andrius kubilius

Buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, dabar vadovaujantis neparlamentinei Krikščionių konservatorių socialinei sąjungai, kartu su Seimo frakcija „Viena Lietuva“ toliau mėgina įsiūlyti savo ekonomikos gelbėjimo receptus. Pristatęs alternatyvų krizės įveikimo planą politikas, kurio rinkėjai nesiunčia į parlamentą nuo Rusijos krizės laikų, teigia nesiekiąs jokio posto, o tiesiog norįs padėti Lietuvai. Priminus, kad nelabai sėkmingai valdė minėtą Rusijos krizę, politikas nesutinka.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius piktinasi, kad konservatoriai vis dar žvalgosi atgal, nesistengia spręsti šalies ekonominių problemų, o dėl visų problemų kaltina buvusį Ministrų Kabinetą. "Kai išgirdau pastovią kritiką mūsų partijos ir buvusios Vyriausybės atžvilgiu, pagalvojau, kad vis dėlto dabartinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija yra tam tikrame akligatvyje.

Mūsų nacionalinis susitarimas turi būti kitoniškas negu pas kitus žmones ir tautas. Kažką panašaus jau turėjome okupacijos laikais, kai buvo propaguojama,  kad ekonomika turi būti ekonomiška – ne tokia kaip pas juos supuvusiuose Vakaruose. Kas tas nacionalinis susitarimas? Visi apie jį kalba, bet nieko konkretaus nesako, kol kas niekas to susitarimo nematė.

Europarlamentaras konservatorius Vytautas Landsbergis negailėjo kritikos valdantiesiems tiek dėl krizės teisėsaugoje, tiek dėl viešųjų ryšių, skelbia LNK „Žinios“. Šiandien spaudos konferencijoje V. Landsbergis ragino kuo greičiau spręsti problemas teisėsaugos sferoje. „To pačio lygio žmonės stengiasi vienas kitam padėti. Taip tas procesas ir kaupiasi“, kalbėjo europarlamentaras. Be to, jis apgailestavo, jog valdančiajai koalicijai ne visai pavyksta koordinuoti savo viešuosius ryšius.

Biudžeto, nacionalinio susitarimo, sveikatos sistemos ir energetikos pertvarkos, paramos verslui programos klausimus šeštadienį į posėdį susirinkusi svarstė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų taryba. Į tarybos narius kreipęsis partijos pirmininkas Andrius Kubilius savo kalboje nemažai dėmesio skyrė opozicijos vaidmeniui šiuo šaliai sunkiu laikotarpiu, kuri, anot jo eina destrukcijos ir konfliktų keliu, o ne susitarimų ir konstruktyvaus darbo.

Lietuva nesurenka biudžeto pajamų, todėl yra priversta toliau bristi į skolų liūną. Didėjant valstybės skolai dar sparčiau kyla jos administravimo kaina, nes skolinamasi labai brangiai. Mokesčių mokėtojai vien palūkanoms už skolas sumokėti turės atiduoti beveik 2 mlrd. litų. Lietuvos premjeras Andrius Kubilius prasitarė, kad kitąmet valstybės skolos administravimas kainuos 800 mln. litų daugiau nei šiais metais.

Planuojamas kuklesnis kitų metų valstybės biudžetas skaudžiai atsilieps ir viešojo sektoriaus darbuotojams. Vyriausybė ketina vidutiniškai 10 proc. mažinti darbo užmokesčio fondo lėšas. Vakar paaiškėjo, kad kitų metų valstybės biudžeto išlaidas siūloma mažinti ir karpant darbo užmokesčio fondo lėšas. Dėl to dar kartą smuks valstybiniame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimai, grės etatų mažinimas. Vidaus reikalų sistemos pareigūnai, gydytojai, mokytojai nusivylę tokiais Vyriausybės planais.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba šeštadienį Vilniuje vyksiančiame posėdyje ketina aptarti politines aktualijas. Šalies politinę padėtį numato apžvelgti partijos pirmininkas Andrius Kubilius. Apie Nacionalinį susitarimą ir bendrą socialinį paketą kalbės socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tarybos nariams pristatys sveikatos sistemos pertvarkos gaires.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba šeštadienį Vilniuje vyksiančiame posėdyje ketina aptarti politines aktualijas. Šalies politinę padėtį numato apžvelgti partijos pirmininkas Andrius Kubilius. Apie Nacionalinį susitarimą ir bendrą socialinį paketą kalbės socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tarybos nariams pristatys sveikatos sistemos pertvarkos gaires.

