amber grid

2015-ieji Lietuvos energetikoje buvo intensyvūs bei gausūs įvykių ir permainų. Energetikos ministerija pristato svarbiausių įvykių dešimtuką, kurių įtaką energetikos sektoriui bei vartotojams yra didžiausia. „Šiais metais energetika buvo karšta tema ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje.

Užsienio investicijos yra svarbios kiekvienai šaliai, nes pagal jas galima spręsti, kiek mūsų šalis yra patraukli užsieniečiams. Investuok Lietuvoje duomenimis, net 95,9 proc. sukauptųjų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) Lietuvoje yra iš Europos valstybių. Investuok Lietuvoje vyresnioji analitikė Lijana Lubytė teigia, kad daugiausia Lietuvoje sudaro Švedijos investicijos, o tai yra 24 procentai. Nyderlandai yra antroje vietoje su 11,6 proc. sukauptųjų tiesioginių užsienio investicijų.

Lietuvos prezidentė pareiškė, kad trijų Baltijos šalių, Lenkijos bei Europos Komisijos (EK) susitarimas dėl dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos finansavimo strigo ir dėl kaimyninių šalių ambicijų. Dalia Grybauskaitė pripažino, kad dėl projekto būta ne tik jų, bet ir EK pasipriešinimo.

Europos Sąjunga skirs 295,4 mln. eurų paramos magistraliniam Lietuvos ir Lenkijos dujotiekiui (GIPL). Lietuvai, neoficialiomis BNS žiniomis, teks apie 85 mln. eurų, tačiau dalis šios sumos bus sumokėta kaip kompensacija Lenkijai.

Vyriausybei kuriant naujo modelio elektros ir dujų perdavimo įmonių holdingą „Epso-G“, kuriame, pasak patikimų šaltinių, turėtų būti ir „Klaipėdos nafta“, buvęs energetikos ministras ir energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas sako, kad tuo apsiriboti nereikėtų - suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra turėtų pereiti „Amber Grid“. „Aš manau, kad yra teisinga turėti vieną dujų infrastruktūrą. Manau, kad reiktų žengti dar toliau.

 Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ ir Europos Sąjungos (ES) Inovacijų ir tinklų vykdomoji agentūra (INEA) pasirašė sutartį dėl ES finansinės paramos magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai statybai. Pagal šią sutartį projektui bus skirta 27,6 mln. eurų ES parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (Connecting Europe Facility, CEF), rašoma pranešime spaudai.

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  Kainų komisija patvirtino dujų perdavimo tinklo plėtros iki 2023-ųjų planą. Per artimiausią dešimtmetį dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber grid“ turi nutiesti dujotiekių jungtį į Lenkiją, magistralinio dujotiekio atkarpą nuo Klaipėdos iki Kuršėnų, paspartinti suskystintųjų dujų kelią į Latviją, antru vamzdžiu padidinti magistralinio dujotiekio nuo Vilniaus į Šakius pajėgumą.

Didžiausia Lietuvos dujų vartotoja - Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ teigia, kad valstybės nustatytas mokestis už naudojimąsi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu yra per didelė našta ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai įmonei. „Achemos“ vyriausiasis teisininkas Rytis Budrius sako, kad bendrovė negali mokėti daugiau nei pusės terminalo išlaidų.

Koncernui „Achemos grupė“ priklausančios Jonavos trąšų ir chemijos produktų gamintojos „Achema“ atstovai teigia, kad gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ kreipimasis į Kauno apygardos teismą gali būti suprastas kaip tiesioginis spaudimas Konstituciniam Teismui, kuris imsis rytoj nagrinėti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo saugumo dedamosios mokesčio konstitucingumą. „Tai, kas vyksta šiuo metu, galima laikyti tiesiog neetišku spaudimu teismams.

Lietuvai pastačius suskystintų gamtinių dujų terminalą, šalies energetikos padėtis kardinaliai pasikeitė, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Anot jo, ateities su buvusiu pagrindiniu dujų tiekėju - Rusijos „Gazprom“ - paveikslas yra visiškai kitoks nei praeityje. Nors įmonių laukia derybos su „Gazprom“ dėl naujų sutarčių, jos tikrai nebebus politinės, sako R.Masiulis.

