artimiesiems rytams

Izraelio ministras pirmininkas Bejaminas Netanyahu antradienį davė itin kontroversišką pažadą aneksuoti okupuotame Vakarų Krante esantį Jordano slėnį, jei bus perrinktas per rugsėjo 17 dieną vyksiančius visuotinius rinkimus. „Yra viena vietovė, kur iš karto po rinkimų galime pradėti taikyti Izraelio suverenitetą“, – kalbėdamas per televiziją pabrėžė B. Netanyahu. „Jei iš jūsų, Izraelio piliečių, gausiu tam aiškų mandatą.

 Prancūzija pirmadienį perspėjo, kad jeigu Sirijoje nebus pasiektas taikos susitarimas, Artimiesiems Rytams gresia „amžinas karas“. Sirijos prezidento „Basharo al Assado ir jį remiančiųjų pareiga yra rasti politinį sprendimą“, sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas  žurnalistams Jungtinėse Tautose. „Jeigu to nebus, mes rizikuojame prieiti iki tam tikro amžino karo rajone“, – pridūrė jis.

Prekyba ginkluote nuolat auga nuo 2004-ųjų, o 2012-2016 laikotarpiu pasiekė aukščiausią tašką pagal pardavimus nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Beveik trečdalį ginklų pasaulyje importuoja Sirijos, Jemeno ir Libijos karų įaudrinti Artimieji Rytai. Ekspertų teigimu, atsakomybės nebuvimas lemia tai, kad dalis ginkluotės net ir iš Vakarų valstybių patenka žmogaus teises pažeidžiantiems režimams bei karštųjų taškų smogikams į rankas.

Kai Turkijos kariai, neva persekiojantys džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojus, ketvirtadienį apšaudė Jungtinių Valstijų palaikomus kurdų kovotojus Sirijoje, analitikai perspėjo, kad Ankaros aljansui su Vakarų šalimis iškilo pavojus. JAV viceprezidentas Joe Bidenas šią savaitę mėgino pagerinti santykius su Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybe, bet konfliktas Sirijoje verčia Vašingtoną atsargiai planuoti savo žingsnius.

JAV prezidentas Barakas Obama antradienį susitiks su Izraelio ir Palestinos lyderiais bei bandys atnaujinti taikos derybas, praneša „BBC“. Planuojama, jog prieš trišalį susitikimą B.Obama atskirai kalbėsis tiek su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu, tiek su Palestinos prezidentu Machmudu Abbasu. Iki šiol bandymai atnaujinti taikos procesą buvo blokuojami dėl Izraelio gyvenviečių statybos Vakarų Krante.

JAV pasiuntinys Artimiesiems Rytams George Mitchell bei Izraelio Ministras Pirmininkas Benjamin Netanyahu teigė, kad diskusijose apie regiono taikos atgaivinimą padaryta „didelė pažanga“, praneša BBC. Tačiau susitikime nebuvo užsiminta apie Izraelio nelegalių statybų sustabdymą – pagrindinį JAV reikalavimą Izraeliui. G. Mitchell yra vienas iš nedaugelio pagrindinių JAV pareigūnų regione, spaudžiančių Izraelį siekti taikos Artimuosiuose Rytuose.

Kinija pradėjo transliuoti televizijos kanalą arabų kalba, praneša „BBC“. Šiuo žingsniu bus siekiama atskleisti Artimiesiems Rytams ir Šiaurės Afrikai „tikrąją“ Kiniją. Naujasis kanalas rodys informacinio, kultūrinio ir pramoginio turinio laidas. Pekino teigimu, pasaulinė žiniasklaida dažnai skleidžia „iškreiptą įspūdį“ apie šalį. Kinijos nacionalinis transliuotojas „CCTV“ (China Central Television – balsas.lt) jau turi kanalus anglų, prancūzų, ispanų ir kinų kalbomis.

