apsipirkimas

 D.Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad per metus vidutiniškai 18 dienų žmonės praleidžia parduotuvėse. Per visą gyvenimą taip susidaro net aštuoneri metai. Ir beveik pusė ten praleidžiamo laiko skiriama ne maloniam rinkimosi procesui, bet priešingai – laiką suryja stovėjimas eilėse prie kasų ar matavimosi kabinų, ieškojimas daikto ar prekės, kurios tuo metu parduotuvėje tiesiog nėra, arba laukimas, kol konsultantas jums atneš reikiamo dydžio ar spalvos prekę.

Per Britaniją nuvilnijo pokalėdinio apsipirkimo banga. Žmonės nepatingėjo net po kelias valandas stovėti eilėse, kad įsigytų gerokai nupigintų prekių. Skaičiuojama, kad per vieną dieną britai išleido apie penkis milijonus eurų. Ką jau ką, bet apsipirkinėti britai tikrai mėgsta. Ir geriausiai tą rodo antroji Kalėdų diena. Kasmet per vadinamąją „Boxing day“ tūkstančiai žmonių traukia į prekybos centrus įsigyti prekių už gerokai mažesnes kainas.

Maistui daugelis kas mėnesį išleidžiame didžiąją dalį savo pajamų. Tačiau nejaučiame to taip skausmingai, kaip, pavyzdžiui, nuomos mokesčio, paskolos grąžinimo, įmokos už automobilį ar mokesčių už komunalines paslaugas. Taip yra todėl, kad maisto produktus perkame dažnai ir palyginus nedideliais kiekiais. Ir vis dėlto daugiau nei pusę uždirbamų pinigų sudarančias išlaidas reikėtų vertinti atsakingai.

Apsipirkinėjimas prisėdus prie kompiuterio artimiausiu metu nepakeis apsilankymo prekybos centre. Nors prekių ir jų pristatymo į namus užsakymas internetu turi daug privalumų, šia paslauga per pastaruosius metus nesinaudojo 57 proc. Lietuvos gyventojų. Kaip rodo vartotojų nuomonės tyrimas, beveik pusė jų teigia, kad apsilankymas prekybos centre yra pramoga visai šeimai. O pirkti maisto prekes parduotuvėje – malonus užsiėmimas daugiau nei trečdaliui gyventojų.

 Kaimyninėje Lenkijoje, Suvalkuose vidury darbo dienos TV3 televizijos kameros užfiksavo Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros pareigūnus su tarnybiniu automobiliu apsipirkinėjančius pigumu garsėjančiame lenkiškame prekybos centre. Sutrikę valstybės tarnautojai su pilnais maišais rankose net pradėjo teisintis – esą kartu su lenkais atlieka monitoringą.

Grupinių apsipirkimų portalai įtraukti į kelionių pardavimo agentų sąrašą. Nuo šių metų lapkričio jame bus ir internetu keliones parduodančios bendrovės. Seimas Turizmo departamentą įpareigojo nuolat stebėti ir prižiūrėti turizmo įmonių veiklą bei kontroliuoti jų finansinę padėtį - antradienį priimtos atitinkamos Turizmo įstatymo pataisos: už balsavo 98 Seimo nariai, prieš - 5, o susilaikė 12. Be to, Seimas griežtino kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimo ir draudimo tvarką.

Pamažu, peržiūrint prekių sudėtį ir produktų lentynose atsiradusias naujoves – būtent taip mėgsta apsipirkti vilnietė, buvusi pedagogė Danguolė Kasperavičienė. Ši, pensinio amžiaus sulaukusi moteris, į netoli namų esančią „IKI“ parduotuvę mėgsta užsukti dažnai – kas antrą dieną kasdienėms reikmėms ir kiekvieną antradienį – didžiajam savaitės apsipirkimui.

