andris piebalgas

 Afrikos ir Europos šalių lyderiai trečiadienį surengs derybas dėl augančio smurto Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR), Briuselyje prasidedant dideliam viršūnių susitikimų, kuriame dalyvaus apie 80-ies valstybių atstovai.

Europos Komisija pateikia savo nuomonę apie tai, kaip migracija ir judumas gali padėti siekti įtraukaus ir ekonominio socialinio vystymosi ir kaip reikėtų stiprinti visuotinį bendradarbiavimą šioje srityje. Komisijos komunikatas „Migracijos vystomojo poveikio didinimas“ bus ES ir jos valstybių narių bendrosios pozicijos pagrindas aukšto lygio dialoge tarptautinės migracijos ir vystymosi klausimais, kurį 2013 m. spalio 3–4 d. surengs Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.

Latvijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Gunaras Kutris teigia, kad, balsuodami dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES), dėl euro įvedimo šalies gyventojai nebalsavo, todėl reikėtų surengti atskirą referendumą. „Atsižvelgiant į visus teisinius aspektus, šalis nusipelno balsuoti dėl euro įvedimo“, - interviu laikraščiui „Dienas Bizness“ sakė G. Kutris. Jis tikina, kad tada žmonės balsavo dėl stojimo į ES ir į teisinius aspektus ypatingo dėmesio nekreipė.

Lietuvoje besilankantis ES komisaras Andris Piebalgas, atsakingas už vystymąsi, antradienį dalyvavo Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Žmogaus teisių gynimas ir demokratijos stiprinimas besivystančiose valstybėse – Baltijos šalių indėlis“. Kalbėdamas susitikime su konferencijos dalyviais – Baltijos šalių nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovais – apie žmogaus teisių gynimą ir demokratijos stiprinimą besivystančiose valstybėse, jis pabrėžė, kad pagrindinis uždavinys – stiprinti ...

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) penktadienį paskelbė naujos EK sudėtį. Lietuvos atstovui Algirdui Šemetai joje atiteko mokesčių, muitų sąjungos, audito ir kovos su sukčiavimu komisaro portfelis, teigiama EK pranešime spaudai. Pasak Ž. M. Barozo, naujoji jo komanda bus pajėgi susidoroti su Europos Sąjungos (ES) politikos pokyčiais, kurie įvardyti dar rugsėjo mėnesį nustatytose gairėse.

Europos Komisijos pastato vestibiulyje, šalia apsaugos posto, kabo plakatas, kuriame išspausdintos 27 komisarų nuotraukos. Plakato tikslai du: norima parodyti, kad tai - svarbūs Europos Sąjungos šalių siųsti politikai, taip pat siekiama, jog apsaugininkai nepatirtų nepatogumų paprašę komisarų pateikti asmens liudijimą. Europos Sąjungos (ES) komisarų pareigos keistos: jie - daugiau nei visuomeninė tarnyba, bet mažiau nei vyriausybė.

Europos Komisija paragino valdžios institucijas, verslo įmones ir mokslininkus suvienyti pastangas, kad iki 2020 m. būtų sukurtos būtinos technologijos klimato kaitos problemoms spręsti, ES energijos tiekimo saugumui ir mūsų ekonomikos konkurencingumui užtikrinti. Pasiūlyme dėl investicijų į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą Komisija apskaičiavo, kad per artimiausius 10 metų į energetikos technologijų mokslinius tyrimus reikės investuoti dar 50 mlrd. eurų.

Lietuvos į Europos Komisiją (EK) deleguotas Algirdas Šemeta neturėtų išsaugoti dabartinio portfelio, tačiau tolesnis darbas šioje institucijoje jam esą garantuotas. Buvusio finansų ministro A.Šemetos, jau kurį laiką laikančio prestižinį biudžeto ir finansinio programavimo eurokomisaro portfelį, karjera toliau bus susijusi su Briuseliu. Neslepiama, kad būtent A.Šemeta į EK bus deleguotas ir naujai kadencijai.

