arbūzai

Ieškantys galimybių Mindaugines paminėti linksmiau ir šventiniam savaitgaliui apsipirkti reikšmingai pigiau turi dar daugiau priežasčių užsukti į lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves. Nuo šio ketvirtadienio iki sekmadienio visose „Maximose“ taikomi specialūs savaitgalio laimingų kainų pasiūlymai – nuo grilio prekių, šakočių ar šaltibarščių kefyro iki arbūzų vos už 0,59 eurus.

Dėl didžiausio derliaus vasaros mėnesiais arbūzai dažnai siejami su iškylomis gamtoje bei gardžiais, vasariškais desertais, kurie maloniai atgaivina karštą dieną. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad arbūzuose yra vitaminų A ir C, antioksidantų, be to, puikiai papildo organizmą skysčiais, mat apie 92 % šio vaisiaus sudaro vanduo.

Sangrūdoje gyvenantis 66 metų Benas Markevičius jau beveik 12 metų užsiima arbūzų auginimu ir yra gerai žinomas dėl savo neįprasto metodo – arbūzus augina iš sėklų, o ne daigų. Nors šis požiūris reikalauja mažiau darbo, jis netrukdo Benui kasmet išauginti įspūdingo dydžio arbūzus, siekiančius net 12 kilogramų, o kartais net ir didesnius.

Kai „Lidl“ parduotuvėse atsiranda arbūzai su mažai sėklų, tai ženklas, kad prasidėjo tikra vasara. Ypač, kai šiai prekei – speciali akcija: iki pat sekmadienio „Lidl“ parduotuvėse bus galima įsigyti saldžių ir sultingų mažasėklių arbūzų net 60 proc. pigiau. Šie arbūzai viduje beveik neturi sėklų, todėl puikiai tinka ne tik gardžiuotis, bet ir įvairiems patiekalams gaminti. Iš saulėtos Ispanijos į „Lidl“ parduotuves atkeliavę raudonieji arbūzai yra gana nedideli – paprastai sveria apie 4–6 kg.

Arbūzai – šilumamėgiai augalai, todėl ilgą laiką apie jų auginimą Lietuvos klimato sąlygomis galėjome tik svajoti. Tačiau šiuo metu yra, bene, 18 skirtingų veislių, kurias galime užsiauginti patys. Tereikia šiek tiek žinių ir būtinai kantrybės.

Nors žarnyno vėžys yra bauginanti diagnozė, tyrimai rodo, kad riziką susirgti potencialiai mirtina liga galima sumažinti keičiant savo gyvenimo būdą. Vienas iš stipriausių ginklų – sveika mityba. Gastroenterologo teigimu, yra trys produktai, kurie mažina žarnyno vėžio riziką. Tyrimai rodo, kad 54 proc. visų žarnyno vėžio atvejų, kurie nustatomi bet kurioje storosios žarnos vietoje, būtų galima išvengti, jei paprasčiausiai pakeistume savo mitybą ir gyvenimo būdą.

Daržovės sudaro sveikos mitybos piramidės pagrindą. Šių žolinių augalų įvairios sultingos dalys vartojamos maistui šviežios, virtos, keptos, troškintos, raugintos, sūdytos, marinuotos. Dėl panaudojimo universalumo ir maistinės vertės didžiuliai jų kiekiai auginami ir vartojami visame pasaulyje.

Šioje protmūšio užduotyje reikia turėti gerus stebėjimo įgūdžius norint pamatyti braškę, pasislėpusią tarp arbūzų. Tik 2 proc. žmonijos gali išspręsti užduotį. Jei tarp šių arbūzų rasite braškę, galite būti vienu iš 2 proc. akyliausiųjų žmonių. Lavina smegenis Jei norite palavinti savo smegenis, tuomet šis galvosūkis gali būti jums įdomus. Galvosūkiu reikalaujama surasti vieną braškę, paslėptą tarp arbūzo gabalėlių.

Pirmosios rugsėjo savaitės nė iš tolo neprimena lietuviško rudens. Gerinami šilumos rekordai, praeivius stebina žiedais apsipylę kaštonai, kai kur pražydo net obelys, magnolijos. Vasaros ritmu vis dar gyvena ir pirkėjai, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Šluojami tie produktai, kurie yra mažiau įprasti rudeniui. „Tebesitęsiantys šilti, saulėti orai koreguoja pirkėjų įpročius.

