algos

Tik kas aštuntame darbuotojų paieškos skelbime darbdavys įrašo siūlomą atlyginimą. O tai, kokio atlyginimo pageidauja, savo CV nurodo tik mažiau nei kas trečias ieškantis darbo.

Statybininkų trūkumas Lietuvoje verčia darbdavius pastariesiems didinti atlyginimą. Ne paslaptis, kad šie kaštai įskaičiuojami ir į galutinę produkto kainą. Tad jau netrukus už naujos statybos būsto įsigijimą gali tekti sumokėti daugiau. Pagrindinę įtaką kainoms turi paklausa, tačiau prognozuojama, kad ši mažėti neturėtų. Tuomet įtaką kainai darys tiek kylanti naujų būstų kokybė, tiek statybininkų algos.

Nepaisant to, kad Vyriausybė su premjeru Algirdu Butkevičiumi priešakyje ir toliau giriasi apie ekonomikos augimą, ekonomistė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį į tai, jog vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra mažiausias tarp trijų Baltijos valstybių. Anot jos, senatvės pensijų srityje atrodome dar prasčiau.

Antradienį pedagogai planuoja tęsti neterminuotą streiką, kurį pradėjo pirmadienį ir kuriuo siekia didesnių algų bei kitų pertvarkų. Pirmadienį į streiką buvo įsitraukusios daugiau kaip 230 bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų. Iš viso šalyje yra daugiau kaip 2300 tokių įstaigų, tad streikas apėmė maždaug dešimtadalį jų.

Pirmadienį dalis šalies pedagogų pradeda streiką, reikalaudami didesnių atlyginimų. Vyriausybės atstovai tikisi su profsąjungomis pasiekti greitą susitarimą. Profesinės sąjungos teigia, kad streikas apims apie 300 mokyklų, dalyje jų streikuos visi mokytojai. Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi savivaldybių duomenimis, sako, kad pirmadienį streiką ketina pradėti per 200 mokyklų – ministerijos teigimu, tai sudaro 12 proc. švietimo įstaigų.

Nors minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) ir kyla, dažnai girdime, kad tuo pačiu kyla paslaugų bei prekių kainos. Galiausiai žmonės emigruoja, ieškodami geresnio darbo užmokesčio ir galimybės padoriai pragyventi. Ekonomistai vertina, kad atlyginimas Lietuvoje neatitinka Europos Sąjungos normų, o svarbiausia – keisti darbdavių ir darbuotojų santykius. Kauno Technologijos universiteto Finansų katedros vedėjas prof.

Tarpukario metu žinomiausieji ir turtingiausieji būrėsi laikinojoje sostinėje – Kaune. Vieni praturtėjo imdamiesi pelningų specialybių, kiti – apsukrūs verslininkai. Kokios tuometinės algos, kiek skyrėsi prezidento, mokytojų bei darbininkų atlyginimai ir kas buvo patys turtingiausieji, domisi tv3.lt Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis pasakoja, kad Lietuvoje milijonierių nebuvo daug, nes po I –ojo pasaulinio karo mūsų krašte vyravo žemdirbystė ir daugėjo ūkininkų.

 Vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje per metus padidėjo kukliausiai ir išlieka mažiausias Baltijos valstybėse, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Sparčiausiai atlyginimai per metus augo Latvijoje, o geriausiai darbo jėga vertinama Estijoje. Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 735 eurai, Latvijoje - 829 eurai, Estijoje - 1045 eurai.

Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi streikuoti planuojančių profesinių sąjungų keliamus reikalavimus, nurodo, kad tam kitąmet reikėtų daugiau nei 100 mln. eurų. Švietimo profesinės sąjungos reikalauja, kad mokinio krepšelis kitąmet dviem etapais būtų atkurtas iki 2009-ųjų lygio: nuo sausio 1-osios - iki 1045 eurų, nuo rugsėjo 1-osios - iki 1093 eurų. Anot ŠMM, vien šiems reikalavimams įgyvendinti kitąmet reikėtų numatyti 77,8 mln. eurų.

