje apsisprendė naikinti bendrovę LEO LT.

 „VP dešimtuko“ nariai Žilvinas Marcinkevičius ir Darius Nedzinskas atstovavo privačiam akcininkui derybose su Gedimino Kirkilo vyriausybe dėl nacionalinio investuotojo. Suderėję su Vyriausybe, nuo energetikos reikalų jie nusišalino. Ž. Marcinkevičius tuomet tvirtino galbūt važiuosiąs rūpintis verslu į Bulgariją, D. Nedzinskas užsiėmė vaistų verslu.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir ūkio ministras Dainius Kreivys pasirašė abiejų ministerijų parengtą atsakymą Europos Komisijos Konkurencijos generaliniam direktoratui. Šiandien atsakymas bus išsiųstas į Briuselį. Lietuvos pusės buvo prašoma pateikti papildomos informacijos, kuri yra reikalinga Europos Komisijai nagrinėjant skundą dėl LEO LT, AB steigimo.

Vis dar tebelaužant ietis dėl „Leo LT“ likimo iš Prezidentūros pasigirdo ir abejonių, ar išvis mums reikalinga nauja branduolinė jėgainė. Energetikai dėl to vieningos nuomonės neturi. Po aštrių ginčų, kaip likviduoti arba pertvarkyti energetikos monstrą „Leo Lt“, jau pasigirdo ir abejonių, ar iš viso mums reikia naujos atominės elektrinės. Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad būtina rimtai pasverti, ar valstybei verta investuoti į šį projektą. Energetikų nuomonės skiriasi.

Ne vieną Lietuvos dešimtmetį brėžė rugpjūčio 23-oji. Prieš septyniasdešimt metų – juodom, prieš dvidešimt – jau šviesiom, net rožinėm spalvom. 1989-ųjų Baltijos kelias tapo esminiu lūžiu kovoje už Nepriklausomybę, pasakęs aiškų „taip“ Lietuvos valstybei. Kartu ir mūsų kaimynių – Latvijos bei Estijos. Kokia gili prasmė glūdi Baltijos kelyje, parodė jo dvidešimtmečio minėjimas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad Leo LT bus likviduojamas, tačiau privačiai akcininkei „NDX energija“ nebus grąžinta iki steigimo turėta bendrovė „VST“ ir daugiau nei 600 milijonų litų dividendų. Ministro teigimu, restitucija būtų naudinga privačiam akcininkui, bet ne valstybei.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas jau pirmadienį siūlys Vyriausybei neeilinio posėdžio metu spręsti dėl nacionalinio investuotojo AB LEO LT likvidavimo, rašo vz.lt. Ministras antradienį tai aptarė savo kabinete su LEO LT stebėtojų tarybos nariais. Pasak A. Sekmoko, viešojo konkurso būdu bus samdomas likviduotojas - teisinė bendrovė. Iki likvidavimo nuo LEO LT ministerija ketina atskirti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir Kauno hidroelektrinę.

Verslininko laisvės siekį aplinkosaugininkai įvardija kaip nusikaltimą gamtai ir žmonėms. Ir verslininkas, ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė kovą dėl to, būti užtvankai ar ne, vadina nervų karu ir abu tikisi anksčiau ar vėliau tapti nugalėtojais.

Naujos atominės elektrinės Lietuvoje verslo planas bus parengtas rugsėjo mėnesį, praneša Lietuvos radijas. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, jog elektrinę statys Lietuvos valstybinės įmonės. „Mūsų konsultantas rugsėjį jau turėtų pateikti verslo planą dėl naujos atominės elektrinės statybos. Jie turi pateikti modelį, kaip mes galėtume pritraukti užsienio investuotojus, ir kaip padaryti, kad naujos atominės elektrinės statyba negultų ant Lietuvos energijos vartotojų pečių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Atominės elektrinės įstatymo pataisas ir taip sudarė sąlygas bendrovės „Leo LT“ likvidavimui. "Žinome teisininkų nuomonę, žinome ir visuomeninių organizacijų nuomonę, ir tų nuomonių spektras yra labai didelis. Galima eiti visuomeninių organizacijų siūlomu keliu ir bandyti kreiptis į teismą, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu.

Jeigu Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašys Seimo priimtas Atominės elektrinės įstatymo pataisas, rugsėjo 4 d. vyksiančiame bendrovės LEO LT akcininkų susirinkime bus siekiama likviduoti šią įmonę. Tokią poziciją po susitikimo su Prezidente išsakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. "Prezidentės nuostata yra aiški. Šis darinys neturėjo atsirasti, bet jei atsirado, turi būti likviduotas", - sakė D. Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys.

Nuo vienintelio dujų tiekėjo Europoje labiausiai yra priklausomos Slovėnija ir Lietuva – šioms šalims kyla didžiausia grėsmė patirti dujų krizę. Tai konstatuota neformalioje Europos energetikos ministrų taryboje, liepos 23-24 dienomis vykstančioje Are mieste, Švedijoje, rašoma Energetikos ministerijos pranešime.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pateikė Seimui tvirtinti naująją Vyriausybę. Valstybės vadovė tai padarė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teikimą.

Seimas nusprendė, kad bent du trečdaliai „Leo LT“ akcijų turės priklausyti Vyriausybei, Vyriausybė spręs ir dėl naujos atominės jėgainės bei elektros perdavimo jungčių statybų, taip pat dėl bendrovės likimo. Priimtos Civilinio kodekso pataisos, pagal kurias „Leo LT“ bendrovei nebebus galima taikyti kodekse numatyto sandorio negaliojimo ir restitucijos taisyklių. Seimas taip pat pritarė „Leo LT“ įtraukimui į svarbių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą.

