aplinkos apsauga

Aplinkos ministras apsižiūrėjo, kad Lietuvoje baudos už aplinkos teršimą kartais mažesnės nei kitose Baltijos šalyse. Tad vyriausybė jau siūlo jas didinti brakonieriams, grybautojams, šiukšlintojams ir kitiems teršėjams. Kai kurios baudos didės net iki 30-ies kartų. Negana to, jau po poros savaičių aplinkosaugininkai grasina gatvėse pasirodyti su dūmų matuokliais ir naikinti technines apžiūras labiausiai teršiančioms mašinoms.

Ketinama uždrausti maitinimo įstaigoms nemokamai dalinti vienkartinius puodelius ir kitus vienkartinius indus. Panašus draudimas įsigaliojo nuo šios vasaros, kai uždrausta nemokamus plonus plastikinius maišelius parduotuvėse. Seimas pavasarį po pateikimo pritarė laisviečio inicijuotoms Kasparo Adomaičio pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms.

Seimas gerokai padidino baudas už aplinkos teršimą. Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką nuo kitų metų sausio baudos didės daugiau kaip du kartus, gyventojai taip pat bus baudžiami griežčiau.

Lietuva yra užsibrėžusi iki 2050 m. iki nulio sumažinti išmetamas šiltnamio dujas ir kartu su kitomis Europos šalimis tapti klimatui neutralia. Vilnius ir Tauragė pateko į Europos Sąjungos programą, kurioje sieks šio tikslo pasiekti daug greičiau – iki 2030 metų. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šalies miestams siūlo pavyzdį imti iš skandinavų, kurie savo miestus „sužalino“ dar prieš 15 metų.

Įpusėjus pavasariui kasmet pasirodo pranešimai apie Lietuvoje atrastus nelegalius sąvartynus. Neseniai į bendruomenės narius socialiniuose tinkluose kreipėsi Kelmės rajono Liolių seniūnijos atstovai, prašydami padėti surasti asmenis, kurie teršia teritorijos aplinką. Primename, kad už šiukšlinimą neleistinose vietose gresia ir rimta atsakomybė – baudos net iki 30 tūkst. eurų. „Prieš metus laiko Pučkoriškės kaime, už Maneikių k., buvo sutvarkytas nelegalus šiukšlynas.

Aplinkosaugininkai primena: nors po kovo 20 d. nebegalioja bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, būtina laikytis išimčių. Taigi nepamirškite, kad visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios ar apsnigtos žemės.  „Srutomis ir mėšlu tręšiami laukai, gerinama daržo žemė arba panaudojama biodujų gamybai, vis dėlto tai nėra tik nekalta trąša.

Pagiriuose gyvenantys žmonės neslepia pykčio – greta jų statoma milžiniška gamykla. Verslas statybas pradėjo neturėdamas leidimo, tad gyventojai nebepasitiki įmone. Žmonės jau skundžiasi gyvenvietėje padaugėjusiu sunkiojo transporto srautu, piktinasi, kad įmonė sumažino vandenvietę ir baiminasi, kad pradėjusi veikti gamykla terš aplinką. Verslas tikina, kad zona, kurioje statoma gamykla yra pramoninė, o jie padarys viską, kas jų valioje, kad gyventojų gyvenimo kokybė nesuprastėtų.

Jungtinių Tautų susitikime dėl biologinės įvairovės dalyvaujančios šalys anksti pirmadienį priėmė istorinį susitarimą, kuriuo siekiama nutraukti dešimtmečius trunkantį aplinkos niokojimą, keliantį grėsmę pasaulio rūšims ir ekosistemoms. „Paketas priimtas“, – vėlai vakare Monrealyje vykusioje plenarinėje sesijoje pareiškė aukščiausiojo lygio susitikimo gamtos klausimais (COP15) pirmininkas, Kinijos aplinkos ministras Huang Runqiu. Jam trenkus plaktuku kilo garsūs delegatų plojimai.

Pasaulyje 75 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama miestuose. Lietuvos savivaldybės stengiasi eiti žalumo link, tačiau ne visada sulaukia gyventojų pritarimo, kartais piktinamasi, kad atsinaujinančios energijos jėgainės yra tiesiog... negražios. Verslas skatina keisti gyventojų požiūrį ir Lietuvos miestams siūlo sprendimą, kuris pakeistų tiek transporto, tiek energetikos sektorių neatpažįstamai.