Esame ne vieną kartą rašę, kad taisyklės, kurios kažkada nustatė elgseną ir buvo iš esmės geros, ilgainiui gali virsti apribojimu. Tarkime, kai nebuvo interneto, gauti duomenis iš nutolusių prekybos taškų užimdavo daug laiko. Todėl tokios pardavimo ataskaitos buvo mėnesinės, ir tai buvo gerai. Tačiau dabar, kai viską galima sužinoti realiuoju laiku, kasmėnesinis matavimas tampa apribojimu, nes neleidžia staigiai reaguoti į paklausos svyravimus.

Vyriausybė imituoja valdymo išlaidų mažinimą - tai tėra premjero viešųjų ryšių akcija. Nuovokos ekonomikoje neturintis Andrius Kubilius ir jo komanda, sutelkę dėmesį į valstybės išlaidų mažinimą ir mokesčių kėlimą, nė negalvoja, kaip kiaurą valstybės biudžetą papildyti. Tokios nuomonės laikosi dukart Vyriausybei vadovavęs ekonomistas Gediminas Vagnorius. „Lietuva – įmonė, kuri visiškai negalvoja, kaip gauti užsakymų, galvoja tik kaip išmokėti paskutinius pinigus“, – interviu Balsas.

Daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų labiausiai pasitiki Prezidente Dalia Grybauskaite - 57 proc. viešosios nuomonės apklausoje dalyvavusių piliečių. Antras pagal pasitikėjimo vertinimą ir toliau lieka Valdas Adamkus. Antrąją kadenciją baigusį valstybės vadovą patikimu laiko 7 proc. respondentų.

Buvęs šalies vadovas A. M. Brazauskas šiuo metu daug dėmesio skiria savo kuruojamam projektui – Valdovų rūmams. Tačiau šiandien jis neslėpė savo pykčio. Brazauską supykdė Kultūros ministro sprendimas apkarpyti Valdovų rūmų sąmatą. Valdovų rūmų statybų finansavimas prasidėjus sunkmečiui, buvusiam mūsų šalies vadovui nuotaiką gadino jau ne vieną kartą. Dar šių metų vasario pradžioje pas tuometinį šalies vadovą Valdą Adamkų pasitarti rinkosi svarbiausi šalies vyrai.

Į kairę ir dešinę bankų dalytomis paskolomis susigundžiusius gyventojus kritikuojantys politikai ir pareigūnai patys neatsispyrė lengviems pinigams. Daugelio jų deklaracijose nurodytos paskolos prilygsta ar net viršija turimo turto vertę. Šios kadencijos Seimo ir Vyriausybės nariai valdo kur kas mažesnius turtus nei jų pirmtakai. Parlamente išretėjo milijonierių gretos, o daugelis politikų ir pareigūnų, neatsižvelgdami į savo turto vertę, iki ausų prasiskolino bankams.

Politikų deklaruotas ryžtas pakeisti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą virto miglotomis užuominos apie tai, kad Povilas Malakauskas postą galėtų prarasti sprendžiant sistemines problemas. Akivaizdu, jog šis procesas gali užtrukti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai sutarė, kad būtina pertvarkyti nacionalinę žvalgybos sistemą. Ar dėl reformos posto neteks VSD vadovas P.Malakauskas - dar nežinia.

Valstybės saugumo departamento laukia reforma, kurios pagrindu taptų nacionalinės žvalgybos koncepcija. "Koncepcijos esminis principas, kad nacionalinio saugumo ir žvalgybos visa sistema turi būti depolitizuota, apsaugota nuo politinio spaudimo ir tuo pačiu kontroliuojama parlamentinės kontrolės mechanizmais", - teigė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys trečiadienį po valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės susitikimo su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariais.