Izraelio prezidentas Shimonas Peresas (Šimonas Peresas) naujajam šalies premjerui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahu) trečiadienį sakė, jog pasaulis remia palestiniečių siekį įkurti savo valstybę. Naujasis dešiniųjų premjeras Palestinos valstybės tikslo nepatvirtino, bet prezidentas jam sakė: "Vyriausybė, kuriai vadovaujate, privalo dėti didžiausias pastangas, kad stumtų taikos procesą į priekį visais frontais". Sh.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hilary Clinton sekmadienį išvyksta į kelionę po Artimųjų Rytų ir Europos šalis. Kovo 1-7 dienomis ji aplankys Egiptą, Izraelį, Palestinos autonomiją, Belgiją, Šveicariją ir Turkiją. Kovo 2 d. H. Clinton Egipto Šarm el Šeicho mieste dalyvaus tarptautinėje donorų konferencijoje, skirtoje Gazos sektoriaus atkūrimo problemoms. Tą pačią dieną JAV valstybės sekretorė ketina susitikti su Egipto vadovais.

Ekonominiu ir finansiniu sunkmečiu ypač svarbi informacijos sklaida apie sėkmingus sprendimus, kaip realiai atgaivinti pasaulio ekonomiką. Tai susitikimuose su užsienio bendrovių vadovais pabrėžė Šveicarijos kalnų kurorte Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume viešintis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, pranešė Prezidento spaudos tarnyba.

RUSIJOS SULAIKYMO STRATEGIJA Projektas Lietuvos politinių partijų susitarimui RUSIJOS ĮTAKOS LIETUVOJE MAŽINIMO PLANAS 2007 m. gegužės 9 d. Įžanga Rusijos kaimynystė per kelis pastaruosius amžius buvo, yra ir ateityje išliks didžiausias iššūkis Lietuvos valstybei. Rusijos siekių  pobūdis bėgant laikui gali keistis   - nuo “teritorijos okupacijos” link valdžios ar protų “okupacijos”, tačiau nematyti Rusijos keliamų pavojų būtų tiesiog lengvabūdiška.

Per Izraelio kariuomenės reidus grupuotės „Chamas“ kontroliuojamame Gazos ruože žuvo 14 palestiniečių, tarp jų ir mažiausiai 10 įtariamų kovotojai, praneša BBC.Tarp žuvusiųjų – ir vienas snaiperio paleistos kulkos nukautas fermos darbuotojas iš Pietų Amerikos. Aukų neišvengta, kai Izraelio tankai įvažiavo į rytinius Gazos priemiesčius ir tarp Izraelio kareivių bei palestiniečių sukilėlių prasidėjo susišaudymai. Žuvo ir vieno „Chamas“ lyderių Gazos ruože Mahmoudo Zahharo sūnus.

Nauja darbotvarkė Lietuvai (projektas) RUSIJOS SULAIKYMO STRATEGIJA RUSIJOS ĮTAKOS LIETUVOJE MAŽINIMO PLANAS 2007 m. gegužės 9 d. Įžanga Rusijos kaimynystė per kelis pastaruosius amžius buvo, yra ir ateityje išliks didžiausias iššūkis Lietuvos valstybei. Rusijos siekių  pobūdis bėgant laikui gali keistis   - nuo “teritorijos okupacijos” link valdžios ar protų “okupacijos”, tačiau nematyti Rusijos keliamų pavojų būtų tiesiog lengvabūdiška.

Popiežius Benediktas XVI penktadienį susitiko su Airijos prezidente Mary McAleese (Meri Makalis) ir aptarė su ja Europos ateitį bei taikos procesą Šiaurės Airijoje, pranešė Vatikanas. Airijos ir Didžiosios Britanijos vyriausybės yra davusios Šiaurės Airijos partijoms laiko iki kovo 26 dienos susitarti dėl valdžios pasidalijimo, arba ši provincija liks britų valdoma neapibrėžtą laiką.

