aplinka

Balandžio 17 d. Aplinkos ministerijoje aptarti bendradarbiavimo su Bendruoju pagalbos centru rezultatai. Jie rodo, kad aplinkai neabejingi piliečiai aktyviai naudojasi galimybe pranešti apie pažeidimus, ypač vakarais, o aplinkosaugininkai su jiems tekusiu darbu susitvarko. „Žmonės aktyviai naudojasi galimybe pranešti apie pastebėtus pažeidimus. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad į šiuos pranešimus būtų reaguojama.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis susitiko su valstybinių parkų, biosferos rezervato ir gamtinių rezervatų direkcijų vadovais. Tikslas – aptarti valstybinių parkų ir rezervatų likimą.

Šiandien pasitarime Vyriausybė iš esmės sutarė dėl Aplinkos ministerijos siūlymo Lietuvoje įvesti vienkartinių pakuočių užstato sistemą. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos bus perduotos svarstyti Seimui. Įstatymo pataisos parengtos atsižvelgus į didėjantį aplinkos teršimą vienkartinių, ypač gėrimų, pakuočių atliekomis ir nepakankamai veiksmingą komunalinių atliekų surinkimo sistemą.

Įrodyk, kad žinai apie svarbiausius Lietuvoje įgyvendinamus transporto sektoriaus projektus, finansuojamus Europos Sąjungos paramos lėšomis. Atsakyk į žemiau pateiktus klausimus ir laimėk Susisiekimo ministerijos prizus – didelį skėtį ar kelionines skaitmenines svarstykles bagažui sverti. Lietuvos didmiesčių gatvėse ligi šiol važinėjo nemaža senų viešojo transporto autobusų, kurie ne tik buvo morališkai pasenę ir nebepatogūs, tačiau ir stipriai teršiantys aplinką.

Dažniausiai nė nesusimąstome, jog į darbą galėtume eiti pėsčiomis ar naudotis viešuoju transportu. Visada randame svarių argumentų, kodėl šiandien važiuosime nuosavu automobiliu. Jei kiekvienas žmogus dažniau apie tai susimąstytų ir pasirinktų alternatyvą savo automobiliui, taip visi prisidėtume prie aplinkos tausojimo ir jos išsaugojimo. Kaip transportas kenkia gamtai? Transportui tenka penktadalis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio.

 Šiandien Baltijos aplinkos forumas pristato unikalius kraujo tyrimo rezultatus, kurie turėtų atskleisti kokioje aplinkoje mes gyvename. Cheminių medžiagų ekspertė Justė Buželytė teigė, kad tyrimo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į platų cheminių medžiagų panaudojimą buitiniuose gaminiuose, pavyzdžiui, kosmetikoje, norima pabrėžti, kad jų yra tiek maisto, tiek statybinėse medžiagose.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis antradienį susitiko su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte. Susitikime aptartos Aplinkos ministerijos ir Tautinio olimpinio komiteto galimybės bendradarbiauti organizuojant palankiausios aplinkai sporto bazės konkursą, kas dveji metai vykstantį šalies mokinių konkursą "Sportas ir aplinka" LR Prezidento taurei laimėti ir kitus sporto renginius, kurių metu propaguojamos aplinkosaugos ir darnaus vystymo idėjos.

Sveikatos aplinkos ministerija atmetė Suomijos kapitalo energetikos bendrovės „Fortum Heat Lietuva" planuojamos statyti kogeneracinės elektrinės Vilniuje poveikio aplinkai vertinimą, ketvirtadienį rašo „Lietuvos rytas“. Išvadoje sakoma, kad dėl elektrinės, kuri bus kūrenama atliekomis, veiklos gali padidėti oro tarša ir triukšmas.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Vyrai patiria daugiau konfliktų su aplinka negu moterys, o pirmas toks konfliktas kyla dar motinos įsčiose. Taip teigia Vilniaus vyrų krizių ir informacijos centro direktorius Arūnas Kuras. Tačiau, anot jo, aiškiausia krizė pirmąkart vyrą ištinka, kai jis ima permąstyti savo gyvenimą. „Pats pirmas vyro konfliktas būna įsčiose, t. y., kad jis – vyras, o jo mama – moteris.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Savaitgalį prognozuojamas 14–19 laipsnių šaltis gali padidinti aplinkos užterštumą. Taip LRT radijo laidoje „60 minučių“ sako aplinkos viceministras Almantas Petkus. Jo teigimu, didėjantys šalčiai visuomet priverčia naudoti daugiau kuro šildymui, o taupantieji tokiu atveju neretai nutaria sudeginti ir nuodingas atliekas. Sinoptikės Teresės Kaunienės teigimu, šeštadienį silpnės vėjas, snigti turėtų tik pirmoje dienos pusėje, pietrytiniuose rajonuose.

