antkainis

Palygino kainas

Šiandien išplatintame pranešime spaudai „Norfos mažmena“ pareiškė, kad jau kelintą kartą yra priversta atsisakyti bendradarbiauti su bendrovės Coca-Cola vietos padaliniu ir kompanijos gėrimų gamybos bei tiekimo partneriu mūsų šalyje UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ . „Norfos“ bendradarbiavimas su Coca-Cola HBC Lietuva nutrūkęs jau beveik dvejus metus. Coca-Cola už savo produkciją Lietuvoje iš prekybininkų reikalauja maždaug 10 proc. didesnės kainos, nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse.

Prieš kelias dienas pagrindiniai vaistų gamintojai gavo kvietimus teikti naujas kompensuojamųjų vaistų kainas. Vaistinių asociacijos duomenimis, pagal dabar galiojančias kainas iš 916 dabar kainyne esančių kompensuojamų vaistų 810 taptų nebekompensuojami, jei gamintojai nesumažintų kainų, rašo „Verslo žinios“. Pagal sugriežtintą vaistų patekimo į kainyną tvarką, į jį nebebus įtraukiami vaistai, kurių kaina bus daugiau nei 10 proc. didesnė nei pigiausių vaistų referencinėse šalyse kaina.

Dažnas pirkėjas piktinasi, kad prekybininkai esą užsidedami  didelius antkainius pelnosi paprastų žmonių sąskaita. Maisto produktų kaina ir antkainiai itin jautrus klausimas. Mat prekybininkai antkainių neviešina ir dažnai šiuos slepia po devyniais užraktais. Tačiau „Norfos“ prekybos tinklo įkūrėjas Dainius Dundulis tikina, kad jų prekybos tinkle antkainis vidutiniškai siekia keliolika procentų.   „Visumoje mūsų antkainis grubiai imant yra apie 19 procentų.

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo „Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis išskirtiniame interviu tv3.lt portalui papasakojo, kokie tie antkainiai ir nuo ko jie priklauso. Antkainius skaičiuoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tačiau tai – atskirų prekių grupių statistika.

Prieš kelias dienas TV3 studijoje viešėjęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas kalbėjo apie tai, kas lemia, kad Lietuvoje gali kilti maisto kainos. Taip pat politikas prakalbo apie antkainius. „Kodėl nepriimamas įstatymas? Aišku, kad trūksta politinės valios. Nes Lietuva Europoje buvo rodoma kaip pavyzdys bent jau už bandymą įvesti tokį ribojimą. <..> Neturėjo reikšmės, kad nelabai tokie įstatymai gražiai atrodo. Bet esant kritinei situacijai, tikrai galėtų.

Didieji Lietuvos prekybos tinklai naudojasi didėjančia gyventojų perkamąja galia ir pamažu didina maisto produktų ir kai kurių kitų prekių antkainius ir tuo pačiu galutinę kainą vartotojams, teigia SEB banko banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikina, kad prekybininkų antkainiai pastaruoju metu mažėja.

Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog euro įvedimas kainoms jokios įtakos neturėjo - prekės, anot jo, pastaruoju metu brango, prekybos tinklams padidinus antkainį. Prekybininkų atstovai nekomentuoja prekybos tinklų antkainių pokyčio, o kitų valstybės institucijų atstovai negalėjo patvirtinti premjero žodžių.

Žinių radijas Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad siūlymu reguliuoti ūkininkų, pieno perdirbėjų ir prekybininkų santykius, siekiama skatinti pieno produktų vartojimą. Sumažintas prekybos antkainis esą sumažintų jų kainas.

Žinių radijas Įregistruotas įstatymo projektas, kuriame numatomi pieno rinkos reguliavimo ir antkainių pokyčiai. Be kita ko, siūloma prekybininkams iki 10 proc. apriboti pieno produktų antkainį, taip pat reguliuoti pieno supirkimo kainas.

Beveik porą metų veikiantis interneto puslapis, kuriame skelbiamos produktų kainos, rinkos atstovų teigimu, neatlieka tos misijos, dėl kurios ir buvo sukurtas – viešumu kovoti su maisto brangimu. Jame nėra nei analizės, nei kaip kitaip patrauklus vartotojams. Puslapio tvarkytojas žada, kad netrukus portalą papildys ne tik didmiesčių prekybos centruose surenkama informacija, bet ir kainos iš turgaviečių bei kaimo parduotuvių.

Per kelias praėjusios Vilniaus knygų mugės dienas kai kurie smulkesnieji leidėjai gavo tiek pajamų, kiek įprastos prekybos dienomis sukaupia per pusmetį. Vis dėlto giliausias knygų verslo vagas toliau aria du didieji prekybos pegasai. Dviejų grupių dominuojamoje rinkoje vartotoją pasiekianti knyga dažnai yra dvigubai brangesnė nei leidėjo numatyta savikaina.