Bet kuri mama ar tėtis patvirtins, kad apsipirkti drauge visai šeimai – atsakinga ir sudėtinga užduotis. Reikia ne tik įtikti kelių skirtingų žmonių skoniams, bet pagalvoti, kaip neištuštinti piniginės. Ugnė Petkutė Du vaikus auginanti vilnietė Irma portalui balsas.lt pasakojo, kad savo šeimai daugiausia perka pieno produktų ir duonos gaminių, taip pat įvairių vaisių bei daržovių – atžalos ypač mėgsta bananus ir citrusinius vaisius.

Sparčiai tobulėjantys atsiskaitymo būdai, tokie kaip mobiliosios piniginės, gali sumažinti grupinio apsipirkimo puslapių apyvartą. Tai prognozuoja mobiliųjų piniginių kūrėjai, kurie mato dideles perspektyvas pardavėjams. „Jau sėkmingai išbandėme ir daugybėje vietų diegiame technologiją, leidžiančią mokėti mobiliąja pinigine – nuskaitant arba duodant skenuoti mokėtojo QR kodą.

Lietuviai būtiniausioms reikmėms išleidžia beveik pusę savo pajamų, o vien maistui skiria kone ketvirtį piniginės turinio. Tokias tendencijas atskleidė antrą kartą atliktas Baltijos šalių sostinių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas. Paaiškėjo, kad keturių asmenų šeima, turinti nuosavą butą senos statybos name Vilniuje ir gaunanti vidutines 4 102 litų per mėnesį pajamas, maistui, būstui bei transportui išleidžia apie 1 789 litus. Būtent maistui tenka didžioji šios sumos dalis – 996 litai.

Pristatyta pirmoji lietuviškų el. parduotuvių apžvalga, kurioje surinkta informacija apie daugiau nei 150 Lietuvoje veikiančių el. parduotuvių, siūlančių įvairaus pobūdžio prekes.  „Per 5 metus bendras el. parduotuvių skaičius Lietuvoje išaugo apie 10 kartų. Lietuvos el. prekybos asociacijos duomenimis, 2007 m. el.

Dažnas po apsilankymo prekybos centre nuostabos kupinomis akimis žiūri į ištuštėjusią banko sąskaitą – pirkdami užsimirštame, todėl maisto produktams išleidžiame kur kas daugiau, nei turėtume. Businessinsider.com apie dažniausias pirkėjų klaidas kalbėjosi su JAV bestselerio „Vakarienė už 10 dolerių“ autore Melissą d‘Arabian. Virtuvės šefė išskyrė esmines pirkėjų klaidas, kurios neleidžia išleisti mažiau.

Kuo mažiau laiko lieka iki Kalėdų, tuo labiau suprantu, kad visas šis šventinis šurmulys – dirbtinis ir nevertas tiek dėmėsio ir sveikatos, kiek jam kasmet yra skiriama. Jau rytoj daugelis lietuvių, gyvenančių tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek kitose pasaulio šalyse, sės prie Kūčių stalo, dalinsis kūčiukais, švęs Kalėdas, apsikeis dovanomis ir visi vaizduos šventiškai nusiteikusius, laimingus, kupinus entuziazmo, laimės ir visokių kitokių Kalėdoms būdingų jausmų.

Bostono koledžo (JAV) tyrėjai nustatė, jog vartotojai jaučia didesnį malonumą apsiperkant el. parduotuvėje tuomet, kai naudoja planšetinį kompiuterį, o ne stacionarų ar nešiojamą kompiuterį. Tyrėjai pateikia paprastą argumentą – vartotojui maloniau „liesti“ prekę, nei nukreipti į ją pelę ir spausti mygtuką. Emocijos, kurias pirkėjai jautė liesdami ekraną, mažai kuo skyrėsi nuo realaus produkto lietimo.

