andrius navickas

Prezidentas Valdas Adamkus savaitgalį rengia aštuntuosius Nacionalinius maldos pusryčius, kurių tema šiemet - „Kokią Lietuvą norime matyti“. Šeštadienį Prezidento rūmuose renginio dalyviai išgirs V.Adamkaus sveikinimą, klausysis evangelikų teologo, Evangeliškojo Biblijos instituto dėstytojo Holgerio Lahayne‘o kalbos apie Lietuvos ateities viziją.

Prezidentas Valdas Adamkus savaitgalį rengia aštuntuosius Nacionalinius maldos pusryčius, kurių tema šiemet - „Kokią Lietuvą norime matyti“. Šeštadienį Prezidento rūmuose renginio dalyviai išgirs V.Adamkaus sveikinimą, klausysis evangelikų teologo, Evangeliškojo Biblijos instituto dėstytojo Holgerio Lahayne‘o kalbos apie Lietuvos ateities viziją.

Ar per kitą LTV televizijos sezoną išliks  laida „Be pykčio“? Šį klausimą uždavėme laidos kūrėjui, filosofijos profesoriui Leonidui Donskiui. Taip klausti paskatino įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasirodę LRT direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus teiginiai, jog laidos gali nelikti, nes esą jos rengėjai pateikė pernelyg didelį laidos biudžetą.

Antradienį paryčiui Klaipėdoje pasikėsinta sudeginti ne tik statybomis užsiimančios bendrovės „Virsauta“ turtą, bet ir jos direktorių. Jei ne laiku į įvykio vietą atskubėjęs „Argus“ apsaugininkų ekipažas, 42 metų verslininkas būtų sudegęs gyvas arba uždusęs nuo smalkių, rašo „Respublika“. Duris užrakino ir užrišo Vos tragedija nepasibaigusi nelaimė vakar paryčiui įvyko uostamiesčio centre esančioje Šermukšnių gatvėje. Kelios minutės po 4 val.

Švietimo ir mokslo ministro socialliberalo Algirdo Monkevičiaus Zarasuose šią savaitę nesulaukę pedagogai, kurie su rajono valdžia kovoja dėl planuojamos uždaryti mokyklos, teigia esą nusivylę ministru. "Man atrodo, kad ministras atsitraukia, nes socialliberalai Zarasuose remia valdančiąją daugumą ir galbūt jie darė įtaką, kad ministras neatvažiuotų", - sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo pirmininkas Andrius Navickas.

Prie Zarasų savivaldybės ketvirtadienio popietę piketuoti prieš mokyklų reorganizavimą susirinko tik 9 pedagogai - gausesniam mitingui negautas reikalingas leidimas. „Šį kartą viskas vyko santūriai, tiesiog piketas su plakatais. Norėjome atkreipti dėmesį, kad savivaldybė bando dabar susidoroti su Baibių mokyklos vadovu, kuris nepaklūsta jų reikalavimams, jam vakar buvo liepta įteikti raštišką pasiaiškinimą dėl to, kad jis nevykdo reorganizavimo.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Prezidentas Valdas Adamkus pasveikino Izraelio valstybės prezidentą Šimoną Peresą bei visą Izraelio tautą 60-tųjų valstybės įkūrimo metinių proga. „Demokratinės Izraelio valstybės įsikūrimas 1948 metais, jos išlikimas ir sustiprėjimas yra didžiulis 20 amžiaus laimėjimas pasaulio istorijai ir sąžinei. Per 60 metų jūsų šalies žmonės pasiekė įspūdingų laimėjimų ekonomikos, mokslo, švietimo, kultūros srityse“, - sveikinimo laiške teigia V.Adamkus.