Irako premjeras Nuri al Maliki (Nuris Malikis) pirmadienį interviu televizijai tvirtino, kad žudymas dėl tarpkonfesinės nesantaikos jo šalyje liovėsi ir kad dėl tolesnių kasdienių smurto apraiškų kalta "al Qaeda". "Pasakyčiau, kad žudymas (dėl) tarpkonfesinės (nesantaikos) liovėsi", - sakė N.al Maliki, kurio interviu turi būti transliuojamas pirmadienį, JAV vadovaujamos invazijos į Iraką ketvirtųjų metinių išvakarėse.

Maskva pasisako už visišką palestiniečių teritorijų blokados atšaukimą ir tikisi atitinkamų Artimųjų Rytų taikos ketverto sprendimų, - pareiškė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Saltanovas."Rusija visada buvo prieš blokadą, ir mes tikimės, kad taikos ketvertas įsiklausys į mūsų nuomonę", - pareiškė interviu Rusijos prezidento specialusis atstovas Artimiesiems Rytams vasario 2 dieną numatyto tarptautinių tarpininkų susitikimo Vašingtone išvakarėse.

Michaelas Mandelbaumas yra Johno Hopkinso universiteto Amerikos užsienio politikos profesorius ir knygos „Galijoto pateisinimas: kaip Amerika atlieka pasaulio valdymo vaidmenį XXI amžiuje“ autorius. Pagal šią knygą buvo parengtas šis „Foreign Policy“ straipsnis. Pasaulis skundžiasi, kad Amerikos dominavimas yra beatodairiškas, arogantiškas ir nejautrus. Tačiau nesitikėkite, kad pasaulis ką nors dėl to darytų.

Ketvirtadienį vyksiančios išrinktojo JAV prezidento George’o Walkerio Busho inauguracijos dalyvių ir svečių saugumą užtikrins daugiau įvairių spec. tarnybų agentų ir kariškių, nei turime šauktinių Lietuvos kariuomenėje. Ceremoniją pristatinės ir aprašinės daugiau žurnalistų, nei jų surinktume visose trijose Baltijos šalyse. Iškilmėms ir pobūviams bus išleista daugiau nei 100 milijonų litų.

JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Paulas Wolfowitzas (Polas Vulfovicas) sekmadienį atvyko vizito į Iraką. Amerikos atstovas į Bagdadą atskrido specialiu reisu iš Vokietijos, kur inspektavo JAV karinį kontingentą. Vos atvykęs į Irako sostinę, P.Wolfowitzas pirmiausia padėkojo koalicijos pajėgoms už "svarbų darbą, garantuojant saugumą". Jis taip pat atkreipė ypatingą dėmesį į Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) nuvertimo faktą, pabrėždamas šio įvykio reikšmę Artimiesiems Rytams.

JAV prezidentas George’as W. Bushas (Džordžas V. Bušas), antradienį (09.23) kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos sesijoje, pareiškė, jog palestiniečių vadovybė su Yasseru Arafatu (Jasiru Arafatu) priešakyje "kursto seną neapykantą", siekdama išsilaikyti valdžioje. "Palestiniečių reikalui kenkia vadovai, kurie kabinasi valdžios, kurstydami seną neapykantą ir griaudami gerą kitų darbą", - Niujorke kreipdamasis į 191 pasaulio valstybės atstovus pasakė G. W. Bushas.

Irano branduolinė programa kelia grėsmę viso pasaulio saugumui, pirmadienį (07.21) susitikime su Europos Sąjungos (ES) ministrais pareiškė Izraelio užsienio reikalų ministerijos vadovas Silvanas Shalomas (Silvanas Šalomas). "Aš jiems pasakiau, kad Iranas kelia grėsmę ne tik regiono, bet ir viso pasaulio stabilumui", - sakė S. Shalomas po susitikimo su 15-os ES valstybių narių užsienio reikalų ministrais.

