analizė

Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu komponentu, šiemet stipriai patempsiančiu šalies ekonomiką į viršų. Po 2022–2023 m. energetikos kainų šoko, panašu, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna.  Europos Komisijos (EK) ekonominių vertinimų rodiklis Lietuvoje yra 8,7 proc.

Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekti per šiuos du dešimtmečius, kaip šis progresas atrodo kitų šalių kontekste ir ko galima tikėtis ateityje? Pirmoje dalyje apžvelkime gal ne tai kas svarbiausia, bet tai, ką lengviausia pamatuoti – pinigus. Stojant į ES Lietuvos BVP tenkantis vienam gyventojui (atsižvelgus į kainų skirtumus) nesiekė 50 proc. ES vidurkio. Šiandien pagal šį rodiklį mes pasiekėme net 90 proc.

Fenotipologijos autoriaus Marko Lučino seminarų organizatorius, fenotipologas Giedrius Švetkauskas šią sritį populiarina bei pats su ja dirba jau beveik 20 metų. Jis išanalizavo vieno matomiausių Lietuvos žmonių – Prezidento Gitano Nausėdos – veidą.

Šią savaitę švenčiame pergalę prieš nesąžiningus elektros tiekėjus: žmonės gali susigrąžinti pinigus iš tiekėjų už nesąžiningai taikytas baudas. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) pagaliau ne tik viešai pripažino savo grubią klaidą, bet ir oficialiai paskelbė, kad nepriklausomi elektros tiekėjai neturėjo teisės iš buitinių elektros vartotojų ir mažų įmonių reikalauti jokių sutarties nutraukimo ar netesybų mokesčių, o surinktas baudas privalo grąžinti.

 Baltijos šalyse, Lenkijoje toliau plinta metų pradžioje prasidėjusi dezinformacinė ataka, kuria siekiama iš gyventojų išvilioti pinigus, antradienį pranešė dezinformacijos analizės centras Debunk.org. Jo teigimu, savo veiklai sukčiai pasitelkia vis platesnį žinomų visuomenės veidų ratą – nuo pramogų pasaulio žvaigždžių, iki sportininkų ir Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerų ar prezidentų, įskaitant Gitaną Nausėda, Edgarą Rinkevičių, Alarą Karisą.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugpjūčiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugsėjį pigo 2,7 proc. (1,95 euro), o palyginti su 2022-ųjų rugsėju buvo 5,7 proc. (4,14 euro) pigesnis. Stebimų prekių kainos mažėja antrą mėnesį iš eilės, pastebi portalas, nors yra 23,4 proc. (13,09 euro) brangesnis nei prieš dvejus metus.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse liepą pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su birželiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis liepą pigo 5,5 proc. (4,11 euro), o palyginti su 2022-ųjų liepa buvo 1,2 proc. (0,81 euro) brangesnis.

TV3 televizijos laidos „Gero vakaro šou“ vedėja Dijora Petrikonytė – itin spalvinga asmenybė. Ar jos veide užkoduota sėkmė? Į šį klausimą atsako kūno kalbos specialistė, veidotyrininkė ir karjeros konsultantė Laura Šukienė. Viską parodo veidas Ekspertė Laura Šukienė, savo instagramo paskyroje sukiene_kunokalba tyrinėjanti tiek Lietuvos, tiek užsienio garsenybes, analizuodama D.Petrikonytę atkreipė dėmesį į jos ausis ir sako, kad tai itin sėkmingo žmogaus ausys.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse gegužę pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su balandžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis gegužę pigo 3 proc. (2,38 euro), o palyginti su 2022-ųjų geguže buvo 14,7 proc. (9,91 euro) brangesnis.