Europos Komisija (EK) siūlo griežtinti reikalavimus pakuotėms, numatant, kad visos jos Bendrijoje nuo 2030-ųjų galėtų būti perdirbamos. Be kita ko, ant pakuočių turėtų atsirasti ir naujas specialus žymėjimas, palengvinantis jų rūšiavimą. Tokias europinių teisės aktų pataisas inicijavo Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius. Tam dar turės pritarti tiek Europos Sąjungos Taryba, tiek Europos Parlamentas.

Atėjus pavasariui, vis dažniau pasirodanti saulė traukia darbuotis lauke. Daugelis sodo darbų apima senų lapų, žolių, kitokių užsilikusių augalinės kilmės atliekų sutvarkymą, o per daugelį metų vis dar turime madą seną pernykštę žolę deginti. Specialistai įspėja – tai kenkia ne tik gamtai, bet ir jūsų sveikatai bei turtui, taip pat nesilaikant saugumo reikalavimų, teks praverti pinigines. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vyr.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad naujas Aplinkos apsaugos departamento vadovas bus paskirtas kitą savaitę.  „Kitą savaitę bus laimėtojas. Po to yra procedūros Valstybės tarnybos departamento, po to vyksta patikrinimai, kaip ir dėl kiekvieno skyriaus vadovo, ministerijos viduje, taip ir bet kurio vadovo, daro Specialiųjų tyrimų taryba patikrinimą“, – BNS sakė S. Gentvilas.  Ministras sakė dėl laimėtojo sprendimo dar nepriėmęs. Šiuo metu yra likę du kandidatai iš 29-ių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį pranešė atmetęs buvusios Aplinkos apsaugos departamento vadovės Olgos Vėbrienės skundą, kuriuo ji siekė panaikinti tarnybinę nuobaudą ir įsakymą dėl atleidimo bei grąžinti ją į pareigas. O. Vėbrienė buvo atleista balandžio mėnesį aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu, nes pretenduodama į šias pareigas neatitiko reikalavimo turėti dvejų metų vadovaujamojo darbo patirties.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo pataisas, kurios būtų leidusios reaguojant į pranešimus dėl galimų aplinkos apsaugos pažeidimų įvertinti jų pagrįstumą. Pasak G. Nausėdos, valstybės institucijos ir pareigūnai turi reaguoti į pranešimus apie žalą gamtai, sakoma Prezidentūros pranešime dėl veto Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo pataisoms.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams svarbu, kad miško vagysčių mažėja: tai susiję ir su atsakingu visuomenės požiūriu, ir didesnėmis baudomis. Vis dėlto, kadangi norinčiųjų neteisėtai pasipelnyti, vis tiek dar yra, aplinkosaugininkai paaiškina, kaip elgtis įtarus vagystę. Kaip sako l. e. p. Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij, didesnės baudos už miško vagystę tikrai efektyvios.

Miškus niokojančius keturračių vairuotojus dalis politikų siūlo tramdyti tūkstantinėmis baudomis ir net keturračių konfiskavimu. Keturračių vairuotojai minimas bausmes laiko per daug drastiškomis, o jiems pritaria ir Aplinkos ministras – sako, kad tokia siūloma tvarka transporto priemonę atimti net iš taikių Dzūkijos grybautojų. Vyriausybė taip pat Seimą ragina nepersistengti.

Šiukšlių pilna net ir keturių kilometrų aukštyje. Jomis pasipiktinę Bolivijos entuziastai, šalia sostinės La Pazo esančiame Sielų Slėnyje ėmėsi rinkti statybininkų ir turistų paliktas atliekas. Aštrių viršūnių nepabūgę šimtai boliviečių vieną gražiausių šalies vietų švarina jau ne pirmą savaitę, mat šiukšlių čia – penkiolika tonų.    Aktyvistas Alexas Dessardas teigia: „Šie valymai yra labai svarbūs ir mes turime juos tęsti.

Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, iš gyventojų gavę pranešimą ir vaizdinę medžiagą, nustatė asmenį, gamtiniame ir kompleksiniame draustinyje važinėjusį vikšrine amfibija. Pažeidėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala. Taip pat apie įvykį informuota Lietuvos policija.

Aplinkos apsaugos departamentas primena – pastebėję ir įsitikinę, kad laukiniam gyvūnui reikalinga pagalba, nedelsdami kreipkitės skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba visą parą veikiančiais Gyvūnų globėjų asociacijos telefonais 8 655 70058 arba 8 686 44828. „Šį savaitgalį vėl pranešamas speigas, tikėtina, kad gausime nemažai pranešimų, susijusių su gyvūnais.