Kilstelėti Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatorių algas tikimasi kitų metų viduryje, viliamasi, jog tai padės pritraukti į centrą trūkstamus darbuotojus. „Manau, kad 800 - 900 eurų kažkur nuo rugpjūčio 1 dienos priklausomai nuo stažo tarnyboje turėtų pasiekti“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis. Augimas siejamas su nauju Vidaus tarnybos statutu, leisiančių geriau apmokėti, pavyzdžiui, už darbą naktimis.

Lietuvoje dažnai kalbama apie minimalios algos kėlimą ir tai, kad dabartiniai atlyginimai yra itin skurdūs. Per pastaruosius mėnesius lietuviai stebėjo minimalaus atlyginimo didinimą, tačiau jis būdavo pakeltas tik simboliškai. Šiuo metu Lietuvoje mėnesinė alga yra 325 eurai, o dar 2005 metais ji buvo 145 eurai.

Kada Lietuva atlyginimais pasivys Baltijos kaimynes – Latviją ir Estiją? Šis klausimas labiausiai rūpi lietuviams, kurių kišenės palyginti su kaimynų vis dar lieka apytuštės. Ekonomistai optimizmu netrykšta – esą geriausiu atveju estus pavytume po trejų metų ir tik tuomet džiūgautume vidutiniu - 1000 eurų atlygiu. O, pasak ekspertų, kol kas turėtume orientuotis į latvius ir galvoti, kaip pajamomis aplenkti bent juos.

Jau kuris laikas Lietuvos verslininkai nerimauja dėl sparčiai didėjančių atlyginimų ir dėl to, kad tai juos pavers nekonkurencingais. Tokias verslininkų kalbas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle sulygino su vien tik iš tarkuotų bulvių pagamintais cepelinais. „Kai kurie verslininkai jau įjungė pavojaus sireną, teigdami, kad darbo našumo plėtrą aplenkiantis vidutinio darbo užmokesčio augimas ilgainiui palaidos mūsų prekių konkurencinį pranašumą.

Kitąmet numatoma didinti socialinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Derybose su finansų ministru pavyko suderėti, kad socialinio sektoriaus darbuotojai, kurių yra apie 9 tūkst., turėsime galimybę pakelti, nes jiems, vertinant visus sektorius, iš tiesų jie vieninteliai, kuriems nebuvo kelta. (...) Vidutiniškai iki 70 eurų galėtų kilti darbo užmokestis ir tai pareikalautų apie 6,5 mln.

Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti suplanuotos lėšos paskirstytos savivaldybėms ir joms nepavaldžioms įstaigoms. Muziejų, teatrų, bibliotekų, universitetų ir kitų įstaigų kultūrininkų algoms didinti nuo liepos iš viso skirti beveik 5 mln. eurų. Tvirtinant 2015 metų biudžetą, šios lėšos buvo numatytos Kultūros ministerijai. Penktadienį Vyriausybė patvirtino, kaip pinigai bus padalyti konkretiems asignavimų valdytojams.

Seime kelią skinasi įstatymo projektas, kuriuo norima parlamentarams grąžinti per krizę nurėžtus atlyginimus. Teoriškai įstatymas pinigines papildytų valstybės tarnautojams, pareigūnams, teisėjams, prokurorams. Tačiau, regis, nusiskriausti neketinantys Seimo nariai patyliukais įrašė ir punktą, kad sumažintas algas reikia grąžinti ir išrinktiesiems. Nes, anot jų, visi žmonės yra lygūs.

 Per ekonominę krizę sumažintas pareigūnų ir karių pensijas Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo kompensuoti nuo 2017 iki 2021 metų. Pagal VRM siūlomą mechanizmą, pareigūnams ir kariams 2017 metais būtų išmokama 10 proc. visų per ekonominę krizę sumažintų pensijų dalių, 2018 metais - 20 proc., 2019 metais - 30 proc. ir 40 proc. 2020 metais. Asmeniui, kuriam priklausytų kompensacija, mirus, ji būtų išmokama paveldėtojams.

