antarktida

Antarktidos nuotolinio tyrinėjimo stotis užfiksavo naują žemiausios temperatūros rekordą – 93,2 laipsnius šalčio, informuoja metro.co.uk. Tokią pačią temperatūrą 2010 m. rugpjūčio mėnesį užfiksavo Nasa palydovas. Šių metų liepos 31 d. užfiksuota -93 C temperatūra.

Europos kosmoso agentūros (ESA) stebėjimų duomenimis, Antarktidos ir Grenlandijos ledynai tirpsta maždaug 15 proc. greičiau, nei buvi numatoma mokslininkų prognozėse. Žemės ašigalių sričių ledo dangos tyrimus vykdantis ESA palydovas „CryoSat“ nustatė, kad ledo dangos tirpimas Vakarų Antarktidoje paskutiniuoju metu viršijo 150 kubinių kilometrų per metus. Pasak mokslininkų, Antarktidos ir Grenlandijos ledynų tirpimas yra viena pagrindinių jūros lygio kilimo priežasčių.

Antarktidoje, pietiniame mūsų planetos ašigalyje, baigiasi poliarinė žiema ir prasideda poliarinė vasara. Mokslininkai nepaliaudami skambina varpais apie ledynų tirpsmo grėsmę planetos ekosistemoms, tačiau Antarktidoje ką tik užfiksuotas rekordinis ledo kiekis – pietų polių šią vasarą (poliarinę Antarktidos žiemą) dengė vidutiniškai 18,7 mlrd. kvadratinių kilometrų ploto ledo kepurė, o absoliutus ledo kepurės ploto rekordas užfiksuotas vos prieš keletą dienų.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  Pasaulio čempionas ultratriatlonininkas Vidmantas Urbonas perplaukė Keturių Kantonų ežerą Šveicarijoje. Įveikęs jau šeštąjį ežerą, sportininkas baigė akciją, kuria siekė atkreipti pasaulio dėmesį į gėlo vandens svarbą. Šį pirmadienį penkiasdešimt penkerių ultratriatlonininkas Vidmantas Urbonas jau vaikštinėja palei senvagę Panevėžyje, o prieš kelias dienas dar galynėjosi su keturių kantonų ežero bangomis Šveicarijoje.

Pačios nesvetingiausios Žemės vietos idealiai tinka pirmųjų visatos egzistavimo momentų stebėjimui. Tai vienas didžiausių planetos teleskopų, tačiau jis atrodo visiškai mažas bekraštėse Antarktidos plynėse. Šiame akinančiai balto sniego pasaulyje, kur gruodžio saulė niekada nenusileidžia, atstumus įvertinti sunku. Tikrasis Pietų ašigalio teleskopo (PAT) 10 metrų skersmens antenos dydis pasidaro akivaizdus tik kai mūsų mažas sunkvežimiukas privažiuoja prie pastato, kuriame jis stovi.

Antarktidos ledynai vasarą dabar tirpsta dešimteriopai greičiau negu prieš 600 metų, o sparčiausio ledo tirpsmo laikotarpiai užfiksuoti per pastaruosius 50 metų, sakoma pirmadienį paskelbtoje bendroje Australijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkų studijoje.

Dėl klimato kaitos daugėja ledo Antarktidos jūroje, teigiama moksliniame tyrime, kurį paskelbė „Nature Geoscience“, praneša BBC. Manoma, kad šis neįtikėtinas reiškinys vyksta dėl to, jog po tirpstančiu Antarkties ledu susidaro gana šalti šviežio vandens kamuoliai. Šio ištirpusio ledo tankis santykinai mažas, todėl jis kaupiasi viršutiniame vandenyno sluoksnyje. Vėsus vandens paviršius lengviau vėl užšąla rudenį ar žiemą.

Rusijos mokslininkų komanda teigia polediniame Vostoko ežere, Antarktidoje, atradusi visiškai naują bakterijos rūšį, rašo portalas „Wired“. Prieš 14 mln. metų susiformavęs ir visai neseniai atrastas Vostoko ežeras tyvuliuoja 3,5 kilometrų po ledu. Ilgą laiką jis buvo visiškai izoliuotas nuo 150 kitų žemyne esančių poledinių ežerų. Sankt Peterburgo Arkties ir Antarktidos tyrimų instituto mokslininkų komanda pasiekti šį ežerą bandė nuo 1990 metų ir visai neseniai jiems pavyko tai padaryti.

