antroji pensijų pakopa

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas yra pasiryžęs Seimo rudens sesijoje pateikti įstatymo pakeitimus, kuriais būtų keičiama antrosios pensijų pakopos kaupimo tvarka, rašo „Verslo žinios“. Tačiau vis dar vykstant derinimo procesui jis tiksliai nežino, kokie bus šie pakeitimai.

Senatvės pensijos ir papildomų išmokų iš antrosios pakopos pensijų fondų tikslas yra pakeisti buvusias darbines pajamas, kurių netenkama baigus darbinę karjerą. Kuo didesnę dalį atlyginimo sudarys išmokos po išėjimo į pensiją, tuo lengviau bus verstis iš esmės pasikeitus gyvenimui. O tai tikrai bus aktualu daugeliui kaupiančių, kurių dabar yra apie 1,4 mln.

Lietuva sensta ir ateityje pensijų nebebus iš ko didinti, gąsdina Tarptautinis valiutos fondas. Ir siūlo pensijas apmokestinti pajamų mokesčiu, o surinktus pinigus padalinti mažiausių pensijų gavėjams. Kai kurie šalies ekonomistai sako, kad tokie fondo siūlymai Lietuvai netinka, mat pensininkai dirbdami sumokėjo pakankamai mokesčių. Aistras mėgina raminti ir finansų ministrė – didesnius mokesčius krauna kitur, tad bent jau pensijų žada dar neapmokestinti.

Nemaža dalis gyventojų kaupia pensijai papildomai antroje pensijų pakopoje. Vieni tai daro savo noru, o kiti norėtų nutraukti kaupimą, tačiau to padaryti negali. Pensijų fondų valdytojai tikina, kad kaupimas antroje pakopoje užtikrins didesnę pensiją. Todėl siūlo mokėti papildomas įmokas į pensijų fondą ir komentuoja, kada kaupiant papildomai ir naudojantis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata galima susigrąžinti dalį pinigų.

Dėl netylančio skandalo, kuomet, kaip įtariama, buvo pavogti ir kazino pralošti svetimi milijonai, papildomai pensiją kaupiantys gyventojai susirūpino, kur laikomi ir investuojami jų pinigai. Žmonės teiraujasi, ar gali patys keisti fondus ir įmones, kuriose kaupia. Fondų valdytojai atsako, kad kaupiantys gali keisti ir fondus, ir įmones. Tačiau įspėja, kad tai jiems gali kainuoti papildomus mokesčius.

Ginčai dėl antrosios pensijų pakopos tęsiasi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritarė Seimo nario liberalo Jono Varkalio siūlymui, kad pensijų sistemą reikia keisti, tačiau ministerija pasisako prieš antrosios pakopos pensijų fondų pinigų atidavimą gyventojams, nesulaukusiems pensinio amžiaus. „Antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos yra žmonių asmeninės lėšos ir yra jų nuosavybė, laikinai patikėtos pensijų fondams valdyti.

Gyventojai kaupimo pensijai atsisakyti negali, tačiau gali įmokas sustabdyti bent metams. Dalis tai ir planuoja padaryti, o sutaupytus pinigus skirti šildymo sąskaitoms apmokėti ar tiesiog maistui. Tačiau kaupimo bendrovių ir bankų atstovai pataria to nedaryti. Antroje pensijų pakopoje kaupianti Irena skaičiuoja paskutinius penkerius metus iki pensijos. „Vis dar dirbu, tačiau atlyginimas nedidelis, gyvenu viena. Sunkiausia išgyventi žiemos mėnesius, kai išauga sąskaitos už šildymą.

Augant kainoms, gyventojai ieško būdų, kaip sutaupyti, o kaupiantys pensiją antroje pensijų pakopoje svarsto jį sustabdyti. Gyventojai skaičiuoja, kad tai padėtų sutaupyti 600 eurų per metus. Tačiau pensijų fondų atstovai pataria ne stabdyti kaupimą, bet mažiau leisti pinigų pramogoms ar restoranams. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas teiravosi, kada reikėtų sustabdyti kaupimą antroje pensijų pakopoje.

Kiekvienais metais senatvės, našlių ir kitos pensijos yra indeksuojamos – t. y. keliamos tam tikru dydžiu. Jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir jų darbo užmokesčio, „Sodros“ biudžeto rezultato, vyresnių žmonių skurdo rizikos lygio ir vidutinės pensijos santykio su vidutine alga.

