alvydas jokubaitis

Kai Europa viena ranka prekiauja su Rusija ir priima jos turistus bei oligarchų atžalas, o kita ranka su ja kovoja, kyla klausimas – kas čia vyksta ir ko šitaip tikimasi pasiekti.  Į šį klausimą TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė politikos filosofas Alvydas Jokubaitis.

Lietuvoje įkurta krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga. Anot jos kūrėjų, profsąjungą nuspręsta kurti, krikščionims darbe vis dažniau patiriant mobingą ar psichologinį spaudimą. „Krikščionys yra verčiami tylėti arba elgtis prieš savo sąžinę ir tikėjimą. Tokia visuomeninė situacija – krikščionofobija – paskatino burtis į profesinę sąjungą“, – skelbiama pranešime.

Goda Raibytė, LRT.lt Nobelio taikos premijos tampa tiesiog biurokratiška rutina, skiriama tik todėl, kad reikia. Taip portalui LRT.lt teigė politikos filosofas prof. Alvydas Jokubaitis. „Šiais metais būčiau nepraleidęs progos patylėti ir pasidžiaugęs taika be Taikos premijos“, – sakė jis. Ši premija kasmet sukelia tarptautinius skandalus, ją skiriantis Nobelio premijos komitetas aršiai kritikuojamas, o taikdariais skelbiami karą propaguojantys asmenys arba nesantaikos plėšomos organizacijos.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvykusi gana sudėtingo pavadinimo diskusija „Naujasis Lietuvos – Lenkijos partnerystės turinys: konstruktyvaus dialogo bei dienotvarkės link?“ sutraukė gausų būrį šia tema besidominčių Lietuvos žurnalistų, politologų, taip pat ir Lietuvos lenkų bendruomenės atstovų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą nusprendė deleguoti BNS naujienų agentūros vadovą Artūrą Račą. Jis pakeis iš šio posto pasitraukusį žurnalistą Romą Sakadolskį. Šis D. Grybauskaitei ir pasiūlė 44-erių A. Račo kandidatūrą. "LRT taryba yra sustabarėjusi struktūra, iš dalies impotentiška", - tąsyk pareiškė ilgametis "Amerikos balso" žurnalistas. LRT taryba - aukščiausiasis visuomeninio transliuotojo valdymo organas, atstovaujantis visuomenės interesams.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą palieka jos narys žurnalistas Romas Sakadolskis. Apie tokį savo sprendimą penktadienį jis informavo Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pasak šalies vadovės atstovo spaudai Lino Balsio, R. Sakadolskis Prezidentei pranešė, kad norėtų palikti savo postą. R. Sakadolskis LRT taryboje buvo trejus metus.

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį priėmė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius. Nors LRT taryba yra visa suformuota, į susitikimą su kadenciją baigiančiu valstybės vadovu atvyko ne visi tarybos nariai. Dalyvavo ir LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Susitikimo dalyviai pasikeitė nuomonėmis apie nacionalinio transliuotojo veiklą, kalbėjo apie ekonominiu sunkmečiu iškilusias problemas.

Vasario 12-15 d. „Litexpo“ parodų centre vyksianti jubiliejinė 10-oji Vilniaus knygų mugė bei kartu rengiama Baltijos knygų mugė lankytojus pakvies ne tik susipažinti su leidyklų naujienomis, pabendrauti su pamėgtais lietuvių bei užsienio literatūros autoriais, tačiau kartu primins, kuo šie metai Lietuvai išskirtiniai. PROGRAMA Vasario 12 d., ketvirtadienis, Tūkstantis ir dešimt metų 10:00 Konferencijų salė 5.1 Atidarymas.