Rusijos ir Ukrainos „dujų karas“ apnuogino Europos Sąjungos (ES) energetinį pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo dujų importo: 2009 m. pradžioje 17 iš 27 ES valstybių smogusi dujų krizė be šildymo paliko daugelį namų, mokyklų ir ligoninių. Šią savaitę EP Pramonės ir energetikos komitetas aptarė siūlymus, turinčius padėti užtikrinti apsirūpinimo dujomis saugumą.

Per artimiausius trejus metus ES pamažu atsisakys kaitrinių lempučių ir pakeis jas naujos kartos mažai energijos naudojančiomis lemputėmis. Rugsėjo mėnesį įsigaliojus naujoms taisyklėms gamintojai ir importuotojai Europos Sąjungoje nebegalės prekiauti 100 vatų ir didesnės galios skaidraus stiklo kaitrinėmis lemputėmis. Vis dėlto parduotuvės galės toliau prekiauti turimomis lempučių atsargomis, rašoma Europos Komisijos (EK) pranešime.

Europos Komisija ėmėsi, kaip teigiama pranešime, „griežtų priemonių” dėl galiojančių dujų ir elektros energijos teisės aktų nesilaikymo 25 Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Šioms valstybės išsiųsti oficialūs įspėjimai.

Europos Sąjungos (ES) šalys nuo šiol privalės laikyti ne mažesnes kaip 90 dienų naftos atsargas. Taip bendrija bus geriau pasirengusi energetikos krizėms, teigia už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Andris Piebalgas, kuris pareiškė esąs patenkintas šiandien ES Tarybos priimtu sprendimu dėl Komisijos pasiūlytos naftos atsargų direktyvos.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį pareiškė viltį, kad Rusijos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas Chabarovske padės pagerinti dvišalius santykius. „Labai svarbu suprasti vieni kitus. ES yra pagrindinė mūsų partnerė“, - sakė D. Medvedevas per susitikimą su studentais Chabarovske. Dvi dienas truksiantis Rusijos ir ES viršūnių susitikimas prasidėjo ketvirtadienį neformalia vakariene, kurią D. Medvedevas surengė ES delegacijai.

Trijų Baltijos šalių premjerai pirmadienį Vilniuje susitarė, kad elektros jungtis Baltijos jūroje bus tiesiama iš Švedijos į Lietuvą. Projektą lygiomis dalimis turėtų įgyvendinti Lietuvos, Latvijos ir Švedijos energetikos bendrovės. Tai numatyta trijų premjerų pasirašytoje deklaracijoje. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į pasiektą pažangą bei techninius, finansinius ir ekonominius aspektus, rašoma dokumente.

Europos Sąjungos energetikos komisaras Andris Piebalgas pirmadienį pareiškė, kad dėl elektros kabelio „Swedlink“, sujungsiančio Švediją su Lietuva arba Latvija, bus nuspręsta tik gavus ekspertų vertinimą, kuris bus padarytas iki liepos, pranešė naujienų agentūra dpa. Prieš prasidedant ES energetikos konferencijai Rygoje, A.Piebalgas agentūrai sakė, kad kabelio linijos negalima galutinai nurodyti, kol techninės ataskaitos nėra pateiktos. „Tuomet mes žinosime, ką jie siūlo.

Pamažu pradeda aiškėti Rusijos ir Ukrainos dujų karo, praėjusį mėnesį privertusio iš šalčio drebėti milijonus europiečių, laimėtojai. Kaip ir panaši situacija prieš dvejus metus, ši krizė vėl privertė ES politikus ieškoti būdų dujų tiekėjams ir tiekimo maršrutams diversifikuoti. Jau dabar Europos Sąjunga 40 proc. visų importuojamų dujų perka iš Rusijos, o 80 proc. iš jų Europą pasiekia per Ukrainą.