Balandžio 1 dieną Lietuvos radijo ir televizijos visuomeninė taryba išrinko naują šios įstaigos direktorių. Jau nuo kitos savaitės Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vadovaus žurnalistas Audrius Siaurusevičius. Kaip buvo skelbta, pirmajame rinkimų ture jis sulaukė didžiausių LRT tarybos narių simpatijų, o antrajame ture už jį balsavo net 11 iš 12 Tarybos narių. „Bernardinai.lt" nusprendė pasiteirauti LRT tarybos narių, kuo A. Siaurusevičiaus kandidatūra jiems pasirodė patraukli.

Prie prezidento rūmų Vilniuje vyko nesankcionuota protesto akcija prieš „Leo LT“ projektą. Protestuotojai skatino prezidentą Valdą Adamkų vetuoti parlamento priimtą įstatymą, atveriantį kelią kurti nacionalinį investuotoją „Leo LT“, praneša alfa.lt. Mitinge dalyvavo Artūras Zuokas, Vytenis Andriukaitis, Darius Kuolys, Antanas Terleckas, Petras Gražulis, Andrius Navickas, Rytis Juozapavičius, Nijolė Oželytė, Gintautas Babravičius.

Pastaruoju metu padaugėjo priekaištų politikos komentatoriams ir žurnalistams už jų esą destruktyvią, pasitikėjimą politikais ir net Lietuvos valstybę griaunančią kritiką. Tai šaukte šaukiasi pasvarstymų apie tai, kokia kritika paprastai išsakoma Lietuvoje ir ar visais atvejais ji tokia jau destruktyvi ir žalinga.Pamazgos – ne kritikaPradėkime nuo to, kad neįmanoma sugriauti to, kas yra tvirta ir tikra.

Po trečiadienio vakarą nuskambėjusio prezidento V.Adamkaus kreipimosi į Lietuvos žmones, šalies vadovo patarėjas L.Bielinis neatmeta galimybės, kad tokių kalbų gali būti ir daugiau, rašo „Lietuvos žinios“. "Jeigu situacija keisis, įvyks dar kokių svarbių įvykių, neišvengiamai prezidentas dar šiais metais turės kreiptis į tautą", - kalbėdamas su „Lietuvos žiniomis“ (LŽ) pabrėžė patarėjas.

Tokie klausimai dabar kyla Lietuvoje pradėjus kalbas apie partijas, suskatusias ruoštis už metų įvyksiantiems Seimo rinkimams. Jie - ne be pagrindo, nes per septyniolika metų partijos valstybę taip nustekeno, kad daugybė lietuvių jau rimtai baiminasi dėl jų sunkiai iškovotos Lietuvos nepriklausomybės galimo netekimo.

Norime atkreipti Jūsų dėmesį į Lietuvos kultūrinę žiniasklaidą žlugdančius valdžios sprendimus ir raginame skubiai juos keisti. Iš aukščiausių Lietuvos valstybės tribūnų deklaruojama, kad kultūra yra tautos išlikimo ir harmoningos raidos garantas.

Mes, pilietinės akcijos „Neišduok!" iniciatoriai, kviečiame Jus užtikrinti Lietuvos Seimo – Tautos atstovybės – savarankiškumą bei galias, būtinas visoms Konstitucijos parlamentui patikėtoms priedermėms atlikti. Parlamentinė vykdomosios valdžios ir specialiųjų tarnybų kontrolė yra esminė demokratinės santvarkos, kurią ginti prisiekė visi Seimo nariai, sąlyga. Deja, Seimo gebėjimu atlikti šią svarbią priedermę ir diegti krašte demokratinę tvarką piliečiai pastaruoju metu vis labiau nusivilia.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį paliko galioti nuosprendį, kuriuo vilnietis Andrius Navickas pripažintas kaltu mušęs buvusį policijos komisarą Vilių Žilionį.2005-ųjų balandžio 5 dieną Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo nuospendžiutuometiniam vakarinės mokyklos moksleiviui pusei metų skirta laisvės apribojimo bausmė - be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios jam uždrausta keisti gyvenamąją vietą, nuo 23 val. iki 6 val. jis privalo būti namuose.