Tarp įmonių, investavusių į saulės energetikos plėtrą Lietuvoje, yra ir norvegų kapitalo investicinė bendrovė „Siva Scaninvestment“, valdanti pramonės parką Panevėžyje. Įmonės direktorius Geir Reiersen teigia, kad labai džiaugėsi ir sveikino Lietuvos iniciatyvą pasukti atsinaujinančios - „žaliosios“ - energetikos kryptimi, o dabar permainingais lyg pavasario orai politikų sprendimais yra taip nusivylę, kad stabdo jau suplanuotas investicijas Lietuvoje.

Ar kada nors atkreipėte dėmesį, kad daiktai ir konstrukcijos aplink mus kartais atrodo taip, tarsi turėtų veidus: piktus, besišypsančius ar nustebusius. Tai, ką kai kas vadina pastabumu, taip pat yra priskiriama psichologiniam fenomenui, vadinamam pareidolija – tai būklė, kai žmogus paprastus dalykus suvokia kaip ką nors reikšmingo, pavyzdžiui, debesyse ar pastatuose mato veidus. Iš kitos pusės, tai nebūtinai reiškia, kad esate išprotėjęs.

Pirmininkavimo ES Tarybai metu Aplinkos ministerija suorganizavo daugiau kaip pusantro šimto įvairių posėdžių Vilniuje, Briuselyje ir kituose ES miestuose, buvo atsakinga už sėkmingą atstovavimą ES valstybių interesams penkiolikoje tarptautinių aplinkosauginių renginių. Aplinkos ministro Valentino Mazuronio teigimu, Lietuvai pirmininkaujant padaryti sprendimai buvo labai svarbūs, racionalūs ir subalansuoti.

Per dvejus metus, kai Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, visuomenė tapo pilietiškesnė - apie smurtą šeimoje dažniau policijai praneša aukų artimieji, kaimynai. Tai interviu BNS teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla. Sekmadienį sukanka dveji metai, kai Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Per šį laiką pareigūnai gavo daugiau nei 35 tūkst. pranešimų apie smurtą šeimose.

Ekvadoro teismas, išnagrinėjęs apeliaciją, paliko galioti ankstesnę nutartį, kad JAV naftos milžinė „Chevron“ privalo atlyginti žalą, padarytą jos seserinės įmonės „Texaco“ Amazonės baseino aplinkai, tačiau sumažino kompensacijos sumą iki 9,51 mlrd. JAV dolerių (24,5 mlrd.

Šiomis dienomis Vilniuje kaip niekada daug dėmesio skiriama Baltijos jūros regiono ateičiai - čia vyksta Pirmininkavimo Europos Sąjungai renginiai, skirti ES Baltijos jūros regiono strategijos prioritetams aptarti.

Sustiprinti priemones šalies miškams tausoti ir sugriežtinti atsakomybę už jų niokojimą – tokį tikslą iškėlė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis atsakingiems Aplinkos ministerijos padaliniams, pavedęs per savaitę jiems parengti reikiamas teisės aktų pataisas dėl neteisėtų kirtimų.