Vilnietė Daiva Kalinauskienė kartu su savo vyru darže rado neįtikėtiną radinį – gausų  arbūzų derlių. Nepaisant šalies šalto klimato ir trumpo vasaros sezono, sodininkai sugebėjo užauginti arbūzus savo sode – Molėtų rajone, Kemetiškių kaime. Tai buvo Daivos vyro eksperimentas, kuris labai pasisekė. Tai, kas pradžioje atrodė beveik neįmanoma Lietuvos klimato sąlygomis, tapo realybe su Daivos ir jos vyro pasiryžimu ir darbu.

Arbūzų augintojai jau skanauja šiųmetį derlių. Deja, šią vasarą, anot augintojų, dėl nepalankių orų arbūzai daug mažesni, o ir derlius gerokai menkesnis. Kai kuriems šiemet neliko ir ką ragauti, mat lysvėse pūpsančius dičkius sutalžė kiaušinio dydžio ledų kruša. Naujamiestyje, netoli Panevėžio, gyvenanti Donata savo daržo lysvėse nokina arbūzus.  Nors tiksliai moteris neskaičiavo, kiek šiemet užderėjo arbūzų, tačiau lysvėse, sako, pūpso tikrai ne mažiau šimto.

Vėlyvas ir šaltas pavasaris bei lietinga vasara – tikras išbandymas egzotiniams vaisiams ir uogoms lietuviškuose soduose ir daržuose. Sausrą mėgstančias vynuoges užpuolė ligos. Tik kai kur pavyko pasidžiaugti persikais. O arbūzus, anot augintojų, kai kur liūtys tiesiog paskandino. Kam ir pavyko bent kiek išsaugoti, derlius vėluoja kone mėnesį. Arbūzų augintoja ragauja šių metų naujieną savo darže – baltavidurį arbūzą: „Labai skanus, labai saldus, labai skanus, tiesiog.

Kauno rajone gyvenančią Liną Narvydienę galima vadinti puikia šeimininke. Nuo pat vaikystės augusi gamtos apsuptyje ir vasaras leisdama pas senelius Kartenoje, Kretingos raj., moteris matė kaip atrodo visi sodo bei ūkio darbai: šieno vežimas, burokų rovimas, bulvių sodinimas bei kasimas, kopūstų bei kitų daržovių vagų ravėjimas. Dabar Lina ne tik daržo klausimais konsultuoja kitus, tačiau ir dalinasi šauniais patarimais.

TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ – kaunietės Linos Narvydienės patarimai, kaip Lietuvoje galima užsiauginti sultingų arbūzų ir melionų. Mergina yra sukaupusi ilgametę šių egzotiškų vaisių auginimo patirtį tiek lauke, tiek šiltnamyje. Arbūzų augintojos teigimu, pirmaisiais metais jos šiltnamyje šie moliūginių šeimai priskiriami augalai augo itin prastai dėl blogai parinktos žemės – priemolio, kurios sudėtį ji vėliau pakeitė.

Darbo dienomis Ingrida Janulė užima atsakingas policijos pareigūnės pareigas, o laisvalaikiu – kruopščiai sau kapstoti darže. Anksčiau moteris didžiuotis galėjo savo gausiu pomidorų derliumi, tačiau į konkurenciją jiems stojo ir arbūzai. Praėjusių metų vasarą Ingridos darže užaugo 14,3 kilogramų sveriantis milžinas arbūzas.

Artėjant vasarai ir termometro stulpeliams rodant vis aukštesnę temperatūrą tikru išsigelbėjimu tampa sultingasis arbūzas. Ne vienas lietuvis jį skanauja ne tik namuose, bet ir gamtoje, tačiau kartais tenka pasukioti galvas, kaip teisingai supjaustyti arbūzą, kad netektų maudytis jo sultyse. Artėjančios vasaros proga naujienų portalas tv3.lt dalijasi 4 paprastais būdais, kaip be didelių pastangų supjaustyti skanųjį arbūzą.

Egzotinių vaisių auginimas populiarėja jau ir Lietuvoje. Vienas tokių – arbūzas, kuris puikiai auga ne tik šiltnamyje, bet ir lauke. Parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistė Liucija Kunigiškytė sako, kad arbūzus geriausia sėti balandžio pradžioje. Auginant arbūzus taip pat svarbu parinkti saulėtą ir atvirą vietą, užauginti kokybiškus daigus ir pasodinti juos pasibaigus šalnoms.

Justina ir Nelijus Zaleckiai tikina, kad jei moki užauginti agurką, tai tada mokėsi ir arbūzą. TV3 laidos „Svajonių ūkis“ žiūrovams ūkininkų pora iš Elektrėnų papasakojo, kaip pradėjo Lietuvoje auginti arbūzus ir kokių sąlygų reikia, kad šis vaisius duotų patį geriausią derlių. Sulaukęs artimųjų palaikymo N. Zaleckis nusprendė pateikti projektą „Nelijaus Zaleckio ūkio modernizavimas“ Kaimo plėtros fondui ir taip gavo paramą arbūzų ūkio steigimui.