Meteoritų medžiotojai pasaulio apačia vadinamoje Antarktidoje į krepšį įsimetė retą dabartiniam Pietų žemyno metų laikui radinį: 18 kg sveriantį nežemiškos kilmės uolos gabalą. Kaip skelbia portalas livescience.com, belgų ir japonų ekspedicijos nariai šį stambų meteoritą atrado sniegaeigiais (angl. snowmobiles) važiuodami Rytų Antarktidos plokščiakalniu.

Mokslininkai pirmą kartą rado gyvas bakterijas, gyvenančias absoliučioje tamsoje ir šaltyje po Antarktidos ledu. Kaip praneša „The New York Times“, šis atradimas praplės žmonijos žinias apie tai, kokiomis sąlygomis gali išgyventi gyvybė. Priduriama, kad tai padės geriau suvokti, kaip gyvybė gali išgyventi kitose planetose ar mėnuliuose. Taip pat tai pirmasis atradimas leidžiantis pažvelgti į iki šiol netyrinėtas milžiniškas ekosistemas, egzistuojančias giliai po Antarktidos ledu.

Didžiosios Britanijos mokslininkai pristatė futuristinę, judančią tyrimų bazę Antarktidoje, kuri gali čiuožti užšalusiu paviršiumi, pranešė AP. Britų mokslininkai informuoja, kad naujoji bazė „Halley VI“ yra jau šeštas jų tyrimų centras. Dauguma ankstesnių mokslininkų stočių sugriuvo nuo sniego svorio, o bazę „Halley V“ teko palikti, baiminantis, kad atskils plūduriuojantis ledo luitas, ant kurio ji stovi.

JAV mokslininkams Antarktidoje pavyko pragręžti beveik kilometro storio ledą ir pasiekti po juo esantį Vilanso (Whillans) ežerą, pranešė BBC. Tai vienas iš kelių projektų, kurių tikslas – ištirti po ledu įkalintus Antarktidos ežerus. Gruodžio mėnesį Didžiosios Britanijos mokslininkai dėl techninių bėdų nutraukė bandymą pragręžti skylę iki Elsvorto (Ellsworth) ežero. Rusijos mokslininkams pavyko paimti mėginių iš Vostoko ežero, bet tyrimų rezultatai dar neskelbiami.

Rusijos mokslininkai ketvirtadienį paėmė pirmąjį ledo pavyzdį iš po Antarkties ledu plytinčio Vostoko ežero, remdamasi Rusijos Arkties ir Antarkties tyrimų institutu skelbia „RIA Novosti“. 2012 metų vasario mėnesį Rusijos mokslininkai po dešimtmečius trukusių pastangų galiausiai pasiekė 3,7 kilometro gylyje plytintį Vostoko ežerą, kuris yra užšalęs pastaruosius 20 mln. metų.

Erebuso vulkanas Antarktidoje yra antras pagal dydį vulkanas, kuris nuolat veikia nuo 1972 m. Tiesa, šis vulkanas gana išskirtinis dėl savo vietos, mat iš ledo susiformavo bokštai prie kuriuos retkarčiais viskat dūmai – taip ugnikalnis pašalina garus ir dujas. Tyrinėtojai atskleidė, kad tarp ledo bokštų yra ir ledo urvų su gana erdviomis kameromis, kurios susiformavo šiam vulkanui veikiant. Vulkano krateryje yra lavos ežeras.

2012 metais Antarktidos žemynas įšilo kur labiau nei buvo tikėtasi, nustatė mokslininkai. Pasak jų, spartėjantis milžiniškos Antarktidos ledo dangos tirpimas gali pastebimai padidinti Pasaulinio vandenyno lygį.

Ambicingą misiją, kurios tikslas – prasigręžti pro 3 kilometrų storio Antarktidos ledą ir pasiekti ežerą, kuris izoliuotas buvo tūkstančius metų, teko nutraukti. Prie Elsvorto ežero dirbanti komanda darbus nusprendė sustabdyti ankstyvą gruodžio 25 dienos rytą, praneša BBC. Jiems nepavyko pagrindinės išgręžtos skylės sujungti su paraleline skyle, kuri naudota gręžimo vandeniui išgauti. Įgyvendinant 13 mln.