Šios kadencijos Seime net kelis kartus mėginta reguliuoti kainas. Vienas – vaistų kainų reguliavimas – buvo įteisintas, tad nuo praėjusių metų balandžio 1 dienos yra ribojamas prekybinis antkainis. Siekta apriboti ir maisto prekių prekybinius antkainius, tačiau, laimei, šis kainų reguliavimas nebuvo patvirtintas. Maisto prekių kainas nuspręsta stebėti specialiai tam sukurtame interneto puslapyje, tik nežinia, ar dar kas nors be puslapio kūrėjų, kreipia dėmesį į šią menkavertę informaciją.

Trečiadienį Vyriausybė svarstys Seimo valdybos persiųstas Kainų įstatymo pataisas, kuriomis parlamentarai siūlo nustatyti prekybininkų antkainių maistui ribas. Jei pataisoms būtų pritarta, prekybininkų antkainis negalėtų viršyti 50 proc. gamintojų kainos. Nesilaikantiems šių reikalavimų grėstų 2 proc. mėnesinės įmonės apyvartos bauda už pirmą pažeidimą ir 5 proc. – už pakartotinius. Tačiau manoma, kad parlamentarų idėjos bus atmestos.

Dešimtys tūkstančių šalies pirkėjų plūsta į turgus pirkti būtiniausių maisto produktų. Nes tikisi sutaupyti. Juk dar nuo seno vyrauja nuomonė, kad turguje prekės yra pigesnės. Tačiau ši nuostata pasenusi. Dabartinėje Lietuvoje turgus pirkėjo piniginę paplonins daug labiau nei prekybos centrai. Bent jau perkant būtiniausius maisto produktus tai tikrai. Tai paaiškėjo dienraščio „Respublika“ žurnalistams visoje šalyje atlikus tyrimą.

Statistikos departamento pajamų ir gyventojų sąlygų tyrimo duomenimis skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2009 m. buvo 29,4 proc. Palyginus su 2008 m. jis padidėjo 2,2 proc. Nedžiugina ir 2010 m. tendencijos. Pagrindinių maisto produktų kainos, kurios labai juntamai veikia bet kokio namų ūkio išlaidas 2010 m. taip pat pakilo. Jos šiuo metu siekia apie 70 proc. vidutinių europinių kainų, vidutiniam darbo užmokesčiui esant tris keturis kartus mažesniam.

Valio, politikai rado raktą į geresnį gyvenimą! Reikia tik sureguliuoti prekybininkų uždėtus antkainius maistui, ir problemų neliks. Keista, kaip čia netikėtai ištiko nušvitimas, kodėl jie anksčiau nerado tokios elementarios tiesos.

Į diskusiją dėl maisto kainų vis nuožmiau veržiasi politikai. Nenuostabu: artėja rinkimai, o maistas – svarbi prekė. Bet pažiūrėjus atidžiau, pamatytume, kad politikai kalba ne apie kainų, o apie „antkainių“ reguliavimą. Kitaip tariant, politikai rūpinasi ne tuo, kad prekių kainos būtų mažos, bet kad pardavėjai neuždirbtų per daug. Siekiant pateisinti tokį išskirtinį dėmesį, mažmeninė prekyba yra kaltinama konkurencijos trūkumu, karteliniais susitarimais ir apskritai sąmokslu.

Krikščionių partijos pirmininkas, ekspremjeras Gediminas Vagnorius politikų siūlymus maisto produktams nustatyti ribinius prekybos antkainius vertina kaip bandymą dangstyti Vyriausybės nesugebėjimą suvaldyti ekonominius ir socialinius procesus ir tariamo susirūpinimo žmonių gerove imitaciją.

Premjeras Andrius Kubilius teigia pritariąs siūlymui viešinti prekybininkų būtiniausiems maisto produktams taikomus antkainius. Tai reglamentuojantį Kainų įstatymo papildymo projektą trečiadienį Seime įregistravo parlamentaras Saulius Stoma. „Panašią idėją mes jau prieš porą metų esame svarstę ir tikrai manau, kad tai būtų visai nebloga idėja“, – ketvirtadienio rytą „Žinių radijuje“ sakė Premjeras. Jis siūlė įvertinti, kaip tai galėtų būti realizuota.

Premjerui Andriui Kubiliui skėsčiojant rankomis, kad maisto kainoms augti nemato objektyvių priežasčių, grupė Seimo narių inicijavo Kainų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma nustatyti maisto produktų antkainius. Projekte numatyta, kad maisto produktais vidaus rinkoje prekiaujančios įmonės negali imti jokio kito mokesčio, išskyrus prekybos antkainį. O šis didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 proc., mažmeninėje – nei 25 proc. iš gamintojo įsigyto produkto kainos.