Valstybės institucijos rengia ir ketina priimti įstatymų pakeitimus, neva palankius sodininkams, konfliktuojantiems su elektros skirstymo tinklų įmonėmis. Tačiau sodų bendrijų nariai piktinasi, kad valdžia tik pilsto pažadus, o situacija negerėja - sprendimai ir toliau vilkinami. "Pagrindinės sodininkų problemos, susijusios su elektros energijos tiekimu, nėra tinkamai sprendžiamos jau daugelį metų, nuo 2002-ųjų.

Parlamente, po svarstymo, palaiminti keli įstatymų projektai. Jų svarstymas įžiebė aistras, nes numatoma keisti ir civilinį kodeksą, kas dalies parlamentarų ir visuomenininkų nuomone, gali turėti padarinių ir visai teisės sistemai. Opozicija, nors ir kritikuojanti valdančiųjų vangumą ardant skandalingą projektą, vieningos nuomonės neturi.

„Sodininkų problemos dėl elektros energijos tiekimo yra pagrįstos ir turi būti išspręstos dar šiais metais,“ – tai po šiandien vykusio susitikimo su sodininkų bendrijų atstovais, elektros skirstymo bendrovių VST ir „Rytų skirstomieji tinklai“ (RST) vadovais pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus Vyriausybė grąžino įgaliojimus Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo A. Kubiliui laikinai pavedė eiti pareigas. Šalies Konstitucijoje bei Vyriausybės įstatyme numatyta, jog Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą. Naujo Ministrų kabineto sudėtis gali keistis.

Pirmieji laikinai einantys pareigas ministrai jau pirmadienį keliausiantys pas Prezidentę Dalią Grybauskaitę pokalbiui, yra už socialinę apsaugą ir darbą atsakingas Rimantas Jonas Dagys bei energetiką kuruojantis Arvydas Sekmokas. Susitikimai su šiais dabar jau laikinai einančiais pareigas ministrais yra numatyti valstybės vadovės pirmadienio darbotvarkėje.

Vakar vakare Lietuva, Latvija ir Švedija pasirašė memorandumą dėl „NordBalt“ – elektros tilto, sujungsiančio Baltijos ir Šiaurės šalių elektros energijos rinkas, praneša Energetikos ministerija.

Nuo rytojaus – liepos 1-osios – Lietuvoje atpigs elektros energija: gyventojams 2 cnt., verslui – iki 5 cnt. Tai pirmas kartas per 16 metų, kai elektra ne brangsta, o pinga, praneša Enegetikos ministerija. Lietuvoje yra daugiau kaip 1mln. 500 tūkst. vartotojų. Buitiniai vartotojai sudaro apie 95 proc. visų vartotojų. Per 2008 m. gyventojai suvartojo 2785 mln. kWh elektros energijos. Tai sudaro apie 28 proc. viso šalyje vartotojams parduoto elektros energijos kiekio.

Seimas antradienį ėmėsi pertvarkyti nacionalinę energetikos bendrovę LEO LT. Priėmus Atominės elektrinės įstatymo pataisas valstybė šioje bendrovėje gautų 2/3 akcijų ir balsų. Už tai po pateikimo balsavo 89 Seimo nariai, prieš 1, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta ir kitiems trims susijusiems įstatymų projektams. Kad valstybės turima dalis padidėtų nuo dabar esančios, LEO LT akcininkų susirinkimas galėtų padidinti įstatinį bendrovės kapitalą arba pervertinti valstybės turtinį įnašą į LEO LT.

  Energetikos ministerijos inicijuojamas ir prezidentės raginamas skubinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas turi ne tik šalininkų, bet ir oponentų bei abejojančiųjų jo būtinybe. Prieš prabildami apie visus „už“ ir „prieš“ žvilgtelėkime į skaičius, kuriuose galima atrasti netikėtų dalykų. Nepanoręs būti įvardytas aukštosios mokyklos dėstytojas mūsų savaitraščiui pateikė štai tokius skaičiavimus. 2010 metais Lietuva sunaudojo 3,1 mlrd. kub.

Lemiamo žodžio dėl įstatymo pataisų projekto, kuris numatys ir galimybes nacionalinio investuotojo bendrovei LEO LT išsiskirstyti, Vyriausybė trečiadienį dar nepasakė. Tai padaryti tikimasi kitą savaitę. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė energetikos ministro Arvydo Sekmoko vadovaujamos darbo grupės išvadoms dėl LEO LT veiklos tęstinumo teisinio ir ekonominio pagrįstumo.

Energetikos ministro A. Sekmoko teigimu, strateginius valstybės projektus įgyvendins valstybinė įmonė, kuri nebus „Leo LT“ dalis. „Tikrai taip, tai bus valstybinė įmonė, jokių abejonių“, – trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė ministras. Arvydas Sekmokas nepatikslino, ar tai būtų nauja, ar jau egzistuojanti valstybinė įmonė, pavyzdžiui, „Lietuvos energija“. „Aš tik tiek pasakysiu, kad Europos Komisijai paraišką [paramai elektros jungties su Švedija tiesimui – lrt.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas šiandien kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“, UAB „Kauno termofikacinė elektrinė“, AB „Panevėžio energija“ ir kitų energetikos įmonių vadovus su prašymu ieškoti rezervų ir galimybių atpiginti bendrovių elektrinėse gaminamą elektros energiją.

Elektros jungties su Švedija projektą turi įgyvendinti „Lietuvos energija“, mano energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Trečiadienį ministras dėl to kreipėsi į bendrovių LEO LT ir jos valdomos "Lietuvos energijos" vadovus su prašymu, kad Lietuvos elektros tinklo operatorė tęstų šį projektą, kurį jau buvo pradėjusi dar iki LEO LT įsteigimo.