Nuo šių metų spalio 1 d. VO „Gelbėkit vaikus“ vykdo Europos Ekonominės Erdvės (EEE) finansinių mechanizmų NVO programos Lietuvoje fondo remiamą projektą „Saugios mokyklos kūrimas per aktyvaus pilietiškumo skatinimą ir mokyklos bendruomenės įgalinimą“. Tai Norvegijos Karalystės, Islandijos Respublikos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės finansinis mechanizmas, sukurtas siekiant prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo.

Pasaulio banko tyrimas parodė, jog gerėjantys „Doing Business“ indekso rodikliai yra stipriai susiję su tobulinamomis viešojo valdymo reformomis. Dėl šių priežasčių, Lietuvos verslo konfederacija ragina Vyriausybę nenustoti įgyvendinti verslo aplinkai svarbias reformas. Teigiamai vertiname 2012 m. įsigaliojusį Mažųjų bendrijų įstatymą, kuris padarė didelę įtaką verslumo plėtrai ir aukštai Lietuvos pozicijai šiame reitinge.

Šiandien paskelbtame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2014“, vertinančiame verslo sąlygas 189 pasaulio valstybėse, Lietuva iš 27 vietos pakilo į 17 vietą. Lyginant su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis, Lietuva užima 6 vietą. Lietuvai pavyko pagerinti daugiau kaip pusę „Doing Business“ rodiklių. „Pasaulio banko tyrimas „Doing Business“ turi didelės įtakos užsienio investuotojams vertinant šalies patrauklumą.

Brigita Kupstaitytė / Geopolitika Ar gali sietis kareivis ir aplinkos tausojimas? Greičiausiai į galvą ateinantis atsakymas – ne. Karo veiksmai niokoja, gąsdina, kenkia, o jau vien išgirdus žodį „kareiviai“, prieš akis iškyla ne itin maloniai nuteikiantys vaizdai. Nors žiniasklaidos esame pratinami žvelgti į armiją ir karinius veiksmus kaip į neišvengiamą kasdienybę, vidinis balsas vis tiek kužda, kad tai nėra gėris.

Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma žmonių 80–90 proc. paros laiko praleidžia uždarose patalpose, tačiau ši aplinka nėra geriausia vieta žmogaus buvimui ir veiklai, ypač žinant, kad patalpų oras gali būti net 6–8 kartus labiau užterštas nei lauko, teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime. Mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad 25 proc. medžiagų, rastų patalpų ore, yra kenksmingos sveikatai, todėl patalpų oro kokybė yra svarbesnė žmogaus sveikatai ir gerovei nei lauko.

Jau ketvirtą kartą aplink Lietuvą keliauja vaikų piešinių paroda „Ant ratų“. Šiuo projektu siekiama atkreipti visuomenės ir verslo atstovų dėmesį į smurtą patiriančius vaikus ir visomis priemonėmis prisidėti prie šios problemos viešinimo, drauge kurti saugią ir sveiką aplinką. Didžiausia paskata projektui – vis dar nesikeičiantis visuomenės požiūris į vaiko saugumą bei nemažėjantys smurto atvejai prieš nepilnamečius.

Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos ,,Karštąja linija“ gauti pranešimai ir jų tyrimo rezultatai rodo, kad šalies gyventojai demonstruoja vis didesnį rūpestį aplinka, aktyviai reaguoja į aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, drąsiai reiškia nepasitikėjimą pareigūnų sprendimais ir kelia viešumon neteisėtus jų nusižengimus. Per šių metų sausį – rugpjūtį Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos ,,Karštąja linija“ gauti 162 pranešimai.

Žmogžudystės su šiurpulį keliančiais kankinimų elementais. Tokie nusikaltimai vienas po kito krečia Lietuvos visuomenę. Daugumos jų vykdytojai – jauni žmonės, dažnai nepilnamečiai. Ilgametis kriminalistas, žmogus, kuris ir išėjęs į užtarnautą poilsį aktyviai dalyvauja policinėje veikloje, Arvydas AUGAS sako, kad nemažai sunkių nusikaltimų dabar įvykdoma be aiškios priežasties, tiesiog – dėl malonumo.