Europos Sąjungos šalims siekiant gauti kuo didesnę dalį iš Europos Komisijos energetikos projektams planuojamų skirti 3,75 mlrd eurų (apie 13 mlrd. litų), Baltijos elektros jungčių projektas išlieka neabejotinu EK prioritetu, jį remia ir didžiosios Europos valstybės, tikina Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Kauno miestas įsipareigojo išmetamą anglies dvideginio dujų kiekį iki 2020 metų sumažinti daugiau kaip 20 proc. Tai numato mero Andriaus Kupčinsko kartu su kitų 24 Europos miestų merais pasirašytas Merų paktas. Pagal jį bus parengtas ir įgyvendintas tvariosios energetikos veiksmų planas, pranešė Kauno savivaldybė.

Nutraukusi dujų tiekimą Rusija gerokai supurtė Europos Sąjungą. Teko ir Ukrainai, tačiau vargu bau Europa rūpintųsi Ukraina, jei ne šioje šalyje nutiestas dujų tranzito vamzdynas. Rusija ir Ukraina nesutaria dėl daugelio su dujų reikalais susijusių klausimų, o ypač dėl kainų. Šių šalių konfliktas paprastai paaštrėja žiemą, prieš pat naujuosius metus, kai reikia suderėti Ukrainai tiekiamų dujų, o taip pat ir tranzito kainą.

Kol Maskva ir Kijevas nesugeba susitarti dėl dujų tranzito per Ukrainos teritoriją atnaujinimo, Europa netenka kantrybės ir pasitikėjimo Rusijos dujų milžinu „Gazprom“. Briuselis neslepia artimiausioje ateityje ieškosiantis rusiškų dujų alternatyvos. Rytų fronte – nieko naujo Ketvirtadienio naktį „Gazprom“ dar kartą išsiuntė prašymą Ukrainos energetikos kompanijai „Naftogaz Ukrainy“ dėl leidimo transportuoti 99,2 mln. kubinių metrų dujų ukrainiečių dujotiekiais.

Europos Sąjungos (ES) Parlamentas nusprendė, kad nuo 2012 metų mūsų namuose turėtų švytėti tik taupieji šviesos šaltiniai. Tiesa, šį potvarkį dar turės patvirtinti visų 27 ES šalių parlamentai. Susitarė su gamintojais „Taupieji šviesos šaltiniai iš esmės sumažins elektros energijos suvartojimo mastus. Elektrinės sudegins gerokai mažiau akmens anglies ir taip pagerinsime ekologinę situaciją“, - sakė Europos Sąjungos Energetikos komisaras Andris Piebalgas.

Vakar Europos Parlamentas balsavo už tai, kad dujų gamyba ir perdavimas neprivalo būti atskirti, jeigu dujotiekis perduodamas nepriklausomam vamzdynų operatoriui. Kai kurie europarlamentarai mano, kad toks sprendimas leis įleisti šaknis monopolijoms. Siekdama skatinti konkurenciją, ES tęsia energetikos rinkos liberalizavimą. Birželio mėnesį EP pritarė elektros energijos gamybos ir tinklų atsiejimui.

Lietuvoje elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių sunkiai juda iš vietos. Verslas skuba įgyvendinti Europos Komisijos reikalavimus plėsti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą elektros energijos gamybai. Tačiau gali būti, kad dėl biurokratinių kliūčių šių tikslų įgyvendinimas užtruks ir brangiau kainuos. Klimato kaita, energetikos saugumas, kylančios naftos produktų kainos kelia nerimą visame pasaulyje.

Degalų kainoms mušant visų laikų rekordus, važinėjančiųjų automobiliais mūsų šalyje kol kas nemažėja. Tuo metu degalinių atstovai jau prakalbo apie smukusią benzino paklausą, rašo „Lietuvos žinios“. Už barelį naftos - 200 JAV dolerių. Tokia žinia neseniai apskriejo visą pasaulį. Tokiu atveju už litrą benzino ar dyzelino gali tekti mokėti kone dvigubai tiek, kiek mokame šiandien.