Manau, dauguma supranta, kad įvairiose srityse, ypač ekonomikoje, konkurencija – geras dalykas. Dėl to gauname geresnių daiktų, paslaugų, geresnį gyvenimą, nes konkurencija yra pažangos požymis. Šią nuostatą perkeliame ir į kitas gyvenimo sritis, įskaitant švietimą. Vyrauja stereotipas, kad švietime konkurencija skatina dėti daugiau pastangų, kad mokiniai varžytųsi tarpusavyje, kuris geriau mokosi ar daugiau pasiekė, tik ar tai tikrai gerai? Švietimo srityje kyla dvi netinkamos prielaidos.

Iš „Tėvai paprastai“ studijos tėtis, laidos vedėjas Simonas Urbonas sveikinasi jau 27-ąjį kartą. Tiek „Tėvų darželio“ ir tv3.lt kartu rengiamos tinklalaidės epizodų kalbėta pačiomis įvairiausiomis temomis, kurias galite rasti spustelėję mūsų „Youtube“ kanalą. Šįkart ne taip įprastai kaip visą laiką – laidoje net 3 pašnekovės.

Iš „Tėvai paprastai“ studijos tėtis, laidos vedėjas Simonas Urbonas sveikinasi jau 27-ąjį kartą. Tiek „Tėvų darželio“ ir tv3.lt kartu rengiamos tinklalaidės epizodų kalbėta pačiomis įvairiausiomis temomis, kurias galite rasti spustelėję mūsų „Youtube“ kanalą. Šįkart ne taip įprastai kaip visą laiką – laidoje net 3 pašnekovės.

Naujienų portalas tęsia straipsnių ciklą, kuriame kūno kalbos ekspertė ir veidotyrininkė Laura Šukienė apžvelgia garsių politikų bei visuomenės veikėjų veidus ir atskleidžia įdomiausias detales. Šį kartą dėmesys politikui, verslininkui Visvaldui Matijošaičiui. Ekspertė, savo instagramo paskyroje sukiene_kunokalba tyrinėjanti tiek Lietuvos, tiek užsienio garsenybes, žvelgdama į V.Matijošaičio veidą atkreipė dėmesį į kaktą ir joje esančias dvi ypatingas raukšles.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse paskutinį praėjusių metų mėnesį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su lapkričiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis gruodį brango 2,4 proc. (1,77 euro), o palyginti su 2021-ųjų gruodžiu buvo 36,4 proc. (20,24 euro) brangesnis.

Ilgai buvusios neutralios valstybės Suomija ir Švedija pasirinko kolektyvinio saugumo sistemą – oficialiai kreipėsi į NATO su prašymu jas priimti. Toks Švedijos ir Suomijos pasirinkimas – tai Vladimiro Putino politikos rezultatas, kokio jis tikriausiai net ir baisiausiame sapne nesitikėjo, sako buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis. Pasak A. Valionio, visos politikos priemonės, kurių imasi V. Putinas, duoda priešingą rezultatą.

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos invazija į kaimyninę šalį sukėlė sumaištį tarptautinėje grūdų rinkoje, nes Juodosios jūros regionas nuo seno vadinamas Europos duonos krepšeliu. Įtaką pajus ir Lietuva. Skaičiuojama, kad Ukrainai tenka 10 proc. pasaulinio kviečių eksporto, Rusijai – dar apie 16 procentų. Tad šių šalių derlius ir galimybės jį eksportuoti daro didelę įtaką pasaulinei rinkai.

Tvarumo tema praėjusiais metais gaunamu dėmesiu rikiavosi šalia globalios pandemijos ir geopolitinių įtampų. Regis, kad apie klimatą kalbėjo visi – mokslininkai, politikai, verslininkai, visuomenės veikėjai. Tačiau kol valstybių ir įmonių vadovai prie derybų stalų gludino formuluotes ir aptarinėjo vizijas 2050 metams, gamtos stichijos veikė nieko nelaukdamos.