Rusija sutiko leisti Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertams atlikti Kaliningrado srityje ketinamos statyti Baltijos atominės elektrinės (AE) poveikio aplinkai vertinimą, pranešė Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos "Rosatom" vadovas Sergejus Kirijenka. "Baltijos AE poveikio aplinkai vertinimo ekspertizę perduodame TATENA tarptautiniams ekspertams", - žiniasklaidos atstovams pareiškė S.Kirijenka, pridurdamas, kad Rusija sumokės už šį darbą.

Ar dažnai susiduriate su situacija, kada gaunate gerą darbo pasiūlymą, jį priimate ir tik pradėję dirbti suprantate, kad tas darbas – ne jums? BBC teigimu, būna atvejų, kada, rodos, tokie svarbūs veiksniai, kaip šaunus kolektyvas, puiki darbinė atmosfera mažai prisideda prie darbo pamėgimo. BBC spėja, kad dažnai taip nutinka, kada naujasis darbuotojas labai daug tikisi iš naujos darbo vietos, o veiklos pobūdį jis įsivaizdavo visiškai kitaip.

Pirmadienį prasideda Judrioji savaitė - tradicinė Europos miestų akcija, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Aplinkos ministerija praneša, kad šių metų Judriosios savaitės šūkis - "Švarus oras - tai tavo judėjimas": jis pasirinktas siekiant paskatinti kuo mažiau naudotis automobiliu ir kuo daugiau judėti pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais ir kitais aplinką tausojančiais būdais.

2013 m. birželio 27 d. LR Seimas svarstė LR Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama iš esmės pakeisti LR Teritorijų planavimo įstatymą. Projektas ypatingas tuo, jog įstatymų leidėjas pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje teisės akte ryžosi apibrėžti viešojo intereso sampratą. Žinoma, tai įvardijama tik konkrečioje teritorijų planavimo srityje. Samprata pateikiama minėto įstatymo projekto 8 straipsnyje.

Nuo liepos 7 d. visi šalies žvejai mėgėjai įpareigoti užtikrinti švarą savo žvejybos vietoje. Šiukšlių aplink save nesusirenkantys žvejai gali būti baudžiami. Tačiau ne visiems reikia griežto įstatymo, kad pradėtų rūpintis pakrančių ir visos aplinkos švara. Rugpjūčio 23 d. į Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentą buvo pakviesta moteris, kuriai buvo įteikta aplinkos ministro Valentino Mazuronio padėka.

Visos Lietuvos savivaldybės, išskyrus administracinius centrus, iki šių metų rugpjūčio 30 d. dar turi galimybę pateikti paraiškas paramai gauti, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinamą planavimo būdu.   Priemonei skirta 224 mln.

Gizos piramidės, Didžioji kinų siena, Tadžmahalas, Čičen Ica, Kolizėjus – žmogus sukūrė išties daugybę didingų dalykų. Šie ir dar daugybė kitų žmogaus pastangų vaisių amžius ir tūkstantmečius džiugino ir džiugins visų akis, o štai kai kurie mūsų civilizacijos bioproduktai lygiai tiek pat laiko kenks mūsų aplinkai, rašoma „Discovery News“, kuris pristato 7 šlykščiausius „pasaulio stebuklus“. „Didžioji šiukšlių dėmė“ Ramiajame vandenyne Įsivaizduokite skylę tualete, kuri niekada neišsivalo ir tik...

Į šį klausimą Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis atsakė klausimu- Kažkokioje kiaulidėje ? Labai netikėtas ministro atradimas, kalbant apie prekybą alkoholiniais gėrimais, alkoholio įtaką mūsų visuomenei ir visai juokingai atrodo noras tą problemą atitolinti nuo ministro darbo kabineto lango, uždraudžiant alkoholiniais gėrimais prekiauti tam tikru atstumu nuo ministerijos pastato.

Iš lietaus stokojančio žemyno atvykusi Ronae sako, kad Švedijoje išsipildė visos jos svajonės, čia ji gali įkūnyti visus ūkininkavimo sumanymus. Tisby ūkis įsikūręs ežeringoje Švedijos vietoje, Örsundos upės slėnyje. Tai vos 20 km į šiaurę nuo Enköpingo miesto ir tik 80 km į vakarus nuo sostinės Stokholmo. Ūkį valdo australės Ronae ir švedo Urbano Brunsbergų šeima.

