algos

Vyriausybės planuojamas perpus mažesnis biudžeto prieaugis švietimui nei kad pernai susitarta įsiutino vieną didžiausių mokytojų profsąjungą. Pasak profsąjungos atstovų – teisininkai jau pradėjo rengti streikui reikalingus dokumentus, o mokytojai į darbą planuoja nebeeiti antroje lapkričio pusėje. Būsimu biudžetu nepatenkinti ir policijos pareigūnai. Esą su tuo, kas numatyta ateinančių metų biudžete, dvejus metus žadamos 1000 eurų algos į rankas ir vėl liks tik pažadais.

Kitų metų biudžetą pristačiusi Vyriausybė pažėrė gerų naujienų ir biudžetininkams. Viešojo sektoriaus darbuotojų, tarp kurių ir valstybės tarnautojai, darbuotojai, pagal darbo sutartį dirbantys valstybės tarnyboje, socialiniai darbuotojai, pareigūnai algos ant popieriaus kils net iki kelių šimtų eurų.

Lietuvoje Mokytojų dienos šiemet laukiama ne pačiomis džiugiausiomis nuotaikomis: mokytojai iki šiol turi klausimų dėl jiems kas mėnesį skaičiuojamos algos. Mokytojų profsąjunga laikosi griežtos pozicijos, kad nesulaukę didesnių algų mokytojai turi pradėti streiką jau šių metų lapkritį. Pokalbis apie tai, kada mokytojai Lietuvoje pradės uždirbti orų atlyginimą – tiesiogiai naujienų portale tv3.lt.

Rugpjūčio mėnesį vos penki darbdaviai mokėjo algas, kurių vidurkis buvo penkiaženklis. Pagal šį rodiklį pirmoje vietoje atsidūrė mažai girdėta „Šiaulių komercija“, kurioje vidutiniškai išmokėta 18,4 tūkst. eurų, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Interneto paieška neranda jokios šios įmonės svetainės. Tačiau sprendžiant iš registrų duomenų, ji įstaiga dar 1992 m. ir šiuo metu turėtų verstis nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimu.

Lietuviai turi paslėptų „gabumų“: uždirba daug mažiau nei vidutinis europietis, tačiau pinigų išleidžia beveik tiek pat. Tačiau slypi už to ne pačios gražiausios priežastys, o viena iš jų – tautiečiai visai nemoka taupyti. O pasitaupyti jau reikėtų. Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitąmet algos šalyje augs nebe taip sparčiai kaip pastaraisiais metais, toliau brangs paslaugos, o viską dar labiau sujaukti gali nerimo ženklai pasaulio ekonomikoje, iš kurios nebežinia, ko tikėtis.

Labai gali būti, kad anksčiau negu pinigų prašantys mokytojai gerokai didesnių algų sulauks… premjeras ir ministrai. Ir kilti jos turėtų ne tiek ir mažai – maždaug po 300 eurų „į rankas“. Gerinti ministrų gyvenimą siūlo patys valdantieji valstiečiai, esą Vyriausybės nariai dabar savotiškai nuskriausti, nes jiems algų koeficientai nedidinti jau penkerius metus.

Valdininkams algos turi būti didinamos šimtais eurų. Tačiau mažiausiai uždirbantys darbuotojai į rankas ir toliau turi gauti mažiau. Ir tikrai ne tiek, kiek buvo žadėta prieš metus priimant mokesčių reformą. Antradienį tai numatančioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms po pateikimo pritarė Seimas.

Ilgą laiką – beveik dešimtmetį tik mažėjęs nedarbas šalyje vėl suka aukštyn. Ekonomistai dėl to kaltina darbdavius, išskėstomis rankomis priimančius imigrantus iš Ukrainos ar Baltarusijos. Ir dar priduria, kad lietuviams išsireikalauti didesnės algos iš darbdavių bus vis sunkiau. Žmonės, atvykę iš užsienio šalių siekia įsitvirtinti Lietuvoje. Ir būtent čia, Vilniaus migracijos departamente, jie gauna leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Šiemet Lietuvos ekonomika išlaikys gana spartų augimą, tačiau artimiausiu metu jos plėtra lėtės. Mažiau nei pastaruosius kelerius metus augs ir darbo užmokestis, lėtės namų ūkių vartojimas. Tokias prognozes antradienį pristatė Finansų ministerijos vadovybė. „Šiemet ekonomika auga gan sparčiai. Bet žinome, kad vasara nesitęs amžinai. Ir toks spartus ekonomikos augimas nesitęs amžinai“, – žurnalistams sakė finansų ministras Vilius Šapoka. Jo teigimu, daugiausia rizikų kyla iš užsienio rinkų.