“Beveik visi politikai Valdo Adamkaus metinį pranešimą įvertino kaip vieną geriausių iš jo kalbų” - priminė “Bernardinai.lt” tinklapio vyr. redaktorius Andrius Navickas savo bendradarbiui Vladimirui Laučiui, klausdamas jo nuomonės.

“…Nešviečia Lietuvos valdžios šiandien  ir neatrodo, kad jos sušvistų rytoj, nebent kokią nors  naują  kvailą  staigmeną  iš mago skrybėlės ištrauktų. O jos labai ir labai reikėtų. Beje, neapgaulingos magiškos, o visas kvailystes baigiančios tikroviškos, kad bent jau čia pasirodytų Lietuvos blogybių riba” – rašiau “Amerikos Lietuvio” (AL) skiltyje kovo 31 d. Ir ištraukė. Didelę staigmeną. Bet ne valdžios, ir nekvailą.

„Bet gyvenimo kaip tik ir nebuvo, tik apgailėtinas būties pakaitalas“ (J. Ivanauskaitė, „Placebas“, p. 123) Galimas dalykas, šypsodama amžinybės ramybę Jurgos Ivanauskaitės siela šiuo metu plevena Vilniaus stogų kupromis, kaip kad skrajojo jos romano „Placebas“ herojė Julija, po mirties atsidūrusi „erdvėje, kurioje visa buvo persmelkta šilto švytėjimo“. Toks palyginimas neturėtų būti suprastas kaip nekorektiškas, juolab kad minėtoji veikėja ir ją sugalvojusi autorė turėjo ne vieną panašumą.

Viešai kalbėti apie politikos kaip tokios marinimo ir nykimo požymius dar prieš 5–8 metus buvo ne ką prasmingiau nei trankyti galvą į sieną. Problema beveik niekam tada neatrodė aktuali ar bręstanti ir tikra. Apie vidaus politinį–partinį gyvenimą iš jo dalyvių ir analitikų dažniausiai išgirsdavome tik tai, kad jis vyksta, kad viskas maždaug normalu, statistiškai suvokiama bei dėsninga ir kad viskas būsią gerai.

Prieš keliasdešimt metų Zenonas Rekašius „Santaros-Šviesos“ Čikagos skyriuje kalbėjo apie „kai kurias mokslo vardu skelbiamas kvailybes“. Tai buvo smagus pranešimas, kurio prisiminimas man tinka įvadui tam, apie ką šiandien norėčiau kalbėti – būtent, apie vieną kvailybę, skelbiamą religijos vardu. Tik bijau, kad skirtumas tarp tos kvailybės ir religijos dar didesnis negu skirtumas tarp vienos ar kitos Z. Rekašiaus aptartos nesąmonės ir mokslo.

Nuo sovietinės destrukcijos mašinos savame kiaute ilgai slėpęsis laisvasis Lietuvos intelektualinis gyvenimas tik dabar, praėjus daugiau nei dešimtmečiui po Nepriklausomybės atkūrimo, pradeda lįsti lauk į dienos šviesą. Jauną šalį krečiančios politinės krizės subrandino naują trisdešimtmečių intelektualų kartą, kuri palikusi patogias universitetų auditorijas išeina į viešumą ir pradeda skleisti intelektualinę mintį už didmiesčių sienų.

Na sutikime, kad dabar turime mažų mažiausiai porą viešojo politinio kalbėjimo plokštumų. Viena yra apie pasiekimus, nuolatinį augimą ir visa kita, dėl ko anos garsios dainelės markizė turėtų jaustis rami. Kita - apie marazmą, neveiklumą, neskaidrumą ir nevalyvumą valdžioje. Abi šios plokštumos tiek prasilenkia viena su kita, kad pastangos bent truputėlį sveikiau mąstyti atrodo nelyg koks žibantis perlas Kauno Santakos žvyre.