Britų tyrėjai, pasišovę surasti gyvybės pėdsakus seno poledinio Antarktidos ežero vandenyse, susidūrė su sunkumais – kilo „rimtų problemų“ su katilu, kaitinančiu vandenį, reikalingą ledo grąžtui, rašo BBC. Darbai dėl šių problemų sustojo šeštadienį. Baiminamasi, kad tai gali pasmerkti tiriamąjį Elsvorto ežero projektą. Jo tikslas – 90 laipsnių karščio vandens pagalba pradurti skylę 2 km su trupučiu storio ledo sluoksnyje ir taip pasiekti gilumose tyvuliuojančio poledinio ežero vandenis.

Mokslininkai lediniame Antarkties ežere atrado gyvų organizmų, todėl manoma, kad gyvybė galėtų egzistuoti ir lediniuose Saulės sistemos planetų palydovuose, praneša BBC. Įvairūs mikrobai buvo atrasti Vida ežere, kuriame sąlygos ypač atšiaurios. Ežeras yra užšalęs beveik iki dugno, bet jo centre yra tirštas vandeningas sluoksnis.

Į poledinį Vostoko ežerą Antarktidoje prasigręžusiems Rusijos mokslininkams kol kas nepavyko jame aptikti ne tik „nežemiškos“ , bet ir apskritai jokios gyvybės pėdsakų. Pirminiai rezultatai rodo, kad vanduo jame sterilus. Šių metų vasario mėnesį į po beveik 4 kilometrų storio ledo danga Antarktidoje esantį Vostoko ežerą prasigręžę Rusijos Antarktidos ekspedicijos specialistai paėmė vandens mėginius, kuriuose tikėtasi rasti šiuolaikiniam mokslui nežinomų organizmų.

Škotas alpinizmo instruktorius ir dokumentinių filmų kūrėjas Kirkas Vatsonas (Kirk Watson) dirbdamas Britų Antarktidos tyrimų tarnybai (BAS) nufilmavo vaidybinį siaubo filmą „South of Sanity“, skelbia BBC. Visas filmas buvo nufilmuotas Antarktidoje ir yra pirmasis šiame žemyne filmuotas vaidybinis filmas. Filmo aktorius ir filmavimo grupę sudarė BAS darbuotojai ir rangovai.

Antarktidos tyrinėtojų grupė paskelbė atšiauriajame žemyne neva aptikusi piramidės formos struktūras. Svarstoma, kad jas galėjo pastatyti žmonės, rašo Scienceray.com. Vis dėlto, atradimo kritikai teigia, kad tai gali būti paprasčiausios kalvos. Apie Antarktidos paslaptis karts nuo karto pasirodo įvairios informacijos. Vis dėlto, kažko konkretaus, ko negalėtų paaiškinti, tyrinėtojai neaptinka.

JAV nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) Ramiojo vandenyno gelmėse užregistravo garsus, kurių kilmės neįmanoma paaiškinti. Jau daugiau kaip dvi dešimtis metų mokslininkai įrašinėja ir tyrinėja vandenynų garsus. Jie yra įrašę seisminių, jūros gyvūnų skleidžiamų garsų, slenkančių ledo masių šniokštimą. Ir vis dėlto, kai kurių garsų kilmės mokslininkams iki šiol nepavyksta paaiškinti.

Jūros dugno prie Antarktidos krantų tyrinėjimai atskleidė, kad prieš 52 mln. metų lediniame žemyne augo atogrąžų miškai, skelbia mokslininkai. Nuosėdų kernuose, išgręžtuose iš vandenyno dugno prie rytinės Antarktidos pakrantės, aptikta fosilinių žiedadulkių, kurios atkeliavo iš „atogrąžoms artimo“ miško, dengusio žemyną Eoceno periodu, prieš 34–56 mln. metų.

Mokslininkai po Antarktidos ledo danga aptiko savo dydžiu Didžiajam kanjonui prilygstantį tarpeklį, kuris, anot jų, prisideda prie ledo tirpimo ir jūros lygio kilimo. 1,5 kilometrų gylio, 10 kilometrų pločio ir 100 kilometrų ilgio tarpeklį mokslininkai aptiko radaru, naudojamu matuoti subledyninę topografiją, teigia glaciologas Robertas Binghamas.