Kinijoje nusižudė vyras, kurį iš kantrybės išvedė amžinybę trunkantis draugės apsipirkimas prekybos centre. Prisipirkusi krūvą daiktų, moteris paprašė savo draugo leidimo užsukti į dar vieną batų parduotuvę. Į tai 38-erių kinas atsakė ne žodžiais, o veiksmais: jis šoko per turėklus ir nukrito nuo 7 prekybos centro aukšto, praneša vesti.ru. Gruodžio 7 dieną 38-ių Tao Hsiao lydėjo savo draugę Xuzhou „Golden Eagle International Shopping Center“ prekybos centre.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Prasidėjus kalėdinių pirkinių bumui žmonės pasiduoda masinei psichozei, todėl dažnai priperka visai nereikalingų dovanų, susivilioja dirbtinai sukurtomis nuolaidomis prekėms, naujienų portalui LRT.lt sako rinkodaros specialistas Linas Šimonis. LRT.lt pašnekovas pastebi, kad jau lapkritį prekybos centruose prasideda Kalėdos, o mes pamažu pasiduodame masinei pirkimo psichozei.

Garsus Lietuvos aktorius Leonardas Pobedonoscevas teisėjaus pirmosiose orientavimosi prekybos centre varžybose, kuriose dalyvaus dainininkės ir sportininkės Greta Lebedeva bei Indrė Burlinskaitė. Jos tarpusavyje susilažino, kuri iš jų geriau žino parduotuves, todėl ir nutarė dalyvauti prekybos ir pramogų centro „OZAS“ pirkinių maratono varžybose.

Yra du pagrindiniai žmonių tipai: turintys daug drabužių, bet nuolat neturintys ką apsirengti, ir tie, kurių spintoje rastume vos porą skirtingų apdarų. Pasak stiliaus ir asmeninio apipirkimo eksperto Artūro Samoilenkos, Lietuvoje užtenka turėti 27 drabužius vienam sezonui, o juos derinant atrodyti vis kitaip. Visiems keturiems metų laikams stilingas žmogus turi turėti daugiau nei 100 drabužių.

Vilniuje įsisiūbavo didžiausias Lietuvoje vaikų ir paauglių dėvėtų daiktų komisas „Mamų mugė“. Tūkstančiai mamų ir tėvų skuba į „Litexpo“ parodų rūmų 5 salę, kad išsirinktų pigių ir kokybiškų drabužių, batų ar kitų daiktų savo atžaloms. Tačiau renginio organizatorius neramina, kad ne visi tėveliai adekvačiai įvertina šio renginio mastą bei savo galimybes atvykti ten su vaikais. „Mamų mugės“ rengėjai rekomenduoja, jei tik įmanoma, apsipirkti važiuoti be vaikų – dėl pačių mažylių gerovės.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Nesibaigiančios nuolaidos prekybos centruose pirkėjus veikia kaip narkotikai, tvirtina rinkodaros ir pozicionavimo konsultantas Linas Šimonis. „Žmonės tarsi „sėdi ant nuolaidų adatos“, ir prekybos centrai jau sunkiai išsiverstų be nuolaidų“, – tinklalapiui LRT.lt sako L. Šimonis. Be nuolaidos neatvers piniginės Įpusėjus vasarai prekybos centrai trimituoja apie akcijas ir išpardavimus.

Visose trijose Baltijos šalyse namų ūkių išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams viršija 20 proc. Tačiau dėl savo dydžio, ši išlaidų grupė turi ir daugiau erdvės optimizavimui nei kitos. „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas toliau primena 9 atsakingo apsipirkimo patarimus, galinčius padėti tai padaryti. Apsipirkti pradėkite namuose.

Praėjus didžiajai Kalėdų pirkimo karštinei, o kalendoriui pradėjus skaičiuoti naujus metus, parduotuvės pasipuošia ryškiais išpardavimų plakatais: pardavėjai žada, kad solidžią sumą kainavusius daiktus per išpardavimą galėsite įsigyti 50, 70 ar net 90 proc. pigiau. Kaip tik šiuo metu daugelyje prekybos centrų vyksta didžiausi sezoniniai išpardavimai, tad Balsas.lt komanda išėjo į Vilniaus gatves paklausti praeivių, ar jie pasiduoda išpardavimų vilionėms.

