artimieji rytai

Aklavietėje jau seniai esantis Izraelio ir palestiniečių klausimas yra uždelsto veikimo bomba. Jis ypač aktualus Izraeliui šiuo metu, kai arabų pasaulyje vyksta revoliucijos ir neaišku, kas ateis į valdžią po rinkimų, sakykim Egipte. Palestiniečių teritorijose kol kas ramu, bet ta ramybė yra tik tariama. Gaza valdančio Hamaso ir Vakarų Krantą kontroliuojančios Fatah susitaikymas yra blogas ženklas Izraeliui.

Jemeno opozicija pirmadienį susirėmė su prezidento Ali Abdullah Saleh pajėgomis, kai prezidentas, tarpininkaujant Persijos įlankos šalims, atsisakė pasirašyti valdžios perdavimo susitarimą. Susirėmimai sostinėje prasidėjo po to, kai žlugo viltys įveikti jau tris mėnesius trunkančią krizę šalyje. Protestuotojai ir toliau reikalauja prezidento A. A. Saleho, kuris šalį valdo jau 33 metus, atsistatydinimo. "Valdžios pajėgos susirėmė su protestuotojais, buvo šaudoma", – teigė liudininkai.

Suirutė Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje privertė atkreipti dėmesį į politinės įtampos ir įsikišimo pasekmes. Ypač aktualios šiame kontekste pasidarė energijos importo kainos ir jos prieinamumas. Vartotojai bijo dujų kainų šuolių, o energetinis saugumas užima svarbią vietą daugelio Vakarų vyriausybių politikos darbotvarkėse. Tai nėra naujas fenomenas. Jau nuo 1960 m. Europa mėgino sukurti savo energijos atsargas.

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje dvi temos – poslinkiai Artimuosiuose Rytuose ir finansinė korupcija Amerikoje. Jeigu taikos nebuvimas tarp izraeliečių ir palestiniečių vis dar yra bene sunkiausia problema Artimuosiuose Rytuose, tai Amerikoje, be daugelio kitų rūpesčių, skausmingai tebeieškoma teisybės ir kaltųjų dėl 2008 metų finansų krizės.

Sirijos opozicija kvietė trečiadienį surengti protestą, tačiau jos kvietimas buvo ignoruojamas, praneša "RIA Novosti". Sirijos opozicija kvietė surengti protestą dėl to, kad valdžia paneigė pranešimus, esą ji atsakinga už protestuotojų prieš vyriausybę laidojimus masinėse kapavietėse. "Trečiadienis bus atpildo diena, kai revoliucionieriai įvykdys bausmę esamai santvarkai", - savo tinklalapyje skelbė Sirijos revoliucijos opozicijos grupuotė. Tačiau šie raginimai nebuvo išgirsti.

Europos gerovės sode įsiplieskė chaosas. Ir visą šį chaosą jau tapo įprasta vadinti arabų pavasariu. Taip, iš tiesų – tai tikriausiai arabų pavasaris, tačiau įvykiai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose vakariečius ekspertus užklupo, kaip žiema ir sniegas kasmet netikėtai užklumpa Lietuvos savivaldybes.

Antradienį JAV sekretorės pavaduotojas Jamesas Steinbergas reikalavo Bahreino lyderių pradėti derybas su opozicija ir akcentavo "pagarbos visuotinėms žmogaus teisėms svarbą". JAV sekretorės pavaduotojas ir JAV nacionalinio saugumo tarybos vyresnysis pareigūnas Bahreine susitiko su Jeffrey Feltman – Artimųjų Rytų departamento vadovu. "Dž.

Sirijos kariškiai, dislokuoti Banijyje - viename iš antivyriausybinių manifestacijų židinių šalies šiaurės vakaruose, antradienį paleido 300 protesto akcijų dalyvių, sulaikytų pastarąją savaitę. Tai pranešė viena Sirijos žmogaus teisių gynimo organizacija. Jos duomenimis, miesto kalėjime dar liko apie 200 žmonių, tarp jų - antivyriausybinio judėjimo lyderiai. Pasak žmogaus teisių gynėjų, vandens ir energijos tiekimas Banijyje jau atnaujintas, nors tankai tebėra centrinėse miesto gatvėse.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per oficialų vizitą Bagdade antradienį teigė, kad šalis pasirengusi didinti karinį techninį bendradarbiavimą su Iraku, praneša „RIA Novosti“. „Esame pasiruošę plėtoti bendradarbiavimą kitose sferose, įskaitant ir karinę techninę (sferą)“, – teigė S. Lavrovas per spaudos konferenciją Bagdade.

Nepaisant Sirijos saugumo pajėgų išplitimo, keliuose Sirijos miestuose prasidėjo protestai, per kuriuos žuvo šeši žmonės – penki Homso mieste ir vienas Hamoje, praneša BBC.Tūkstančiai protestuotojų susirėmė su Sirijos saugumo pajėgomis prie mečetės Damasko miesto centre po penktadienio pamaldų. Manoma, kad daugiau nei 500 žmonių žuvo per pastarąsias septynias savaites, stengiantis kariams numalšinti protestus. Mažiausiai 2 tūkst. 500 protestuotojų buvo suimti.