Aud­rius Dau­nys be­veik 22 me­tus plau­kio­ja pa­sau­lio jū­ro­mis ir van­de­ny­nais. Vie­nas per 54 pa­ras per­plau­kė At­lan­tą. Be ki­tų dar­bų dirbo ved­liu džiung­lė­se, ban­gi­nių me­džio­to­ju, nar­dy­mo inst­ruk­to­riu­mi. Ke­liau­to­jas yra re­tas sve­čias Šiau­liuo­se. „Esu na­mie, kai ne­su na­mie“, – sa­ko šyp­so­da­ma­sis. Ne­di­de­lis bur­lai­vis, da­bar nu­lei­dęs in­ka­rą vie­na­me Ar­gen­ti­nos uos­te, yra jo tik­rie­ji na­mai.

Samanos, kurios ištveria ledines sąlygas Antarktidoje, turi neįprastą maitinimosi šaltinį, sako mokslininkai. Šie augalai ima maistingąsias medžiagas iš išmatų, kurias paliko pingvinai, gyvenę toje pačioje teritorijoje prieš tūkstančius metų, praneša BBC. Mokslininkai šį atradimą padarė tirdami augalus, kad išsiaiškintų, kaip šie sugeba išgyventi lediniame landšafte.

Antarktida – ledu padengtas žemynas, bet nežymi jo dalis yra sausa kaip dykuma. McMurdo sausuosiuose slėniuose per metus iškrenta tik 10 mm kritulių (sniego pavidalu). Slėniuose neauga jokie augalai ir šios vietos laikomos vienos sausiausių pasaulyje.

Yra Lietuvoje Varėnos rajonas, kurį kartais pavadiname savo šalčio poliumi, nors jis – ne Lietuvos šiaurėje, o pietuose. Tačiau temperatūra toje vietovėje toli gražu nepasiekia tų reikšmių, iki kurių nukrenta šalčiausių Žemės vietų temperatūra. „Neprieinamumo polius“ Santykinio neprieinamumo poliumi vadinamas taškas, kurį pasiekti sunku dėl to, kad jis vienodai nutolęs nuo bet kokių kelių.

Antarktidoje gyvena beveik dvigubai daugiau imperatoriškųjų pingvinų nei manyta anksčiau, skelbia BBC. Jungtinės Karalystės, JAV ir Australijos mokslininkai pasinaudojo palydovais, kad aptiktų ir suskaičiuotų šiuos paukščius, kurių populiacija, kaip paaiškėjo, siekia beveik 600 tūkstančių. Mokslininkai visų pirma ieškojo didelių rudų dėmių ant ledo, t. y., pingvinų išmatų pėdsakų. Tokiu būdu galima aptikti atskiras imperatoriškųjų pingvinų kolonijas.

Naujausio tyrimo rezultatai rodo, jog pasaulinis atšilimas vyko viduramžiais, prieš maždaug 1000 – 500 metų: planeta kaito, o vėliau vėso (skelbiama, jog planetą buvo apėmęs vadinamasis „Mažasis ledynmetis“) visiškai natūraliai, be žmogaus pramoninės intervencijos.

Keturis dešimtmečius orbitoje išbuvęs pirmasis Sovietų Sąjungos orų palydovas „Meteor-1“ antradienį nukrito Antarktidoje, pranešė Rusijos gynybos ministerija. „Pagal Kosmoso žvalgybos centro pateiktus duomenis, „Meteor-1“ palydovo fragmentai į Žemės atmosferą patiko 2.17 val. Maskvos laiku (1.17 val. Lietuvos laiku“, – teigė centro atstovas Aleksejus Zolotuchinas.

JAV bendrovė nori įsigyti į klaidingą orbitą iškeltą Rusijos ryšių palydovą, kurį „Roskosmos“ ruošiasi netrukus nuskandinti vandenyne. Praėjusių metų rugpjūčio 18 d. iš Plesecko kosmodromo Rusijoje paleista raketa „Proton“ su ryšių palydovu „Express-AM4“, priklausančiu už Rusijos federalinių TV ir radijo programų transliacijas atsakingai Palydovinių komunikacijų bendrovei, dėl trečiosios pakopos gedimo  nesugebėjo išvesti jo į reikiamą 36 000 km aukščio geostacionariąją orbitą.

Kartą per metus į Antarktidą atplaukia laivas su kroviniais, skirtais JAV McMurdo tyrimų stoties darbuotojams. Šiame vaizdo siužete nufilmuotas laivo iškrovimo procesas. Antarctica Supply Ship Offload Time-Lapse 2012 from Anthony Powell on Vimeo.

Turistinių kruizų palei Antarktidą dalyviai turi retą progą išvysti, kaip savo gyvenimą baigia ledkalniai. Svarbiausia tokiu metu laikytis nuo jų atokiau.