Spręsti energetinių pajėgumų deficito klausimą Latvija turi drauge su Lietuva ir Estija, sakė pirmadienį interviu Latvijos radijui Europos Sąjungos energetikos komisaras Andris Piebalgas. „Svarbu bendradarbiauti su Lietuva ir Estija, nes Baltijos rinkos tinklai tarpusavyje gana gerai susieti. Pajėgumų trūkumo klausimą, manyčiau, Baltijos šalims būtų labai korektiška spręsti drauge“, - sakė komisaras.

Pastaruoju metu Europoje plykstelėjo diskusijos dėl biodegalų, vadinamų ateities degalais. Pasigirdo raginimų peržvelgti Europos Sąjungos politiką ir paramą biodegalų sektoriui, kurį mokslininkai laiko realia priemone stabdyti visuotinį klimato atšilimą.

Naftos kaina per kelis artimiausius metus gali pasiekti 200 JAV dolerių už barelį, sako Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras latvis Andris Piebalgas. „Tapau ES komisaru 2004 metais – tuomet naftos barelis kainavo 52 JAV dolerius. Per tris metus kaina padvigubėjo ir mes negalime atmesti galimybės, kad 2011 metais nafta kainuos 200 dolerių” – Ispanijos laikraščiui „El Economista“ sako Piebalgs. „Aš iš dalies juokauju, tačiau nereikėtų nustebti jei taip atsitiks” – patikslino komisaras.

Lietuvoje besilankantis Europos Komisijos (EK) narys Vidaus rinkai ir paslaugoms Charlie McCreevy sako, jog spręsti, ar kuriamas nacionalinis investuotojas „Leo LT“ prieštaraus Europos Sąjungos veiklų atskyrimo direktyvai, „dar gerokai per anksti“. Anot jo, dabar pagrindiniai klausimai kyla dėl nacionalinio investuotojo „Leo LT“ įsteigimo būdo. Lrt.

Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras Andris Piebalgas pareiškė, jog derybų dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo atnaujinimas neįmanomas, o verslininkų dalyvavimas naujos jėgainės statyboje nėra didžiausia problema.Derybos atnaujintos nebusKaip rašo DELFI, privataus kapitalo dalyvavimas naujos jėgainės statyboje A. Piebalgui kelia mažesnį galvos skausmą nei skirtingų elektros tinklo elementų – gamybos, tiekimo, skirstymo – sujungimas į vieną bendrovę.

Europos Parlamento Peticijų komiteto sausio 29 d. surengtuose klausymuose „NordStream“ dujotiekis ir jo poveikis Baltijos jūrai“ pasisakęs Lietuvos atstovas Vytautas Landsbergis pabrėžė, kad Baltijos jūros dugnu ruošiamas tiesti "NordStream" projektas turi būti matomas ir kaip grėsmė žmogiškajai aplinkai, teigiama europarlamentaro biuro išplatintame pranešime. „Matau, kad nūnai vykdomas Rusijos-Vokietijos sandėris dėl Baltijos vamzdžio statybos iš tikrųjų yra griovimo ženklas ir priemonė.

Estijos parlamento Europos Sąjungos reikalų komisijos pirmininko Marko Mihkelsono teigimu įvykiai Bulgarijoje ir Serbijoje liudija, kad ES galia sumenko iki minimumo. Tai parlamentaras pareiškė Estijos TV programoje „Terevisioon“. „Kai apie labai svarbų Serbijos susitarimą (su Rusija- red.

Lietuva vėl griebiasi idėjos Ignalinos atominės jėgainės darbą pratęsti ir po 2009 metų. Premjeras Gediminas Kirkilas artimiausiomis savaitėmis turėtų paskirti diplomatą, kuris ES institucijose aiškintųsi galimybes derėtis dėl jėgainės veiklos pratęsimo, praneša lrt.lt Premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė sakė, jog dar nenuspręsta, ar šiam darbui galėtų būti pasirinktas vienas asmuo, ar diplomatų grupė, bet paieškos vyksta.