Sujudimas Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose, žemės drebėjimai ir branduolinė krizė Japonijoje, nesibaigiančios kalbos apie euro zonos skolas neturėtų mesti iššūkio pasaulio ekonomikos augimui. Baigėsi pasaulinė krizė – prasidėjo vietinės. Prasidėjus politiniams neramumams Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose sparčiai pradėjo augti naftos kaina.

Ketvirtadienį atsistatydino Kuveito vyriausybė, skelbia šalies naujienų agentūra KUNA. Sprendimą trauktis ministrų kabinetas priėmė po to, kai buvo pateiktas parlamento prašymas apklausti tris ministrus. Vyriausybės atsistatydinimą dar turi patvirtinti šalies vadovas - emyras Sabachas al Sabachas.

Pastaraisiais mėnesiais vykstantys neramumai Artimuosiuose Rytuose parodo, kad šiandieninio pasaulio galingieji kaip išmanydami mėgina išlaikyti savo įtaką politiniame pasaulio žemėlapyje. Tai kova ne dėl demokratijos, kaip buvo deklaruojama gruodžio mėnesį mėginant nuversti Baltarusijos lyderį ir vienintelį, anot spaudos, Europoje likusį diktatorių A. Lukašenką, bet dėl energetikos ir iš jos gaunamų turtų. Panaši situacija šiuo metu klostosi ir Libijoje.

JAV rekomenduoja savo piliečiams nevykti į Artimuosiuose Rytuose įsikūrusią Jemeno valstybę, skelbia BBC. Teigiama, kad šioje šalyje dėl vykstančių neramumų nėra visiškai saugu, todėl amerikiečiai neturėtų rinktis Jemeno. Balsas.lt primena, kad Jemene vyksta daugiatūkstantiniai protestai prieš valdžią.

Kinijos valdžia įspėjo gyventojus, kad bet kokia grėsmė Komunistų partijos stabilumui gali sukelti „didžiulę nelaimę“. Kinijos valdžia šeštadienį šalies gyventojams liepė nepaisyti raginimų rengti panašius į Artimuosiuose Rytuose vykstančius protestus, įspėdama, kad bet kokia grėsmė Komunistų partijos pasiektam stabilumui šalyje gali sukelti „didžiulę nelaimę“. Tai buvo atviriausias viešas Kinijos valdžios perspėjimas ignoruoti raginimus sukilti, įkvėptus įvykių demokratijos siekiančiose Art...

Auksas ketvirtadienį pabrango, pirmiausia dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose ir investuotojų susirūpinimo dėl infliacijos. Aukso kaina dienos prekyboje ūgtelėjo nuo 1 tūkst. 411,52 JAV dolerio trečiadienį iki 1 tūkst. 415,10 JAV dolerio už unciją ketvirtadienį. Balandžio pristatymo termino ateities sandorių JAV aukso kaina Niujorke padidėjo 1,80 JAV dolerio iki 1 tūkst. 415,80 JAV dolerio už unciją.

Kataro automobilių salone „Volkswagen" pristatė įdomų ambicingą automobilį. Tai civilinė „Dakaro“ maratone dalyvavusio visureigio versija „Volkswagen Race Touareg 3 Qatar Concept“. Automobilis parodoje pristatomas kaip koncepcinis, tačiau vokiečiai žada pagaminti nedidelę seriją tokių lenktyninių visureigių. Išoriškai „Volkswagen Race Touareg 3 Qatar Concept“ nuo lenktyninio skiriasi nežymiai – vokiečiai tik adaptavo automobilio kėbulą bendrojo naudojimo keliams.

Izraelis kurį laiką priėmė gana specifinius lankytojus. Olandų populistas Geertas Wildersas yra mėgėjas jį palaikančiai auditorijai teigti, kad Izraelis yra Vakarų karo prieš islamą fronto priekyje.

1792 metais Jungtinių Amerikos valstijų Konstitucijos pataisa reglamentuotos lobizmo galimybės tebuvo siekis įtvirtinti demokratinius principus. Tačiau šiuo metu būtent įsigalėjęs lobizmas kiša koją savarankiškai JAV politikai. Bene labiausiai ir akivaizdžiausiai – žydų lobizmo organizacija AIPAC, kuri neretai pavadinama 51-ąja respublikos valstija. 58 metus gyvuojanti žydų interesų gynėja laikoma viena iš kelių įtakingiausių lobistinių organizacijų Vašingtone.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos artimiausiu metu rengiasi pradėti du karus Artimuosiuose Rytuose, siekdamos daryti spaudimą Iranui. Tai Irano vadovas pareiškė valstybinei šalies televizijai. Tiesa, jis nekonkretizavo jokios detalesnės informacijos, neužsiminė apie šaltinius ir konkrečias valstybes. Mahmoudas Ahmadinejadas neužsiminė, ar viena iš tokių valstybių būtų pats Iranas.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrė Ketrin Ešton vakar pradėjo savo tris dienas truksiantį vizitą po Artimuosius Rytus. Pirmiausia ji atvyko į Ramalą Vakarų krante, kur susitiko su Palestinos ministru pirmininku Salamu Fajadu, o vėliau vyks į Izraelį ir Gazos ruožą. Susitikimo metu K.Ešton reikalavo atverti Gazos ruožo sienos perėjimo postus „abiem kryptimis“ ir taip palengvinti palestiniečių gyvenimą.