arvydas juozaitis

Taline minint Baltijos Asamblėjos 20‒metį iškilmingai įteiktos Baltijos Asamblėjos literatūros, meno ir mokslo premijos. Literatūros premija apdovanotas filosofas Arvydas Juozaitis už knygą „Ryga ‒ niekieno civilizacija“. Meno premiją pelnė latvių dirigentas Andris Velsonas už Latvijos ir kitų Baltijos šalių vardo pasaulyje garsinimą.

Veiklą atnaujinusiuose Šiaulių bendruomenės namuose rašytojas, filosofas daktaras Arvydas Juozaitis pakvietė į paskaitą apie Latviją, valstybę, kurios likimas gali atsikartoti pas mus. „Latvijos likimas, man atrodo, Lietuvoje atsikartotų po dešimtmečio“, — sakė A. Juozaitis. Geriausi kaimynai A. Juozaitis pakvietė į paskaitą „Nežinoma Latvija“ ir pristatė knygą “Ryga — niekieno civilizacija“. Susitikime A. Juozaitis už pilietinę drąsą apdovanotas Lietuvos kultūros fondo medaliu.

Filosofas Arvydas Juozaitis sako įžvelgiąs iš Lenkijos ir Baltarusijos pusės Lietuvai kylančią mesianizmo, t. y. judėjimo, skelbiančio vienos kurios tautos išskirtinį vaidmenį žmonijos istorijoje, grėsmę. Naujienų agentūroje ELTA ketvirtadienį surengtoje diskusijoje „Ar Lietuva moka suprasti savo kaimynus?“ diskutuota, ar Lietuva moka bendrauti su pačiais artimiausiais kaimynais, su kuriais turi sieną.

Seime viena po kitos gimsta idėjos, kad vaikus ir jaunuolius reikia įtraukti į aktyvią politiką. Siūloma leisti Seimo nariais tapti studijų nespėjusiems baigti jaunuoliams, prezidentu rinkti dar gyvenimo patirties nespėjusius įgyti žmones, rinkimų teisę suteikti vaikams. Anot akademinio sluoksnio atstovų, tai visiškai sugriautų ir taip jau byrančią Lietuvos politinę sistemą. „Kalbėti apie Seimo narių amžiaus cenzo sumažinimą iki 21 metų yra absurdas.

Vienas didžiausių gamtos paradoksų - kad žmogaus sukurti daiktai išlieka ir po jo, o jeigu jis po savęs nepalieka jokios medžiaginės savo dalies, tai jis išnyksta kaip dūmas. Mes turime kalbėti apie tradicijas, nes jeigu mes jomis suabejojame, mes suabejojame viskuo, tada Lietuvą galima vadinti LTSR ar kitaip, tai jau visiškai nesvarbu, kadangi sąmonėje nebeišlieka lietuvybės reliktai, teigia filosofas Arvydas Juozaitis. „Pats žodis „paveldas“ yra kilęs nuo žodžių paveldėti ir išsaugoti.

Lietuva atsisveikina su nacionaliniu poetu Justinu Marcinkevičiumi. Šiandien ir rytoj Lietuvoje paskelbtas gedulas. „Dideli žmonės neišeina, tik persikelia į kitą būties vietą“, – sako mintimis apie J. Marcinkevičių pasidaliję filosofas Arvydas Juozaitis ir režisierė Agnė Marcinkevičiūtė. Arvydas Juozaitis: „Justinas Marcinkevičius – Lietuvos amžinybės balsas“ – Ką prarado Lietuva, Anapilin išėjus J. Marcinkevičiui? – Lietuva nieko neprarado, ji, ką turėjo, tą ir turi.

Kristijono Donelaičio muziejui Tolminkiemyje išsaugoti būtina ryžtinga Lietuvos pozicija Prezidentės ir Užsienio reikalų ministerijos lygiu, teigia filosofas, buvęs Lietuvos kultūros atašė Kaliningrado srityje Arvydas Juozaitis. „K. Donelaičio muziejus Tolminkiemyje – geriausias Karaliaučiaus/Kaliningrado srities memorialinis muziejus. Joks rašytojas, dailininkas ar kita kūrybinės veiklos asmenybė tokio kultūros židinio neturi nei pačiame Kaliningrade, nei krašte.