Visuomenės pasitikėjimą besistengianti išsaugoti valdžia svarsto galimybę perstumdyti kėdes. Negerėjanti krašto ekonomikos padėtis, kad ir kaip drastiškai veržiami diržai, didėjanti socialinė įtampa gausiausią ir įtakingiausią valdančiosios koalicijos jėgą - Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) - verčia sukti galvą, kaip gelbėti partijos prestižą.

Protestuodama prieš valdžios ketinimus mažinti senatvės pensijas Naujoji sąjunga pradeda įspėjamąją akciją, kurios metu bus renkami parašai po peticija Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Apie tai antradienį spaudos konferencijoje pranešė Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas. Pasirašantieji po peticija "Dėl gėdingo senatvės pensijų mažinimo" prašys šalies vadovės savo parašu netvirtinti Vyriausybės ir Seimo sprendimų mažinti senatvės pensijas.

Lietuvos parlamentas turi žemiausią žmonių pasitikėjimo reitingą Europos Sąjungoje. Tai yra ir viena mažiausiai gerbiamų valdžios institucijų Lietuvoje. Pastaruoju metu Seimo vadovai keičiami kaip pirštinės.

Lietuvos į Europos Komisiją (EK) deleguotas Algirdas Šemeta neturėtų išsaugoti dabartinio portfelio, tačiau tolesnis darbas šioje institucijoje jam esą garantuotas. Buvusio finansų ministro A.Šemetos, jau kurį laiką laikančio prestižinį biudžeto ir finansinio programavimo eurokomisaro portfelį, karjera toliau bus susijusi su Briuseliu. Neslepiama, kad būtent A.Šemeta į EK bus deleguotas ir naujai kadencijai.

Europos Parlamento (EP) naujokas socialdemokratas Zigmantas Balčytis jau spėjo įsitikinti, kad Lietuva tėra provincija su mažomis intrigėlėmis, o už savo "tremtį" į Briuselį jis teigia esąs dėkingas. Europarlamentaras Z.Balčytis įsitikinęs, kad tokios mažos valstybėlės kaip Lietuva politikai Briuselyje privalo būti itin aktyvūs.

Verslininkai pabrėžia, kad sumažinus pelno mokestį atsirastų galimybių plėstis, sumažėtų poreikis pinigų maldauti iš bankų, o jų reikalavimai subalansuoti energetikos sritį - gyvybiškai svarbūs visai šaliai. Tikimasi, kad spalio pradžioje jau bus pasirašytas Nacionalinis susitarimas tarp valdžios ir verslo atstovų, kuris pasaulio finansų rinkoms taps žinia, kad Lietuva geba susidoroti su ekonominiu nuosmukiu.

Neatvėsusioje lietuvių vežėjų problemų su Rusija istorijoje turbūt daugelis prisimena pasiūlymus, kaip derėtų oficialiajam Vilniui tinkamai elgtis su Maskva.  Intensyvesnių tarpžinybinių, diplomatinių derybų, tiesioginių kontaktų su Kremliumi, pagalbos Briuselyje bei Europos Sąjungos valstybių-narių sostinėse ir panašiuose paketuose nuskambėjo ir dar viena gaida.

Po 11 metų pertraukos į Lietuvą vėl atvyko Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Vizito išvakarėse informacija apie jį buvo slepiama. Vakar vakare į Lietuvą per Medininkų pasienio kontrolės postą atvykusį Baltarusijos vadovą A.Lukašenką iš Minsko atlydėjo apie 20 pareigūnų delegacija. Į užsienio vizitą gretimos valstybės lyderis turėjo atsivežti ir mažametį sūnų Nikolajų, kurį vadina savo įpėdiniu. A.Lukašenka apsistojo "Stiklių" viešbutyje.

