apgavystė

Pastaruoju metu pastebima padažnėjusių atvejų, kai sukčiai, prisidengdami licencijuotų elektroninių pinigų arba mokėjimo įstaigų pavadinimais, kuria apsimestines interneto svetaines. Apsilankymas jose vartotojams gali baigtis finansiniais nuostoliais, praneša Lietuvos bankas.

Sukčių fantazija ir žmonių patiklumas – nepamatuojamas. Šį kartą mažiausiai 20 žmonių prarado pinigus, kai susigundė maltos bišonų veislės šuniukais internete.  Apgavikams pervedė avansus ir liko be nieko. Šunyčiai pasvalietei Kristinai Pumputienei susuko ne tik širdį, bet ir protą. Moteris susigundė sausio pradžioje skelbimų portale patalpintu pasiūlymu už 500 eurų įsigyti Maltos bišonų veislės šuniuką.

200 eurų vertės maisto produktų rinkiniai mainais už neišnaudotą poilsį apkarto ir daliai Pasvalio medikų. Jie iki šiol ginčijasi su kraštietės kelionių agentūra. Bet teisybės neranda pasirodo karantinas puikus metas nesąžiningiems verslininkams ir kai kuriems valstybės tarnautojams dangstytis.

Ar patikėtumėte, jei meistras, atėjęs sutvarkyti jūsų kambario sienų, pasakytų, kad sunaudojo 16 kibirų glaisto ir kad jūs už darbus skolingas 21 tūkstantį eurų? Betygalos klebonas juokauja, kad tokių pinigų reikalaujantis Arūnas, padažęs vos kelis klebonijos kambarius, veikiausiai pamiršo suremontuoti bažnyčią. Bet Arūnas nenusileidžia, jaučiasi apgautas ir reikalauja, kad klebonas jam sumokėtų pinigus.

Ketvirtadienį į Kauno apskrities policiją kreipėsi senjorė, kuri pranešė, kad investuoti siūlęs sukčius iš jos išviliojo 9,7 tūkst. eurų.  Policijos departamento duomenimis, 1943 metais gimusiai moteriai vyras paskambino antradienį, o pinigus į nepažįstamo asmens sąskaitą ji pervedė trečiadienį.  Dėl sukčiavimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Studentams sugrįžus į didžiuosius miestus, auga nuomojamų būstų poreikis. Interneto platybėse gausu įvairių butų nuomos skelbimų, tačiau būkite atsargūs – tai puiki terpė sukčiams. Nekilnojamojo turto brokeriai pasakoja, kokias suktybes naudoja ne tik būstų nuomotojai, bet ir patys brokeriai. „Facebook“ grupėje „Butų nuoma Vilniuje be tarpininkų“ vaikinas pasidalino istorija, kaip susidūrė su sukčiais nuomos srityje.

Sukčiai iš moters ir bendrovės sąskaitų, neteisėtai gavę prisijungimo duomenis, persivedė 30 tūkst. eurų. Policijos departamentas informavo, kad trečiadienį, 8.32 val. į Vilniaus apskrities policijos pareigūnus kreipėsi 1974 metais gimusi moteris – ji pranešė,  jog nenustatyti asmenys, neteisėtai užvaldę banko prisijungimo duomenis, iš jos ir bendrovės sąskaitų nuskaitė 30 tūkst. eurų.

Trečiadienį Šakių rajono policija gavo pranešimą, kad pasinaudojus mobiliąja programėle iš vyro banko sąskaitos pasisavinta 8,7 tūkst. eurų.  Marijampolės apskrities policijos duomenimis, 1975-aisiais gimęs vyras pranešė, kad pinigai iš jo sąskaitos buvo pavogti neteisėtai prisijungus po to, kai telefone jis įdiegė mobiliąją programėlę.  Dėl sukčiavimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Nusprendus išsinuomoti butą tenka sumokėti ne tik nuomos mokestį ir užstatą, bet ir tarpininkavimo mokestį nekilnojamo turto (NT) brokeriui. NT specialistai teigia, kad toks mokestis įžūlus ir jo brokeriai neturėtų prašyti. Tačiau NT nuomos skelbimuose pastebima kitokia situacija, dalyje jų nurodomas tarpininkavimo mokestis. Vilnietė Agnė portalui tv3.lt pasakojo, kad nuomai buto ieško jau keletą mėnesių. Iš pradžių mergina bandė išvengti tarpininkavimo mokesčio.