Vieno Sąjūdžio lyderių filosofo Arvydo Juozaičio nuomone, pats didžiausias mūsų pasiekimas, kad po 1990 metų kovo 11-osios radikalioms jėgoms nepavyko sukelti pilietinio karo.

Iki ateinančių Seimo rinkimų dar yra laiko spėti pakeisti įstatymus taip, kad šalis būtų apsaugota nuo valdžion besibraunančių naujų apaštalų. Tai - vienintelė galimybė išgelbėti Lietuvą. Tokios nuomonės laikosi Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys filosofas Arvydas Juozaitis. Jo teigimu, reikėtų padidinti minimalų reikalaujamą politinės partijos narių skaičių iki 5 tūkstančių. "Pernelyg mažas skaičius leidžia partija pasiskelbti bet kokiam avantiūristų, netgi nusikaltėlių būriui.

Norėtųsi pasakyti - vektoriai, tačiau tai būtų tiksliųjų mokslų sąvoka, reiškianti tiesią liniją, prisiliečiančią prie apskritimo kraštinės. Bet Lietuva nebėra tobulas apskritimas, savarankiškas kosmosas. Tobulas visuomet stiprus, visuomet traukia dėmesį. Ir mes būtume stipresni turėti savus vektorius, siųstume juos į pasaulį kaip raketas. Tačiau Lietuva senokai nebėra kosmosas, ir ji - nebe tobulas apskritimas. Mes primename kiaurą kibirą, suvarpytą įvairaus dydžio kiaurymių.

1988 m. birželio 3-oji, penktadienis. Vilnius. Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią.

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio susikūrimo išvakarėse, 1988 metų balandžio 20 dieną, filosofas Arvydas Juozaitis Dailininkų sąjungoje perskaitė garsųjį pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. Jame prelegentas užsiminė apie Sovietų Sąjungoje susikūrusius neformalius (savaveiksmius) judėjimus ir pabrėžė jų reikšmingumą. A. Juozaičio teigimu, Lietuvoje taip pat privalėtų atsirasti panašios struktūros, kad M. Gorbačiovo persitvarkymo politika būtų perspektyvi.

Spaudos konferencijoje, kurią surengė visuomeninio pasipriešinimo judėjimo „Su Žalgiriu - už Lietuvą“ iniciatorius dienraščio „Respublika“ vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus, filosofas Romualdas Ozolas, Strateginio vystymo ir plėtros centro vadovas Audrius Butkevičius, Lietuvoje pranašautas pilietinis karas. Karas vyksta V. Tomkus teigė, jog sušaukto pasitarimo tikslas sutelkti žmones, kurie esą pasimetę ir nebežino, kaip gyventi.

Šešioliktą kartą Lietuvoje apdovanoti kilnaus sportinio elgesio laureatai. Vakar Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) iškilmingai pagerbti Lietuvos kilnaus sportinio elgesio laureatai.

Naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje kovo 16-ją surengtoje spaudos konferencijoje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatoriai Rolandas Paulauskas, Kostas Smoriginas, Vitas Tomkus, filosofas Arvydas Juozaitis svarstė tautiškumo ir patriotiškumo likimą Lietuvoje.

Nenumaldomai artėjant Pekino olimpiadai, "Vakaro žinios" skaitytojams primena, kad Lietuva turi kuo didžiuotis ir be dabartinių sporto žvaigždžių. Pateiktame sąraše - visi Lietuvos sportininkai, iškovoję medalius per visą vasaros olimpinių žaidynių istoriją.

Prezidentūroje trečiadienį susirinkę specialistai išsiskirstė neradę bendros kalbos dėl Kuršių nerijos ateities. Prezidentas Valdas Adamkus, savo ruožtu, šaukiasi valstybės kontrolierių pagalbos sprendžiant konfliktus Kuršių nerijoje. Nors trečiadienį vykusios diskusijos dalyviai tikino, kad susirinkę pas šalies vadovą įvairių institucijų atstovai nuomones dėstė ramiai, susitaikymo tarp aplinkosaugininkų ir valdininkų nematyti.

