aplinkos tvarkymas

Lauko darbų sezonas yra pakankamai ilgas ir dažniausiai prasidedantis dar pavasario pradžioje. Sodinamos gėlės, lysvėse sėjamos daržovės, ilgainiui prireikia genėti medžius, pjauti vis greičiau augančią žolę bei atsakingai rūpintis, laistyti, tręšti ne tik akis džiuginančius augalus, bet ir laukiamą derlių. Taip pat šiltuoju sezonu aktyviai domimasi aplinkos tvarkymo darbais, kurie kiekvienam sodui, gyvenamajai aplinkai, lauko terasoms suteikia švaros bei jaukumo.

Šeštadienį visoje Lietuvoje vyksta tradicinė aplinkos tvarkymo akcija „Darom“. Anot projekto vadovės Justinos Anglickytės, šiemet pirmą kartą šiukšlių rinkimas vyksta ne tik įprastai, bet ir sportuojant. „Šiemet mūsų tematika – sporto, sveikos gyvensenos. Turime keturis „plogingus“ – bėgimus renkant šiukšles. Bėgo keturi klubai, taip pat darėme žygį renkant šiukšles, (...) o rytą pradėjome su mankšta Katedros aikštėje“, – BNS pasakojo J. Anglickytė.

Lietuvoje šeštadienį prasideda kasmetinė pilietinė aplinkos tvarkymo akcija „Darom“. Šią akciją savanoriai Lietuvoje ir Latvijoje rengia nuo 2008 metų. Šiemet abiejų šalių akcijos, Lietuvos „Darom“ ir Latvijos „Talka“, koordinatoriai nusprendė varžytis ir pažiūrėti, kurioje šalyje akcija įtrauks daugiau dalyvių.

Lietuva gali pasigirti savo unikaliu gamtos grožiu: žaliuojančios lygumos ir kalvos, visą šalį išraižiusios upės ir upeliūkščiai, nedidelis Baltijos jūros pakrantės gabalėlis, kuris sužavi kiekvieną atvykusį. Visa tai – mūsų pasididžiavimas, kuriuo turime ne tik didžiuotis, bet ir puoselėti. Kiekvienas turime suvokti aplinkosaugos svarbą ir rūpintis mus supančia aplinka.

Išradingai Naujosios gatvės 72 daugiabučio aplinką tvarko bendrijos pirmininkė Stasė Janušauskienė. Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr.Pasižvalgyti po Alytaus viešųjų įstaigų kiemus paskatino laikraščio skaitytojai. Jų nuomone, visi veikiantys miesto darželiai vasaromis, net ir ištuštėję, esti tarsi botanikos sodai – pilni rūpestingai prižiūrimų augalų, čia laiku nupjaunama žolė. Visai kita padėtis tose ikimokyklinėse įstaigose, kurios buvo uždarytos ir kuriose įsikūrė viešosios įstaigos.

Sparčiai trumpėjančios dienos, vėstantys orai bei gelstantys lapai – gamtos pokyčiai pirmieji parodo, jog į kiemus atėjo ruduo. Kiekvienas, turintis sodą ar daržą ruošiasi rudens darbymečiui. Vėsiojo sezono pradžioje nereikia pamiršti kiemo aplink namus – čia laukia nemažai būtinų darbų. Jūsų rankos reikės valant stogus bei kiemą, ruošiant veją, gėlyną bei krūmus žiemoti. Šie darbai padarys namų aplinką gražesnę, taip pat palengvins dalį pavasarį laukiančių darbų.

Tvarkyti Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse aplinką padės nuteistieji. Tai numatantis susitarimas bus pasirašomas trečiadienį. Liaudies buities muziejaus ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovai pasirašydami bendradarbiavimo sutartį numatys, kad nuteistieji padės neatlygintinai tvarkyti muziejaus aplinką bei atlikti kitus ūkio darbus. Muziejus už sutaupytas lėšas organizuos nemokamas ekskursijas ir edukacines programas.