Aplinkos ministerija antradienį perspėjo, kad Europos Komisija gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, jei Seimas nepanaikins ankstesnės kadencijos metu įvesto draudimo vienam asmeniui įsigyti daugiau kaip 1,5 tūkst. hektarų miško. Ministerija pranešė, kad Europos Komisija yra paprašiusi Lietuvos paaiškinimo, nes įtaria, kad toks ribojimas gali riboti laisvą kapitalo judėjimą.

Aplinkos apsaugos departamento direktorei Olgai Vėbrienei suteiktas pranešėjo statusas. Apie tai O. Vėbrienė pirmadienį informavo per spaudos konferenciją. Ji teigia dėl aplinkos ministro Simono Gentvilo elgesio kreipusis į Generalinę prokuratūrą. „Prokuratūra išnagrinėjusi informaciją, man suteikė pranešėjo statusą, tad jau kurį laiką esu saugoma Pranešėjo apsaugos įstatymu“, – sakė O. Vėbrienė.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovė Olga Vėbrienė atleido buvusį šio departamento vadovą Vaidą Laukį iš jo pastaruoju metu užimtų Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigų. Kaip trečiadienį pranešė departamentas, jis atleistas atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Kauno apygardos teismas antradienį kaltu dėl kyšininkavimo pripažino buvusį  Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiąjį specialistą Žydrūną Navicką ir skyrė jam 14,8 tūkst. eurų baudą.  Kaip pranešė Kauno apygardos prokuratūra, Ž. Navickui taip pat buvo atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Antrines plastiko atliekas perdirbanti įmonė „RetroPlast“ Skaidiškių kaimo, esančio Vilniaus rajone, gyventojams sukėlė tikrą galvos skausmą – šie dėl sklindančio nemalonaus kvapo iš įmonės teritorijos pusės negali nei kvėpuoti, nei praverti langų. Aplinkos apsaugos departamento atstovai tikina, kad tyrimas jau yra pradėtas, tačiau išvadų dar reikės palaukti, todėl informacija iš anksto nebus skelbiama. Įmonė situacijos kol kas nekomentuoja.

Gamtos apsaugos ir miškų sektorius kuruojanti aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė traukiasi iš pareigų, BNS ketvirtadienį pranešė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Dėl Medžioklės taisyklių pakeitimų kritikuota viceministrė įteikė prašymą atleisti ją savo noru, ji nebedirbs nuo nuo kitos savaitės.  „Ta įtampa ir visa kita... Aplinkybės tokios susidėjo. Ši savaitė yra jos paskutinė darbo savaitė“, – BNS teigė ministras K. Mažeika.

Klaipėdoje bręsta naujas taršos skandalas. Uostamiesčio politikė pasidalino įmonės „Klaipėdos vanduo“ raštu, kuriame teigiama, kad uostamiesčio daugiabučiai galimai savo nuotekomis teršė Smiltelės upelį. „Klaipėdos vandens“ atstovas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad atsakymus turi pateikti galimai upelį teršusių daugiabučių gyventojai.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Seimui antradienį priėmus taršos kontrolę ir prevenciją griežtinančias pataisas, būtina stiprinti ir Aplinkos apsaugos departamento darbą, žmogiškuosius išteklius. Jis pripažįsta, kad nustatant vis naujų galimos aplinkos taršos atvejų, departamento darbas „tikrai nepakankamas“. „Vakar Seimas, priėmęs „Klaipėdos paketą“, teisinėje plotmėje suteikė papildomus įrankius.

Pirmadienį Skuodo gyventojai kaip reikiant sunerimo – socialinėje erdvėje pasidalinus galimai užteršto Bartuvos upelio nuotrauka, kilo nemenkas pasipiktinimas, esą tai dar vienas rimtas taršos skandalas Lietuvoje. Socialinėje erdvėje pasidalinta nuotrauka liudija, kad į upelį atitekėjo neaiškios kilmės medžiagos. Susirūpinimą kelė ir tai, kad šalia teršalų ramiai plaukiojo vandens paukščiai.

Pakruojo ir Panevėžio rajonuose rasta galbūt nelegaliai laikomų pavojingų atliekų, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Šios atliekos aptiktos praėjusią savaitę atliekant neplaninį patikrinimą, departamentas kreipėsi į teisėsaugą. Iš pradžių Pakruojo rajone aptiktos 222 statinės su neaiškios kilmės skysčiais, pirminiais duomenimis, naftos produktais.