Lietuva vėl griebiasi idėjos Ignalinos atominės jėgainės darbą pratęsti ir po 2009 metų. Premjeras  Gediminas Kirkilas artimiausiomis savaitėmis turėtų paskirti diplomatą, kuris ES institucijose aiškintųsi galimybes derėtis dėl jėgainės veiklos pratęsimo, praneša lrt.lt Premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė sakė, jog dar nenuspręsta, ar šiam darbui galėtų būti pasirinktas vienas asmuo, ar diplomatų grupė, bet paieškos vyksta.

Spalio pradžioje Vilniuje įvyko tarptautinė energetikos saugumo konferencija. Įdomi ir šiek tiek  keista, nes kartu su valstybių vadovais – prezidentais, premjerais, ministrais - buvo pakviesti  ir keli didžiųjų energetikos  bendrovių vadovai. Taigi – verslininkai, o paprastai verslas su politika nesimaišo.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia nematąs jokių teigiamų ženklų iš Briuselio, leidžiančių Lietuvai tikėtis pradėti derybas dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo termino nukėlimo ir jėgainės veiklos pratęsimo."Kol kas negalėčiau pasakyti nieko optimistiškai nuteikiančio, jog komisija (Europos Komisija) sutiktų kaip nors įsivelti į šitas derybas", - antradienį Seime žurnalistams sakė premjeras.

Prezidentas Valdas Adamkus įsitikinęs, kad Lietuvai pavyktų įtikinti ES pratęsti Ignalinos atominės elektrinės veikimą, tačiau pažymi, kad elektros energijos bado bet kuriuo atveju nebus. "Visų pirma reikia įvertinti esamą padėtį, būsimą padėti ir tada argumentų kalba eiti, kalbėtis, derėtis - aš manau, kad čia yra racionalu ir būtina.

Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Andris Piebalgas ragina Lietuvą net negalvoti apie Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą, šeštadienį rašo dienraštis "Kauno diena". Vilniaus energetinio saugumo konferencijoje dalyvavęs A. Piebalgas ketvirtadienį vakare daugiau kaip valandą kalbėjosi su Lietuvos ūkio ministru Vytu Navicku.

Vilniuje ketvirtadienį tęsis "Vilniaus energetikos saugumo konferencija 2007: atsakinga energetika - atsakingiems partneriams", kurioje dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Ukrainos ir Rumunijos prezidentai. Į konferenciją taip pat atvyko ES energetikos komisaras Andris Piebalgas, JAV energetikos sekretoriaus pavaduotojas Clay Sellas (Klėjus Selas), Kazachstano energetikos ir mineralinių išteklių ministras Sauatas Minbajevas, kiti aukšto rango pareigūnai.

Vilniuje besirenkantys 7 valstybių prezidentai, dar 12 šalių vyriausybių nariai, aukšto rango JAV ir ES pareigūnai, taip pat ekspertai ir energetikos įmonių atstovai diskutuos apie pasaulio energetikos saugumą ir ieškos ES išorės energetikos politikos gairių ateičiai. "Vilniaus energetikos saugumo konferencijoje 2007: atsakinga energetika - atsakingiems partneriams" vyks trečiadienį ir ketvirtadienį.

Vilniuje šią savaitę susirinksiantys 7 valstybių prezidentai, dar 12 šalių vyriausybių nariai, aukšto rango JAV ir ES pareigūnai, taip pat ekspertai ir energetikos įmonių atstovai diskutuos apie pasaulio energetikos saugumą ir ieškos ES išorės energetikos politikos gairių ateičiai."Vilniaus energetikos saugumo konferencijoje 2007: atsakinga energetika - atsakingiems partneriams" vyks trečiadienį ir ketvirtadienį.

Europos Sąjungoje (ES) vėl pagausėjo šurmulio. Diskutuojama ūkinės veiklos laisvės ir jos reguliavimo (apribojimo) klausimu. Europos komisijos narys, atsakingas už energetiką, latvis Andris Piebalgas kaunasi su Vokietijos ir Prancūzijos politikais, siekdamas įtikinti juos elektros ir dujų rinkų liberalizavimo būtinumu.