Kainos krenta! Paskutinis išpardavimas! Didesnių nuolaidų nebus! – tokiais ir panašiais šūkiais prekybininkai per išpardavimus vilioja klientus. Kokia ta lietuviškoji išpardavimų kultūra, kaip į skambias akcija reaguoja pirkėjai ir kaip, susiviliojus nuolaidomis, neparsitempti namo visos krūvos nereikalingų daiktų? Pirkėjai perpranta pardavėjų metodus SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebi, kad lietuviai vis geriau perpranta sezoninių išpardavimų specifiką: „Dažnas jau ir...

Kalėdinis apsipirkimas priverčia daugelį žmonių krūpčioti, tačiau mintis, kaip teks sumokėti už visas dovanas, sukelia tikrą fizinį skausmą, teigia mokslininkai. Mintis, kiek kainuos kalėdinės dovanos, dekoracijos ir maistas, daugiau kaip pusei gyventojų gali būti skausmingos tikrąja šio žodžio prasme, rašo telegraph.co.uk.

Norite originalios Kalėdų dovanos? Apsilankyti Hamburge kvies tradicinė DOM mugė. Organizuojama tris kartus per metus – pavasarį, vasarą ir žiemą. Kiekvieną kartą mugė tęsiasi beveik mėnesį, kasmet pritraukdama kelis milijonus lankytojų, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. DOM mugė yra vienintelis tokio masto renginys šiaurinėje Vokietijoje.

Apsipirkti užsienyje ne tik smagiau, bet labai dažnai – pigiau, o ruduo – puikus metas papildyti ir atnaujinti savo rūbų kolekciją. Vykime į Barseloną, kur lapkričio 22 dieną vyks apsipirkimo naktis, rašo Makalius.lt. 2011-ais metais beveik 25 000 lankytojų dalyvavo  „Barselonos apsipirkimo naktyje“, kurios metu populiariausios parduotuvės elegantiškoje Passeig de Gracia gatvėje atvėrė savo duris, suteikė nuolaidas. Toje pačioje gatvėje vyko įvairūs renginiai.

Tiek vaikinai, tiek merginos jaučia aistrą drabužiams, pasirengę daug investuoti į savo išvaizdą, tačiau visi rengiasi vienodai, rodo Europos jaunimo ir mados tyrimo rezultatai. Prancūzijos mados institutas šią vasarą apklausė 1523 vidurinių mokyklų ir universitetų studentus Prancūzijoje, Italijoje, Britanijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. Respondentų amžius – 15–25 metai.

Prieš trejetą metų šalies prekybos centruose šviežio pieno pilstymo automatus įrengę ūkininkai galutinai nuleido rankas. Ilgiausiai rinkoje išbuvo pirmasis tokią naujovę įdiegęs ir bene daugiausia pastangų dėl vartotojų dėjęs Panevėžio rajono ūkininkas Laisvūnas Valikonis. Rugpjūčio 1-ąją pieno gamintojas išjungė automatus. Prekyba naudos neteikė „Pamažu vis mažėjo pardavimai, todėl savikaina išaugo iki kritinės ribos.

2012 m. pirmąjį pusmetį ženkliau pradėjo jaustis palengvėjimas po ekonominės krizės – pastebima, kad žmonės pradeda atsikvėpti, vis daugiau pinigų išleidžia pramogoms bei naujiems daiktams įsigyti. Tai įrodo ir mados bei stiliaus centro „Europa“ pirmojo pusmečio rezultatai – nors lankytojų srautas čia išliko pastovus, tačiau apyvarta augo 11 proc. Sparčiausias augimas pastebėtas birželio mėnesį – tuo metu pagrindinių prekybos centro nuomininkų apyvarta augo 28 proc.