Praėję penkiolika nepriklausomybės metų mūsų neapsaugo nuo praeities šmėklų - politinių skandalų, kuriuose žaidžiama ta pačia buvusio bendradarbiavimo su KGB korta.

Po šios savaitės antradienio Lietuvos radijo laidos “Rudens studija su Vaidotu Žuku” kilo nemažas skandaliukas, todėl verta kai ką paaiškinti. Pagrindinė radijo diskusijos tema buvo „Teisus ar neteisus buvo eurokomisaras Roccas Buttiglionė, moralizuodamas homoseksualus ir vienišas motinas?“. Į laidą buvo pakviesti seksualinių mažumų ir žmogaus teisių ekspertai: VDU sociologijos doc.

Po šešiolikos mėnesių pertraukos vėl sugrąžinome į Daukanto aikštę Valdą Adamkų. Ką reiškia būtent toks tautos pasirinkimas? Kokias mūsų visuomenės ir valstybės perspektyvas jis brėžia? Apie tai Lietuvos radijo laidoje „Tarp Rytų ir Vakarų“ Dariaus Kuolio kalbinami diskutavo politologas Lauras Bielinis ir politikos apžvalgininkai: interneto laikraščio „Bernardinai“ vyriausiasis redaktorius Andrius Navickas bei žinių agentūros ELTA politikos redaktorius Virgis Valentinavičius.

Respublikos prezidento ir Europos Parlamento rinkimų kampanija artėja prie finišo. Tačiau nei didesnių aistrų, nei rimtesnių intrigų nematyti. Politologai pasigenda naujų idėjų, kartais net kandidatų politinio išprusimo; televizijos žiūrovai - dramatinės debatų ir vaizdo klipų įtampos. Iki šiol nesulaukėme nei rimtos idėjų kovos, nei patrauklaus šou.

V. Uspaskichas ir “darbo” ideologija Žinia, Viktoro Uspaskicho vadovaujamos partijos politinis raktažodis yra “darbas”, o simbolis - patekėjusi saulė, turinti liudyti, kad “šviesusis rytojus” netruks išaušti. Šiam deriniui padabinti dar trūksta kūjo ir pjautuvo, tačiau partijos vadovybė, matyt, supranta, kad šiedu įrankiai nebeatitinka laiko keliamų reikalavimų.

Ar visuomenė gali taip pat, kaip ir žmogus, “išeiti iš proto”? Nuo ko priklauso radikalizmo ir socialinės psichozės proveržiai šiandienos Lietuvoje? Kokios kultūrines, socialines ir psichologinės priežastys lemia radikalizmo sustiprėjimą? Kodėl vėl atgyja įvairiausios radikalios “sąmokslo teorijos”, o marginalūs rėksniai sulaukia minios pritarimo, randa vietą žiniasklaidos akiratyje? Apie tai laidoje “Be pykčio” - kovo 3 d. 22 val.

Šiandien tenka pripažinti, kad Rolandas Paksas sugebėjo Prezidentūros politinę krizę paversti Lietuvos politinės sistemos chaosu. Viena vertus, R. Pakso veiksmų režisieriai sugebėjo pasiekti, kad skandalo gaudesyje nukryptume į detales, kasdienius “paksistų” ir “antipaksistų” susirėmimus ir vis dažniau pamirštume, kodėl suabejota tautos išrinktojo prezidento galimybėmis toliau atlikti savo prievoles.

Neseniai knygynuose pasirodė knyga “Gyvenimo link: Lenos Lolišvili fenomenas”. Tiek apie šią knygą, tiek apie pačią Leną Lolišvili yra pareikšta gausybė nuomonių. Dar kartą pažvelgti į Lenos Lolišvili veiklą ir pakomentuoti šią knygą krikščioniškos doktrinos požiūriu buvo paprašytas psichologas, religijos studijų magistras, naujojo religingumo ekspertas pranciškonas Arūnas Peškaitis.