 Stokholmo arbitražo sprendimas, kuriuo Lietuva, tirdama bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklą, įpareigota nespręsti ginčo su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl dujų kainos, šalyje tikriausiai nebus pripažintas ir vykdomas.

Giedrė Sankauskaitė, Karolis Birgilas Europa pasinėrusi į alternatyvių energijos šaltinių paieškas, „Gazprom“ nutraukia dujų tiekimą Ukrainai, koncernas savo investicijas traukia iš Lietuvos. Vieno mėnesio įvykiai gali lemti rimtus pokyčius viso regiono energetikoje, bet rusiškų dujų argumentas dar liks stiprus. „Nuo 10 val.

 Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt „Gazprom“ apsisprendė trauktis iš Lietuvos ir už daugiau nei 400 mln. Lt parduoda „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijas. O konservatorių ir socialdemokratų ginčus, kas labiau myli Lietuvą, sukėlė suderėtos su „Gazprom“ mažesnės dujų kainos. Ginčų objektas – įtariami slapti susitarimai su „Gazprom“, todėl neapsieinama ir be kaltinimų galima valstybės išdavyste.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio skaičiavimais, iš „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ įmonių akcijų pardavimo „Gazpromas“ uždirbs mažiausiai 317 mln. Lt — tiek skiriasi akcijų pirkimo 2004 m. ir šiomis dienomis deklaruota akcijų pardavimo suma. „2004 m. sausį Vyriausybė pardavė 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų „Gazpromui“ už 100 mln. Lt, nors, ekspertų skaičiavimais, tokio akcijų paketo vertė, atsižvelgiant į „Lietuvos dujų“ valdomą turtą, turėjo būti maždaug 300 mln. Lt.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ dėl „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijų pardavimo tikriausiai derėsis, o ne tiesiog priims oficialųjį Lietuvos pasiūlymą, teigia buvęs energetikos ministras ir nepriklausomas konsultantas Arvydas Sekmokas. Tačiau jis teigia, kad daug kas priklausys ir nuo politinių priežasčių - gali būti, kad Rusijos bendrovė nuspręs apskritai neparduoti akcijų Lietuvos bendrovėse.

Trečiadienį baigtas Vokietijos energetikos koncerno „E.ON Ruhrgas International“ ir Vyriausybės sandoris, kuriuo E.ON jo valdomas trijų Lietuvos energetikos įmonių akcijas pardavė už 508,6 mln. litų. 38,9 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų parduota už 219,22 mln. litų, „Amber Grid“ - už 171,43 mln. litų, „Lesto“ - už 118 mln. litų.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos energija“ ir „Epso-G“ trečiadienį ketina pasirašyti sutartis su Vokietijos energetikos koncernu „E.ON Ruhrgas International“. Pasak neoficialių BNS šaltinių, trečiadienį sandoris bus pradėtas, tačiau ar jis bus baigtas, kol kas neaišku. Po pietų Vyriausybėje numatoma spaudos konferencija. „Epso-G“ iš E.ON įsigys 38,9 proc. bendrovės „Amber Grid“, o „Lietuvos energija“ – tiek pat „Lietuvos dujų“ bei 11,76 proc. „Lesto“ akcijų.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, jog dėl įvykių Ukrainoje Lietuvos vartotojai neturėtų nerimauti dėl šalies energetinio saugumo. „Pagrindo baimei nėra. Situacija yra normali. Lietuva nepatiria tiesioginės grėsmės del geopolitinių įvykių Ukrainoje.

Vienas naujausių Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymų Lietuvai – dėl dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdymo – prieštarauja trečiajam Europos Sąjungos (ES) energetikos paketui, pareiškė Lietuvos premjeras. Dar prieš dvi savaites po susitikimo Sočyje su „Gazprom“ vadovu jis tikino, kad iš esmės pavyko susitarti dėl Lietuvos įgyvendinamo trečiojo ES energetikos paketo.

Antradienį Vilniaus akcijų biržoje tvyrojo pozityvios nuotaikos, brangusios energetikos sektoriaus akcijos kilstelėjo biržos indeksą 1,5 proc. Viso atlikta 395 sandoriai, kurių vertė siekė 776 tūkst. eurų, praneša „Finasta“. Dėmesio centre atsidūrė „LESTO“ ir „Amber Grid“ vertybiniai popieriai. Pastarųjų kaina kilo 7 proc., investuotojams reaguojant į akcininko „Gazprom“ pranešimus, jog jie svarstytų galimybę parduoti turimas „Amber Grid“ akcijas.