Parlamentarai nebenori, kad jiems ir toliau vadovautų Arūnas Valinskas. Slaptame balsavime už tai, kad jis būtų pašalintas iš pareigų, balsavo 95 Seimo nariai, 20 buvo prieš, 9 parlamentarai biuletenius sugadino. Iki ketvirtadienio Seimui vadovaus Irena Degutienė. Tądien turėtų paaiškėti ir A. Valinsko įpėdinis ar įpėdinė.

Šią savaitę „Balsas.lt savaitėje“ - duoklę „Sodrai“ moka vis naujos žmonių kategorijos, didinami tarifai, bet niekas nesijaučia socialiai saugesnis. Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Lietuvą krėtusi ekonomikos krizė, atslinkusi iš Rusijos, palietė ir pensijas – jos vėlavo. Pikti tautiečiai tuomet sukūrė anekdotą, kaip reikia išgelbėti Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) sistemą.

Šiandien parlamentarai pradeda eilinę Seimo rudens sesiją. Joje žada būti karšta: bus sprendžiamas Seimo pirmininko likimas, mažinamos socialinės išmokos, planuojamas kitų metų valstybės biudžetas, taisoma krašto ūkio padėtis. Po neoficialių vasaros atostogų susirinkę ir iš ryto sugiedoję valstybės himną parlamentarai kibs į darbus - Seimo vadovybė jau parengė jų programą. Iš Vyriausybės, Seimo komitetų ir parlamentarų siūlymų sudarytame sąraše įrašyta apie 450 teisės aktų projektų.

Dešimt premjero A.Kubiliaus valdymo mėnesių: 9 milijardai papildomų skolų, beatodairiškai didinami mokesčiai, griūvanti ekonomika, suvešėjęs šešėlinis verslas ir ateitis miglose. Žvilgsnis per rožinius akinius Šią savaitę premjeras Andrius Kubilius visus nustebino pareiškęs, kad jo pastangomis šalis kyla ant kojų. Tačiau ekspertai kol kas neranda požymių, kad ekonomika atsigauna.

Praėjusią savaitę skubėta pranešti, kad jau atsigavo Vokietijos, Prancūzijos, Norvegijos, Japonijos ekonomika. Ir JAV esama ženklų, kad trečiąjį šių metų ketvirtį ekonomika jau augs. Mūsų premjeras Andrius Kubilius ėmėsi piešti diagramas, kaip stabilizuojasi eksportas ir pramonė. Vizito Prancūzijoje metu Prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi pranešė, kad Lietuva jau pasiekė dugną.

Andrius Kubilius Prezidentei Daliai Grybauskaitei pristatė atominės elektrinės konsultantų investicinio banko „Rothschild” skaičiavimus, kad nauja atominė elektrinė Lietuvai yra ekonomiškai naudinga. „Konsultantai toliau intensyviai dirba ir konsultuosis su Latvijos, Estijos ir Lenkijos Vyriausybėmis arba jas atstovaujančiomis energetikos kompanijomis ir tikiuosi, kad rugsėjo mėnesio pabaigoje jau turėsime aiškius plano apmatus“, - sakė Andrius Kubilius.

Seimo pirmininką Arūną Valinską artimiausiu metu aplankys konservatorių-krikdemų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma ir paprašys jo atsistatydinti. Tai padaryti jį įpareigojo antradienį popiet posėdžiavusi frakcija. 45 parlamentarus vienijanti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija dėl A. Valinsko atstatydinimo - jei to prireiktų - skelbiasi balsuosianti "pagal savo sąžinę.

Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijai Seimo pirmininko Arūno Valinsko atstatydinimas  jau nebėra svarbus. Buvę A. Valinsko bendražygiai, netrukus pasivadinsiantys „Vienos Lietuvos“ frakcija, sėda už derybų stalo su valdančiąja konservatorių frakcija. O koalicijoje žada likti nepaisant to, ar A. Valinskas bus atstatydintas, ar ne. „Mes liksime koalicijoje kaip lygiaverčiai jos partneriai arba joje neliksime visai. Kad liksime, jau turime žodinį patvirtinimą.