Ši karšta vasara – tikras iššūkis daržininkams ir sodininkams. Sausoje dirvoje kepa šiųmetės bulvės, nustojo augti svogūnai, burokėliai, tačiau vyraujanti kaitra dalį ūkininkų paskatino auginti gana egzotiškas, šiltų kraštų daržoves ir uogas. Štai Panevėžio rajono didžiausia daržovių augintoja pataria daržininkams nenusiminti  – vietoj agurkų galite auginti arbūzus ir melionus.

Kalvarijos gyventoja, buvusi policijos pareigūnė Daiva Macijauskaitė garsėja arbūzų, vynuogių ir gėlių auginimu. Tradiciją tęsia jau dešimtmetį. Nors ši vasara tropinė, kai dieną ir naktį alina karštis, arbūzų derlius vėluoja. Šiemetis sezonas daržuose kur kas sunkesnis nei ankstesnių metų. Tačiau atkakli moteris džiaugiasi, kad kai kurie arbūzai jau sunkėja. Patyrusi augintoja mano, kad nuskinti ir paragauti savo plantacijoje išaugintų arbūzų galės apie rugpjūčio 10 dieną.

Arbūzai karštomis vasaros dienomis yra vienas populiariausių pasirinkimų. Norint tinkamai išsirinkti arbūzą, verta  atkreipti dėmesį į keletą dalykų, pirmiausia – į šių vaisių išvaizdą. Arbūzas turi būti švarus, nežemėtas, neturi būti pernelyg drėgnas. Jei norite pirkti pjaustytus arbūzus, reikėtų atkreipti dėmesį, kad minkštimas būtų nepažeistas puvinio ar kenkėjų.

Kodėl į savo maisto racioną būtina įtraukti arbūzo sėklas? Ne tik pačiame vaisiuje, bet ir arbūzo sėklose yra daug būtinų maistinių medžiagų. Šios sėklos yra gausus baltymų ir vitaminų šaltinis. Štai keletas pastebimų teigiamų poveikių sveikatai. Prasidėjus karštiems orams, nieko nėra maloniau už gaivaus arbūzo kąsnį. Daugelis mūsų būtinai išrenka vaisių sėklas, kad netrukdytų skoniui. Kai kurie netgi parduotuvėse perka smulkinto arbūzo gabalėlius be sėklų.

Egzotinių vaisių auginimas populiarėja jau ir Lietuvoje. Vienas tokių – arbūzas, kuris puikiai auga ne tik šiltnamyje, bet ir lauke. Kokios arbūzų veislės yra tinkamos auginti lauke, domėjosi TV3 laida „Svajonių sodai“. Parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistė Liucija Kunigiškytė pasakojo, kad dabar yra atsiradusi visiškai nauja hibridinė veislė, kuri auga ir lauke, o jos vaisių spalva ypatinga.

Sutiksite, kad sunku rasti žmogų, nemėgstantį arbūzų. Tai puiki atgaiva karštą vasaros dieną, be to, arbūzų minkštime yra gausu medžiagų, kurios ne tik skatina deginti riebalus, bet ir suteikia geros nuotaikos, energijos. Nors Lietuvoje auginti arbūzus vis dar nėra įprasta, yra veislių, kurios puikiai dera lauko sąlygomis ir būtent dabar – balandžio mėnesį yra tinkamas metas sėti arbūzus daigams. Tam, kad sėklos sudygtų, optimali dirvos temperatūra turi būti 12-15 laipsnių šilumos.

Šiltas ruduo nenustoja stebinti daržininkų. Pas kai kuriuos laukuose dar guli nenuimti arbūzai. Kad šilumą mėgstančios uogos lauke išbūtų iki spalio vidurio, dar nebuvę, sako patyrę arbūzų augintojai. Beje, jie pastebi, kad kasmet arbūzams mūsų lietuviškas klimatas tinka vis labiau, o šiemet užderėjo itin gausiai. Kalvarijos miestelio gyventoja Daiva Macijauskaitė arbūzus augina dešimt metų. Spalio vidurys, o darže dar pūpso kelios dešimtys mažesnių ir labai didelių arbūzų.