Lietuvos Vyriausybės atstovė patvirtino, kad Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ pasiūlyta parduoti jo valdomą Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ akcijų paketą. „Taip, parengtoje Lietuvos pozicijoje yra ir klausimas dėl „Amber Grid“. Dabartiniams akcininkams pateiktas pasiūlymas, ir jie turi priimti sprendimus dėl to, kaip atskirti veiklas.

Rusijos dujų koncernas "Gazprom" pasirengęs parduoti jam priklausantį Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės "Amber Grid" akcijų paketą, žiniasklaidos atstovams pareiškė "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS. V.Golubevas pridūrė, jog kol kas "Gazprom" negavo iš Lietuvos Vyriausybės jokių konkrečių pasiūlymų dėl "Amber Grid" akcijų išpirkimo ir galimos jų kainos.

Lietuvos Vyriausybė ketina išpirkti Vokietijos ir Rusijos dujų koncernų "E.ON" ir "Gazprom" valdomas Lietuvos dujų perdavimo operatorės "Amber Grid" akcijas, sako Lietuvos premjeras. "Taip, mes šiuo klausimu irgi kalbėjome ir mes pasakėme, kad ruošiamės iš "E.ON" nupirkti ir jeigu "Gazprom" pasiūlys ir priims sprendimą, kad jie nori mums parduoti, mes pirksim. (...) Manau, kad pirmiausia vertė turi būti rinkos vertė, o po to tai yra derybos.

Ketvirtadienį Vilniaus akcijų biržoje prekiauta gana aktyviai – sudaryti 339 sandoriai, jų bendra vertė siekė 305 tūkst. eurų, praneša „Finasta“. Birža pasveikino savo naują narį – „Amber Grid“. Prekyba naujai kotiruotomis akcijomis vyko intensyviai – sudaryta 60 sandorių, kurių kaina svyravo 0,616 – 0,749 euro už akciją lygyje. Per kelias dienas kaina turėtų nusistovėti siauresniame rėžyje. „Aprangos“ liepos mėn. pardavimai džiugino – pardavimo apimtys augo 16,2 proc.

NASDAQ OMX Group praneša, kad šiandien pradedama prekiauti gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ akcijomis (biržos simbolis: AMG), įtrauktomis į NASDAQ OMX Baltijos rinkos Papildomąjį sąrašą.
 AB „Amber Grid“ įsteigta atskyrus gamtinių dujų perdavimo veiklą nuo AB „Lietuvos dujos“, kurios veikla ir toliau bus gamtinių dujų skirstymas ir tiekimas. Pastaroji bendrovė kotiruojama NASDAQ OMX Baltijos rinkos Oficialiajame prekybos sąraše.

Antradienį įvyko pirmasis AB „Amber Grid“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris išrinko AB „Amber Grid“ valdybą: dr. Rainer Link, „E.ON Global Commodities SE“ Eseno padalinio direktorių valdybos narys, „E.ON Ruhrgas International GmbH“ direktorių valdybos narys, Mario Nullmeier, „E.ON Global Commodities SE“ Atstovybės Baltijos šalyse vadovas, dr.

Jonas Valatka, Lietuvos socialdemokratų sąjungos valdybos narys Žiniasklaida mirga pranešimais – Rusijos premjeras sutiko, kad trečio energetikos paketo reikalavimai – tai tik Lietuvos reikalas. Kai kurie Rusijos portalai išskirtinai kategoriški – D. Medvedevas kapituliavo prieš Lietuvą. Pergalės prieš „Gazpromą“ atgarsiai jaučiasi ir Lietuvoje. Mūsų nuomone, labai ankstyvas džiaugsmas. Nereikia manyti, kad Rusijos premjeras, pats ilgą laiką buvęs „Gazpromo“ vienu iš vadovų, nežino ką daro.

 Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos Naujienų tarnyba Nepaisant didžiausio „Lietuvos dujų“ akcininko „Gazprom“ nepasitenkinimo, Lietuvoje prasideda dujų ūkio skaidymo pagal trečiąją Europos Sąjungos direktyvą procesas.