Kaune iš moters balandžio mėnesį apgaule išvilioti beveik 25 tūkst. eurų.  Kauno apskrities policijos duomenimis, iš 1956-aisiais gimusios moters pinigai išvilioti tarp balandžio 10 ir balandžio 29 dienos.  Iš viso sukčiai pasisavino 24 tūkst. 768 eurus.

Penktadienį žurnalistas Andrius Tapinas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo žinia, kad vilnietė gydytoja- rezidentė internetu perpardavinėjo respiratorius, kurie už suaukotus pinigus buvo nupirkti Lietuvos medikams.  „Šitas įrašas labai nemalonus ir man nemalonu tai rašyti, bet, matyt, neišvengiama.

Kaip bebūtų liūdna, tačiau sukčiai „nemiega“ nei vienu sezonu. Jie nuolat tyko patiklių ar senyvo amžiaus žmonių, kuria painias ar skaudžias istorijas ir apsimetę pareigūnais ar valstybės tarnautojais išvilioja žmonių santaupas, rašoma policijos pranešime žiniasklaidai. Kasmet stebimas sukčiavimo atvejų augimas: 2019 metais buvo užregistruota 135 nusikalstamos veikos, o šių metų vos per nepilnus du mėnesius jau užregistruota daugiau nei 20 ikiteisminių tyrimų.

Telefoniniai sukčiai atrado naują aukso gyslą. Į lietuvių telefonus ėmė masiškai siųsti SMS žinutes apsimesdami banko darbuotojais. Iš patiklių žmonių išgavę elektroninius prisijungimo kodus, sukčiai jau pavogė mažiausiai 60 tūkst. eurų, kurių žmonės nebeatgaus. Dar tiek pat neteisėtų pervedimų bankininkai tvirtina suspėję sustabdyti. „Aš nežinojau, kas čia vyksta, paspaudžiau ant linko. Iš to linko atsidarė visiškai identiškas SEB puslapis, liepė susivesti savo visus duomenis.

Ketvirtadienį nuo sukčiaus nukentėjo garbaus amžiaus kaunietė, ji prarado 20 tūkst. eurų. Anot Policijos departamento pranešimo, apie 18 val. Kaune į Vytenio gatvėje gyvenančios moters butą užėjo policijos pareigūnu prisistatęs vyras. Jis pareiškė, kad reikia patikrinti moters turimus pinigus. 1937 metais gimusiai moteriai parodžius santaupas, „pareigūnas“ pareiškė, kad jie padirbti ir juos paėmė. Nuostolis – 20 tūkst. eurų.

Šimtus tūkstančių svarų sterlingų iš patiklių moterų Jungtinėje Karalystėje išviliojo sukčius, apsimetęs aktoriumi Jasonu Stathamu ir taip apsukęs joms galvas. Pranešimą apie tai išplatino Manchesterio policija. Anot pareigūnų, apgavikas su potencialiomis aukomis susisiekdavo socialiniais tinklais, sakydavo, jog bendrauja su gerbėjais ir netrukus imdavo demonstruoti apsimestinę simpatiją pašnekovėms bei užsimindavo apie galimą draugystę ar net bendrą gyvenimą.

Vasarai vis artėjant didžioji dalis lietuvių planuoja atostogas, o kai kurie jau ir rankose laiko būsimų kelionių bilietus. Kadangi mėgstamų krypčių bilietai išgraibstomi akimirksniu, tautiečiai skuba jais pasirūpinti kuo anksčiau bei, žinoma, kuo pigiau. Visgi, patariama būti atidžiais, nes yra tinklalapių, kurie primena oficialius skrydžių bendrovių puslapius, bet apsipirkus juose gali atsirasti papildomų mokesčių.

Sunkvežimio vairuotoja įsidarbinusi mergina džiaugėsi geru atlyginimu, tačiau prieš pat gražiausią gyvenimo momentą suprato, kad žadėtų pinigų negaus. Lyg į vandenį dingę įmonės atstovai vykdė praktikoje dažnai naudojamą nesąžiningą planą. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Sandra, kuri tvirtina, kad ją apgavo Mažeikiuose įsikūrusi transporto įmonė „Ajoma“. Su įmone susisiekti nepavyko: telefonu niekas neatsiliepė, o išsiųstas laiškas sugrįžo.

Londone gyvenanti lietuviškąja Kim Kardashian vadinama ir atlikėjos karjerą pradedanti Justina Globienė-Justinka savo gerbėjus perspėja būti atsargiems – moteris buvo apgauta. Portalui tv3.lt Justina papasakojo apie ypač nemalonų nutikimą, moteris papuolė į aferistų pinkles. Sulaukė grasinimų „Labai mėgstu apsipirkineti internetinėse parduotuvėse, butikuose. Niekada neturėjau problemų, visuomet prekes gaudavau laiku ir kokybiškas,“ – pasakojo moteris.

Kėdainiuose siaučia apgavikas. Norintis lengvai pasipelnyti asmuo gyventojus apgaudinėja bandydamas parduoti žaislinį automobilį. Veikiama pagal jau patikriną schemą – kokioje nors socialinio tinklo grupėje įdedamas skelbimas. Patiklūs pirkėjai perveda pinigus į pardavėjo nurodytą sąskaitą, tačiau prekių negauna, o bendravimas su pardavėju nutrūksta – šis gavęs pinigus pirkėją ignoruoja, užblokuoja.

Valanda pokalbio ir 1300 eurų aptirpusi sąskaita banke. Tokioje situacijoje atsidūrė išradingų telefoninių sukčių ataką patyrusi tv3.lt skaitytoja. Ji teigia, kad suprasti apgavystę jai po pokalbio padėjusi tik draugė. Apie susidūrimą su apgavikais papasakojusi mergina tikina, kad pastarųjų taktika tikrai paveiki – savo užduodamais klausimais gali užmigdyti daugelio budrumą. Paskyrė susitikimą komisariate Kaip pasakoja vilnietė Agnė (red. past.

Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis niekada negarsėjo, kaip žmogus mėgstantis duoti interviu ir viešai pasakoti apie savo gyvenimą. Būtent dėl to daugelis nustebo sužinoję, kad dabartinis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas susikūrė savo asmeninę paskyrą socialiniame tinkle „twitter“. Vos per kelias dienas legendinio krepšininko paskyrą pradėjo sekti tūkstančiai gerbėjų, tačiau netrukus paaiškėjo, kad anketa yra netikra. Tą atskleidė 218 cm milžino sūnus Tautvydas Sabonis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį užsipuolė žurnalisto Bobo Woodwardo knygą, demaskuojančią Baltųjų rūmų administracijos gyvenimo užkulisius, ir pavadino ją išgalvotomis citatomis paremta „apgavyste“. Ši knyga ir laikraštyje „The New York Times“ išspausdintas anoniminis aukšto rango D. Trumpo administracijos pareigūno straipsnis sukėlė dar vieną krizę Baltuosiuose rūmuose ir davė peno prezidento kritikams, teigiantiems, kad D. Trumpas netinka šiam darbui.

Neištikimybė suardo šeimas, sugadina santykius ir palieka gilius randus žmonių širdyse. Socialiniuose tinkluose išgarsėjo internetinė laida „To Catch a Cheater“, kurios vedėjai padeda žmonėms išsiaiškinti, ar jų mylimasis, ar mylimoji yra ištikimas. Neseniai „Youtube“ pasirodė vienos merginos istorija. Nėščia mergina norėjo sužinoti, ar jos antroji pusė ją tikrai apgaudinėja, tačiau atsakymas ją išmušė iš vėžių.

 Šešis kartus tą pačią moterį apgavę sukčiai iš jos išviliojo beveik 11 tūkst. eurų. Šiuo ir kitais nusikaltimais kaltinami keturi vyrai stos prieš teismą, penktadienį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Šeštadienį policija gavo pranešimą, kad kovo 27 d. į senolė butą užsukusi moteris ją apvogė, praneša policija. Pareiškime teigiama, kad į 1939 m. gimusios klaipėdietės butą užėjo apie 45-50 metų juodaplaukė moteris, apsimetusi masažiste. Ji apgaulės būdu išviliojo iš pareiškėjos 10 eurų ir atlikdama masažą, pareiškėjai nepajutus, nusegė nuo kaklo aukso grandinėlę, vertą 350 eurų. Policija pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo.

Gudriai susukta sukčiavimo schema patraukė „Facebook“ vartotojų akį – plintantis, atrodytų, nekaltas prašymas pagelbėti gali jus palikti be savo anketos. Komunikacijos specialistas įspėja, kaip apsaugoti savo duomenis „Facebook“ ir dalinasi patarimais, kaip internete būti saugesniems. Viena „Facebook“ vartotoja aferistų veiklą viešinančioje grupėje teiraujasi, ar neįprastas jai žinute adresuotas prašymas – bandymas apgauti. Paprastas prašymas „pagelbėti“ „Na nežinau, ar čia bandė apgauti, ar ne.

Italijos futbolo klubas Romos „Lazio“ buvo apmulkintas apsukrių programišių, išviliojusių iš ekipos 2 milijonus eurų. „Lazio“ atstovai galvojo, kad pinigus moka Olandijos komandai „Feynoord“, iš kurios gynėją nusipirko dar 2014 metais. 2 mln. eurų buvo paskutinė įmoką už žaidėją, kurią italai turėjo pervesti olandams. Tad sulaukę elektroninio laiško, kurio pavadinimas baigėsi „Feynoord“ inicialais, „Lazio“ atstovai net nesvarstė galimybės patikrinti laiško siuntėjo.

Vaistininkams specialiai sumažinti mokesčiai jų apetito pelnui nesumažino. Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą gavę verslininkai dar prieš Naujuosius savu parašu sveikatos ministrui žadėjo atpiginti pirkėjams vaistus. Tačiau išankstiniai vaistų kontrolės tarnybos duomenys rodo, kad daug receptinių nekompensuojamų vaistų atpigo mažiau nei sumažėjo PVM. O dalis jų - net pabrango. Sveikatos apsaugos ministras neslepia, kad jaučiasi apgautas ir kol kas tik skėsčioja rankomis.

Į tv3.lt portalą kreipėsi skaitytojas, kuris teigia, nukentėjęs nuo internete siautėjančio sukčiaus. Vyras tikina, jog nors apgavikas buvo sučiuptas policijos pareigūnų – liko nenubaustas ir toliau tęsia nešvarius darbelius. Anot nukentėjusiojo, tyrimą vykdžiusi pareigūnė patikėjo sukčiautoju, kad šis pinigus grąžino, tačiau jokių faktinių įrodymų nė nepaprašė. „Susidūriau su policijos visiškai atsainiu darbu. Kreipiausi į pareigūnus, dėl sukčiavimo internetinėje erdvėje.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) įspėja, kad pastaruoju metu itin padaugėjo siunčiamų melagingų „direktoriaus laiškų“, kuriuose imituojamas atsakingas pareigas įstaigoje užimantis asmuo, kurio vardu laišką gavusių specialistų prašoma atlikti finansines operacijas.

Prieš teismą stos 27-erių telšiškis, kuris bendradarbio vardu paėmė keturias paskolas iš greituosius kreditus suteikiančių bendrovių. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Šiaulių apygardos prokuratūra informavo, kad Telšių apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje minėtas vyras kaltinamas sukčiavimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu.

Pirmadienį klaipėdietis sukčiams atidavė 10,9 tūkst. eurų, pranešė Klaipėdos apskrities policija. 85 metų vyras į namus parsivedė du vyrus, kurie jam siūlė įsigyti prekių, esą pristatė puodus ir peilius. Nukentėjusysis policijai teigė pats padavęs asmenims turėtus 10,9 tūkst. eurų ir tik vėliau suvokęs, kad buvo apgautas.

Šeštadienį Alytuje sukčiai iš senolės išviliojo 5 tūkst. eurų. Telefonu paskambinę apgavikai 1942 metais gimusiai A. N. J. papasakojo išgalvotą istoriją apie nelaimingą atsitikimą ir reikalavo pinigų. Apie 16 val. į moters namus atėjo vyriškis, kuriam ji padavė namuose turėtus 5 tūkst. eurų, pranešė Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Įvykis tiriamas.

Mergina su vaikinu draugavo daugybę metų, nors santykiuose viskas buvo gerai, ji norėjo įsitikinti, ar po daugybės metų kartu, jis vis dar ją myli. Todėl suplanavo lengvą apgavystę. Ji parašė laišką savo vaikinui, kuriame parašė, jog ji palieka jį, nes jaučia, jog jis jai yra neištikimas. Laišką paliko jam ant stalo, o pati pasislėpė po lova. Ji išgirdo, kaip į kambarį įeina vaikinas ir paima laišką, po šiek tiek laiko, jis paima telefoną ir skambina.

Reikia pinigų – pinigų yra: kol vieni lietuviai vos suduria galą su galu, kiti dešimt tūkstantines sumas investuoja į įvairius fondus susigundę milžinišku pelnu. Tačiau tokius Lietuvoje vilioja ir sukčiai. Į finansinę piramidę primanančią aferą įsivėlė keli šimtai lietuvių, spėjama, kad nukentėjusiųjų galimai prarasta suma siekia 25 mln. eurų. Skuodiškis – kaip spėjama – vienas iš kelių šimtų įžūlios aferos nukentėjusiųjų.

Nusikalstamumas kelyje sparčiai didėja ir atsiranda vis naujų ir naujų būdų, kaip išblaškyti ir apgauti vairuotojus. Visai neseniai užsienyje buvo užfiksuotas pavojingas atvejis, dėl kurio visus perspėja policijos pareigūnai. Moteris važiavo tamsiu keliu vėlų vakarą iš darbo namo. Kai staiga vidury kelio pamatė vaiką. Tiesiog sėdintį viduryje kelio. Moteris sutriko ir sustojo kelkraštyje. Išlipo iš automobilio ir nuėjo prie vaiko. Tačiau priėjusi arčiau moteris pamatė, jog tai ne vaikas, o lėlė.

 Vilniuje penktadienį nuteisti keturi užsieniečiai, kurie bandė apgauti kelis Lietuvos sporto klubus ir išvilioti 1 mln. eurų. Į jų akiratį buvo patekęs Klaipėdos krepšinio klubas „Neptūnas“ ir Pakruojo futbolo klubas „Kruoja“. „Kuojos“ savininkas, derėjęsis dėl klubo pardavimo, prarado daugiau nei 250 tūkst. eurų. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendį paskelbė dviem Rumunijos piliečiams, vienam Rumunijos ir Prancūzijos pilietybę turinčiam asmeniui bei Italijos piliečiui.

Vilniaus policininkų operatyvumo ir profesionalumo, o taip pat Bendrojo pagalbos centro įdiegtų technologijų dėka buvo išaiškintos vienos sostinės gimnazijos moksleivės, kurios linksminosi be reikalo skambindamos skubios pagalbos telefono numeriu 112. Lapkričio 15 dieną 10 val. 48 min. į skambutį atsiliepusi Bendrojo pagalbos centro operatorė išgirdo pagalbos šauksmą: „Mane pagrobė. Suraskit mane.“ Po šių žodžių skambinusi mergina numetė ragelį.

Nauji kaltinimai maisto gamintojams ir prekybininkams dėl pirkėjų apgaudinėjimo. Seimo konservatoriai reikalauja, kad Vyriausybė išsiaiškintų, ar verslininkai turi teisę nepastebimai mažinti maisto kiekį pakuotėje ir aiškiai neįspėti pirkėjo, kad gaminys iš tiesų pabrango. Kad pakuotėse maisto dedama vis mažiau, o kaina už jį ta pati ar net didesnė, piktinasi pastebintys ir pirkėjai.

Turizmo departamentas išplatino pranešimą, kuriame įspėja dėl UAB „Atostogos ir informacija“ vykdomos neteisėtos veiklos. Įmonės valdytojas jau anksčiau yra patekęs į akiratį kaip nepatikimas kelionių organizatorius.    Jie informuoja, kad UAB „Atostogos ir informacija” siūlo organizuotas turistines keliones socialiniame tinkle „Facebook“ ir interneto svetainėse www.atostogos.info, www.manoatostogos.com, www.yoursvacations.com, www.mivacaciones.

Turbūt kiekvienas iš mūsų yra matęs smagių komedijų, kuriose pasakojamos apgavystes planuojančių ir jas nesėkmingai įgyvendinti mėginančių sukčių istorijos. Tačiau panašių situacijų pasitaiko ir realybėje – su jomis kone kasdien susiduriantys draudimo bendrovių specialistai gali papasakoti pačių netikėčiausių scenarijų. Pasipelnyti norinčių piktavalių mėginimai apgauti draudimo bendroves išlieka vienu didžiausių galvos skausmų jose dirbantiems specialistams.