Kinijos gyventojai daugiausia nekilnojamojo turto (NT) perka JAV. Pirmauja kanadiečiai Tai rodo, kad turtingi kinų gyventojai siekia perkelti sukauptus turtus iš savo šalies į užsienio rinkas, praneša CNN. „National Association of Realtors“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių kinai buvo antri pagal aktyvumą, siekiantys įsigyti NT JAV. Pirma vieta atiteko kanadiečiams. Per pastaruosius 12 mėnesių jie šalyje kaimynėje įsigijo turto už 9 mlrd. JAV dolerių (apie 24,84 mlrd.

Apsipirkti į Lenkiją reguliariai važiuoja 12 proc. Lietuvos gyventojų. Šiemet per vieną apsipirkimą vidutiniškai lietuviai išleido 442 litus. Per mėnesį iš Lietuvos iškeliaujančių pinigų suma sudaro nuo 32,6 iki 49 mln. litų, per dieną – apie 1,5 mln. litų. Tokius duomenys gauti bendrovei „Rait“ balandžio mėnesį atlikus reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Šiemet pasikeitė geografinis ir demografinis važiuojančiųjų apsipirkti į Lenkiją potencialas.

Gyventojai, sudarydami taupymo planą, kol kas nekreipia dėmesio į smulkias išlaidas, o šalies verslas iš jų uždirba milijonus. Bene geriausias to pavyzdys – iš pirmo žvilgsnio menkai tekainuojantys maišeliai pirkiniams.Susikrauna kalnus pinigų Bene kiekvienąkart apsipirkus prekybos centre gyventojo stalčiuose greta dešimties kitų atsigula naujas pirkinių maišelis. Prekybos tinklai pastebi, kad prekėms susidėti skirtų maišelių pardavimas nekinta arba kinta nedaug.

Vyrai, nemėgstantys pirkti didžiuosiuose prekybos centruose, dabar turi pretekstą šį užsiėmimą perleisti motinoms, žmonoms ar draugėms. Paskelbto mokslinio tyrimo duomenimis, per tūkstančius metų trukusią evoliuciją moterys ištobulino savo gebėjimą rasti sočiausio maisto. Kalifornijos mokslininkai išsiaiškino, kad moterys erdvėje orientuojasi taip pat gerai, kaip ir vyrai. Tačiau į savo „minčių žemėlapius“ jos pažvelgia tik tada, kai reikia ieškoti maisto.

Vartotojui siūlomoje maisto produktų gausoje vis sunkiau atrinkti tuos, kurie labiausiai tinka žmogaus organizmui ir sveikatai. Sveikatinančios mitybos mokslas sulaukia vis daugiau dėmesio. Nuodugniai ištirta maisto produktų sudėtis, nuolat skelbiamos sveikos mitybos rekomendacijos, tad kiekvienas norintis gali sužinoti į burną dedamų produktų sudėtį, jų biologinę ir fiziologinę vertę.

Kai Lietuvoje maisto kainos kyla vos ne kasdien, vis daugiau lietuvių apsiperka kaimyninėje Lenkijoje. Tačiau ir lietuviai, anot pačių lenkų, jau renkasi – dažniau suka į turgų, kur kainos dar žemesnės nei prekybos centruose. Prasidėjus žemės ūkio darbams rankas trina trąšų ir sėklų pardavėjai – prekyba išaugo perpus, praneša LTV „Panorama“. Suvalkų pagrindinėje turgavietėje po Velykų – štilis. Apsipirkti atvykusių lietuvių nėra, o ir vietinių – vos vienas kitas.