Praėjusį savaitgalį praūžė aplinkos tvarkymo akcija „Darom 2012“, vykstanti jau ne pirmus metus visoje Lietuvoje. Aplinką savanoriškai tvarkė ir Šiaulių miesto gyventojai. Iš viso buvo sudaryta 41 vieta, kurioje be jokio atlyginimo dirbo visi užsiregistravusieji. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) skyrė spalvotus maišus surinktoms atliekoms išmesti. Atliekas išvežti apsiėmė „Specializuotas transportas“. Bet kol vieni savanoriškai dirbo, kažkas iš to užsidirbs.

Kiek metų atkurtai Lietuvos nepriklausomybei – tiek metų ir viešoms kalboms apie būtinybę naujam gyvenimui prikelti paveldo objektą – Kauno karinės tvirtovės VI fortą. Tačiau tik šią miesto tarybos kadenciją savivaldybėje viliamasi nuo vizijų ir kalbų apie forto tinkamą sutvarkymą bei jo panaudojimą pereiti prie realių darbų.

Po ilgojo savaitgalio Palangai savais ištekliais tenka tvarkyti tai, ką atostogaudami kurorte palieka šimtai tūkstančių poilsiautojų iš visos Lietuvos. Miesto mero Šarūno Vaitkaus nuomone, padėti Lietuvos kurortams pasirūpinti tvarka bei švara turėtų ir papildomos valstybės lėšos. „Palangos biudžetas nėra didelis – siekia 53 mln. litų. Šis savaitgalis dar kartą parodė problemą – miesto lėšomis turime aptarnauti ir poilsiautojus, kurių sulaukėme per 300 tūkstančių.

Kauno Rotušės aikštės draugija miesto valdžią ragina imtis seniausios miesto aikštės rekonstrukcijos. Jau šį rudenį planuojama parengti projekto sąlygas, o kitamet pradėti darbus. Anot miesto ceremonimeistro Kęstučio Ignatavičiaus, grindinys, inžinieriniai tinklai dabar tragiškos būklės, o aplūžę suoliukai ir peraugę medžiai turistų itin lankomos aikštės nepuošia.

Išskirtinę istorinio ir modernaus kurorto aurą siekiantys sukurti Druskininkai pamažu atsisveikina su ekonomine krize ir jau netrukus atvers net keletą didelių kultūros, sporto, poilsio objektų. Druskininkų miesto savivaldybės vicemerė Kristina Miškinienė sako, kad Druskininkai siekia tapti Lietuvos kurortų veidu ir stengiasi puoselėti istorinį palikimą, kultūrinį gyvenimą bei kurti modernią aplinką. Vasarą mieste skubama atnaujinti gatves, klojami šaligatviai, ūžia statybų technika.

Praėjus metams po 2010-ųjų rugpjūčio 8- osios naktį per Lietuvą praūžusios didžiulės audros, Kauno savivaldybės duomenimis, sutvarkyta kiek daugiau nei pusė miestą tuomet nuniokojusio škvalo padarinių. Pernai rugpjūtį tikėta, kad tiems padariniams likviduoti pakaks vos kelių savaičių. Tačiau pritrūko ne tiek darbo rankų, kiek pinigų. „Tvarkymo darbai pirmiausia buvo baigti centrinėse Kauno gatvėse, o pakraštyje esančių gatvių žaliuosiuose plotuose teliko išrauti škvalo nuniokotų medžių kelmus.

Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai aktyviai ieško apleistų žemių ir jų savininkus baudžia. Pastarųjų dienų situacija rodo, kad pažeidėjų netrūksta. Skaičiuojama, kad apie pusė patikrintų sklypų yra apleisti, nešienauti. Ne vienas žemės savininkas turimos nuosavybės neprižiūri ir mano, kad jei nedeklaruoja žemės, nieko ir nepažeidžia. Tačiau taip nėra. Specialistai teigia, kad piktžolėmis, krūmokšniais apžėlę laukai nepuošia ne tik tos vietovės, bet dar ir kelia grėsmę aplinkiniams.