Geriausiu televizijų laiku – Arūno Valinsko pasirodymas. Pagrindinė žinia – jokio „Atia“ kol kas nebus. „Taip kad nepykite, bet šiandien jums tikrai nepasakysiu „Atia“. Taip būtų pasakęs kitas, ankstesnis Valinskas. O aš jums sakau – „iki pasimatymo rytoj, darbe. Vardan tos Lietuvos“, - sekmadienį nufilmuotame, o šiandien ištransliuotame video įraše pareiškia jis.

Artėjant rugsėjo 10-ajai, kai į politinius lavonus daugelio nurašomas Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas galvoja tikrintis pasitikėjimą parlamente, reikšmingiausia savo atrama jis gali laikyti konservatorių frakciją ir jos galimą balsavimą „pagal sąžinę". Portfelių dalybos Prasidedant naujai Seimo sesijai  bei rengiantis versti iš pirmininko posto Arūną Valinską, bręsta ir portfelių perdalijimas.

Nors Arūno Valinsko laukia lemtingas "pasitikrinimas" Seime, jis dar kartą parodė, kad tikrinti nėra ko. Į skandalų verpetą patekęs parlamento pirmininkas pamiršo, jog darbo vietoje jo laukta jau vakar. Seimo valdybai leidus, parlamento vadovas Arūnas Valinskas lašišas Norvegijoje galėjo žvejoti iki rugsėjo 1-osios, tačiau darbe jis nepasirodė ir vakar. LŽ pasidomėjus, kur dingo antrasis valstybės asmuo, jo sekretoriato atstovai tikino, kad šis jau Lietuvoje.

„Norint mušti – pagalį visada „rasi“, – taip premjeras Andrius Kubilius reagavo į nuolatinę Vyriausybės kritiką. Viena vertus, sunku nesutikti su Ministru Pirmininku: tie, kurie klykia, kad tik Lietuvos valdžia kalta dėl krizės arba nelabai gaudosi, kas darosi pasaulyje, arba turi kitų, suktų užmačių.

Didžiosios pasaulio valstybės jau skelbiasi apie jas paliekančią recesiją. Vakar premjeras Andrius Kubilius paskelbė straipsnį, kuriame tikina, kad nuosmukis neva baigėsi ir Lietuvoje - nebekrintame. Bet po ekspertų prognozių iš tokio premjero optimizmo nebelieka akmens ant akmens. Kai kurios pasaulio šalys vis drąsiau prabyla apie recesijos pabaigą, nors ekonomistai perspėja, kad skubėti džiaugtis dar nereikėtų. Mat pirmieji "sveikimo" požymiai gali būti apgaulingi.

Seimo narys, buvęs parlamento vadovo Arūno Valinsko bendražygis Aleksandras Sacharukas kategoriškai paneigė portalo „Balsas.lt“ video diskusijoje nuskambėjusį pasakojimą, jog neva siūlė susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui mainyti savo postą į parlamento vadovo kėdę. Nesąmone jis vadino ir teiginį, kad atstovauja verslininko Gedimino Žiemelio interesams.  Abi šias žinias video pokalbyje paskelbė A. Valinsko bendražygis iš“ Ąžuolo“ frakcijos Dainius Budrys.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje randasi vis daugiau nepatenkintųjų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko darbu. Atvirai jį kritikuoti nedrįstama, tačiau taktiškų priekaištų negailima. Kai kurie Seimo konservatoriai neoficialiuose pokalbiuose net reiškia abejonių, ar A.Anušauskas tinkamas toliau vadovauti vienam svarbiausių parlamento komitetų.

Seimo pirmininko Arūno Valinsko kėdei drebant, buvusiems jo bendražygiams mėginant iš partnerių išsireikalauti daugiau įtakos ir portfelių, premjeras Andrius Kubilius į klausimus apie koalicijos tvarumą atsakinėja kaip iš vadovėlio. Grėsmės prarasti aritmetinę daugumą Seime valdančiosios koalicijos pirmininkas kol kas sau leidžia oficialiai nematyti.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija parlamento vadovui Arūnui Valinskui leido suprasti, kad jo dienos šiame poste suskaičiuotos. Tačiau koalicijos likimu susirūpinęs premjeras Andrius Kubilius susilaiko nuo kategoriškų vertinimų. Vakar susirinkę Seimo TS-LKD frakcijos nariai svarstė, kokią poziciją užimti dėl ryšiais su Kauno "Daktarų" grupuote kaltinamo A.Valinsko.

