arūnas armalis

Šią savaitę Kauno klinikose vos 23-erių nepasiskiepijusią gimdyvę pasiglemžė klastinga COVID-19 liga. Po paskutinių šios merginos įrašų socialiniuose tinkluose pasipylė kaltinimai ir kaltų paieškos. Viešai kilusių diskusijų metu pirštu bedama į Sveikatos teisės institutą (STI). Dukros susilaukusi nepasiskiepijusi gimdyvė mirė spalio spalio 27 d. 11 val. ir tai, anot Kauno klinikų atstovų, pirmoji sergančios COVID-19 infekcija gimdyvės netektis Lietuvoje.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo kritikos strėlių Vyriausybei. Jis įtaria, kad vasarą  vakcinavimo tempas galėjo būti sulėtintas tikslingai, bandant neleisti pasiekti prezidento užsibrėžto tikslo paskiepyti 70 proc. žmonių. Ekspertai teigia nematantys jokios logikos būtent tokiam prezidento pareiškimui. „Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai.

Penktadienį vizito Mažeikiuose metu prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo kritikos strėlių sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui dėl pandemijos valdymo, siūlė jam pasitraukti. Iškart po to viešojoje erdvėje pasirodė ne itin palankiai vertinama žinia apie patį prezidentą – kritikavęs ministrą jis lankėsi restorane, kuris skelbėsi, kad priims nepasiskiepijusius. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai vieningi – toks elgesys nepateisinamas.

Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) praėjusią savaitę sukrėtė skandalas. Paviešinta, kad ministerija ruošėsi sumokėti už laidą „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo ministerijos visuomeninis konsultantas. Paaiškėjus situacijai iš einamų pareigų pasitraukė ministro patarėja Aistė Šuksta. Kiek vėliau SAM pateikė visų COVID-19 komunikacijai skirtų viešųjų pirkimų sąrašą. Jame matyti, kad ministerija daugiau nei 50 tūkst. eurų skyrė suvenyrams, skirtiems vakcinacijos viešinimui.

Vakcinacijos nuo COVID-19 statistika rodo, kad rugpjūčio gale krito skiepijimo tempai. Žinomas viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis sako, kad taip nutiko dėl to, kad rugpjūčio viduryje prezidentas, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė pažėrė kritikos Vyriausybės vakcinacijos kampanijai. Vis dėlto duomenų analitikai tokios išvados daryti neskuba.

Praėjusį ketvirtadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius su šalies prezidento Gitano Nausėdos patarėjais aptarė Partnerystės įstatymą. Nors su pačiu prezidentu parlamentarui susitikti nepavyko, tačiau jo teigimu, dialogą su patarėjais užmezgė. Ekspertai prezidento pasirinkimą pačiam nesusitikti su T. V. Raskevičiumi kritikuoja, nes esą laiko, kaip pasikelti reitingus, G. Nausėda atranda.

Komunikacijos ekspertai pabrėžia, kad skiepijimo tempams lėtėjant būtina sustiprinti skiepų viešinimo kampaniją. Dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skiepų kampanija yra neefektyvi, nepritraukia daug žmonių, todėl ją reikia keisti. Tačiau kai kurios savivaldybės, nelaukdamos, kol SAM atkreips dėmesį į ekspertų įžvalgas, pačios pradeda ieško sprendimų – žmones skatins prizais.

 Nepaprastai išpopuliarėjus socialiniams tinklams, reikiamą žmogų žinutėmis juose pasiekti kartais galima greičiau nei el. paštu, pripažįsta LRT.lt pašnekovai. Tęstinių mokymų centro treneris Arūnas Armalis sako, kad „Facebook“ žinutės yra gera alternatyva el. laiškams ir verslo komunikacijoje. Tačiau UAB „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas įžvelgia šio komunikacijos kanalo trūkumų, o el. laiškus laiko verslui labiau tinkamu, solidesniu bendravimo būdu.

10:02 val. Žiniasklaidai pranešus apie policijos patruliams pasipriešinusį girtą vidaus reikalų ministro visuomeninį patarėją Arūną Armalį, ministro patarėja naujienų agentūrai ELTA patvirtino, kad A. Armalis jau nebėra ministro patarėjas. „Arūnas Armalis nėra vidaus reikalų ministro visuomeninis patarėjas. Ministras jo paslaugų atsisakė šių metų kovo 30-ąją. Tokia buvo jo politinė valia, nes, kaip žinote, visuomeninių patarėjų paslaugos neįteisinamos jokiais darbo santykiais.

Metams baigiantis, skolų valdymo bendrovėms darbo šiuo metų laiku netrūksta. Skolų administravimo ir išieškojimo paslaugas teikiančios bendrovės tvirtina, kad klientų aktyvumas šiemet buvo didesnis nei pernai, to paties tikimasi ir kitais metais.

Valstybės saugumo departamento ekonominio saugumo valdybos vadovas Vytautas Pociūnas, 2005- ųjų rudenį netikėtai sužinojęs, kad per kelias dienas turi priduoti darbus ir išvykti dirbti į Baltarusiją, buvo priverstas nutraukti pradėtus tyrimus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai tikėjosi, kad šiemet pajamas elektroniniu būdu deklaruos apie 60 proc. visų deklaracijas pildančių gyventojų, tačiau šis skaičius pasiekė beveik 80 procentų. "Sunku manyti, kad kitais metais pasieksime 90 procentų, tačiau augame sparčiai. 2004 metais elektroninį deklaravimą rinkosi tik 7 proc. deklaravusiųjų pajamas, 2005 metais - ketvirtis, pernai - 60 procentų", - dienraščiui "Lietuvos žinios" sakė VMI atstovas Arūnas Armalis.