Prieš kelias savaites Pasvalio turguje stovėjo jaunas vyras, pilną bagažinę prisikrovęs krepšinio kamuolio dydžio arbūzų. Paklaustas, kiek kainuoja kilogramas, vyras šyptelėjo: „Parduodu ne arbūzus, o jų sėklas. Čia tik pavyzdžiai to, kas išauga“. Pasirodo, Panevėžio rajone gyvenantis vyras jau ne pirmus metus augina šias uogas (nustebsite, bet mokslininkai būtent taip klasifikuoja arbūzus) ir džiaugiasi įspūdingais derliais.

Šiltomis dienomis ne vienam atsigaivinti padeda arbūzai. Nors daugeliui įprasta juos pirkti prekybos centruose, Panevėžio apskrityje gyvenanti Vilma Rakauskaitė-Žukienė su šeima to nedaro jau maždaug dešimtmetį, mat šiuos vaisius užsiaugina patys. Moteris naujienų portalui tv3.lt pasakoja, su kokiais sunkumais susidūrė vos pradėjusi auginti arbūzus, ko per gana ilgą laiką išmoko ir kur deda įspūdingą derliaus kiekį.

Visi žino, kad prieš kaitinantis saulėje būtina pasitepti UV spindulius blokuojančiu kremu, tačiau gali būti, kad praleidžiame vieną svarbų elementą –  pusryčius! Kai kalbama apie tai, kaip prisitaikome prie skirtingų metų laikų klimato, dažnai pamirštame pagalvoti apie mitybą. Pasirodo, visi turime vidinį „odos laikrodį“, sako dr. Josephas Takahashi, neuromokslų profesorius iš Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro „Peter O‘Donnell Jr.“ smegenų instituto.

Pasirodo, lyginant su kitais vaisiais, arbūzuose cukraus yra visai nedaug. Vienoje arbūzo porcijoje yra 9 gramai cukraus. Tai – mažiau, nei vienoje porcijoje mango (23 gramai), banano (18 gramų) ar net obuolio (11 gramų). Arbūzuose gausu likopeno – su vėžiu kovojančios medžiagos: Gražios rausvai raudonos spalvos arbūzo minkštime yra daug antioksidanto likopeno.

Vis daugiau lietuvių susigundo paeksperimentuoti ir savo sode ar darže užsiauginti sultingų arbūzų. Deja, dažnai tokie bandymai nebūna sėkmingi: vaisiai būna maži arba derliaus nesulaukiama tiek, kiek norėtųsi. Tačiau Utenos rajone, Alių kaime gyvenančios Laimos G. arbūzų derlius atima žadą – laukas pilnas nusėtas dideliais ir sultingais arbūzais. Laima G. jau 5 metus gali pasigirti geru derliumi.

Dzūkijoje gyvenančios Jūratės S. kieme – malonus akiai reginys. Čia, jos daržuose, auga dešimtys didžiulių arbūzų. Taip, supratote teisingai: ne lietuviams įprasti moliūgai arba cukinijos, o patys tikriausi sultingi, saldūs ir dideli arbūzai.  Jūratė sako, kad jau eilę metų ją ir jos šeimą džiugina išaugę arbūzai. Vis dėlto ypatingų gudrybių ar patarimų moteris neturi – ji tiesiog viską daro su meile ir tikėjimu, kad arbūzai išaugs ir džiugins namiškius.

Kas nemėgsta arbūzo? Dauguma žmonių yra apsėsti šio skanaus ir gaivaus vaisiaus. Kartais atrodo, kad išsirinkti visiškai prinokusį ir saldų arbūzą yra praktiškai neįmanoma, tačiau tam užtenka žinoti tik keletą dalykų. Pasakyti, ar arbūzas yra prinokęs, galima ir jo neperpjovus. Štai keletas patarimų, kurie padės išsirinkti geriausius arbūzus. Ieškokite geltonos dėmės Geltona dėmė yra vieta, kur arbūzas lietėsi su žeme.

 Arbūzų sėklos daiginamos trečią balandžio dešimtadienį. Prieš daiginimą parą laikomos kalio permanganato tirpale (tirpalas turi būti rausvas). Daigios bus tos sėklos, kurios, truputį pamirkusios, nuskęs. Nupylus kalio permanganato tirpalą, sėklas reikia perplauti drungnu virintu vandeniu, tolygiai paskleisti ant drėgno skudurėlio, uždengti irgi drėgnu skudurėliu ir laikyti ne žemesnėje kaip 20°C temperatūroje. Kiekvieną dieną būtina patikrinti, ar yra dygstančių sėklų.