Masinis ordinų ir kitų valstybės apdovanojimų dalijimas, Lietuvoje tapęs tradicija, galbūt ne visada paiso net ir įstatymuose reglamentuotų formalumų. Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas portalui „Balsas.lt“ atsisakė komentuoti, ar jo pasirašytas teikimas apdovanoti visą Sąjūdžio iniciatyvinę grupę yra teisėtas, ir paprašė klausimus atsiųsti raštu – elektroniniu paštu.

Iki šiol nesukurto „Fronto“ vadas Algirdas Paleckis šį savaitgalį bandys „frontininkus“ suburti. Jaunasis politikas tvirtina: skirtingai nei žvaigždžių prifarširuotos Tautos prisikėlimo partijos, jo politinės jėgos steigimas vyks sklandžiai. Partijos ir partijėlės prieš rinkimus dygsta kaip grybai po lietaus.

Inžinieriaus, Vilniaus Socialinės rūpybos komisijos nario Česlovo Lapinsko laiškas redakcijai. Vilniaus savivaldybės pastangos ginant miestiečių interesus mane žavi. Savivaldybė Kainų komisijai įrodė, kad sąnaudų (kuro ir kt.) skaičiavimas šilumos energijos gamybai kogeneracinėse elektrinėse ir jų prilyginimas katilinių gamybos sąnaudoms yra nekorektiškas, prieštarauja šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnio nuostatoms. Vilniaus mieste daugiau kaip 90 proc.

Pašalintas iš Socialdemokratų partijos buvęs sostinės vicemeras Algirdas Paleckis prieš gerą mėnesį skambiai anonsavo kelių visuomenei gerai žinomų veikėjų paramą jo buriamam „Frontui“. Tačiau šiandien jaunajam politikui tenka susitaikyti su karčia realybe: nė vienas iš galimų „frontininkų“ nesiveržia į mūšio lauką. Didžiosios Lietuvos politinės partijos prieš kiekvienus rinkimus vilioja rinkėjus visuomenei gerai žinomais ir gerbiamais visuomenės veikėjų vardais.

Šiame straipsnyje bus pateiktos dvi prognozės, kurios, tikiu, pasitvirtins. Manau, kad mėginimas įvesti progresinius mokesčius patirs nesėkmę, o aukštojo mokslo reforma, numatanti dideles studentų įmokas, bus įgyvendinta, kaip numatyta. Paklausykite. Mokesčiai nedideli Kiekvienąkart rengdamasis žiūrėti Lietuvos žinių laidą ar atsiversdamas laikraštį žinau, ką rasiu: kažkam vėl trūksta pinigų.

Ketvirtąjį kartą Karaliaučiuje vyksiančiose Lietuvos kultūros dienose šalį pristatys gausus menininkų būrys - popscenos žvaigždės ir liaudies menininkai, jaunimo roko grupės, mimai, gatvės muzikantai.Gegužės 17 - 20 dienomis rengiamų kultūros dienų metu bus demonstruojami žymiausi lietuvių kino ir teatro kūrėjų darbai, vyks klasikinės muzikos koncertai, meno ir taikomosios dailės parodos, renginiuose dalyvaus apie 300 Lietuvos atlikėjų, pranešė Lietuvos institutas.

Kaliningrado filharmonijoje šeštadienį bus surengtas lietuvių atlikėjų koncertas, skirtas saksofonininko Petro Vyšniausko 50-ajam jubiliejui.Kaip pranešė Lietuvos kultūros atašė Kaliningrade Arvydas Juozaitis, koncerte "Klasika, barokas ir saksofonas" dirigento Martyno Staškaus vadovaujamas nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras atliks Wolfgango Amadeaus Mozarto (Volfgango Amadėjaus Mocarto), Karolio Kurpinskio, Johanno Hummelio (Johano Humelio), Tomaso Albinoni (Albionio...