Savivaldybėje atliktas auditas rodo, kad nepaklūstanti reikalavimui prisijungti prie bendrojo pagalbos telefono sistemos įstaiga savo darbuotojams moka dvigubai didesnius atlyginimus nei, pavyzdžiui, Seimo narių. Į Vilniaus tarybą išrinkta ekonomistė Aušra Maldeikienė tiesiog nustėro – stoties administratorė gauna daugiau kaip 2000 eurų atlyginimą, kiti darbuotojai dar daugiau. „Po 15 tūkst. Lt algos, rezultatas – beveik 64 tūkst. Lt viršytas darbo užmokestis planuojamas.

Vyriausybė šią savaitę numato apsipręsti, kaip nuo kovo didės biudžetininkų atlyginimai. Seimui šių metų biudžete skyrus lėšų vidutiniškai 5 proc. didinti mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė atitinkamo nutarimo projektą, kurį ministrai posėdyje svarstys trečiadienį. Pasak SADM, specialisto su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu minimalus atlyginimo schemos koeficientas turėtų didėti nuo 2,5 iki 9,2 proc.

 Zenonas Gipiškis, LRT Radijas, LRT.lt Tik apie 1,5 procento darbo ieškančių Lietuvos gyventojų tenkintųsi mažesniu nei maždaug 290 eurų, tai yra 1000 litų atlyginimu, rodo apklausa. Beveik 40 procentų darbuotojų taikosi į ne mažesnį kaip 725 eurų, tai yra 2,5 tūkstančio litų atlyginimą. Specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atlikta apklausa rodo, kad tik apie pusantro procento darbo ieškančių Lietuvos gyventojų tenkintųsi mažesniu nei maždaug 290 eurų, tai yra 1000 litų atlyginimu.

Vyriausybė yra pasiruošusi nuo liepos didinti minimalią mėnesio algą (MMA) - tam yra numatytos lėšos valstybės biudžete, teigia premjero patarėjas. Audrius Misevičius sako, kad galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip tam pasiruošęs verslas. „Dar priimant biudžetą, jame buvo numatyta suma, skirta minimalios mėnesio algos didinimui.

 Švietimo ir mokslo ministerija žada kontroliuoti, kaip savivaldybės naudoja lėšas, skirtas darželių auklėtojų algoms pakelti. Viceministrė Genoveita Krasauskienė pabrėžia, kad vietos valdžia šių pinigų leisti kitoms reikmėms negali. Nuogąstavimus dėl to, kad tarnybinių atlyginimų koeficientai bus padidinti mažiau nei 10 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai penktadienį išsakė konferencijoje Mažeikiuose. Joje dalyvavo ir viceministrė.

Minimalius atlyginimus uždirbantys Vilniaus gatves prižiūrintys kiemsargiai teigia algų nesilaukią nuo praėjusių metų lapkričio, todėl ketina skelbti streiką, jeigu jiems nebus išmokėtas darbo užmokestis, nes negaudami atlyginimų ir nebegalėdami išmaitinti šeimų jie priversti imti greituosius kreditus ir klimpti į skolas, šeštadienį pranešė LNK „Žinios“. Vilniaus meras Artūras Zuokas teigia, kad su kiemsargiais buvę atsiskaityta iki Kalėdų. „Visi darbuotojai turėjo gauti atlyginimus.

Lietuvos politikai, metų metus nesugebantys išspręsti teisėsaugos sistemos problemų, turėtų kuo skubiau vykti į Estiją ir ten gerai išmokti šios šalies pamokas, - įsitikinusios pareigūnų interesus ginančios profesinės sąjungos. Nuo 2015 m. pradžios Estijos policija pradeda programos „1000” įgyvendinimą, kuomet minimalus pradedančio policininko darbo užmokestis bus 1000 eurų.