Ateinančio dešimtmečio viduryje Norvegija 55 proc. padidins gamtinių dujų tiekimą ES šalims. Apie tai pranešė Europos Komisijos energetikos komisaras Andris Piebalgas. Jo teigimu iki tol laiko gamtinių dujų tiekimo apimtys turėtų išaugti nuo dabartinių 90 mlrd. kubinių metrų per metus iki 125 – 140 mlrd.

Europos Komisija (EK) tikisi, kad Rusijos bendrovės tęsės savo įsipareigojimus dėl energetikos išteklių tiekimo Estijai, nepaisant kai kurių techninių problemų, sakė EK energetikos komisaras Andris Piebalgas."Mes tikimės, kad Rusijos bendrovės įvykdys visus savo įsipareigojimus", - sakė A.Piebalgo atstovas spaudai.

Šią savaitę Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris ir kiti Europos Sąjungos diplomatai išvyksta į Kazachstaną, kad susitiktų su savo kolegomis iš Vidurinės Azijos respublikų, pranešė dienraštis “International Herald Tribune”. Vidurinė Azija, kurią valdo labiau ar mažiau autoritariniai lyderiai, dažnai demonstruojantys nepagarbą vakarietiškai suprantamoms žmogaus teisėsms ir teisėtumui, Vokietijos ir ES dėmesį patraukė tik po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktų JAV.

Tuo metu, kai Europos Sąjunga stengiasi sukurti vieningą energetinio saugumo politiką, socialistų vadovaujama Vengrijos vyriausybė numojo ranka į ES ir apjungė jėgas su Rusijos energetikos milžinu „Gazprom“. Kartu su juo bus tiesiamas dujotiekis iš Turkijos į Vengriją, rašo dienraštis „The International Herald Tribune“ (www.iht.

Naftotiekis "Družba", kuriuo Rusija nutraukė naftos žaliavos tiekimą Lietuvos naftos perdirbimo įmonei "Mažeikių nafta", turi tapti vienu svarbiausių ES viršūnių susitikimo su Rusija punktų.Tai pareiškė už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Andris Piebalgas, ketvirtradienį Briusleyje susitikęs su Lietuvos premjeru Gediminu Kirkilu."Tai turi tapti Rusijos patikimumo energetikos srityje pavyzdžiu", - cituojamas eurokomisaras Lietuvos vyriausybės pranešime spaudai.

Sutarties, kurią Europos Sąjunga yra sudariusi su Bulgarija dėl šios ES naujokės sovietinių laikų branduolinių reaktorių uždarymo, pakeisti negalima, pareiškė ketvirtadienį ES energetikos reikalų viršininkas. "Neįmanomi jokie pakeitimai, nes stojimo sutartis yra pagrindinis įstatymas, ir uždarymo priežastis yra ne energijos perteklius, o esminiai (su saugumu susiję) defektai", - sakė ES energetikos komisaras Andris Piebalgas per spaudos konferenciją.

Bulgarija prašys Europos Sąjungos leidimo vėl atidaryti du neseniai uždarytus branduolinius reaktorius, kad patenkintų energijos paklausą regione, penktadienį pareiškė šalies ekonomikos ir energetikos ministras.Praėjusių metų gruodžio 31 dieną Bulgarija uždarė du Kozlodujaus AE reaktorius, kadangi tai buvo vienas iš reikalavimų narystei ES, ir gavo 570 mln. eurų (1,968 mlrd. litų) kompensaciją.

Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras Andris Piebalgas ketvirtadienį paragino Rusiją ir Alžyrą aiškiau apibrėžti savo bendradarbiavimo planus, pareikšdamas nuogąstavimų, kad šie didžiausi dujų tiekėjai Europai gali sudaryti kartelį, galintį pakenkti vartotojams. Rusija ir Alžyras tiekia 35 proc. ES sunaudojamų dujų. "Nėra nieko, kas reikalautų skubių veiksmų, bet taip pat būtų sąžininga, jeigu pasakyčiau, kur matau priežastį nuogąstauti", - sakė A.Piebalgas žurnalistams.