Lenkijos pasieniečiai (kol kas) nesusiduria su apšaudymu tikromis kulkomis. Visgi jie žino esantys konflikto, kuris tampa vis labiau chaotiškas ir pavojingas, priešakinėje linijoje. Akinantys lazeriai, stroboskopiniai prožektoriai ir ašarinės dujos papildo patiriamą fizinį ir psichologinį stresą. Lygiai taip pat veikia žinojimas, kad jų šalis yra puolama – Baltarusija organizuoja masinius pažeidimus prie savo vakarinių sienų, siekdama, kad jos taptų bereikšmės.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugpjūtį šiek tiek pabrango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Rugpjūtį, palyginti su liepa, krepšelis pabrango 0,62 euro (1 proc.), bet buvo 2,72 euro (4,7 proc.) pigesnis nei praeitų metų rugpjūčio mėnesį. Tinklu su pigiausiu krepšeliu liko „Maxima“, krepšelio kainą mažinusi 0,56 euro iki 47,95 euro.

Gydytojai, stebėdami vis didesnį koronaviruso pacientų skaičių, nustatė keletą tipiškų simptomų progresavimo modelių. Dabar žinoma, kad apie 40 proc. koronaviruso atvejų yra besimptomiai, o 20 proc. simptominių atvejų tampa sunkūs ar kritiški. Pacientai, kuriems pasireiškia simptomai, pirmiausia ima karščiuoti ir kosėti.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse atpigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Gegužę, palyginti su balandžiu, krepšelis atpigo 1,2 proc. (0,66 euro) ir buvo 6,7 proc. (3,95 euro) pigesnis nei pernai gegužę. Sumažinęs krepšelio kainą 1,25 euro iki 50,53 euro, tinklu su pigiausiu krepšeliu toliau lieka „Maxima“. „Norfa“ kainos mažino 0,62 euro iki 52,68 euro ir liko antroje vietoje. Trečioje – „Lidl“, kur kaina mažėjo 0,61 euro iki 53,79 euro.

Lietuvoje toliau auga atvejų ir hospitalizacijų skaičius – vyrauja Vilniaus ir Kauno regionai, tačiau taip pat didėja ir testavimo apimtys – per savaitę PGR, kaupinių PGR ir greitaisiais antigeno testais ištestuojame virš 140 tūkst. asmenų, ir tai yra beveik pusantro karto daugiau nei per trečiosios bangos piką žiemą. Tikėtina, kad rekordinėstestavimo apimtys kartu su beveik 30 % siekiančia visuomenės imunizacija yra tarp esminių priežasčių, kodėl į juodąją zoną įžengėme nuosekliau nei rudenį.

Policininkų materialinis aprūpinimas ir jų reagavimas į įvykius gerėja, bet būtina sistemiškiau vykdyti nusikaltimų prevenciją, greičiau atlikti ikiteisminius tyrimus ir tobulinti darbo krūvių paskirstymą, teigia Valstybės kontrolė. Jos atliktas auditas „Policijos vykdoma nusikaltimų prevencija ir tyrimas“ parodė, kad nusikalstamumas pastaraisiais metais mažėja, tačiau egzistuoja įvykiai, apie kuriuos policijai nepranešama.

Tik nedaugelis europiečių apgailestauja, kad pasitrauks įžeidus ir kai kada nenuosekliai besielgiantis JAV prezidentas. Jie jaučiasi nepakankamai įvertinti ir užgauti. Dabar, – jie pasakė vienas kitam, – kai Baltuosius rūmus užims demokratas, reikalai vėl pasitaisys. Taip buvo 2008 metais, kai pasibaigė nemylimo prezidento George'o W. Busho kadencija.

Iki JAV prezidento rinkimų lapkričio 3 d. likus vos kelioms dienoms, investuotojai nerimastingai laukia jų atomazgos ir svarsto, kaip skirtingi baigties scenarijai galėtų paveikti finansų rinkas. Neapibrėžtumą ir neužtikrintumą dėl ateities kursto ir gilėjanti koronaviruso krizė. Investuotojai nėra tikri, ar per artimiausius porą mėnesių nesutriks ir jų valdomų vertybinių popierių portfelių sveikata.