“Laisvosios Europos” žurnalisto Andriaus Kunčino parengtoje antradienio (06.24) spaudos apžvalgoje skaitykite apie išjungtą televizijos stotį TVS, šiandien prasidedančią Putino viešnagę Didžiojoje Britanijoje, moterų teises Lenkijoje ir homoseksualų - Šiaurės Amerikoje. Džošua Rozenbergas, britų dienraščio “Telegraph” teisės klausimų redaktorius, rašo apie 1998-aisiais iš Lietuvos emigravusią Alos ir Vladimiro Anufrijevų trivaikę šeimą su Alos motina Matriona Kuzjeva, kuri jau mirusi.

Šiandien Vakarų laikraščių dėmesio centre - vėl įsiliepsnojęs smurtas Artimuosiuose Rytuose. Ketvirtadienio (06.12) užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga. Vos tik paskelbus naująją Artimųjų Rytų taikos iniciatyvą, jau buvo aišku, kad ją lydės jos priešininkų smurto išpuoliai, - rašo “New York Times” ir tęsia: mažiau aišku buvo tai, ar tie, kurie taikos gairių planą palaikė, turės politinės drąsos atsilaikyti prieš smurto išpuolius.

JAV sprendimas įrodinėjant karo būtinybę labiausiai pabrėžti Irako masinio naikinimo ginklų keliamą grėsmę buvo priimtas dėl "biurokratinių" priežasčių, sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Paulas Wolfowitzas (Polas Vulfovicas), kurio komentarai buvo paskelbti trečiadienį.

Jungtinės Valstijos norėtų, kad Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimo žlugimas Irake taptų paskata pokyčiams Artimuosiuose Rytuose, tačiau šis tikslas gali sukelti rimtų rūpesčių kai kurioms šalims. JAV strategų manymu, režimo žlugimas Bagdade atveria kelią naujiesiems Artimiesiems Rytams - labiau demokratiškiems, socialiai šiuolaikiškesniems ir be teroristų. Kartu tai leistų išplėsti JAV interesus ir užtikrinti Izraelio saugumą.

“Laisvosios Europos” radijo žurnalisto Virgio Valentinavičiaus parengtoje užsienio laikraščių apžvalgoje skaitykite: Balsavimas dėl Irako – ar dėl Amerikos žabojimo? – amerikiečių, prancūzų, vokiečių ir rusų požiūriai nesuartėja. Dienraščio International Herald tribune apžvalginkas Viljamas Fafas rašo, jog artėjantis Irako karas bus istorinė takoskyra.

“Laisvosios Europos” žurnalistas Andrius Kunčina apžvelgia antradienio (03.04) Vakarų šalių dienraščius, kurie komentuoja Turkijos parlamento sprendimą neįsileisti amerikiečių karių galimam Irako puolimui, “Al Qaeda” vadeivos areštą ir Lenkijos vyriausybės krizę. Britų dienraštyje “Independent” Merė Dejevski tvirtina, kad, atmesdama Amerikos prašymą įsileisti karius, Ankara davė Europai demokratijos pamoką.

“Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Aušra Jūraitė apžvelgia vasario 17 dienos užsienio laikraščius. Iš Amerikos ir Europos spaudos pirmųjų puslapių nesitraukia Irako krizės klausimai. Apžvalgininkai aptaria nesibaigiančią Amerikos ir jos Vakarų sąjungininkių nesantaiką dėl Irako, daug dėmesio skiriama savaitgalį visame pasaulyje vykusioms antikarinėms demonstracijoms.

Artimiesiems Rytams laukiant karinės operacijos, šalia Irako įsikūrusiame Kuveite pradėjo žaibiškai augti žemės ir nekilnojamojo turto kainos. Kaip rašo "The Washington Post", vietos nekilnojamojo turto agentai teigia, jog dar prieš metus vidutinė žemės prie sienos su Iraku kaina sudarė apie 88 JAV centus už kvadratinį jardą, o šiomis dienomis ji jau siekia 2,45 JAV dolerio. Artimiausiu metu, anot ekspertų, kaina turėtų pašokti iki 3,5 JAV dolerio už kvadratinį jardą.