Šiomis dienomis sukanka dešimt metų, kai Antarktidos žemyne veikiančioje O'Higginso tyrimų stotyje buvo įrengtos „Mobotix“ stebėjimo kameros. Jų pagrindinė užduotis – stebėti šalia stoties esančio radijo teleskopo būklę, bet kameros dažnai užfiksuoja ir stoties prieigose laisvai vaikštinėjančius pingvinus. Pingvinai subūrė savo internetinę gerbėjų grupę, o „Mobotix“ kameros tapo pirmosiomis gyvūnų stebėjimo kameromis pietiniame Žemės ašigalyje, sakoma bendrovės „Mobotix“ pranešime.

Per gaisrą Brazilijos tyrimų stotyje Antarktidoje žuvo du pareigūnai, vienas sužeistas, skelbia BBC. „Comandante Ferraz“ bazėje gaisras įvyko šeštadienį. Remiantis pareigūnų pranešimais, bazę, kurioje vykdomi moksliniai jūrų tyrimai, nuniokojusį gaisrą sukėlė sprogimas. Trečio per gaisrą sužeisto karinio jūrų laivyno nario būklė stabili. Gynybos ministras Celso Amorim gyrė kariškių drąsą. „Jie rizikavo savo gyvybėmis gesindami gaisrą, tačiau jiems nepasisekė“, – sakė C. Amorimas.

Pirmą kartą žmonijos istorijoje vienišas žmogus perbėgo Sacharos dykumą! Tai pavyko padaryti suomių bėgikui – Jukka Viljanen. Ekstremalas suomis nubėgo apie 2000 kilometrų. Savo bėgimą Jukka pradėjo sausio 6 dieną Maroko mieste Tan Tan. Savo sunkią kelionę J.Viljanen baigė Mauritanijos dykumoje vasario 5 dieną. Kiekvieną dieną suomis prabėgdavo apie 50, o paskutinę sunkaus bėgimo dieną – net 91 kilometrą! Šis bėgimas - pats ilgiausias Suomijos ekstremalui.

Į poledinį Vostoko ežerą Antarktidoje prasigręžę Rusijos mokslininkai tikisi jame aptikti „nežemiškos gyvybės Žemėje“ atstovus. Polediniame Vostoko ežere Antarktidoje, kurį vasario 6 dieną 3 768 metrų gylyje pranešė pasiekę Rusijos Arkties ir Antarktidos tyrimų instituto Sankt Peterburge mokslininkai, gali gyventi tik visiškai šiuolaikiniam mokslui nežinomi organizmai, pareiškė Sankt Peterburgo (Rusija) Branduolinės fizikos instituto astrobiologijos grupės vadovas Sergejus Bulatas.

Dar neaišku, ar Rusijos mokslininkų pastangos prasigręžti iki po ledu esančio Vostoko ežero iš tiesų sėkmingos. Nacionalinė žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad didžiausią iš 300 po Antarktidos ledu esančių ežerų pavyko pasiekti, praneša BBC. Tačiau Rusijos Antarktidos programos vadovas Valerijus Lukikas „Nature“ žurnalui teigė, kad šie tvirtinimai yra per ankstyvi. Anot jo, duomenys iš keleto sensorių, stebinčių gręžimą, dar turi būti išanalizuoti.

Rusijos tyrėjai pirmadienį pranešė sėkmingai pragręžę 4 kilometrų storio ledą ir pasiekę poledyninio Antarktidos ežero paviršių. Vostoko ežeras yra didžiausias poledyninis ežeras Antarktidoje. Mokslininkai nori tyrinėti jo ekosistemą, kuri šimtus tūkstančių metų buvo izoliuota po ledu. Jie tikisi ten surasti iki šiol nežinomas mikrobiologinės gyvybės formas.

Rusijos mokslininkų komanda mįslingai prarado ryšį su kolegomis, kuomet buvo vykdomi gręžimo darbai ežero link, kuris daugiau kaip 20 mln. metų slėpėsi po Antarktidos ledu, rašo „The Daily Mail“. Mokslininkai kovojo su atšiauriomis oro sąlygomis – temperatūra ties ta vieta, kur po storu ledo sluoksniu stūkso Vostoko ežeras, siekia –66 laipsnius Celsijaus. Tyrėjų komandos tikslas buvo prisikasti iki 3 km po ledu esančio ežero, kol oro sąlygos netapo visiškai nepakeliamomis.