Sotesne senatve didelė dalis gyventojų rūpinasi iš anksto – kaupia pinigus antroje pensijų pakopoje. Tačiau sukauptų pinigų suma žmonių netenkina. Anot jų, pensijų fondai rūpinasi tik savo, o ne kaupiančių gerove. Tuo metu pensijų fondų atstovas tikina, kad gyventojai per mažai kaupia, tam reikėtų skirti bent 10 proc., o ne dabartinius 3 proc. atlyginimo. Tuo metu darbuotojų atstovė ir ekonomistas abejoja pensijų fondų patikimumu.

Kaunietė Ilona į pensiją išėjo prieš kelerius metus ir šiuo metu gauna daugiau nei 900 eurų išmoką kas mėnesį. Didžiąją pensijos dalį sudaro išmoka iš „Sodros“, nes pašnekovė turi apytiksliai 43 metų darbo stažą, taigi tiek metų mokėjo įmokas nuo savo atlyginimo. Dalį pajamų sudaro ir pensijų anuiteto išmoka, nes Ilona apie 16 metų kaupė lėšas antroje pensijų pakopoje.

Tūkstančiai šalies gyventojų šiuo metu yra sustabdę papildomos pensijos kaupimą pensijų fonduose. Jeigu nieko nedarys, net ir be jų sutikimo netrukus kaupimas bus atnaujintas. Dėl to jie gaus mažesnį atlyginimą. Kita vertus, dabar gyventojų negaunami pinigai bus pervesti į fondus, o už juos – nupirkti vertybiniai popieriai. Sulaukus pensijos, jie bus parduoti. Jeigu pardavimo kaina neviršys 5 tūkst. eurų, visus pinigus gyventojai gaus iš karto. Jeigu viršys – dalimis kas mėnesį arba rečiau.

Kasdieniame gyvenime esame pripratę, kad jei kas sumoka tą pačią sumą pinigų, tai už ją gauna ir vienodą paslaugą ar prekę – nesvarbu, ar tai moteris, ar vyras. Tačiau tokia sveiko proto taisyklė negalioja kalbant apie pensijų kaupimą antrojoje pakopoje. Dabartinė tvarka daug palankesnė moterims. Specialistai to neneigia. Anot jų, teisinga, kad tiek pats pinigų sumokėjusios moterys jų atgaus daugiau nei vyrai, nes toks yra įstatymas ir teismų praktika.

Nenustebkite jeigu netrukus į jūsų sąskaitą bus pervedama mažesnė pinigų suma nei įprastai. Daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų „Sodra“ grąžino arba iš naujo įtraukė į antrosios pakopos pensijų kaupimą. Jeigu nieko nedarysite, mažesnę algą gausite iki pensijos arba mirties – nutraukti už jus sudarytos sutarties nebus galima.

Į antros pakopos pensijų kaupimą šiemet įtraukti gyventojai jau sulaukė „Sodros“ registruotų laiškų arba informacijos savo asmeninėse paskyrose. Tie, kurie iki šiol nepriėmė sprendimo dėl dalyvavimo pensijų kaupime, turi galimybę pasirinkti iki birželio 30 dienos. Į antros pakopos pensijų kaupimą nauji dalyviai įtraukiami kiekvienais metais, skelbiama „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.

Seimas nepritarė socialdemokratų siūlymui leisti antrojoje pensijų pakopoje kaupiantiems gyventojams iš sistemos pasitraukti bet kuriuo metu. Projektas buvo grąžintas autoriams tobulinti. Socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad valdančioji dauguma turėtų savo sprendimais labiau atsižvelgti į žmones, o ne į verslus. Apie tai su europarlamentare TV3 žinių „Dienos komentare" kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius.

Nauja Pensijų kaupimo įstatymo nuostata, pagal kurią į pensijų kaupimą automatiškai įtraukiami 40 metų nesulaukę darbuotojai, neprieštarauja Konstitucijai, pirmadienį pranešė Teismas.