Vilniuje nusileido Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris dar palygti neseniai propagavo glaudų bendradarbiavimą su Rusija kuriant bendrą Europos saugumo architektūrą. Ar keisis E. Macrono politika Rusijos atžvilgiu po Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įvykių Baltarusijoje, kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktore Margarita Šešelgyte.

Kuo daugiau nerimaujate dėl Kinijos, tuo labiau turėtumėte rūpintis tarptautinėmis grupėmis, siekiančiomis pasipriešinti jos įtakai. Bet likus mažiau nei mėnesiui iki Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo Taline (jis vyks spalio 19-ąją, po to, kai dėl pandemijos buvo perkeltas iš birželio), nedaug yra žinoma apie jo darbotvarkę ar dalyvius.

Praėjo jau daugiau nei penkmetis nuo tada, kai Lietuva įsivedė eurą. Bendros ES valiutos naudą prekybai ir keliavimui verslai bei gyventojai jautė visą tą laiką, nors ir kaltino ją dėl kylančių kainų. Tačiau nenuginčijama euro nauda Lietuvai išryškėjo būtent krizės akivaizdoje.  Mažų šalių valiutos visada yra pavojuje  Į praėjusią finansų krizę Lietuva ėjo būdama tragiškai perkaitusi. Vien 15 proc.

Politikams JAV nepavyko susitarti dėl tolesnių ekonomikos skatinimo priemonių, tad prie šio klausimo jie turės grįžti rudeniop. Dėl šio ir kitų nepalankių veiksnių doleris pastaruoju metu silpnėja. Euro zonos šalių rodikliai parodė gilų nuosmukį, tačiau koordinuotas ES finansinis atsakas į pandemiją investuotojams teikia užtikrintumo ir lemia euro stiprėjimą. Tuo metu taurieji metalai toliau kursto investuotojų aistras – ilguoju laikotarpiu auksui prognozuojama 3,4 tūkst.

Kaimyninėje Baltarusijoje Aleksandro Lukašenkos režimas aršiai dorojosi su gatves užplūdusiais protestuotojais. Valdžiai skelbiant triuškinamą pergalę rinkimuose – žmonės gatvėse stojo į kovą su OMON‘ininkais. Bet Lukašenkos pajėgos guminėmis kulkomis, dujų granatomis ir net taranuodami minią per kelias valandas ją išvaikė. Plačiau apie Baltarusijos prezidento rinkimus ir situaciją pas mūsų kaimynus kalbamės su politologu Linu Kojala.

Karantino laikotarpiu, kai daliai gyventojų laikinai sumažėjo darbų apimtys ir atlyginimai, ne vienam prireikė papildomų pinigų šaltinių. Kai kurie tam panaudojo santaupas, likusiems teko ieškoti kitokių išeičių.

Demokratiją lengva laikyti savaime suprantamu dalyku. Žvelgiant iš kairės, jos principai atrodo menkas figos lapelis imperializmui ir kitų formų nesąžiningumui. Tiesa yra pramanas. Svarbiausia – klausimai dėl galios ir identiteto. Konfliktas yra neišvengiamybė. Teisingumas reiškia, kad silpnieji galiausiai tampa pranašesni už stipriuosius. Abstraktūs klausimai dėl sąžiningumo gali palaukti, tikriausiai amžinai. Žvelgiant iš dešinės, kritika atrodo panašiai nyki.

Valdantieji pavasario sesijoje beveik įgyvendino savo svajonę. Beveik. Mums, opozicijai, sunkiai, bet pavyko apginti demokratijos principus ir apsaugoti žmonių teisę į privatumą. Pavyko grąžinti į darbą Seimą ir į šiukšliadėžę pasiųsti planus sekti kiekvieną iš jūsų.  Pavasario sesija prasidėjo kovo 10 dieną. Po savaitės premjeras paskelbia karantiną ir su Seimo pagalba perima šalies valdymą į Vyriausybės rankas.