Kol šiauriniame pusrutulyje karaliauja šalčio stichija, pietų ašigalio apylinkėse dėl šilto klimato formuojasi didžiausias planetoje ledkalnis. Gigantiškas Niujorko dydžio ledo luitas skyla nuo ledyno – apie tai byloja iš oro pastebėtas 30 kilometrų ilgio plyšys lede. Pripažinti glaciologijos ekspertai neatmeta galimybės, jog netrukus į atvirą jūrą išplauks didžiausias pasaulyje ledkalnis.

Remonto meistrui iš Naujosios Zelandijos ne sava valia teko prisijungti prie nelegalios į Antarktidą vykstančios ekspedicijos.Pranešama, kad laivų mechanikas Oklando uoste taisė jachtos „Nilaya“ inkarą, kai laivas staiga išplaukė iš uosto, rašo telegraph.co.uk. Jachta išplaukė, nes migracijos pareigūnai norėjo kapitonui, 34-erių norvegui Jarle Andhoy, įteikti deportavimo dokumentus.

Keliautoja iš Britanijos Felicity Aston tapo pirmąja moterimi, kuri viena perėjo Antarktidos žemyną, praneša BBC. Naujienų agentūra AP pranešė, kad 33 metų F. Aston taip pat tapo pirmu žmogumi, žemyną kirtusiu vien savo jėgomis – su slidėmis. Ji nučiuožė 1 744 kilometrus. Kelionė truko 59 dienas.

Gruodžio 25 dieną Pietų ašigalyje buvo užregistruotas naujas temperatūros rekordas: JAV Amundseno - Scotto poliarinės tyrimų stoties rajone oro temperatūra buvo pakilusi iki - 12,3 laipsnių pagal Celsijų, pranešė Viskonsino-Medisono universiteto Antarktidos meteorologinės programos atstovai. Ankstesnis temperatūros rekordas buvo užfiksuotas 1978 m. gruodžio 27 dieną, kuomet oras šios stoties rajone buvo sušilęs iki - 13,6 laipsnių.

Rusijos žvejybinis laivas „Sparta“ išplaukia į atvirus vandenis Antarktyje, kur 12 dienų buvo įstrigęs lede, informuoja BBC. Naujosios Zelandijos pareigūnai pranešė, kad trečiadienį buvo užtaisyta skylė laivo korpuse, ir „Sparta“ išplaukė į atvirus vandenis. Pietų Korėjos ledlaužis „Araon“ pasiekė Rusijos laivą gruodžio 26 dieną ir suteikė pagalbą. Anksčiau padėti bandė ir kiti laivai, bet dėl ledo negalėjo priplaukti. „Sparta“ plaukia į Naująją Zelandiją, kur bus tinkamai suremontuotas.

Lavos ežerai yra labai retas gamtos reiškinys. Jie susiformuoja nuolat išsiveržiant aktyvių ugnikalnių lavai. Šiuo metu visame pasaulyje yra tik penki tokie lavos kilmės ežerai, kuriuos sudaro didelis kiekis išsilydžiusios lavos. Susipažinkite su šiais ežerais iš arčiau: 1. Nyiragongo, Kongas Niragango ugnikalnio krateryje randasi didžiausiais pasaulyje ežeras iš lavos.

Prie Antarktidos krantų skęsta rusų žvejybinis traleris su 32 žmonių įgula. 55 metrų ilgio laivas „Sparta“ pasiuntė pavojaus signalą, pranešė Naujosios Zelandijos gelbėjimo tarnyba RCCNZ. Laive pramušta skylė. Jis yra netoli Antarktidos ledo šelfo, maždaug už 3 700 km į pietryčius nuo Naujosios Zelandijos. Į pagalbą traleriui išplaukė dar du žvejybiniai laivai. Tačiau dėl didelio ledonešio jie nelaimės vietą galės pasiekti tik po mažiausiai 4–5 dienų.

Šiandien 6.20 val. universaliuoju laiku įvyko dalinis Saulės užtemimas, kurio metu Mėnulis uždengė  90 proc. Saulės disko, pranešė „Spaceweather.com“. Tai buvo paskutinysis šiais metais Saulės užtemimas. Šį užtemimą galėjo stebėti tik dalies Pietų Afrikos, Naujosios Zelandijos, Tasmanijos ir Antarktidos gyventojų. Maksimali užtemimo fazė buvo matoma Ramiajame vandenyne maždaug už 160 km nuo Antarktidos.