Premjeras, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius mano, kad į skandalą patekęs Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas pats turi įvertinti susiklosčiusią situaciją, Prezidentės Dalios Grybauskaitės poziciją ir visuomenės nuomonę. Tačiau jeigu Seimo vadovo pozicija nepasikeis, anot Premjero, rugsėjo mėnesį šis klausimas bus svarstomas Seime.

Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas kratosi ryšių su kriminalinio pasaulio autoriteto Henriko Daktaro parankiniais, o premjeras Andrius Kubilius reikalauja konkrečių įrodymų.  Su Kauno „daktarų“ grupuote siejamo Rolando Michalskio draugijoje pastebėtas ir nufotografuotas parlamento vadovas Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas vis labiau spaudžiamas į kampą. Apie tai šįsyk rašo "Balsas.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalistų Tomo Čyvo ir Dailiaus Dargio staipsnyje „Kriminalinė koalicija. „Daktarai“ Seime“ skaitykite apie tai, kaip į kampą įspraustas Parlamento pirmininkas Arūnas Valinskas kratosi ryšių su kriminalinio pasaulio autoriteto Henriko Daktaro parankiniais, o premjeras Andrius Kubilius, neskubėdamas kalti prie kryžiaus Parlamento vadovo, reikalauja konkrečių įrodymų. Balsas.lt savaitė bando aiškintis, kas už viso to slypi.

Jei Vyriausybė praėjusių metų gruodį nebūtų pradėjusi įgyvendinti savo "antikrizinio plano", šiandien mūsų biudžeto skylės galėjo būti mažesnės. Taip LŽ tvirtino dukart Vyriausybei vadovavęs ekonomistas, Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos pirmininkas Gediminas VAGNORIUS. Vyriausybė - bejėgė - Pasaulio ekonomikos krizė lyg ir ketina trauktis iš Vakarų Europos, kur blykstelėjo šviesa tunelio gale.

Iš Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus kolegos iš Latvijos ir Estijos išgirdo patikinimą, kad Lietuva naują atominę statys, nors prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai tuo suabejojo, praneša LNK „Žinios“. Pasak premjero, dabartiniais konsultantų skaičiavimais, nauja elektrinė yra reikalinga, ją apsimoką statyti ir dėl to nėra jokių abejonių.

Vyriausybė trečiadienį pakeitė Lietuvos dalyvavimo Afganistane strategiją ir numatė, kad Lietuva galės dar iki 2013 metų perleisti vadovavimą Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei (PAG). Tačiau premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Lietuva iš Goro trauktis neketina. "Mūsų įsipareigojimai iki 2010 metų yra aiškūs. Mes liekame", - po Vyriausybės posėdžio sakė Ministrų Kabineto vadovas.

Ūkio ministras Dainius Kreivys ir premjeras Andrius Kubilius lietuvius nuo krizės žadėjo gelbėti pasitelkdami ekonomikos gelbėjimo planą. Prancūzija, Vokietija ir Japonija viena po kitos pranešė apie recesijos pabaigą. Ar iš įvairių pasaulio kraštų atskriejusios džiuginančios žinios palengvins skęstančios Lietuvos ekonomikos padėtį, lieka neaišku.

Jei pasitvirtintų informacija apie Seimo pirmininko Arūno Valinsko ryšius su Kauno "daktarų" mafija, jam tektų trauktis iš užimamų pareigų. Tokios muomonės laikosi valdančiosios koalicijos lyderis Andrius Kubilius. „Jei kas nors sugebėtų įrodyti aiškius kriminalinius ryšius su kriminaline grupuote, išvados būtų pakankamai aiškios“, – po Vyriausybės posėdžio pirmadienį sakė premjeras.