 Amerikietis Ashrita Furmanas įsirašė į Gineso rekordų knygą atlikęs itin sudėtingą ir gyvybei pavojingą triuką. Niujorkietis įrodė, kad per minutę įmanoma perpjauti 26 arbūzus. Juos vyras pjaustė ne kaip įprasta ant pjaustymo lentos, o tiesiog ant savo pilvo didžiuliu peiliu. Kiek anksčiau A. Furmanas buvo pasiekęs rekordą pjaustydamas arbūzus draugi ant pilvo. Vyro teigimu, prireikė nemažai pastangų, kad tą išmoktų daryti gyvybei pavojingų būdu tiesiog ant savo kūno.

Arbūzus mėgsta ir vaikai, ir suaugę. Niekas neabejoja tuo, kad jie padeda valyti organizmą, tačiau medikai perspėja, kad yra žmonių, kam arbūzai gali pakenkti.  Telegraf.com.ua rašoma, kad vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms reikia vengti valgyti pirmuosius arbūzus, kurie parduotuvėse pasirodo liepos mėnesį. Tokie arbūzai dažniausiai auginami šiltnamiuose, ten naudojama nemažai mineralinių trąšų. Kad jie greičiau užaugtų, neretai naudojami ir papildomi chemikalai.

„Nusipirkau arbūzų sėklų. Gal galėtumėte parašyti, kaip juos auginti. Praėjusiais metais jų derlius buvo labai prastas, tad manome, kad kažką darėme ne taip“, – patarimo prašo Margarita N. iš Molėtų. Atsako agronomė Odeta Bačinskienė. Arbūzų sėklos daiginamos trečią balandžio dekadą. Prieš daiginimą parą laikomos kalio permanganato tirpale (tirpalas turi būti rausvas). Daigios bus tos sėklos, kurios truputį pamirkusios nuskęs.

Arbūzų dieta, nors ir skani, bet pakankamai griežta. 5 dienas (ilgiau nerekomenduojama) galima valgyti vos vieną produktą – arbūzus. Šis skanus užkandis turės tapti Jūsų visos dienos maistu, o dar ir teks riboti suvalgomą kiekį. Tiesa, riba ne tokia ir maža – 1 kilogramas arbūzo 10-iai kilogramų kūno svorio (50 kg svorio žmogus gali per dieną suvalgyti iki 5 kg arbūzo, neskaičiuojant žievės). Kiekis iš tiesų nėra labai mažas, tad pernelyg didelio alkio jausmo neturėtumėte pajusti.

Tikriausiai visi esame patekę į tokią nemalonią situaciją, kai gana garsiai, o blogiausia – viešai pagadiname orą. Tada susigėstame, nuraustame, pasijaučiame mažų mažiausiai nejaukiai. Jei jus tokia problema kamuoja nuolat, derėtų susirūpinti savo sveikata. Žinoma, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, ką valgote. Pateikiame jums 25 maisto produktus, nuo kurių labiausiai kaupiasi dujos. Venkite jų, jei ruošiatės į pasimatymą! Tęsinys, pirmąją dalį skaitykite čia.

  Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tęsdama selekcininko Konstantino Nedzvecko darbus, jo dukterėčia augina arbūzus ir džiaugiasi puikiu jų derliumi. Sako, šie pietų kraštų augalai lepūs, nemėgsta drėgmės, tačiau lietuviški arbūzai užauga saldūs ir sultingi. Šią sausą ir šiltą vasarą arbūzų derlius puikus, sako juos netoli Bačkonių auginanti Vita Nedzveckaitė. Birželį darže pasodinusi daigus, rugpjūčio pradžioje ji jau skynė pirmąjį derlių.

Mokslininkai teigia, kad arbūzai turi panašų poveikį, kaip ir „Viagra“. Tačiau vyrams reiktų suvalgyti šešis gabalėlius arbūzo, kad poveikis būtų panašus į vienos „Viagros“ tabletės. Be to, arbūzo poveikis nėra sukoncentruotas į „vieną organą“, pranešė „Ananova“. Arbūzuose yra citrulino, sudarančio junginius, kurie padeda atpalaiduoti kraujagysles, o tai panašus poveikis, kurį patiria „Viagrą“ vartojantys vyrai.

21-erių Qian Wei Cheng, studijuojantis autoinžineriją Tsinghua universitete Kinijoje dar visai neseniai buvo niekam nežinomas. Tačiau po to, kai internete pasklido nuotraukos, kuriose užfiksuota, ką jis išdarinėja su arbūzais, vaikinas tapo tikra žvaigžde. Pasaulyje yra ne vienas talentingas maisto dekoruotojas ar menininkas, kuriantis šedevrus iš maisto, tačiau esminis skirtumas tas, kad jie tam naudoja specialius įrankius.