Į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą Seimas paskyrė kadenciją baigiančią parlamentarę, „darbietę“ Audronę Pitrėnienę. Seimas penktadienį priėmė nutarimą, kuriuo A.Pitrėnienė deleguojama į LRT tarybą. Teisės departamento specialistai, vertinę nutarimą, akcentavo, kad nutarimo priėmimas šios kadencijos Seime suponuotų situaciją, kad užimanti pareigas Seimo narė balsuotų dėl savęs, o kiti Seimo nariai - dėl savo esamos kolegės pareigų ateityje.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė „darbietės“ Aldonos Pitrėnienės kandidatūrai į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą, nors ši vis dar yra Seimo narė. Nutarimo projektui, kuriuo į LRT tarybą deleguojama A. Pitrėnienė, pritarta bendru sutarimu. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data numatyta lapkričio 14 dieną. Teisės ir teisėtvarkos departamentas, vertindamas nutarimą, pastebėjo, jog jis gali prieštarauti teisės aktams.

Trečiąkart keičiama Seimo atstovo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje kandidatūra - pirmieji du kandidatai, svarstyti anksčiau, pateko į Seimą. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) trečiadienį nusprendė į LRT tarybą siūlyti „darbietę“, šio komiteto narę Audronę Pitrėnienę. A.Pitrėnienė kandidatavo į parlamentą Skuodo-Mažeikių bei daugiamandatėje apygardose, tačiau išrinkta nebuvo. Už tokį sprendimą balsavo visi komiteto nariai, išskyrus pačią A.Pitrėnienę, kuri susilaikė.

Rinkimų naktį dėmesio susilaukė ne tik politinės partijos ar politikos apžvalgininkai, aptarinėjantys naujausius rezultatus. Išskirtinio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio nusipelnė ir LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, kuris, pasak žiniasklaidos, besilankydamas viename Vilniaus viešbutyje įsikūrusiame socialdemokratų rinkimų štabe, dalį nakties praleido užsidaręs elektros skydinėje.

Seimo Švietimo ir kultūros komitetas (ŠMKK) į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą siūlys ekonomistą, buvusį socialinės apsaugos ir darbo viceministrą Mečislovą Zasčiurinską. Antradienį posėdžiavęs komitetas jau antrąkart balsavo dėl kandidatūrų į LRT tarybą, šįkart daugiausiai balsų surinko Darbo partijos siūlomas M.Zasčiurinskas - jo kandidatūrą palaikė 5 komiteto nariai.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius po vidurnakčio atvyko į viešbutį „Naujasis Vilnius“, kuriame buvo įsikūręs socialdemokratų rinkiminis štabas. Ir girtas apsinakvojo skydinėje. LRT tarybos sprendimas - rytoj LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas portalui „Balsas.lt“ teigė, kad A. Siaurusevičiaus likimas bus sprendžiamas rytoj, antradienį, LRT tarybos posėdyje.

Seimo Švietimo ir kultūros komitetas (ŠMKK) nutarė neskubėti spręsti dėl kandidato į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą. Pirmadienį posėdžiavę parlamentarai nusprendė klausimą dėl naujojo LRT tarybos nario atidėti kitam komiteto posėdžiui - jis vyks spalio 14-ąją, antrą dieną po rinkimų.

Parlamentarai pirmadienį grąžino tobulinti Seimo nutarimą projektą, kuriuo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos nariu siūlyta skirti psichologą Gediminą Navaitį. Už šią kandidatūrą po pateikimo balsavo 17 Seimo narių, prieš buvo 2, 26 susilaikė. Daugeliui parlamentarų užkliuvo tai, kad G.Navaitis kandidatuoja į Seimą. „O kas bus, jeigu jis bus išrinktas į Seimą?“ - klausė ne vienas Seimo narys.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketvirtadienį nutarė, kad Seimo opozicijos atstovu Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje turėtų būti psichologas Gediminas Navaitis.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketvirtadienį turėtų nuspręsti, kuris iš keturių opozicinių partijų pasiūlytų kandidatų taps Seimo opozicijos atstovu Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos kandidatu į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą tapo poetas ir vertėjas, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis. Kaip BNS ketvirtadienį sakė TS frakcijos narė Irena Degutienė, ši kandidatūra buvo pasiūlyta dar Seimo pavasario sesijos pabaigoje liepą. K.Platelis tapo ketvirtuoju ir paskutiniuoju opozicinių parlamentinių partijų kandidatu į LRT tarybą.