Per milijoną lietuvių pensiją kaupia antrosios pakopos fonduose, o dalis jų numiršta taip ir nesulaukę išmokų. Jų sukauptas turtas po mirties gali būti paveldėtas, tačiau keli milijonai eurų ir toliau tyliai guli pensijų fondų valdytojų užantyje. Norėdami prisivilioti naujų klientų bankai ar fondus valdančios bendrovės, regis, nesunkiai suranda kiekvieną. Tačiau jeigu klientas miršta, niekas neskuba rūpintis jo turtu.

Iki liepos pradžios gyventojai turėjo pasirinkti, kaip kaups pensiją ateityje. Daugelis nieko nedarė ir ilgainiui bus įtraukti į kaupimą. Tačiau nemažai žmonių nusprendė kaupimą stabdyti arba su sukauptomis lėšomis iš viso „grįžti“ į „Sodrą“. Daugiau kaip pusė į kaupimą įtraukiamų naujų dalyvių jo atsisako. Pensijų kaupimo reformos rezultatus ketvirtadienį pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Daugiau pinigų dabar ar viltis sukaupti turto senatvei – tokį sprendimą reikia priimti iki pirmadienio, liepos 1 d. vakaro. Jūsų sprendimas lems, iš kokių šaltinių ir kiek pajamų gausite. Naujienų portalas tv3.lt primena, kokie yra kiekvieno pasirinkimo privalumai ir trūkumai, ką reikia daryti pasirinkus vieną ar kitą sprendimą.

Likus vos kelioms dienoms iki liepos 1 d., iki kada reikia priimti sprendimą dėl pensijos kaupimo pensijų fonde, savo įžvalgomis pasidalijo ir Vilniaus universiteto ekonomistas Justas Mundeikis. Jo neigiamai vertino dabartinę pensijų kaupimo sistemą. Tinklaraščio „Lithuanian-Economy.net“ autorius pateikė keturis argumentus prieš kaupimą antrojoje pensijų kaupimo pakopoje.

Iki liepos 1 dienos dar yra laiko nuspręsti, ką daryti dėl pensijos kaupimo: tai daryti maksimaliai, kaupimą sustabdyti arba visiškai nutraukti. Kas laukia tų, kurie pasirinks kaupimą stabdyti ar nutraukti? Jeigu žmogus nepriims jokio sprendimo ir neteiks jokio prašymo, anksčiau ar vėliau į pensijų fondą bus pervedama 3 proc. jo algos ant popieriaus ir 1,5 proc. dydžio vidutinio šalies darbo užmokesčio iš valstybės biudžeto.

Liko mažiau nei mėnuo apsispręsti, kaip pensiją kaupsime ateityje. Daugelio žmonių sprendimą lems ir tai, kad pensijų fonde sukauptas turtas yra paveldimas. Vis dėlto ne visiems žinoma, kad tokiu atveju mokamas paveldėjimo mokestis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokio dydžio jis yra, kam jį reikia mokėti, o kas nuo jo atleidžiamas. Pagal įstatymą, iki birželio 30 d. gyventojai turi nuspręsti, kaip kaups pensiją likusią darbinę karjerą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Stasio Jakeliūno bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos siūlymai pasitinkami abejonėmis – kolegos atsiriboja, o ekonomistai tikina, kad pakeitimus galima daryti ir be didesnių mokesčių, ar žmonių pervedimo į „Sodrą“. Be visa to baiminamasi, kad užmojai kirs per šalies biudžetą.

Valdžia nepamiršta savo pirminių kalbų ir vis dar yra užsimojusi pertvarkyti antrąją pensijų pakopą. Tuo tarpu investicinės bendrovės rodo, kad fondų grąža auga. Ši priešprieša žmones palieka nežinomybėje. Visai neseniai premjeras Saulius Skvernelis patvirtino, kad antros pakopos pensijų fondai išliks, tačiau ketinama leisti į „Sodrą“ sugrįžti žmonėms, kurių pajamos per mažos, kad jie sukauptų pakankamai lėšų senatvei.

Pensijų kaupimo antros pakopos fonduose atsisakančių gyventojų lėšos turėtų būti grąžintos „Sodrai“, o apskaičiuota jų senatvės pensija turėtų būti tokia, lyg jie nebūtų kaupę pensijų privačiai, teigia finansų ministras. Vilius Šapoka interviu BNS sako, kad gyventojai ir verslas bus skatinami aktyviau kaupti pensijas privačiai, o valstybės parama jiems priklausys nuo šalies finansinių galimybių.