Lietuvoje pastaruoju metu į viešumą iškylant vis naujiems aplinkos teršimo atvejams, Seimas, surengęs neeilinę sesiją, ketvirtadienį po svarstymo pritarė penkių įstatymų pataisoms, griežtinančioms aplinkos taršos kontrolę. Už daugelį vadinamojo „Klaipėdos paketo“ pataisų balsuota vienbalsiai, tačiau dar liko galutinis balsavimas, jis numatytas antradienį, sausio 28 dieną.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai ketvirtadienį išsiuntė laišką aukščiausiems šalies vadovams, prašydami aplinkos apsaugą išskirti kaip vieną svarbiausių šalies prioritetų. Jie tvirtina, kad nesiėmę pokyčių dabar, mokėsime didelę kainą jau artimiausiame dešimtmetyje, o tokių skandalų kaip „Grigeo“ tik daugės.

Jurbarko rajone neteisėtai sumedžiota stirnos patelė, ketvirtadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Išdorota stirnos patelė ir tauriojo elnio patinas Tamošių kaime esančiame ūkiniame pastate rasti antradienio naktį po to, kai buvo gauta informacija apie galimai neteisėtai Jurbarko rajone medžiotojų klubo „Dubysa“ medžioklės plote sumedžiotus laukinius gyvūnus. Po visą naktį vykusio tyrimo nustatyta, kad stirną sumedžiojo medžiotojas, dalyvavęs medžioklėje svečio teisėmis.

Išduodant taršos leidimus, tinkamai neužtikrinamas paraiškų derinimas su atsakingomis institucijomis, prieš taršos leidimo išdavimą ne visada atliekami patikrinimai, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba. „Tinkamai neužtikrinamas paraiškų dėl taršos leidimo išdavimo ar keitimo derinimas ne tik su atsakingomis institucijomis ir savivaldybe, kurios teritorijoje numatoma ūkinė veikla, bet ir su visuomene“, – teigiama STT pranešime.

Sąvartynai kiekviename kolūkyje, į upelius pilamas amoniakas, atviros srutų duobės ir kritusių gyvulių gaišenos viso kaimo akivaizdoje buvo sovietmečio Lietuvos kasdienybė. Aplinkos apsauga, ekologija ir švari gamta sovietmečiu rūpėjo retam, ekologinės katastrofos ar mokslininkų tyrimai, kaip užterštumas kenkia žmonėms, buvo slepiami. O štai miestų vandens nuotekos pradėtos valyti tik įpusėjus septintam dešimtmečiui ir Lietuva čia pirmavo visoje Sovietų Sąjungoje.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD) praneša, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūra kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl aplinkos taršos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 270 str.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo viešinti informaciją apie Aplinkos apsaugos departamento atliekamus patikrinimus ir jų kontroliuojamus subjektus.

Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydama leidimo taikyti tam tikras priemones prieš gausybę varninių paukščių, centrinėse gatvėse teršiančių šaligatvius, pastatus automobilius, suolelius ar praeivių drabužius, ketvirtadienį rašo laikraštis „Kauno diena“. Anot leidinio, ypač nuo varnų kenčia restauruotose Laisvės alėjos atkarpose pastatyti nauji modernūs suolai ir šviesi gatvės danga.

Aplinkos apsaugos sričiai trūkstant finansavimo, kitąmet užteks lėšų išmokėti atlyginimus tik jau dirbantiems žmonėms, tuo metu naujiems darbuotojams nebūtų iš ko mokėti algų, sako Aplinkos ministerijos kancleris.  Arminas Mockevičius nelepia, kad trūkstant darbuotojų, stringa aplinkosaugos kontrolė. „Yra neužpildyti etatai, dėl ko nukenčia šiek tiek kontrolės funkcija“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete, per 2020 metų biudžeto svarstymą teigė jis.

Milžiniško populiarumo sulaukę taromatai sukėlė naujų idėjų pliūpsnį. Seime užgimęs noras leisti į taromatus priduoti ir stipriųjų alkoholinių gėrimų butelius  pasėjo abejonių, o Aplinkos ministerija jau ruošiasi panašią sistemą taikyti ir tvarkant, pavyzdžiui, nebenaudojamas padangas. Seimo narės, valstietės Virginijos Vingrienės teigimu, pakuočių tvarkymo sistema mūsų šalyje tebėra kamuojama neatidėliotinai spręstinų problemų.