Šimtai tūkstančių mokinių su tėvais pirmadienį pravėrė mokyklų duris naujiems mokslo metams. Nors jau antradienį vaikai rinksis į pamokas, dalis mokyklų iki šiol ieško ne tik mokytojų, bet ir direktorių. Pastarųjų neturi kone 300 mokyklų. Tuo metu mokytojai, grįžę į darbus, primena neišsprendžiamą jų bėdą – algas. Buvusioje dukrų mokykloje rugsėjo 1-osios proga apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, kad pedagogų uždarbis šalyje auga per lėtai.

Naujoji vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sako, kad kitais metais prioritetas didinant pareigūnų algas bus skiriamas ugniagesiams ir pasieniečiams. Pasak jos, taip nuspręsta norint mažinti algų skirtumus tarp statutinių tarnybų. „(...) Lyginant algų tarp statutinių tarnybų netolygumus bus skirtas didesnis dėmesys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnams, ugniagesių komandoms savivaldos lygmenyje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.

Pernai streikavusios Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pozicija dėl mokytojų algų didinimo pasidarė reiklesnė, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius. „Profsąjunga dar kartą patikslino savo poziciją. Tiesa, jų pozicija pasidarė reiklesnė, jie aukščiau tą kartelę pabandė pakelti. Tai yra suprantama“, – žurnalistams vykstant deryboms su profsąjunga sakė A. Monkevičius.

Didesnių atlyginimų laukiantiems lietuviams žinia iš ekonomistų: teks susitaikyti su tuo, kad jei algos netrukus ir didės, tai labai nesmarkiai. Tiesa, ekspertai ramina, kad „Brexito‘“, prekybos karų ir menkstančio eksporto kontekste Lietuva laikosi kaip reta tvirtai.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį 161,4 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, antrąjį ketvirtį sudarė 88,2 proc., o išmokėtas (neto) – 89,3 proc. vyrų algos.

Su pernai pabaigoje streikavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovu Andrium Navicku pirmadienį susitikęs švietimo ministras Algirdas Monkevičius teigia sieksiantis, kad valandinis mokytojų įkainis kasmet didėtų iki 10 procentų.

Vyriausybė ruošiasi vėl kelti tarnautojų algas. Kitąmet planuojamas bazinės algos dydžio kėlimas. Ministrų algos dėl to padidės 60 €, panašiai augs ir Seimo narių algos. O štai viešajame sektoriuje mažiausiai uždirbančiųjų algos kitąmet gali pakilti vos 10 €.  Tai Vilniuje įsikūrusi Mokslų akademijos biblioteka. Egidijus Gotalskis šioje bibliotekoje dirba jau 15 metų ir šiuo metu vadovauja skaitmeninimo skyriui.

Milano „Olimpia“ klubas po dar vieno nuviliančio sezono ėmėsi milžiniškų permainų ir jos kainuos itin brangiai. „Sportando“ praneša, kad Artūro Gudaičio klubas vien žaidėjų algoms artėjantį sezoną išleis 17 mln. eurų iki mokesčių. Milano komandai brangiai kainavo ir nutrauktos sutartys su Mike’u Jamesu bei Jamesu Nunnally – vien šioms kompensacijoms išleista 2 mln. eurų.

Birželio mėnesį aštuonių iš dešimties didžiausias algas šalyje mokėjusių įmonių darbuotojai vidutiniškai uždirbo per 10 tūkst. eurų. Dešimtuko viršūnėje – pasaulinių Kinijos ir Japonijos įmonių atstovybės Lietuvoje. „Sodros“ duomenimis, birželio mėnesį didžiausias darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) mokėtas bendrovėje „Huawei Technologies Vilnius“. Jos darbuotojai vidutiniškai uždirbo po daugiau nei 18 tūkst. eurų.