Apklausus praeivius gatvėje, ką veikia Seimas, tai dauguma pasakytų, kad leidžia įstatymus. Tokios pat nuomonės laikosi ir visuomenės veikėjai bei žurnalistai. Taigi apie įstatymų leidybą ir Seimo vietą valstybėje reikėtų daugiau kalbėti, nes per 30 metų jau pribrendome reformoms.  Biurokratizacija ir reglamentarizacija  Angliškos tradicijos šalyse įstatymų leidyba yra tik viena iš parlamento veiklų ir net ne svarbiausia.

Gegužę dauguma Europos valstybių ėmė drąsiau švelninti apribojimus, įvestus siekiant pažaboti koronaviruso protrūkį, ir tai suteikia trumpalaikį palengvėjimą veikti negalėjusiam verslui.

Nuo pirmadienio Lietuvoje į kirpyklas plūsta moterys ir vyrai, vaikai nužygiavo į darželius, o vakare senjorai jau gali eiti ir į bažnyčią. Ar iš tiesų laikas sušvelninti karantino sąlygas? Apie tai kalbėjome su medicinos mokslų daktaru, profesoriumi Vytautu Usoniu. Laba diena. Pirmadienį atlaisvėjo karantinas. Vaikai kai kurie pradėjo eiti į mokyklas, senjorai jau laukia vakarinių mišių, moterys, matyt, suskubo į grožio salonus.

Seimas priėmė ryšių reguliavimo įstatymo pataisas, kurios, trumpai tariant, leidžia sekti piliečius, paskelbus valstybinio lygio ekstremalią situaciją arba teritorijų karantiną. Priemonė aiškinama tuo, kad žmonės pažeidinėja karantino nurodymus ir nesilaiko saviizoliacijos. Todėl vykdydamos sekimą atitinkamos institucijos skelbia, kad taip būtų užtikrinami visuomenės saugumas ir gerovė.

Vilniaus politikos analizės instituto trečiadienį skelbiamame savivaldybių gerovės indekse pirmoje vietoje Neringos savivaldybė, o blogiausiai įvertintas Ignalinos rajonas. Indekse savivaldybėms buvo skiriami balai penkiose kategorijose – socialinio ir fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo ir sveikos demografijos.

Euroatlantizmo šalininkai dešimtmečius skundėsi, kad aljanso europinė dalis bijo veikti ir laikosi siauro požiūrio. Po sensacingo Emanuelio Macrono interviu „The Economist“ šiuos skundus reikėtų iš naujo apmąstyti. Prancūzijos prezidento užmojai ir vizija negali būti nuneigti.

Lietuvos rinktinė ketvirtadienį baigs Pasaulio taurės turnyro pirmojo etapo kovas rungtynėmis su Australijos krepšininkais. Laidoje „Rungtynių diena“ vyr.

Šarūnas Jasikevičius – vienas iš labiausiai gerbiamų jaunųjų trenerių krepšinio pasaulyje. Būtent taip Kauno „Žalgirio“ strategą pristato oficiali Eurolygos svetainė, kuri pakalbino Š.Jasikevičių apie tai, kaip šis ruošiasi rungtynėms ir kaip analizuoja varžovų ekipas. Čia treneris detaliai papasakojo, kaip parengia žaidimo planą, apie kurį nuolat kalba prieš ar po Eurolygos rungtynių ir kurio dėka klupdo lygos galingiuosius klubus bei kuria stebuklus.

Donatas Motiejūnas savaitgalį savo gerbėjus pradžiugino džiugia naujiena. 28-erių puolėjas sukirto rankomis su viena stabiliausių Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) komandų San Antonijaus „Spurs“. Tiesa, vis dar nėra aišku, kada tiksliai 213 cm ūgio kaunietis sužais savo pirmąsias rungtynes naujame klube, nors iki reguliaraus sezono pabaigos beliko vos 7 mačai.