2013 m. liepos 19 d., penktadienį, radijas „Laisvoji banga“ laidoje „Ryto tema“ kalbino šalies aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį. Ministras pasakė, kad nėra kliūčių tą dieną priimti sprendimą dėl konkurso skalūninių dujų paieškai šalyje. Aplinkos ministerijos rengtame konkurse yra tik vienas dalyvis – JAV kompanija „Chevron“.V.Mazuronis priminė, kad konkurso komisijos žodis nebus lemiamas, kadangi galutinį sprendimą priims Vyriausybė.

„Coca-Cola“ kompanija paskelbė naujai prisiimtus aplinkosauginius įsipareigojimus ir atnaujintą bendradarbiavimą su Pasauliniu laukinės gamtos fondu (WWF). Šie ambicingi siekiai papildo kitus „Coca-Cola“ įsipareigojimus bendruomenėms, skelbtus dar šių metų pradžioje, kurie orientuojasi į saikingą vandens ir energijos resursų naudojimą, efektyvią pakuočių gamybą ir perdirbimą, bei tausojančią žemės ūkio veiklą iki 2020-ųjų.

Vilius Petkauskas Pastaruosius kelerius metus politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai skambino varpais apie Lietuvos gyventojų negebėjimą kurti verslo ir dirbti sau. Tačiau statistika rodo, kad didelis savarankiškai dirbančių asmenų skaičius būdingas tik vargingiausioms valstybėms. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2012 metais Lietuvoje savarankiškai dirbo šiek tiek mažiau nei dešimtadalis visų dirbančių žmonių, o Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 15 proc.

Naujos apklausos duomenimis, dauguma europiečių keistų savo pirkimo įpročius ir rinktųsi mažiau aplinkai žalingus produktus, tačiau daugelis jaučia informacijos stygių ir nepasitiki gamintojų teiginiais apie produktų ekologiškumą. Apklausos „Europiečių požiūris į žaliųjų produktų bendrosios rinkos kūrimą“ duomenimis, daugiau kaip trys ketvirtadaliai (77 proc.) respondentų mokėtų daugiau už aplinkai nekenkiančius produktus, jei būtų įsitikinę, kad jie iš tikrųjų tokie yra.

Iki birželio 28 dienos dar priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ gauti. Šiemet didžiausia paramos suma siekia 150 tūkst. Lt. KPP priemonei „Miškų ekonominės vertės didinimas“ įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiui iš viso skirtas 50,7 mln. Lt paramos biudžetas. Paramos sutartys jau pasirašytos su 200 pareiškėjų, o patvirtinta paraiškose prašoma paramos suma siekia 48,5 mln. Lt, arba 96 proc.

Po krizės sparčiai atsigaunanti Lietuvos biurų baldų rinka keičiasi. Įmonių vadovai pradeda vertinti biuro įrengimo išlaidas kaip ilgainiui atsiperkančią investiciją į darbuotojų pasitenkinimą ir didesnį lojalumą. Baldžiai, supratę tokius darbdavių poreikius, stengiasi prisitaikyti ir pasiūlyti rinkai naujausius sprendimus, kuriant produktyvumą skatinančią darbo aplinką.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Kogeneracinę elektrinę prie Kauno planuojantys statyti verslininkai gyventojams pristato poveikio aplinkai vertinimą. Kelios bendruomenės teismo prašo panaikinti jėgainės plėtros planą – žmonės baiminasi oro taršos. Specialistai ramina – to nebus. Jei „Fortum heat Lietuva“ kogeneracinę elektrinę pastatytų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, ją nuo Amalių skirtų du kilometrai, skaičiuoja vietos gyventojai.

Šiandien aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo iki dešimties kartų padidino aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžius. Šis įsakymas buvo derinamas su Žemės ūkio, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijomis ir sulaukė jų pritarimo. „Iki šiol atliekų, išmestų į aplinką, padarytos žalos tarifai buvo tik simboliniai.