Kaliningrado 40-ojoje gimnazijoje ketvirtadienį atidarytas šiuolaikiškas lietuvių kalbos ir kultūros kabinetas.Kaip pranešė Lietuvos kultūros atašė Kaliningrade Arvydas Juozaitis, kabinete įrengta moderni vaizdo ir garso įranga, jis aprūpintas kita efektyviam lietuvių kalbos mokymui reikalinga medžiaga.Kabinetas įrengtas mokyklos bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento lėšomis.

Kaliningrado srityje siautėjusi vėtra nuvertė medį, kuris apgadino rašytojo Kristijono Donelaičio muziejų.Kaip pranešė Lietuvos kultūros atašė Kaliningrade Arvydas Juozaitis, stichija palietė lietuvių kultūros židinį - Čistyje Prudy (Tolminkiemyje) įsikūrusį Kristijono Donelaičio muziejų. Vėtros nuversta šimtametė liepa užvirto ant muziejaus stogo ir jį apgadino.

Kultūros atašė Kaliningrado srityje Arvydas Juozaitis Kaliningrado kraštą įvardija kaip Baltoslaviją. Ir mano, kad Kaliningrado, arba Baltoslavijos, likimas yra Lietuvos rankose. Prašom padaryti Kaliningrado srities lietuviškų mokyklų "topografinę nuotrauką". Pirmiausia apie mokymo pamatą. Lietuvių kalbos mokytojų asociacija, kuriai vadovauja Černiachovske (Įsrutyje) gyvenantis ir dirbantis Aleksas Bartnikas, vienija per 30 mokytojų.

"Lietuvio asmenyje kaliningradietis mato ir kaimyną, ir paslaptingą užsienietį. Lietuva jiems yra vienintelis inkaras, rišantis su praeitimi", - tvirtina prieš tris mėnesius Lietuvos konsulate Kaliningrade atsiradusios naujos pareigybės - kultūros atašė - kėdę užėmęs filosofas Vilniaus universiteto dėstytojas Arvydas Juozaitis. Tik pradėjęs darbuotis, A. Juozaitis jau suorganizavo keletą lietuvių dailininkų parodų, ruošia ne vieną kultūrinį projektą.

Vietoj pirmojo Lietuvoje uždaro baseino Vilnius nutarė pasistatyti prabangių apartamentų viešbutį. Dar sovietmečiu Neries krantinėje statytas "Žalgirio" baseinas, kuriame treniravosi pasaulio ir olimpiniai čempionai Lina Kačiušytė, Robertas Žulpa, Arvydas Juozaitis, Aiškutė Buzelytė, jau nugriautas, o jo vietoje iškils prašmatnus Karaliaus Mindaugo komercinis ir apartamentų centras.

Prestižine Vinco Kudirkos premija Lietuvos žurnalistų sąjunga šiemet apdovanos dienraščio "Lietuvos žinios" žurnalistę Aldoną Svibutavičiūtę už straipsnių rinkinį knygai "Korupcijos gniaužtuose.

Balandžio 15 d. 16.05 val. Lietuvos radiją pokalbyje “Akis į akį” - filosofijos dr. Arvydas Juozaitis. Kalbina V. Žukas. Kas yra tikrasis A. Juozaitis: Monrealio olimpietis, Persitvarkymo sąjūdžio šviesulys, buvusio kandidato į prezidentus A. Paulausko patikėtinis, premjero A. Brazausko patarėjas, su antiamerikietiška plyta prie Seimo, su savo romanais ir dramomis – artėjant naujiems rinkimams, sulaukus Vėlykų savaitės. “Akis į akį” kartojama ketvirtadienį 20.20 val.

Prieš 14 metų išėjo pirmasis “Šiaurės Atėnų” savaitraščio numeris. Ta proga Jūratė Visockaitė kalbina vieną iš trijų savairaščio įkūrėjų rašytoją Saulių Šaltenį. Kas pirmas ištarė "reikia", kur jūs tada sėdėjot, ką veikėt? Sėdėjau pasinėręs Sąjūdyje ir, kaip dabar atsimenu, ateina dviese, Arvydas Juozaitis ir Saulius Stoma, sako, gerai būtų laikraštį pradėti. Tada straipsnius rašinėjau, na, ir jeigu kviečia mane žmonės, turintys sumanymo užuomazgą – kodėl gi ne.

