Artūras Juodeikis

Kas ketvirtas šalies vairuotojas (28 proc.) nurodo, kad jiems patiems arba jų šeimos nariams per pastaruosius 12 mėnesių bent vieną kartą teko susidurti su situacija, kai stovėjimo aikštelėje ar priparkavus gatvėje buvo apgadintas jų automobilis. Tokius duomenis atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.   10 proc. apklaustųjų teigia automobilio apgadinimus yra patyrę dar dažniau, tai yra 2-3 kartus per metus.

Trečdalis šalies gyventojų (34 proc.) nurodo, kad jie patys arba asmuo iš jų artimos aplinkos yra bent kartą patekę į avarinę situaciją dėl į kelią nelauktai iššokusio žvėries, atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas. Daugiausia į šias situacijas rizikuoja patekti rajonų centrų ar kaimo vietovių gyventojai, rodo tyrimas.

Šių metų sausio mėnuo vairuotojams pažėrė nemalonių staigmenų – nuo didelės neigiamos temperatūros, dėl kurios nesivedė lauke laikomi automobiliai, iki smarkaus atodrėkio, kurį lydi prastėjanti kelių dangos kokybė. Draudikai atkreipia dėmesį, kad pastarąją savaitę dėl besilaikančio atlydžio pastebimai išaugo duobių ir įgriuvų keliuose sukeltų žalų skaičius, rašoma pranešime spaudai.

ki didžiųjų metų švenčių likus nepilnai savaitei gyventojai skuba pirkti dovanas ir ruoštis šventėms − prekybos centruose šurmuliuoja pirkėjų minios, o stovėjimo aikštelėse vairuotojus pasitinka spūstys, taigi didėja ir transporto priemonių susidūrimų tikimybė. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad įvairiose stovėjimo aikštelėse, įskaitant prekybos centrus, apgadintų automobilių nuostoliai šiemet jau viršijo 8,6 mln. eurų sumą.

Vairavimo sąlygoms šalies keliuose ir gatvėse prastėjant, draudikai įspėja apie sukčiavimus keliuose, kai apgaule inicijuoti fiktyvų eismo įvykį dar paprasčiau dėl nepalankių oro sąlygų. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad per devynis šių metų mėnesius bendra neteisėtų bandymų išgauti išmokas suma jau viršijo 2,3 mln. eurų. Ekspertai pažymi, kad sukčiavimo keliuose apimtys kasmet auga.

Vis anksčiau temstant, yra tokių, kurie stengiasi išnaudoti šį tamsųjį laikotarpį – tai vagišiai. Vienos iš sparčiausiai augančių nuostolių sumų šiemet jau yra dėl automobilių dalių vagysčių, nors pagrindiniai nuostoliai paprastai būna būtent vėlesnį rudenį. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad šiemet per pirmus aštuonis mėnesius vidutinė nuostolio suma yra 33 proc. didesnės, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. Ekspertai ragina vairuotojus išlikti budriais.

Sukčių, norinčių pasipelnyti, sutinkama įvairiose gyvenimo situacijose – tiek telefoninių sukčių, tiek siunčiančių melagingas naujienas elektroniniais laiškais. Visgi pasitaiko ir sukčių keliuose, o šiemet jų skaičius itin sparčiai auga. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad šiemet per pirmus devynis mėnesius sukčiavimų keliuose yra 58 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Bendrovės ekspertas prognozuoja, kad sunkmečiu, iki metų galo, tokių sukčiavimo atvejų tik daugės.

Kiekvienai žiemai baigiantis ima sekti vairuotojų kantrybė. Nutirpus sniegui keliuose atsiveria per žiemą susiformavusios duobės, tad vairuotojai bent kurį laiką yra priversti važiuoti kur kas atsargiau. Draudimo bendrovės pastebi, kad šie metai yra ypatingi. Kai kur sulaukta net dvigubai daugiau skundų nei ankstesniais metais, o nuostoliams atlyginti skirtos sumos yra daugiau nei tris kartus didesnės. Įlėkti į duobę menkas malonumas.