Daugiau nei šimtas įvairių nevyriausybinių organizacijų aktyvistų, šiandien susirinkę į mitingą prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastato, reikalavo panaikinti cenzūrą ir politikų bei interesų grupių įtaką nacionaliniam transliuotojui. Kai kurie  piketo dalyviai kalbėjo apie tai, kad reikėtų keisti LRT tarybos formavimo  principą ir įstatymiškai apriboti politikų įtaką visuomenės interesams turinčiam atstovauti transliuotojui.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku išrinktas Gediminas Ilgūnas. Neeiliniame tarybos posėdyje jis išrinktas pasitraukus Valentinui Milakniui. Antradienį neeiliniame tarybos posėdyje perskaitytas V. Milaknio atsistatydinimo pareiškimas, kuriame jis dar kartą pareiškė išeinantis po nesugebėjimo  išsaugoti Dariaus Kuolio laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ ir dėl nepasitikėjimo LRT vadovu Audriumi Siaurusevičiumi.

Ketvirtadienį iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos atsistatydinti nutaręs jos pirmininkas Valentinas Milaknis portalui „Balsas.lt“ nurodė du pasitraukimo motyvus: jam nepavyko apginti Dariaus Kuolio laidos, be to, jis nepasitiki LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi. V. Milaknis sakė, kad sprendimas galutinis. „Jau išsiunčiau pareiškimą apie savo atsistatydinimą mane delegavusiam Seimui ir informavau tarybos narius. Motyvai yra du.

Pirmadienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku išrinktas verslininkas Valentinas Milaknis, kuris šiose pareigose pakeis Romą Pakalnį.  Tarybos pirmininkas išrinktas slaptu balsavimu.

Naujasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius – žurnalistas, LTV laidos „Spaudos klubas“ vedėjas Audrius Siaurusevičius. Jį šiandien iš kandidatavusių Lietuvos radijo direktoriaus Rimgaudo Geleževičiaus, ligšiolinio vadovo Kęstučio Petrauskio ir muzikinių grupių vadybininko Artūro Butkevičiaus išrinko LRT taryba. Teisininko Kęstučio Ruplevičiaus kandidatūra atmesta, jam nepateikus reikiamo prašymo. Naujienų portalui „Balsas.

Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis prieš mėnesį Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje surengtoje konferencijoje Druskininkuose pristatė LRT pasiekimus: gerėja laidų kokybė, didėja vartotojų auditorija ir įstaigos pajamos, visuomeninis transliuotojas labiau įsiklauso į visuomenės reikmes bei lūkesčius.

Užsienyje studijuojantis baltarusių jaunimas sąskrydyje Vilniuje diskutuos apie demokratines vertybes.Sąskrydį organizuojančio Rytų Europos studijų centro direktorės Kristinos Vaičiūnaitės teigimu, spalio 12-16 dienomis vykstančiu renginiu siekiama suburti užsienio šalyse atsidūrusį Baltarusijos jaunimą į neformalią bendruomenę, skatinti jų pilietinį aktyvumą, sąmoningumą bei domėjimąsi Baltarusijos ateities perspektyvomis.

Lietuvoje nebelieka nei kairės, nei dešinės. Visos partijos baigia perimti vieną - valdžios ideologiją. Ir niekas politinių ideologijų nepasigenda - politikai tik jų surogatais dangsto pragmatiškus interesus, o suklaidinti rinkėjai trokšta ne abstrakčių idėjų, bet konkrečių pažadų. Sąjūdžio laikais ir pirmaisiais Nepriklausomybės atkūrimo metais besikuriančios partijos ganai aiškiai deklaravo ideologines nuostatas. Tačiau joms išsikristalizuoti bei įsitvirtinti taip ir nepavyko.

Šiandienos spauda ir toliau narplioja Vyriausybės formavimo vingius ir vingelius. Aštriausias - Algirdas Pilvelis savo leidžiamame „Lietuvos aide”. Jis teigia, kad „tik Fidelis Kastro į premjerus galėjo pasiūlyti Algirdą Brazauską”. Esą Lietuva, o su ja ir Prezidentas Valdas Adamkus, visiškai „sukomunistėjo”. Kiti dienraščiai žvelgia blaiviau.