  Nuo kitų metų kovo siūloma 5 proc. didinti mažiausias biudžetininkų algas - tam reikėtų 85 mln. litų. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį įpareigojo Vyriausybę bei Socialinės apaugos ir darbo ministeriją rasti tam reikalingų lėšų.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlo nuo kitų metų finansuoti 8 valandų ikimokyklinio ugdymo programą vietoje dabar finansuojamų 4 valandų. Be to, siūloma tesėti kultūros darbuotojams duotus pažadus palaipsniui jų atlyginimus sulyginti su pedagogų algomis ir nuo kitų metų liepos jiems pridėti žadėtą dalį. Komitetas tokius siūlymus pateikė šią savaitę apsvarstęs kitų metų biudžeto projektą.

 Premjeras teigia, kad socialinių darbuotojų atlyginimus galima didinti, mažinant valstybės investicija, tačiau ne papildomai skolinantis. Anot Algirdo Butkevičiaus, politinėje taryboje sutarta, kad kartu su Finansų ministerija bus bandoma rasti sutarimą dėl kitų metų biudžeto.

Žinių radijas  Lietuvoje įmonių vadovų ir darbuotojų atlyginimai šiuo metu skiriasi beveik aštuonis kartus ir šis rodiklis yra vienas didžiausių ES. Tai rodo tarptautinės žmogiškųjų išteklių konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atlyginimų rinkos tyrimas.  Pramonininkų ekonomikos ir Finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas Žinių radijui sakė, kad reali situacija yra kitokia.

Šią savaitę į pirmą posėdį rinksis premjero sudaryta darbo grupė švietimo problemoms spręsti. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis viliasi, kad ši darbo grupė parengs ilgalaikę mokytojų darbo apmokėjimo programą. „Poryt turėtų įvykti pirmas šios darbo grupės posėdis, jame žadėjo dalyvauti ir premjeras.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis žada, kad kitąmet mažiausiai uždirbančių kalėjimų prižiūrėtojų algos didės. Profsąjungos sako, kad pagal ministro pažadus jos turėtų augti 150-200 litų. „Kitų metų biudžete numatomas papildomas finansavimas Kalėjimų departamentui, todėl atsiras galimybė mažiausius atlyginimus gaunantiems pareigūnams juos pakelti“, - antradienį po susitikimo su pareigūnų profesinių sąjungų lyderiais antradienį žurnalistams teigė J.Bernatonis.

Nuo 2015 metų didės algos pagal sutartis dirbantiems biudžetininkams, žada premjeras Algirdas Butkevičius. „Turbūt didinsime ir darbo užmokestį. Mes kalbame apie paslaugų sektorių, kur dirbama pagal darbo sutartis“, - trečiadienį Seimo opozicijai priklausančių liberalsąjūdiečių frakcijoje pareiškė A.Butkevičius. Pasak premjero, šiai iš biudžeto atlyginimus gaunančių tarnautojų daliai darbo užmokesčio didinimas yra neišvengiamas.

„Daugelį metų visuomenė neturėjo tikros informacijos apie situaciją. Todėl mūsų atliktas tyrimas yra savotiškas iššūkis Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kuri neatlieka savo darbų“, - kalbėjo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Pasak jo, atlikus tyrimą galima drąsiai daryti prielaidą, kodėl ŠMM nenorėjo teikti tokių duomenų. „Jie atskleidžia labai prastą situaciją ir griauna daugybę mitų, kuriuos kuria pati ministerija, švietimo politikai.

„Po Europos Parlamento mūsų galimybių įsivesti eurą įvertinimo Lietuva turi suaktyvinti viešinimo darbą, teikiant visuomenei informaciją apie euro įvedimo tvarką, privalumus ir galimas grėsmes“, – LRT radijo eteryje sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak jo, teigiamai įvertinus galimybes galima pradėti įgyvendinti tolesnį priemonių planą. „Kol nebuvo šio įvertinimo, vargu ar galėjome anksčiau startuoti ir kalbėti apie tai, ką Lietuva turi padaryti.

 Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė niekada nesvajojo tapti finansų ministre ir Žinių radijo laidoje „Ačiū, kad atėjote“ tikino, jog prieš 5 metus būtų tik nusijuokusi, jei kas būtų pasakęs, kad taip nutiks.  Pavogė tai, ko nebuvo  „Tas ministras yra visiems blogas, todėl jį geriausiai atsimena”, – juokavo pašnekovė naujoje radijo laidoje. Savo kadencijos metu politikė tikino sulaukusi daugiau palaikymo iš visuomenės narių nei kritikos.

  Per ekonominį sunkmetį sumažinti gydytojų rezidentų atlyginimai nuo 2014 metų grįžta į ankstesnį lygį – atlyginimai išaugs vidutiniškai 10 proc. Tam posėdyje trečiadienį pritarė ministrų kabinetas, pranešė Vyriausybės Spaudos tarnyba. Atlyginimų padidinimui 2014 metų valstybės biudžete skirta beveik 40 mln. litų. Pasak pranešimo, jaunesnio rezidento pareiginė alga bus 1342, o vyresniojo rezidento – 1708 litai.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad patikslintame 2014 metų biudžete numatytas didesnis finansavimas kultūrininkų, policininkų, ugniagesių algoms. „Kalbant apie socialinį teisingumą, galiu pasakyti, kad mes numatėme jau ateinančių metų biudžeto įstatyme kultūros darbuotojams nuo liepos 1 dienos padidinti atlyginimus ir tam yra skirta 25 mln. litų. Policijos departamentui pirmame biudžeto projekte buvo skirta 36 mln. litų, dabar dar yra padidinta 9 mln.

Jeigu Seimo nariams ir kitiems politikams dar metams būtų pratęstas algų sumažinimas, tai galėtų prieštarauti Konstitucijai, ketvirtadienį nusprendė Seimas.

 Daugumos ministerijų tarnautojai už spalio mėnesį gavo didesnius atlyginimus, tik Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) darbuotojams atkuriamoji darbo užmokesčio dalis bus išmokėta vėliau. "Dėl darbo užmokesčio lėšų trūkumo atkuriamoji darbo užmokesčio dalis Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojams nebuvo mokama nuo spalio 1 d. Ją tikimasi išmokėti palaipsniui iki įstatyme nurodyto termino – 2014 m. kovo 1 d.", - BNS nurodė Švietimo ir mokslo ministerija.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Per krizę aimanavę, ir valdžioje buvusius dešiniuosius vanoję opoziciniai kairieji žadėjo socialinį teisingumą, o po rinkimų vos atėję į valdžią pažėrė pažadų apie atlyginimų kėlimą. Dosniai buvo pažadėta ir statutiniams pareigūnams, ir kultūros darbuotojams, ir kitiems iš biudžeto darbo užmokestį gaunantiems. Deja, realybė ta, kad kitų metų biudžete pažadai gerokai aptrupėjo arba pavirto miražu.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje auga lėčiausiai ir tebėra mažiausias Baltijos šalyse. Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad ne visada lietuviai renkasi didesnį atlyginimą, be to, Lietuvoje užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, yra tris kartus mažesnės nei Estijoje.  „Kuo daugiau ateina investicijų, tuo daugiau mes turime technologinės pažangos, tuo daugiau sukuriame darbo vietų, o tuomet didėja konkurencija.

Giedrė Sankauskaitė Šiuo metu dėl infliacijos galime jaustis pakankamai drąsiai. Šildymo sezonas nebus brangesnis, jis atpigs daugelyje šalies savivaldybių. Taip ketvirtadienį žurnalistams sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Lietuva ir toliau gyvens mažos infliacijos sąlygomis“, – kevirtadienį po SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgos žurnalistams sakė G. Nausėda.