Vos nutirpus sniegui vairuotojus keliuose pasitiko siurprizas – atsivėrė tūkstančiai naujų duobių. Kai kas šiemet jau spėjo ne tik prakirsti padangas ar sulankstyti ratus, bet ir stipriau apgadinti automobilius. Dalis vairuotojų jau atakuoja draudėjus, o kelininkai tikina kelių remonto darbus pradėję dar paskutinėmis praėjusių metų dienomis.

Sukčių kasdienybėje galima sutikti įvairių, tačiau draudikai dažniausiai fiksuoja tuos, kurie neteisėtai bando gauti išmokas nutikus nelaimei kelyje. Net mažiausias eismo įvykis sukelia pakankamai daug streso, o dar daugiau jo gali kilti sužinojus, kad tapote sukčių plano dalimi, rašoma pranešime spaudai.

Vasaros sezonu gyventojai automobiliais keliauja tolimesnius maršrutus, o draudikai pastebi, kad daugėja techninės pagalbos iškvietimų. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, lyginant su 2020 m. vasara, iškvietimų skaičius padidėjo beveik 30 proc. Visgi duomenys rodo, jog žmonės vis dar nepasinaudoja dalimi papildomų paslaugų, kurias įsigyja. Išsikrovę akumuliatoriai ir sumaišytas kuras Techninė pagalba paprastai kviečiama tuomet, kai transporto priemone nebegalima važiuoti.

Beveik pusė apklaustų vairuotojų pripažino, kad jų dėmesį vairuojant labiausiai blaško priežastys, su kuriomis sėdint už automobilio vairo jie net neturėtų susidurti – mobilieji telefonai, įprotis vairuojant valgyti, gerti ar rūkyti, parodė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. „Žmogus vienu metu dėmesį sukoncentruoti gali į ribotą skaičių objektų, todėl bet kokia pašalinė veikla sėdint prie automobilio vairo gali būti pavojinga.

Lankydami artimųjų kapus dauguma Lietuvos gyventojų paprastai nuvažiuoja iki 50 km. Dažniausiai tokį atstumą įveikia rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Tačiau nemažai nuvažiuoja ir per 100 ar 200 km. Draudikai įspėja vairuotojus dėl galimų pavojų kelyje. Didmiesčių gyventojams paprastai tenka išsiruošti į dvigubai ilgesnę kelionę – penktadalis apklaustųjų per Vėlines nuvažiuoja nuo 50 iki 100 km. Vienas iš keturių apklaustųjų per Vėlines sukaria nuo 100 iki 200 km, 6 proc.

Pirmąjį šių metų pusmetį pavogtų kasko apdraustų automobilių skaičius, lyginant su pernai, išaugo kone pusantro karto, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Vagiami vis naujesni ir prabangesni automobiliai, tiesa, daugėja ir sukčiavimų atvejų, kuomet vagystės suklastojamos siekiant pasipelnyti iš draudimo bendrovės. „Pastaruosius kelerius metus automobilių vagysčių skaičiai Lietuvoje mažėjo, o per visus praėjusius metus Lietuvos policijos įstaigos užfiksavo 691 automobilio vagystę. Tai – 22 proc.

Automobilių vagys Lietuvoje tampa vis išrankesni. Draudikų ir policijos duomenimis, transporto priemonių vagysčių šalyje mažėja, mat ilgapirščiai vis labiau taikosi į naujesnių automobilių brangesnes detales. Kokios mašinų dalys vagiamos dažniausiai ir kokiu klaidingu stereotipu vadovaujasi automobilių savininkai? Vairai, multimedijos, valdymo pultai – pagrindiniai ilgapirščių taikiniai. Policijos duomenimis, pačių automobilių vagysčių šiemet mažiau nei pernai.

Keturios vagystės iš apdraustų automobilių per dieną – tokiu tempu šį sausį darbavosi automobilių detalių vagys Lietuvoje. Kaip rašoma išplatintae pranešime, „Lietuvos draudimas“ fiksuoja, kad pirmąjį šių metų mėnesį nuo vagių nukentėjo du kartus daugiau automobilių savininkų negu tuo pačiu metu pernai.

