andrius iškauskas

Lietuva kyla į kovą su Putino dezinfomacija, kurią platina vadinamos trolių ar botų fermos. O tai yra robotizuotos sistemomis – šios valdo dešimtis tūkstančių netikrų socialinių tinklų, pavyzdžiui, „Facebook“ paskyrų. Ir tokiu būdu skleidžia dezinformaciją apie karą Ukrainoje per komentarus, peržiūras ar patiktukus. Naujos Seimo įstatymų pataisos leistų už manipuliavimą „Facebook“ nusikaltėliams skirti ne tik baudą, bet ir laisvės atėmimą iki 3 metų.

Prezidentas galėtų rasti teisinių argumentų vetuoti Seimo priimtas Mokėjimo įstatymo pataisas, pagal kurias finansų, mokėjimo įstaigoms bei sistemų operatoriams leista tvarkyti specialius asmens duomenis, sako teisininkas. Tuo metu finansų viceministrė tikina, kad įstatyme numatyti labai riboti atvejai, kada tokius duomenis bus galima tvarkyti – norint tinkamai teikti mokėjimo paslaugas ir atliekant sukčiavimo prevenciją ar tyrimus.

Besitęsianti kova dėl piratinių tinklapių naudojimo netyla. Nors vieni teigia, kad nustatyti nelegalaus turinio vartotojų mastą yra sudėtinga, kiti ir toliau fiksuoja šimtų tūkstančių vartotojų prisijungimus prie piratinių svetainių.

Antradienį Lietuvos apeliaciniame teisme paskelbtas sprendimas, kuris įpareigoja Lietuvoje ryšio tiekėjus blokuoti prieigą prie dalinimosi turiniu tinklalapio „Linkomanija“. Tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino asociacijai LATGA byloje atstovavęs advokatų kontoros „AAA Law“ advokatas Andrius Iškauskas. Pasak jo, byla apeliacinės instancijos teisme buvo atsidūrusi dėl to, kad norėta už blokavimą įpareigoti mokėti asociaciją LATGA. Teismas tokį reikalavimą atmetė.

Didieji šalies interneto paslaugų teikėjai turės riboti prieigą vartotojams prie failų dalijimosi internetinio tinklalapio linkomanija.net, nutarė teismas. Vilniaus apygardos teismas pirmadienį patenkino autorių teisių asociacijos LATGA prašymą ir nurodė interneto tiekėjams „Telia Lietuva“, „Cgates“, „Bitė Lietuva“, „Init“, Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), „Balticum TV“, Penkių kontinentų komunikacijų centras ir „Splius“ blokuoti prieigą prie portalo linkomanija.

Tik vakar internete pasirodžiusi daina „Kildišiene neišeik“ jau turi daugiau kaip 60 tūkst. peržiūrų „Youtube“ kanale. Kūrinys pašiepia buvusios parlamentarės ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narės Gretos Kildišienės istoriją. Galima tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi dainos heroje tapusi žymi Lietuvos moteris.

Piniginių perlaidų bendrovė „Paysera“ vėl leidžia vykdyti operacijas piratinėms interneto svetainėms. Maža to, anot „Intelektinės nuosavybės apsaugos centro“, pinigai plaukia į Ukrainoje registruotą eskorto tinklalapį. Lietuvos bankas situaciją komentuoja vienu sakiniu. Tuo metu ekspertai griebiasi už galvų – prieš mūsų akis pinigus plaunasi nelegalus verslas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutraukė administracinę bylą pagal bendrovės „Nubo.tv“ skundą Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) dėl šios sprendimo laikinai stabdyti televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ retransliavimą Lietuvoje, teigiama LRTK atstovaujančių teisininkų „AAA Law“ pranešime spaudai.

ES Teisingumo Teismas pateikė autorių teisių direktyvos išaiškinimą dėl bibliotekų turimų knygų skaitmenizacijos. Pagal jį, bibliotekos turi teisę savo elektroniniuose terminaluose pateikti skaitytojams bibliotekose esančius leidinius skaitmeniniu formatu, papildomai neprašant autoriaus ar leidyklos leidimo tai daryti. Tačiau tuo atveju, jei medžiagą skaitytojas nori atsispausdinti ar perkelti į nešiojamąją atminties laikmeną, gali būti renkamas mokestis, sakoma bendrovės „AAA Law“ pranešime.

Birželio 27 d. Europos Sąjungos Teisingumo teismas patvirtino, kad Autorių ir gretutinių teisių įstatyme numatytą apmokestinamų laikmenų ir įrenginių su įrašymo funkcija sąrašą kiekviena ES valstybė gali pasitvirtinti savo nuožiūra. Toks sprendimas turėtų pagerinti žalos kompensavimo mechanizmą autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojams dėl jų kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais.

Vakar, birželio 27 d., Europos Sąjungos Teisingumo teismas patvirtino, kad Autorių ir gretutinių teisių įstatyme numatytą apmokestinamų laikmenų ir įrenginių su įrašymo funkcija sąrašą kiekviena ES valstybė gali pasitvirtinti savo nuožiūra.

Konkurencijos taryba priėmė nutarimą, kuriuo el. parduotuvei „IMK.lt“ skyrė 20.000 Lt baudą už palyginamąją reklamą. Konkurencijos taryba nusprendė, kad prekybos centruose eksponuojamų prekių kainų nuotraukos negali būti laikomos kainų įrodymu. Nuo šių metų vasario iki balandžio „IMK.lt“ fotografuodavo prekių kainų korteles konkuruojančiuose prekybos centruose ir jas publikuodavo greta analogiškų pigesnių prekių savo el. parduotuvėje.

Augant internetinės prekybos populiarumui, ES ketina griežtinti jos taisykles, suteikdama daugiau teisių pirkėjams ir labiau varžydama pardavėjus. Lietuvos elektroninės prekybos ekspertai baiminasi, kad per didelės teisės nepaskatintų pirkėjų piktnaudžiauti, o verslas didesnės savo rizikos neperkeltų į kainas, praneša LTV „Panorama“. Europos Sąjunga (ES) ketina uždėti dar vieną apynasrį prekiautojams internetu.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) paskelbtame greičio matavimo įrangos konkurse prireiks teismo sprendimo. Mat viena iš konkurse dalyvaujančių įmonių teismui apskundė konkurentę, neva šios pasiūlymas neatitinka reikalavimų. Atlikus pirminį pasiūlymų vertinimą, paaiškėjo, kad geriausią kainą įrengti ir išnuomoti 151 matuoklį pasiūlė įmonė už beveik 48 mln. Litų.

Užsienio įmonės, plečiančios savo veiklą Baltijos šalyse, susiduria su tam tikrais trukdžiais – Estijoje jie negali įsigyti interneto domeno su „.ee“ galūne. Šie apribojimai galioja net ir Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, bendrovėms. Paskutiniais duomenimis, šią tvarką žadama keisti.