Antradienį (01.20) 11.05 val. tiesioginėje “Žiemos studijoje” - koks scenarijus laukia mūsų valstybės po prezidento apkaltos? Studijoje - signataras, ambasadorius Vidmantas Povilionis, filosofas Arvydas Juozaitis ir istorikas Valentinas Brandišauskas.

Seime trečiadienį (10.22) prasidėjo konferencija, skirta 15-osioms Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) steigiamojo suvažiavimo metinėms paminėti. Konferenciją, kurioje dalyvauja daug buvusių LPS steigėjų, pasveikinęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas paragino apsvarstyti klausimą dėl Sąjūdžio archyvų. "Vis dar lieka baltų dėmių Sąjūdžio istorijoje. Sąjūdžio archyvai vis dar išbarstyti po asmeninius stalčius, nesurinkti", - sakė jis.

Futbolas yra kalba, kurią supranta visas pasaulis. Neseniai į darnų ir daugiatautį chorą vėl pamėgino įsiterpti ir Lietuva. Tačiau mūsų inteligentai šio svarbaus įvykio net nepastebėjo. Nedovanotinas aplaidumas! Mėgindamas išpirkti Lietuvos inteligentijos kaltę, aš leidausi į piligrimišką kelionę ir apsilankiau eilinėse Lietuvos futbolo čempionato rungtynėse.

“Kultūros namų” laida apie intelektualus ketvirtadienio (04.17) vakarą. Ką jie veikia Lietuvoje - klausė apynaujis laidos vedėjas Leonidas Donskis. Rūstūs intelektualai susiginčijo. Vieni sakė, kad nereikia nieko veikti, kiti - atvirkščiai. Bet pikti buvo kaip širšės, teigė, kad iš jų tarpo kyla hitleriai ir leninai. O paguosdamas Arvydas Šliogeris paaiškino - nėra jų Lietuvoje. Kurie buvo, išmirė.

Štai dar vienas filmas apie tai, kaip pramoginis kinas ieško naujų aukso kasyklų. Indiškas vestuves jau matėme (“Guru”), o graikiškos, nors ir ne tokios įspūdingos, finansiškai buvo dar sėkmingesnės. Manyčiau, šiai pasaulinio kino tendencijai atsirasti kadaise padėjo ir mūsiškių Vytauto Landsbergio, Zigmo Vaišvilos bei Arvydo Juozaičio veikla.

Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) lyderis Vytautas Landsbergis trečiadienį (01.15) paragino "susipratusius žmones" nedalyvauti sausio 25-ąją Mokslų akademijoje rengiamame ilgamečio Lietuvos komunistų partijos vadovo Antano Sniečkaus 100-ųjų gimimo metinių minėjime. "Atraskite Lietuvoje politiką, kurį būtų viešai prakeikus jo motina. Tai Antanas Sniečkus", - teigia trečiadienį paskelbtame savo pareiškime V. Landsbergis.

Socialdemokratų politiką sukritikavęs Ministro Pirmininko patarėjas Arvydas Juozaitis antradienį (01.07) įteikė Algirdui Brazauskui prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų. Vyriausybės vadovo komandą Ministro Pirmininko patarėjas kultūros, švietimo ir mokslo klausimais, žinomas filosofas Arvydas Juozaitis paliko po to, kai pirmadienį “Eltai” patvirtino esąs nusivylęs socialdemokratų politika.

Ministro Pirmininko patarėjas, žinomas filosofas Arvydas Juozaitis teigia esąs nusivylęs socialdemokratų politika ir svarsto galimybę palikti darbą premjero Algirdo Brazausko komandoje. "Matau, kaip socialdemokratai yra įklimpę į neišsprendžiamas problemas, kurių nenori spręsti, taip pat jie yra visiškai atmetę lyderių paieškas. Jeigu tai užsitęs, gali būti, kad po dvejų metų jie bus išvežti su karučiais", - sakė premjero patarėjas kultūros, švietimo ir mokslo klausimais Arvydas Juozaitis.