Vienokiomis, ar kitokiomis aplinkybėmis apie mirtį pagalvoja visi. Vieni baidosi prietarų, kiti bijo penktadienio 13-osios, o kai kurie – nerimaudami laukia lemtingosios dienos. Pasirodo, kad visgi egzistuoja diena, per kurią miršta daugiausiai žmonių. Nacionalinis statistikos biuras paskelbė, kad tarp 2005 ir 2017 metų, daugiausiai mirčių buvo užfiksuota sausio 6 dieną. O mirtingiausiu laikotarpiu paskelbtas laikas nuo gruodžio 30 dienos iki sausio 9 dienos.

Praėjusią savaitę pirmąją pergalę FIBA Čempionų lygoje pasiekęs Panevėžio „Lietkabelis“ trečiadienį žais ketvirtąsias C grupės rungtynes. Lietuvos klubo varžovas – Bambergo „Brose Bamberg“ ekipa, kuri dar praėjusiame sezone žaidė Eurolygoje, o komandos sudėtyje yra daug žinomų veidų, tarp kurių ir lietuvis – Arnoldas Kulboka.

Specialioji Seimo komisija, tirianti, ar pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui, trečiadienį toliau aiškinsis parlamentaro ryšius su Baltarusija ir analizuos jo teisėkūros iniciatyvas. Komisija apklaus A. Skardžiaus šeimos draugą ir politinį bendražygį Romualdą Patalavičių. „Jis dalyvauja vadinamajame Baltarusijos epizode, yra kartu akcininkas su ponia Skardžiuviene,“ – BNS teigė komisijos vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Vilniuje kitąmet lėtės naujų butų pardavimai, Kaunas turės įrodyti, kad sugebės atlaikyti suplanuotos plėtros tempus, o laukiamas palūkanų didėjimas turės psichologinį poveikį nekilnojamojo turto rinkai. Tuo metu NT plėtotojai mažins tempus, daugiau apgalvos žingsnius, ieškos naujų nišų ir turės prisitaikyti prie teisinių pokyčių, sako rinkos ekspertai, vardydami svarbiausias kryptis kitiems metams.

Ypatingai lauktas Europos centrinio banko (ECB) susitikimas, kuris nuo vasaros pradžios įkvėpė daugybę spekuliacijų ir spėliojimų, kas bus toliau su finansų rinkomis, vėl nieko nedavė. Sprendimų ir informacijos apie dėliojamus planus stoka tik dar labiau įaudrino investuotojus ir spekuliantus, o tai nulėmė ir taip brangaus euro kilimą kitų valiutų atžvilgiu. ECB susimoka už neveiksnumą Per ECB vadovo Mario Draghi kalbą euras JAV dolerio atžvilgiu pakilo daugiau nei 1 proc.

Lengva suprasti, kodėl Vladimiro Putino režimas patinka kai kuriems konservatyvių pažiūrų žmonėms. Jam nepakeliui su madingu sekuliarizmu ir socialiniu liberalizmus. Rusijos Ortodoksų Bažnyčia – nacionalinio gyvenimo centre.

Pirmasis karinis paradas, kurį surengė valdžią perėmęs jaunasis diktatorius Kim Jong Unas, prajuokino ekspertus. Karinis spektaklis buvo išvadintas prastu pompastišku šou. Tačiau praėjus penkeriems metams, kai valstybė, atrodo, ruošiasi dar vienam pavojingam bandymui, viskas atrodo kur kas rimčiau, rašo CNN. Šiaurės Korėja įkūrėjo Kim Il-sungo gimimo 105-ųjų metinių proga surengė tikrai didelį karinį paradą, kurio metu pademonstravo balistines raketas.