Dešimtys tūkstančių plastiko gabalėlių, teršiančių visą planetą, yra vos keleto tarptautinių korporacijų gaminių likučiai, trečiadienį pranešė viena aplinkosaugos grupė „Break Free from Plastics“ („Išsilaisvinkime nuo plastiko“). Grupė, vienijanti fizinius asmenis ir aplinkosaugos organizacijas iš viso pasaulio, įvardijo bendroves „Coca-Cola“, „Nestle“ ir „PepsiCo“ kaip didžiausias teršėjas plastiku bei perspėjo, kad bendroves iš esmės vengia atsakomybės už atliekų pašalinimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako pasigendanti į aplinkos ministres siūlomos teisininkės socialdarbietės Irmos Gudžiūnaitės profesinės patirties ir žinių apie sektorių ir sako, jog pirmas įspūdis yra niūrus. Šalies vadovė sako, jog dar vertins specialiųjų tarnybų duomenis apie kandidatę. „Vertinsiu truputį vėliau, norėsiu pažiūrėti dar kai kuriuos duomenis.

  Seimo Antikorupcijos komisijos pripažintas turintis interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir galbūt pažeidęs viešuosius ir privačius interesus Socialdemokratų darbo frakcijos narys Artūras Skardžius nuo šiol dirbs Aplinkos apsaugos komitete, kur taip pat svarstomi su atsinaujinančia energetika susiję įstatymai.   Už tai balsavo 70 Seimo nariai , prieš – 32 , o susilaikė 13 parlamentarų.

Šiaulių aplinkosaugininkai sučiupo brakonierių, dorojantį stirniną. Šis nušautas be licencijos, už tai medžiotojas paklos apie pusketvirto tūkstančio eurų, praras šautuvą ir visureigį. Šiaulių aplinkosaugininkai tykojo brakonierių Telšių rajono miškuose, „Tado Blindos“ medžiotojų ir žvejų būrelio plote. Inspektoriai išgirdo šūvį, netrukus pamatė išvažiuojantį visureigį „Mitsubishi Pajero“. Šis pasuko į greta esančią sodybą. Aplinkosaugininkai nutarė ją patikrinti.

„Jei aplinkos ministras „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas neatšauks savo sprendimo, kreipsimės į teismą“, – taip prabilo aplinkosaugininkai, neiškentę ministro ignoravimo. Jie tikina, kad K. Trečiokas žadėjo apie reformas pranešti profesinės sąjungoms, tačiau šio pažado netesi. Tuo metu ministras nieko blogo nemato ir net ragina aplinkosaugininkus kreiptis į teismą.

 Atliekų rūšiavimas, antrinės žaliavos, perdirbimas, ekologija – daugelis mūsų šias sąvokas dar „nurašome“ kaip darbus, kurie reikalingi tik aplinką prižiūrinčioms bendrovėms arba ministerijų biurokratams. Savo pavyzdžiu paneigti mitą, kad rūšiuoti yra sunku, bando šiais metais Vilniaus Gedimino technikos universitete aplinkos apsaugos inžinerijos specialybę įgijusi Karolina Merkininkaitė.

Pastaruoju metu vis daugiau įmonių nusprendžia prisijungti prie aplinkosaugos ir vadybos sistemos (EMAS), kuri skatina organizacijas gerinti aplinkosaugos veiksmingumą. 1995 metais, kada buvo sukurta ši schema, galimybę prisijungti turėjo tik pramoninę veiklą vykdančios įstaigos, tačiau šiandien prisijungti prie schemos gali bet kuri organizacija, kuri turi poveikį aplinkai.

Neseniai Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją, kurioje numatomi ilgalaikiai tikslai iki 2030 metų bei Lietuvos aplinkos vizija iki 2050 metų. Tokios strategijos reikėjo jau gana seniai, nes iki šiol buvo vadovaujamasi dar 1996 metais patvirtinta Valstybine aplinkos apsaugos strategija, kuri jau nebeatspindi šių dienų realijų.

Vandenynuose – milijardai tonų plastmasės gaminių, kurių sluoksnis siekia net iki kilometro gylio. Per 40 metų išdžiūvo apie 70 proc. Aralo jūros. 1,5 mlrd. žmonių kovoja su viršsvoriu, beveik milijardas – badauja, nors maisto visame pasaulyje yra pagaminama tiek, kad užtektų išmaitinti 7 mlrd. gyventojų. Ir tai – tik keli pavyzdžiai, įrodantys, kad žmonija nebegali gyventi taip, kaip iki šiol. Žmonės ir verslas privalo vystytis darniai.

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms trylikos su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu susijusių įstatymų – Aplinkos apsaugos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos oro apsaugos, Atliekų tvarkymo ir kt. – pataisoms ir teiks jas Seimui. Pataisos skirtos nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už aplinkos apsaugos gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus.