anušauskas

Trečioji Lietuvos kariams padėjusių afganistaniečių vertėjų ir jų šeimų narių grupė Lietuvą turėtų pasiekti ketvirtadienį, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Greičiausiai rytoj“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis. Anot ministro, Lietuvą pasiekus trečiajai afganistaniečių grupei, iš viso bus perkelta apie 170 asmenų. Pasak A. Anušausko, Lietuvos karių ir diplomatų operacija Kabule iš esmės yra pasibaigusi – identifikuoti visi Lietuvą turintys pasiekti afganistaniečiai.

Trečiadienį į Lietuvą iš Afganistano turėtų būti atgabenta dar pusšimtis afganistaniečių, pranešė krašto apsaugos ministras. „Po vidurdienio mūsų „Kabulo vienuoliktuko“ komandos surinkta antroji pusės šimto afganų vertėjų bei jų šeimos narių grupė turėtų nusileisti Vilniuje“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė Arvydas Anušauskas. „Dėl trečios grupės ir mūsų „Kabulo vienuoliktuko“ sugrįžimo laikai dar derinami.

Penktadienį į Lietuvą iš Afganistano parskraidinti šeši šios šalies piliečiai, pradedama lietuviams talkinusių afganų evakuacija. „Šiandien, šiuo metu, Lietuvoje nusileidžia „Spartanas“ su šešių asmenų afganų šeima. KAM pasirūpino ir jų apgyvendinimu“, – feisbuke pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, tai yra Europos Sąjungos atstovybės Kabule vairuotoju dirbęs afganistanietis ir jo šeimos nariai.

„Maža šviesa tunelio gale – su Lietuvos kariuomene Afganistane dirbusių vertėjų evakavimo scenarijus pagaliau įgavo konkrečius bruožus“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Po keturių dienų intensyvių pokalbių ir susitikimų su partneriais, penktadienį patvirtinta afganistaniečių evakuacijos operacija. Jos vykdymui į Kabulą išsiunčiama Lietuvos karių komanda.

Lietuvai gavus apie 100 kilometrų aštrios vielos iš Estijos, kariuomenė netrukus turėtų tęsti pasienio užtvaros tiesimą, tačiau norint tai daryti greičiau, reikėtų pasitelkti verslą, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kariuomenė teikė ir teiks tuos inžinerinius pajėgumus užtvaros tiesimui. Tačiau norint, kad būtų greičiau, reikėtų tiesiog daugiau tiesėjų, reikėtų paslaugų pirkimo.

  Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šiuo metu nėra prielaidų, kurios leistų šalyje skelbti nepaprastąją padėtį, be to, ji reikšmingai nepadėtų suvaldyti nelegalios migracijos iššūkių. Anot ministro, tokio teisinio režimo įvedimas „gali būti vertinamas kaip neišvengiamas, jei būtų tokios sąlygos“, bet tikina, kad to galima išvengti, jei pareigūnams pavyks sutarti su gyventojais ir pervežti migrantus į numatytas teritorijas.

Lietuvos Karinės jūrų pajėgos (KJP) turi nuolat vystytis, o laivynas privalo būti modernizuojamas, siekiant apginti vienintelį šalies Klaipėdos jūrų uostą, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  Ministras pasveikino Klaipėdoje vykstančioje Jūros šventėje dalyvaujančias Karines jūrų pajėgas, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  „Visos ginkluotosios pajėgos yra skirtos agresoriaus atgrasymui, o Karinės jūrų pajėgos atlieka tą vaidmenį jūroje.

Kariuomenės teikiama parama pasieniečiams valdant migrantų krizę didės, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Pabaigus visus derinimus per kelias dienas, kiekvieną savaitę tos galimybės teikti paramą sienos apsaugos tarnybai bus ženkliai didesnės“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Sankcijos dėl migrantų iš Baltarusijos organizavimo galėtų būti taikomis ir kai kurioms aviakompanijoms, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Mes tiesiog turime padaryti viską, kad sienos kirtimas būtų problematiškas, o tie žmonės, kurie įsijungia į šio nelegalaus srauto organizavimą, pajustų sankcijas.

Fizinė spygliuotos vielos užtvara siekiant suvaldyti migrantų srautus Baltarusijos pasienyje turėtų būti pradedama įrengti ketvirtadienį arba penktadienį, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Trumpame interviu BNS ministras patvirtino, kad jau šeštadienį į pagalbą pasieniečiams budėti ir patruliuoti ateis kariai, taip pat bus ieškoma kitų „žvalgybinių ir diplomatinių“ priemonių migracijai stabdyti, neatmetama ir patirties turinčios Ispanijos pagalba.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad raketų sistemų judėjimo Baltarusijoje nevertina kaip išskirtinio. Taip jis reagavo į ankstesnius žiniasklaidos pranešimus, kad prie Baltarusijos sienos su Lietuva pastebėtas šalies karinių dalinių su priešlėktuvinėmis raketomis S-300 judėjimas.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, antradienį dalyvavęs nuotoliniame NATO gynybos ministrų susitikime, atkreipė sąjungininkų dėmesį į kolektyvinės gynybos stiprinimą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pirmadienį susitikęs su Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Oleksijumi Danilovu, žada stiprinti paramą šiai šaliai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Lisabonoje vykstančiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu išdėstė Lietuvos poziciją diskusijoje apie Aleksandro Lukašenkos režimo veiksmus. A. Anušauskas paprašė sąjungininkų budrumo – anot ministro, Baltarusija agresyviai elgsis ir ateityje. „Situacija aplink mus yra vis blogesnė.

Balandžio 7 d. krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas dalyvavo pagrindinių Ukrainos gynybos reformų rėmėjų – JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos ir Lietuvos – gynybos ministrų nuotoliniame susitikime. Ministrai aptarė saugumo situaciją Rusijos okupuotame Kryme, Juodojoje jūroje ir prie Ukrainos rytinės sienos, kur Rusija vykdo neįprastinę karinę veiklą, koncentruoja didelį skaičių karių ir karinės technikos.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako besitikintis, kad šalies kariai ir kariuomenės personalas nuo COVID-19 bus paskiepyti per artimiausius tris mėnesius, skiepijimą vykdant daliniais per Karo medicinos tarnybą. „Laiko nepasakysiu, nes ne nuo mūsų priklauso, o nuo to, kaip bus sudėliotas šis prioritetas. Dabar kariuomenė yra paskutiniame prioritete.

Didžioji dalis vėluojančių Vokietijoje gaminamų Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ turėtų būti pristatytos per pusmetį, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  Jo teigimu, su šarvuočių gamintojais buvo iš naujo sutarta dėl jų pristatymo grafiko bei dėl neseniai identifikuotų trūkumų pašalinimo.

Lietuvos institucijos pradeda rengti visuotinį valstybės gynimo planą, kuriame bus apibrėžta ne tik ginkluota gynyba, bet ir kitų institucijų bei visuomenės pilietinio pasipriešinimo vaidmuo. Tai interviu BNS patvirtino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministro teigimu, parengiamieji darbai kol kas vyksta neviešame formate, o artimiausiu metu numatoma paruošti plano koncepciją. „Kol kas nedetalizuosiu, nes svarstymas dar nebuvo atviras.

Šią savaitę, ketvirtadienį, bus sudaromi 2021 metų šauktinių sąrašai, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Į sąrašus bus įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3828 karo prievolininkus. Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa. Planuojama, kad sąrašų sudarymo pradžią stebės ir inicijuos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad praėjusią savaitę įvykdytas kibernetinis-informacinis išpuolis yra vienas didžiausių pastaraisiais metais. „Šis, Vyriausybių pasikeitimo išvakarėse įvykdytas kompleksinis išpuolis, yra vienas didžiausių ir kompleksiškiausių Lietuvoje pastaraisiais metais įvykdytų išpuolių. Atliktas tyrimas rodo, kad ataka buvo vykdyta tikslingai ir jai buvo pasiruošta iš anksto“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime trečiadienį cituojamas ministras.

Per artimiausius kelerius metus galima pasiekti, kad Lietuvoje būtų dislokuoti JAV kariai, sako pretendentas į krašto apsaugos ministrus konservatorius Arvydas Anušauskas. Tarp savo prioritetų jis taip pat mini piliečių atsparumo grėsmėms stiprinimą ir didesnį įsitraukimą į gynybą, partijų susitarimo dėl krašto apsaugos finansavimo vykdymą, karių socialinę apsaugą, tolesnį kariuomenės modernizavimą.

Vilniaus apskrities policija nustatė tapatybę vyro, kuris pirmadienį Vilniaus centre necenzūriniais žodžiais keikė Seimo narį Arvydą Anušauską ir jo šeimą.  Policijos duomenimis, incidentas Gedimino prospekte nutiko apie 13.30 val.  Apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS sakė, kad nusižengimu yra įtariamas anksčiau ne kartą už įvairius administracinius nusižengimus baustas 1975-aisiais gimęs vyras.

Seimo narys Arvydas Anušauskas pakliuvo į Kremliaus propagandos ruporo Dmitrijaus Kiseliovo akiratį. Konservatorius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo pastebėjimu apie tai, kaip Rusijos D.  Kiseliovas savo laidoje „Savaitės apžvalga“ iškraipo Lietuvos istoriją ir nevengia į tai įvelti ir parlamentarą bei istoriką A. Anušauską.

Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas šiuo metu gyvena pačiomis gražiausiomis akimirkomis. Ankstyvą šeštadienio rytą jis savo feisbuke pranešė žinią, kad su žmona laukia šeimos pagausėjimo.  Dar 2015-aisiais 27-eriais jaunesnę mylimąją Liną Bulanovaitę vedęs istorikas nemenkai pakurstė apkalbas, kad poros santuoka greitai nutruks. Visgi pora tikrai nesuka skyrybų link, o nekantriai laukia savo šeimą papildysiančio mažylio.

Seime sudaryta Tarpparlamentinių ryšių grupė su Rusijos Federacija kompromituoja Lietuvą. Taip mano Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Landsbergis. Jam antrina ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas. V. Landsbergio teigimu, parlamentarai, sukūrę grupę, nepasivargino pažvelgti į bendrą Europos poziciją dėl diplomatinių santykių su Rusija. „Po Krymo užgrobimo tie santykiai yra įšaldyti.

  Seime aiškinamasi, kokiu būdu iš parlamento narių tarnybinių pašto dėžučių išplatinti laiškai, kurių jie nerašė. Skirtingų Seimo narių vardais siųstuose pranešimuose pridėtas tas pats tekstas, kuriuo raginama nepritarti prezidentės veto Pagalbinio apvaisinimo įstatymui.

Valstybės saugumo departamentas kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos visuomenės dėmesiui trečiadienį pateikia dvi ataskaitas. Pirmoji kalba apie žvalgybos institucijų matomas grėsmes nacionaliniam saugumui, o antroji yra skirta 2015 metų veiklos apžvalgai. Atskleisti „Rusijos parankiniai“ Lietuvoje Pateiktoje ataskaitoje minimi Lietuvos politikai, kurie kūrė Lietuvoje Rusijai palankius visuomeninius judėjimus.

Ne paslaptis, kad garsaus istoriko, publicisto bei politiko Arvydos Anušausko ir Linos Anušauskienės santykiai domina daugelį, tačiau sutuoktiniai jau spėjo įprasti prie jiems skiriamo dėmesio. Šiuo metu pora šaltą lietuvišką žiemą iškeitė į atostogas kartu meilės mieste – Paryžiuje.

Seimo nario Arvydo Anušausko sužadėtinė Lina Bulanovaitė jau renkasi vestuvių suknelę. Nuotrauka iš vestuvių salono mergina pasidalino socialiniame tinkle. „Primierkų“ diena. Graži, kukli BET ši ne mano...“ , - po nuotrauka rašė 24-erių Lina. Nuotakos apdaru pasipuošusi mergina sulaukė daugybės komplimentų. Primename, kad politikas Arvydas Anušauskas ir 27-eriais metais jaunesnė Lina Bulanovaitė susižadėjo praėjusių metų vasarą.

Joana Lapėnienė, LRT laida „Savaitė“, LRT.lt Rusijos ketinimai steigti užsienyje rusiškas mokyklas žinomi nuo 2011-ųjų. Šią savaitę apie juos vėl prakalbo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Pirmiausia taikinys – Baltijos šalys. Turbūt mažai galvojančių, kad taip Rusija rūpinasi svetur gyvenančių tautiečių išsilavinimu. Politologai neabejoja, kad tai užsienio politikos projektas, kurio tikslas – išsaugoti įtaką ir daryti poveikį tų šalių sprendimams.

Gabija Narušytė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Minint didžiausių Lietuvoje vykdytų trėmimų 65 metų sukaktį, Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas pasakoja, kad, pagal vidines NKVD saugumo instrukcijas, iš Baltijos šalių iškeldintiems asmenims Sibire buvo numatomi sunkiausi darbai. Trečiadienį sukanka 65 metai nuo didžiausių Lietuvoje vykdytų trėmimų. Operacija, kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“), buvo surengta 1948 m. gegužės 22–23 d. Į Sibirą buvo ištremta 40 tūkst.

Kiekvienais metais mes linkę įvertinti tai kas buvo. Šį kartą ne apie politiką, o kai ką daugiau. Gyvą atmintį. Ir Lietuvoje ta gyva istorinė atmintis reikalauja išskirtinio dėmesio. Net jeigu galvojame, kad reikia žvelgti tik į ateitį, praeitis niekus nedingsta. Kai kuriuos ji pasiveja su nuslėptais biografijos puslapiais ir griebia už skvernų. Kiti patys ieško.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) priežiūros komiteto narė Agnė Bilotaitė atmeta jai pareikštus partijos Danės skyriaus kaltinimus. Kaip jau skelbė žiniasklaida, TS-LKD Danės skyriaus taryba pareiškė nepasitikėjimą Priežiūros komiteto pirmininku Arvydu Anušausku ir A. Bilotaite, kuri yra komiteto narė. Nepasitikėjimo pareiškimas perskaitytas sekmadienį vykusio TS-LKD suvažiavimo metu.

Šiandien, Vilniaus Senamiesčio apygardoje išrinktas Seimo narys Arvydas Anušauskas, reaguodamas į gyventojų prašymus, kreipėsi į Vilniaus merą Artūrą Zuoką dėl kritinės namų balkonų būklės Vilniaus mieste. Kaip pastebi Arvydas Anušauskas, svarstant grandiozinius tramvajaus tiesimo ar miesto įvaizdžio keitimo planus ir jų studijoms skiriant šimtus tūkstančių litų, neturi pasimesti vilniečiams aktualūs ir žemiški reikalai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, komentuodamas žiniasklaidos pareiškimus dėl švedų „meškiukų“ lėktuvo skrydžio, pareiškė, kad prisiima visą atsakomybę ir atsiprašo dėl klaidingai suprastų žodžių, kuriuose įžvelgti kaltinimai estų kariškiams. „Nesu davęs jokio interviu ar daręs kokio nors pareiškimo šiuo klausimu, juo labiau kaltinančio estų kariškius, bet prisiimu atsakomybę dėl radijo diskusijoje paskubomis ištartų žodžių ir apgailestauju dėl jų netikslios interpretacijos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas prašo, kad Specialųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai išsiaiškintų, ar Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, inicijavęs nugriauti Atgimimo laikais pastatytą skulptūrą, neviršijo savo įgaliojimų. Kreiptis į STT pareigūnus parlamentarą paskatino druskininkiečių pranešimai, kad liepos 3-4 dienomis Druskininkuose, Taikos ir Šv.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas sako, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) viešinimui rengiamoje veiklos ataskaitoje pateiks skaičius apie vykdomų operatyvinių priemonių mastą, rašo 15min.lt.

Faktas, kad šeštadienį nuo ryto nepasiekiama Seimo interneto svetainė www.lrs.lt, jau gimdo ir sąmokslo teorijas, ir glumina Seimo kanceliarijos darbuotojus. Prie Seimo vykstančiame mitinge, kuriame, remiantis Seimo Antikorupcijos komisijos (AK) išvadomis, reikalaujama vidaus reikalų ministerijos ir generalinės prokuratūros vadovų galvų, manoma, kad būtent komisijos atlikto tyrimo stenogramų viešinimas, esą pradėtas vakar vėlai vakare, yra Seimo portalo „lūžimo“ priežastis.

Seimo audito komiteto vadovė Loreta Graužinienė abejoja banko „Snoras“ administratorių algų dydžiais ir apie tai liudijo Seimo sudarytai laikinajai tyrimo komisijai. „Kyla klausimas, kodėl ataskaita apie S.Freakley atliktus darbus ir sąskaitos buvo išrašomos tik po to, kai Audito komitetas paprašė šios medžiagos“, – žurnalistams po Laikinosios tyrimų komisijos posėdžio teigė Audito komiteto pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė.

Valstybei nacionalizavus „Snoro“ banką ir pastarojo antrinės įmonės iš dalies kontroliuojamai „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupei smarkiai į tai sureagavus, Seime „atgimė“ idėja uždrausti bankams valdyti žiniasklaidos priemones net ir per dukterines firmas. Grupė Seimo narių, kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Arvydu Anušausku, įregistravo atitinkamas įstatymų pataisas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas A. Anušauskas teigia, kad turi būti užkirstas kelias manipuliuoti informacija per bankų valdomas žiniasklaidos priemones. Oponentai atkerta, kad primityvūs draudimai nelabai padės.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus, komentuodamas banko „Snoras“ nacionalizavimą ir su tuo susijusias peripetijas teigia, kad valstybės vadovai atrodo nėra tikri dėl informacijos, kuria vadovaudamiesi priėmė sprendimus.

„Buvo labai geras pokalbis, žmonės domėjosi futbolo problematika ir norėjo padėti,“ - kalbėjo LFF prezidentas L. Varanavičius apie susitikimą su politikais Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius buvo susitikęs su Seimo narių grupės „Už Lietuvos futbolą“ aktyvistais Arvydu Anušausku, Juozu Oleku, Sauliumi Pečeliūnu, Aleksandru Sacharuku ir Egidijumi Vareikiu. Grupę „Už Lietuvos futbolą“ įkurė 15 parlamentarų iš įvairių partijų ir Seimo frakcijų.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas siūlo rimtai nevertinti JAV ambasados Lietuvoje darbuotojų ataskaitų apie Lietuvos socialdemokratų partijos buvusio vadovo siekius užvaldyti Darbo partiją (DP). A. Anušausko teigimu, jis gali kalbėti tik apie tai, kas vyksta jo partijoje, t.y. Tėvynės Sąjungoje – Lietuvos krikščionyse demokratuose (TS-LKD). „Žinote, paprastai reikia klausti apie paties žmogaus partiją.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydamas pateikti aiškius atsakymus į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie galimai neteisėtą STT veiklą nutekinant informaciją ir STT direktoriaus pirmojo pavaduotojo galimai neskaidrius ryšius su privačiais subjektais.

Pastarosiomis savaitėmis stebėjome eilinį diskusijų etapą labai įdomia tema. Žmogaus teisių gynėjai ir kai kurie Europos parlamentarai pagaliau pastebėjo tai, ką seniai sakiau ir baksnojau pirštu: Lietuva vienareikšmiai virsta policine valstybe. Dabar aš tvirtinu, kad jau virto. Stebėdamas diskusiją spėjau, kad viskas po savaitės ar kitos nuslops, atsakingi pareigūnai ir politikai, kaip papūgos, pakartos formalius ir nuobodžiai standartinius raminimus, o viskas ir toliau tekės įprasta vaga.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas išplatino viešą pranešimą „Mes prieš totalinį sekimą, bet už veiksmingas kovos su nusikalstamumu priemones“. Toks A.Anušausko pareiškimas, kad Lietuvoje nėra jokio masiško slaptų piliečių duomenų rinkimo, neatitinka tikrovės.

Pastaruoju metu pasklidus informacijai apie galimą totalinį sekimą, poros Seimo komitetų vadovai tokius teiginius atmeta.Jie aiškina, kad neseniai priimtas Operatyvinės veiklos įstatymas padės greičiau išaiškinti nusikaltimus, užtikrins efektyvesnę operatyvinių darbuotojų veiklą. Tačiau kai kurie parlamentarai teigia, kad šis įstatymas atvers ir piktnaudžiavimo galimybes. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas tikina, kad Lietuvoje visuotinio sekimo nėra.

Pastaruoju metu pasirodžius viešai Europos Komisijos informacijai, kad 2008 metais teisėsauga 85 315 kartus kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo, skubama Lietuvą apskelbti totalaus gyventojų sekimo valstybe, klaidinančiai interpretuojant Europos Komisijos ataskaitos duomenimis.