Antžeminę-analoginę televiziją keičia skaitmeninė, o pasivaikščiojimą po parduotuves – internetinis apsipirkinėjimas. Nors elektroninis verslas internete gyvuoti pradėjo tik 1994 m., nepraėjus nei 20 metų jis klesti. Studentai taip pat neatsilieka – žengia koja kojon su inovacijomis ir ieško būdų ne tik kaip sutaupyti apsipirkinėjant, bet ir kaip užsidirbti perpardavinėjant ar išvengti išlaidų dalyvaujant mainuose.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų šeštadienį užplūdo Suvalkų parduotuves, norėdami čia apsipirkti prieš Velykų šventes. Juos čia priviliojo mažesnės nei Lietuvoje kainos, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP. Automobilių stovėjimo aikštelės prie Suvalkų turgų ir parduotuvių pilnos automobilių su lietuviškais registracijos numeriais. Lietuviai daugiausia atvyksta įsigyti maisto prekių: daržovių, vaisių, mėsos ir pieno produktų.

Nuo­lai­dos ir iš­par­da­vi­mai par­duo­tu­vė­se ir pre­ky­bos cent­ruo­se eg­zis­tuo­ja vi­sa­me pa­sau­ly­je. Tai bū­das grei­tai par­duo­ti pre­kių li­ku­čius ir to­kiu bū­du iš­veng­ti nuo­sto­lių. Šiek tiek krei­vo­kas, anot psi­cho­lo­go Arū­no Nor­kaus, da­lies mū­sų požiū­ris į nuo­lai­das vei­kiau­siai su­si­jęs su so­vie­ti­niu pa­li­ki­mu, kai nu­pi­gi­na­mos bu­vo tik ne­ko­ky­biš­kos pre­kės. Iš tikrųjų nor­ma­lu ir vi­siš­kai ne­gė­din­ga pi­giau įsi­gy­ti rei­ka­lin­gą daik­tą.

Apsukrūs tautiečiai jau seniai suprato, kad keliauti apsipirkti į kaimyninę šalį apsimoka daug labiau, nei bandyti taupyti apsiperkant Lietuvoje, rašo „Vakaro žinios“. Vairuotojas Stasys Krasauskas, renkantis norinčiuosius įsigyti pigesnių prekių Lenkijoje, pasakojo, kad keleivių grupę surenka maždaug kartą per savaitę. „Interneto puslapyje paskelbiau, kad renku grupę žmonių, norinčių važiuoti apsipirkti į Lenkiją. Išvykas suorganizuoti pavyksta maždaug keturis kartus per mėnesį.

Iš užsienio įvairiais kanalais į Lietuvą plūsta pigesnės prekės, o daugelis lietuvių sako nesą tokie turtingi, kad pirktų savo šalies parduotuvėse ar prekybos centruose. Kas bent kartą pabandė apsipirkti užsienyje, į Lietuvos parduotuves užsuka vis rečiau arba tik per išpardavimus. Lenkija, Vokietija, Didžioji Britanija ar net tolimoji Amerika – šalys, kuriose verta ieškoti prekių, norint sutaupyti.

Iš Lenkijos, Vokietijos, Amerikos į Lietuvą plūsta pigesnės prekės.Kainos Lietuvoje – neįtikėtinai aukštos. O gal aukštos ne kainos, o mes uždirbame per mažai? Bet skaičiuojame pirkdami ne tik drabužius, automobilių dalis, buitinę techniką, bet ir duoną ar cukrų. Tie, kurie bent kartą pabandė apsipirkti užsienyje, į Lietuvos parduotuves užsuka vis rečiau arba tik per išpardavimus. Lenkija, Vokietija, Didžioji Britanija ar net – tolimoji Amerika.

Sausį ne vienas prekybininkas „išvalo“ savo sandėlius, o pirkėjams tai – laikas, kai norimą daiktą galima įsigyti pigiau.Tiesa, tapo įprasta, kad įvairių nuolaidų ir akcijų įmonės bene kasdien pasiūlo ir nelaukdamos sezoninių išpardavimų. Į prekybos centrus galbūt kai kurie užsuka tik sušilti ar „prastumti“ laiką, tačiau visgi didesnė čia užėjusiųjų dalis žino, sausis – oficialus išpardavimų mėnuo.