Šimtus tūkstančių gyventojų savanoriškai tvarkyti aplinką suburianti akcija DAROM, šiemet, kaip ir kasmet sulaukė Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir jos komandos dėmesio. Burbiškėse, kur šeštadienį vyko kasmetinė Burbiškių dvaro tulpių žydėjimo šventė, šalies vadovė pasodino ąžuoliuką, taip nubrėždama gaires būsimoms DAROM iniciatyvoms. „Akcija „Darom“ – tai šventė. O šventės skirtos tam, kad pasigražintume.

Šiandien posėdžiavusi Viešojo valdymo tobulinimo komisija svarstė pasiūlymus dėl Aplinkos apsaugos agentūros ir regionų aplinkos apsaugos departamentų valdymo struktūros pertvarkymo, efektyvesnio šių įstaigų funkcijų atlikimo. Komisijos nuomone, kaip atskiros įstaigos prie Aplinkos ministerijos šiuo metu veikiantys regionų aplinkos apsaugos departamentai galėtų būti prijungti prie Aplinkos apsaugos agentūros ir pertvarkyti į Aplinkos apsaugos agentūros struktūrinius padalinius.

Alvyda Bajarūnaitė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvių kalbos instituto vykdomas tyrimas jau dabar rodo, kad tarmės ne nyksta, o keičiasi. Taip teigia šio instituto direktorė doc. Jolanta Zabarskaitė. Pasak jos, kai kurios lietuvių tarmės yra stipresnės, jų plotai plečiasi ir jos kiek pastumia kitas tarmes arba jas vienodina. Tarmės, anot kalbininkės, nesikeisti negali, nes jos, kaip ir kalba, yra gyvos, reaguoja į aplinką.

Zinaida Paškevičienė, Reda Gilytė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuvoje daugės miškų. Aplinkos ministerija penkioms miškų urėdijoms perdavė valstybinę žemę įvesti miškų. Po daugelio metų šiame 12 hektarų plote netoli Anykščių sužaliuos ąžuoliukai, o kol kas jiems ruošiama dirva. Vyriausybei perdavus per 200 hektarų valstybinės žemės miškams įveisti, daugiau jų atsiras ne tik Anykščių, bet ir Kaišiadorių, Rokiškio, Tauragės, Šilutės urėdijose.

Gigantiškas San Alfonso del Mar (Čilė) baseinas visada pritraukia minias turistų ir yra laikomas didžiausiu baseinu pasaulyje.Baseino paslaptis – vanduo čia pumpuojamas tiesiai iš vandenyno, bet prieš patekdamas į baseiną yra kruopščiai išfiltruojamas ir pašildomas iki 26 laipsnių. Žinoma, visa baseino zona yra pritaikyta turistų poreikiams. Tinklalapis mixstuff.ru siūlo apžiūrėti didžiausią pasaulio baseiną iš arčiau. Baseino plotas užima 80 tūkst. kvadratinių metrų.

Rajono seniūnijas slegia tos pačios problemos – prasta kelių būklė, technikos trūkumas, galvosūkis, kaip pasigaminti pakankamai kuro. Darbai, kuriuos šiemet ketina pradėti seniūnijos, skiriasi. Vienija problemos Rajono Taryboje patvirtinta šiųmetė seniūnijų veiklos programa išryškino, jog daugelį seniūnijų į kampą spraudžia tos pačios bėdos.

Vokietijos aplinkosaugos organizacija „Deutsche Umwelthilfe“ (DUH) patikrino, kiek teršalų į aplinką išmeta ministrų tarnybiniai automobiliai. Anglies dvideginio išmetimas iš ministrų automobilių šiais metais sumažėjo, tačiau nepakankamai. Pusė vyriausybės vadovų važinėja „pernelyg galingais ir pernelyg daug degalų naudojančiais tarnybiniais automobiliais“. Dvidešimt aštuoni politikai „ ignoruoja klimato kaitos politiką“, - skelbiama ataskaitoje.