Pradedame ciklą rašinių apie apleistas žaliąsias Šiaulių miesto zonas, kurios galėtų ir privalėtų būti miesto puošmena, vertybė ir pasididžiavimas. Dėl Šiaulių valdžios bejėgiškumo, aplaidumo, sunkiai paaiškinamo smegenų uždumblėjimo šios miesto erdvės tampa dykromis. Kodėl kiti Lietuvos miestai geba susitvarkyti, o Šiauliai ne? Pasivaikščiojimą su architektu Algimantu Černiausku pradedame nuo centrinio Šiaulių miesto parko. Šiaulių miesto centrinis parkas jau seniai virtęs dykra.

Kur miestiečiui praleisti savaitgalį? Juk norisi pailsėti po darbų, pasimaudyti, užsikurti laužą. Faktas – miestiečių poilsis yra jų pačių reikalas. Už miesto esantys vandens telkiniai laukia lankytojų, tačiau gali pasiūlyti tik retkarčiais nušienaujamą pievą, vandens ir saulės. Šiaulių poilsiavietės labiau pritaikytos skautams ir robinzonams, poilsiautojai pramogų turi susigalvoti patys.

Panevėžio švara privalančiam pasirūpinti Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjui Antanui Karalevičiui gresia vietoj rašiklio į rankas paimti dalgį ir pačiam šienauti apleistus žaliuosius plotus. Pakeisti darbo profilį valdininkui grasina naujoji miesto valdžia. Vicemeras išsigando žolynų Po Aukštaitijos sostinę pasižvalgęs mero pavaduotojas Petras Narkevičius neslepia buvęs šokiruotas netvarkos.

Atšilus orams susirūpinta miesto gražinimu. Viešąsias erdves gėlėmis šiemet pradėta apsodinti anksčiau. Vis dėlto nežadama, kad Panevėžio kiemai, gatvės ir vejos atrodys puošniai – pinigų skirta panašiai kaip ir pernai. Miesto gražinimo darbai vyksta intensyviau. Žadama, kad šiemet nebereikės laukti, kaip pernai, kad viešosios erdvės pražystų gėlių žiedais ar būtų pradėta šienauti. Kita vertus, išlaidauti nenumatoma ir šiemet – pinigų bus tik šiek tiek daugiau nei 2010 metais.

Klaipėdos daugiabučių namų kiemus užvertęs sniegas verčia klaipėdiečius raitytis rankoves ir kibti į darbą. Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, klaipėdiečių iniciatyvinė grupė įvairiuose uostamiesčio kiemuose organizuos talką ir bandys kiemus išvaduoti iš sniego gniaužtų. „Daugiabučių namų kiemai – katastrofinės būklės. Kiemai visiškai nevalyti, todėl žmonės klampoja per pusnis, mašinos negali pajudėti nė iš vietos.

Balandžio 17 diena man sukėlė nemažai sentimentų. Juk “gilioje jaunystėje” kiekvienais metais balandžio mėnesį dalyvaudavavau lenininėje talkoje-subotnike V.I.Uljanovo-Lenino gimtadienio garbei. Mūsų teritorijoje (tarp “Šarūno” viešbučio ir Statoil’o) tvarkėsi virš 90 žmonių – Sporto 8,10, 12 namų gyventojai, grožio centro Idzumi darbuotojai, greta esančio “bulvių turgelio” prekeiviai.

Drauge su kitais Lietuvos gyventojais ir daugelis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių pasirengė šeštadienį dalyvauti akcijoje "Darom 2010". Kaip ir pernai, aplinkos švarinimas bei tvarkymas organizuojamas 25-iose rajono seniūnijose.

Kasmetinės aplinkos tvarkymo akcijos „Darom‘10” organizatoriai primena, kad jau šį šeštadienį, balandžio 17 d. 10 val. ryto visoje Lietuvoje startuoja projektas „Darom“. Akcijos šalininkai šiemet kviečiami rinktis rekordiniame taškų tvarkymo skaičiuje- 1 800 registruotų tvarkymo taškų. Organizatoriai prognozuoja rekordinį dalyvių skaičių, viršysiantį 100 tūkstančių. „Šeštadieno ryte startuosianti akcija „Darom“, iš ankstesniųjų dviejų, išskirtinė savo mąstu.