Suplanavęs sau ir savo draugei atostogų kelionę į Kretą, Edgaras Kazlauskas liko nemaloniai nustebintas – draugei pirktas skrydžio bilietas jos taip ir nepasiekė. Bandydamas atsiimti pinigus už negautą bilietą vyras taip pat nieko nepešė. Pasirodo, kad tai ne pirmas ir turbūt ne paskutinis kartas, kai keliautojai vietoj savo bilietų tegauna špygą.

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės vagystės – visa tai piktavalių gudrybės, naudojamos siekiant išvilioti lėšų tiek iš gyventojų, tiek ir iš verslo įmonių. Kuo pasižymi piktavalių taikomi metodai? Kaip juos atpažinti ir neapsigauti? Apie dažniausiai pastebimas sukčiavimo schemas pasakoja Viltė Mikoliūnaitė, „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro Sukčiavimų prevencijos skyriaus vadovė Lietuvoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komsiariato pareigūnai pastebi, kad pastaruoju metu padaugėjo telefoninių sukčių bandymų išgauti elektroninės bankininkystės duomenis iš įmonių, ir bendrovių atstovų ir pasisavinti jų lėšas. Neretai tokie bandymai būna sėkmingi. Vien tik vakar, rugpjūčio 17 d., išgavus prisijungimo prie bankų sąskaitos duomenis, iš dviejų bendrovių sąskaitų buvo pavogta 2 500 ir 8 000 eurų.

Garbaus amžiaus klaipėdietę apgavo prokuroru apsimetęs sukčius. Antradienį apie 17 val. 80-metei klaipėdietei paskambino vyras. Šilutės plento gyventojai jis prisistatė prokuroru iš Vilniaus. Vyras pasakė, kad moters butas įkeistas, todėl turįs atvykti pareigūnas, kuris suskaičiuos ir nufotografuos namuose laikomus grynuosius. Po 5 minučių atvykusiam apie 35 metų vyriškiui moteris atidavė 4800 eurų, pranešė policija.

Akmenės rajone gyvenančią moterį apgavo nusipirkti malkų pasiūlęs sukčius. Antradienį apie 11 val. Ventoje, Stoties gatvėje gyvenančiai 67 metų moteriai nepažįstamas vyras pasiūlė pirkti malkas už 250 eurų. Jiems sutarus, namuose, virtuvėje belaukiant atvežamų malkų, kažkas paskambino vyrui į jo mobilaus ryšio telefoną. Šis pasakė, kad jam reikia nubėgti iki parduotuvės ir reikia tų pinigų, kad galėtų įsigyti prekes. Pasiėmęs padėtus 250 eurų, jis išėjo ir negrįžo.

Kaune ketvirtadienį apgautas vyras, pirkęs baterijas „Tesla“ elektromobiliui, pranešė Policijos departamentas. Apie 12 val. Kuršių gatvėje esančio namo kieme 1980 metais gimęs vyras pagal skelbimą iš nepažįstamo vyro įsigijo dvi elektromobilio „Tesla Model S“ akumuliatorių baterijas. Grįžęs namo asmuo pastebėjo, kad abiejų akumuliatorių vidus užpildytas smėliu. Materialinis nuostolis siekia 11 tūkst. eurų.

Sostinės Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai per mėnesį baigė ikiteisminį tyrimą, kurioje įtarimai pareikšti Rusijos piliečiui dėl sukčiavimo įgyjant didelės vertės svetimą turtą. Sausio 27 d. į Vilniaus policiją kreipėsi verslininkas, pareikšdamas, kad prieš kelias valandas buvo apgautas – paaiškėjo, kad gintaro pusgaminiai, kuriuos nupirko už beveik 23 000 eurų, yra plastikas. Kriminalistai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį pradėjo nagrinėti keturių užsieniečių baudžiamąją bylą. Jie kaltinami bandę apgauti Lietuvos sporto klubus, išviliojant iš jų 1 mln. eurų. Prieš teismą stojo du Rumunijos piliečiai, vienas – Rumunijos ir Prancūzijos pilietybę turinis asmuo bei Italijos pilietis. Posėdyje paskelbtas kaltinamas aktas, BNS sakė teismo atstovė spaudai Rūta Trimailovienė.