Biržų rajono savivaldybės seniūnai tvirtina, kad jau dabar, iki metų pabaigos likus daugiau nei trims mėnesiams, visiškai ištuštėjo seniūnijų atlyginimų fondai, rašo „Lietuvos žinios“. Biržų miesto seniūnas Vytas Jareckas teigia, kad seniūnijų atlyginimų fondus ištuštino nuo metų pradžios padidėjęs minimalus mėnesio atlyginimas ir gerokai apkarpytas savivaldybės biudžetas. Pinigų atlyginimams pritrūkta ir Biržų rajono Papilio, Širvėnos seniūnijose.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus vidutiniškai reikia atstatyti tokiu pačiu dydžiu, kaip numatomos atkurti valstybės politikų, tarnautojų ir teisėjų algos. Lėšų atlyginimams didinti rezervą reikia suformuoti jau nuo 2014 m. sausio 1 d. mažinant valstybės tarnautojų skaičių, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

2014 metais bus pradėti grąžinti dėl krizės sumažinti atlyginimai pareigūnams ir valstybės tarnautojams bei ruošiamasi apkarpytų pensijų grąžinimui, kartoja premjeras Algirdas Butkevičius. „Į (2014 metų - BNS) biudžetą turime įsiūti dar vieną kišenę – pradėti mokėti neteisėtai sumažintus atlyginimus pareigūnams ir valstybės tarnautojams, pasiruošti nusavintų pensijų kompensavimui", – antradienį Seime, kuris antradienį pradėjo rudens sesiją, pareiškė ministras pirmininkas.

 Finansų ministerija siūlo nuo spalio atkurti anksčiau sumažintus priedus politikams, teisėjams ir valstybės tarnautojams, bet lėšų tam neketina skirti. Kiekviena institucija pinigų turi ieškoti pati, o neradus neišmokėtą atlyginimo dalį grąžinti iki kitų metų kovo. Tai numatoma Finansų ministerijos parengtame specialiame įstatymo projekte.

Britanijos darbuotojai 2015-iais uždirbs 1 520 svarų mažiau nei 2010-iais. Kadangi spėjama, jog atlyginimų mažėjimas tęsis bent penkerius metus, paskaičiuota, jog per šį laikotarpį britai iš viso praras 6 660 svarų, skelbia Daily Mail. Šiuos skaičiavimus atlikę parlamentarai teigia, jog nors šeimų pajamos ir mažėja, jiems vis tiek užteks pinigų nusipirkti maisto ar įsigyti mažą automobilį.

 Vyriausybės ketinamai nuo 2014 metų atkurti per krizę sumažintas valstybės tarnautojų algas nesutrukdys įsivesti euro, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Ministras teigia, kad Vyriausybė, vykdydama Konstitucinio teismo sprendimą, 2014-taisiais planuoja pradėti į ikikrizinį lygį gražinti sumažintas valstybės tarnautojų algas, pranešė LRT radijas. "Mes turime įvykdyti Konstitucinio Teismo nutarimus taip, kad nepažeistume mūsų valstybės finansinio stabilumo.

 Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitąmet išlaidų didinimui bus panaudota tik pagal Fiskalinės drausmės įstatymą leidžiama pajamų dalis, o likusi bus nukreipta skolų dengimui. "Jeigu pajamos bus gaunamos apie 1 mlrd. litų, tai tie 300 mln. litų bus iš karto nukreipti į rezervą, kad kauptume ateičiai, bet, aš manau, kad tai bus panaudota finansinių įsiskolinimų dengimui", - interviu LRT radijui antradienį teigė premjeras.

Vilniečių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal ekonominės veiklos sritis, neatskaičius mokesčių, 2012 metais buvo didesnis, nei 2011 metais. Statistikos departamento pateiktais duomenimis, jis augo nuo 0,5 iki 31,5 procento, atsižvelgiant į ekonomines veiklos sritis. Bendras rodiklis pagal visas ekonomines veiklos sritis – 5,5 proc. Labiausiai vidutinis bruto darbo užmokestis, net 31,5 proc.