Pagrindinis automobilių vagysčių objektas Lietuvoje – detalės, pastebi didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertai. Vagiami senesni automobiliai ardymui, o nuo naujesnių plėšiamos išorinės detalės. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys rodo, kad dėl detalių vagystės automobilių savininkų patirta vidutinė žala pastaraisiais mėnesiais labai sparčiai auga.

Klaipėda po potvynio - gerokai pasikeitusi. Po liūties Klaipėdoje bendrovė „Lietuvos draudimas“ yra sulaukusi beveik pusšimčio pranešimų apie žalą savo klientų turtui ir automobiliams, prognozuojama, kad šios liūties pasekmes pajus ne mažiau kaip 100 apsidraudusių bendrovės klientų, o nuostoliai sieks 70 tūkstančių eurų, rašoma išplatintame pranešime.

Per pirmuosius 5 šių metų mėnesius į kelią išbėgę gyvūnai sukėlė bent 370 avarijų ir padarė daugiau nei 1,2 mln. litų nuostolių, skelbia didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas”. Lietuvos kelių policijos duomenimis, šalies keliuose įregistruoti 5 susidūrimo su gyvūnais atvejai, kuriuose nukentėjo ir žmonės. „Kiekvienais metais užfiksuojame apie 1000 mūsų klientų susidūrimų su gyvūnais kelyje. Manome, kad realiai kasmet įvyksta ne mažiau nei 3 tūkst.

Penktadienis Lietuvos keliuose tampa vis pavojingesne diena vairuotojams. Pernai paskutinę savaitės darbo dieną įvyko 2539 eismo įvykiai – tai yra 5 proc. daugiau nei 2011 metais. Avarijų itin padaugėjo pavasario laikotarpiu ir birželio mėnesį, rodo „Lietuvos draudimo“ statistika. „Jau kelerius metus matome, kad penktadieniais įvyksta maždaug 20 proc. daugiau avarijų nei kitomis darbo dienomis. Didžioji dalis eismo įvykių tądien įvyksta popiet, tarp 12-18 valandos.

„Lietuvos draudimo“ Žalų skambučių centras praneša, kad pirmadienio rytą 30 proc. išaugo klientų srautas, informuojančių apie savaitgalį dėl žiemiškų orų patirtus nuostolius. Bene pirmą kartą šį žiemos sezoną gauta apie 100 pranešimų apie dėl sniego slėgio sulaužytus pastatų stogus. Taip pat klientai informuoja apie patirtas nelaimes keliuose. „Bene pirmą kartą šią į pavasarį išsitęsusią žiemą fiksuojame nuostolius dėl sniego slėgio.

„Lietuvos draudimo“ Žalų centras per tris šių metų žiemos mėnesius sulaukė beveik 2 tūkstančių skambučių iš vairuotojų, kuriems kelyje prireikė pagalbos. Dažniausia gedimo kelyje priežastis - elektros sistemos gedimai, o jų priežastimi galėjo tapti ir važinėjimas netvarkingais automobiliais, ir laiku neskiriamas dėmesys profilaktinei automobilio patikrai.

Besibaigianti žiema žada naują išbandymą automobilių vairuotojams: šią savaitę jau prasidėjo pavasarinis duobių gatvėse sezonas. Didžiausia šalies draudikė „Lietuvos draudimas“ informuoja, kad jau sulaukė daugiau nei pusšimčio klientų pranešimų apie žalas, įvažiavus į duobes keliuose. Jų nuostoliams atlyginti prireiks 100 tūkstančių litų. Šiemet duobių sezonas prasidėjo vasario viduryje, šiek tiek atšilus orams.

Šiandien vidurdienį keturiuose šalies miestuose ir internete visi norintieji dalyvavo trečiajame Nacionaliniame kelių eismo taisyklių egzamine – iš viso jėgas išbandė per 2 000 dalyvių. Ši didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ rengiama saugaus eismo propagavimo iniciatyva skirta pasitikrinti, kaip gerai dalyviai žino kelių eismo taisyklių teoriją, ir ugdyti drausmingų kelių eismo dalyvių kartą per pozityvų pavyzdį.