Produktų kainų statistiką renkantis tinklalapis produktukainos.lt neseniai paskelbė trijų Baltijos šalių sostinių svarbiausių maisto produktų krepšelio vidutines kainas. Surinkti duomenys rodo, kad už devynis būtiniausius maisto krepšelio produktus (pieną, sviestą, sūrį, kiaulienos nugarinę, kiaušinius, cukrų, daržoves ir aliejų) mažiausiai vis dar moka lietuviai. Antri yra latviai, o štai estams toks produktų krepšelis atsieina brangiausiai.

Nieko nuostabaus, kad pošventinis metas dažnam asocijuojasi su kiek taupesniu gyvenimo laikotarpiu. Linksmybės prabėgo, prasidėjo nauji metai, tad pats laikas susimąstyti apie savo būsimas išlaidas ir pažvelgti į tai, kur ir kaip būtų galima sutaupyti. „Entrepreneur.com“ pateikia dešimt nuomonių, kaip sėkmingai taupyti pinigus 2012 metais: 1. Patarimai ketinantiems taupyti labai stipriai Jeffas Yeageris didžiuojasi, kad skrupulingai suskaičiuoja kiekvieną išleistą monetą.

Keliauti apsipirkti į užsienį – Lietuvoje ne naujiena. Lietuviai tokiems apsipirkimams neretai renkasi kaimyninę Lenkiją, o mūsų kaimynai baltarusiai grupėmis ir po vieną su tuščiais pirkinių krepšiais traukia į Lietuvą. Kalbinti didžiųjų prekybos ir pramogų centrų vadovai neslepia, kad baltarusiai – svarbi pirkėjų grupė, o jų srautas, palyginti su ankstesniais metais, gerokai išaugęs.

Apsipirkimas internetu, kai nereikia kelti kojos iš namų, kai pardavėjai dažniausiai pasirūpina prekės pristatymu nuo durų iki durų ir kai dar galima rinktis iš gausybės skirtingų gaminių ar paslaugų, tampa vis populiaresnis. Vis daugiau žmonių naudojantis pirkimo internetu galimybe, aiškėja populiariausios internetu įsigyjamos prekės bei vyrų ir moterų pirkimo įpročių skirtumai.

JAV pirmoji dama, jos pačios teigimu, reguliariai išsprunka iš Baltųjų rūmų, kad galėtų apsipirkti inkognito. „Tai aš darau dažniau nei galvoja žmonės. Ir stebėtina, kad galima likti neatpažintai, - pasakojo Mišelė Obama (Michelle Obama) televizijos stočiai NBC. Pasak prezidento žmonos, jos dažniausiai žmonės neatpažįsta, nes tiesiog nesitiki išvysti užkandinėje už kampo ar prekybos centre. „Žmonės tiesiog žiūri man pro šalį“, - sakė M. Obama.

Daugybė žmonių apsipirkimą mažmeninės prekybos vietose laiko savotiška terapija. Tokio tipo prekyvietėse galima įsigyti būtinų ir prabangos prekių ir taip „pagydyti“ save ir kitus. Tiesa, esama pasaulyje tokių vietų, kur sau apsipirkti gali leisti tik turtingiausieji. Tokių vietų sąrašą pateikia tinklalapis touropia.com. 5. Graftono gatvė Viešėdami meilės mieste Paryžiuje galite lengvai susivilioti praeiti viena žinomiausių gatvių pasaulyje.

Nuvertėjęs zlotas vėl kaitina lietuvių kraują. Kol šalies prekybininkai aiškina, kad Lietuvoje maisto kainos vienos mažiausių Europoje, į Lenkijos pasienio miestus ir miestelius ir savaitgaliais, ir darbo dienomis plūsta pigesnio maisto pasiilgę lietuvaičiai. Nuvertėjusi Lenkijos valiuta sugrąžino lietuvius į 2009-uosius, kai atpigęs zlotas lietuvaičiams leido nušluoti lenkų prekybos centrų lentynos, o Lietuvos verslininkai dejavo, kad tokia padėtis juos stumia prie bankroto.