Europos krepšinį apžvelgiantis portalas „Eurohoops“ paskelbė dešimt brangiausių Eurolygos krepšininkų. 5,4 mln. JAV dolerių per metus uždirbs ir lyderis šioje kategorijoje yra „Barcelona Lassa“ naujokas Nikola Mirotičius. Antras yra anksčiau pirmąją vietą užėmęs Aleksejus Švedas, kuris Maskvos srities „Chimki“ gretose gaus 4 mln. JAV dolerių. Trečias – Walteris Tavaresas ir 3 mln. JAV dolerių iš Madrido „Real“ komandos.

Jei jūsų alga kurį laiką nesikeitė, o kainos ir kitų atlyginimai kilo, tai reiškia, kad realiai jūs uždirbate mažiau. Siekiant pakeisti šią situaciją prieš dvejus metus Darbo kodekse buvo numatytas atlyginimų indeksavimas – tai yra didinimas arba mažinimas nustatyta tvarka. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip veikia ši naujovė. „Su naujuoju Darbo kodeksu – didesnės algos“, – taip prieš dvejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naują dokumentą.

Didžiausias šalies darbdavys, mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, kad savo darbuotojams papildomai išmokės 6,3 mln. eurų premijų. Kaip teigiama bendrovės pranešime, iš viso premijų fondas šiemet esą padidintas dviem trečdaliais. Bendrovės atstovai patikino, kad skatinamuosius priedus gali gauti visi „Maxima“ parduotuvių ir maisto gamybos padalinio darbuotojai, kurie pasiekia užbrėžtus tikslus arba rodiklius.

Jau netrukus visuose darbo skelbimuose bus privaloma nurodyti, koks darbo užmokestis siūlomas ieškomam darbuotojui. Tai numatančiai nuostatai po svarstymo trečiadienį pritarė Seimas. Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Tomas Tomilinas posėdyje kalbėjo, kad siūloma priemonė būtų tarsi meškerė, padėsianti žmogui pagauti laimikį – didesnį atlyginimą.

Praėjusį mėnesį penkiose Lietuvos bendrovėse mokėtų algų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Tai kur kas prastesnis rodiklis nei balandį, kai šį dydį viršijo 25 įmonės. „Sodros“ duomenimis, didžiausias algų vidurkis gegužę fiksuotas informacinių technologijų bendrovėje „Samsung Electronics Baltics“. Jos darbuotojams vidutiniškai mokėta 13,3 tūkst. eurų alga neatskaičius mokesčių.

Lietuvoje įprasta skųstis, kaip prastai gyvename palyginti su kitomis išsivysčiusiomis Europos šalimis, ir kaip smarkiai skiriasi mūsų atlyginimai. Bet ar iš tiesų turime teisę niurzgėti? Europos statistikos duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje prekių ir paslaugų vartojimas jau pasiekė 90 proc. bendrijos vidurkio. Uždirbame mažiau, bet perkame, pietaujame, pramogaujame pigiau, todėl gyvename, esą, labai panašiai kaip vidutinis europietis. Vidutinis lietuvis uždirba 800 eurų į rankas.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 1262,7 euro. Pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, jis per metus padidėjo 9,4 procento. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,6 proc. iki 802,7 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį 156,3 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, pirmąjį ketvirtį sudarė 88,3 proc., o išmokėtas (neto) – 89,4 proc. vyrų algos.

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus. Dar įspūdingiau atrodo atlyginimų augimas atskaičius mokesčius – dėl sumažėjusios mokestinės naštos daugeliui dirbančiųjų atlyginimas išaugo net 14,6 procento.

Lygiai prieš 15 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos dalimi. Algos ir pensijos per šį laiką padidėjo daugiau kaip tris kartus, o maistas pabrango daugiau kaip du kartus. Ekspertai sutaria, kad Lietuva pasiekė daug, tačiau artimiausiu metu labiau prisivyti ES senbuves bus sunku.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pažadėjo, kad biudžetininkų atlyginimai kitąmet augs iš valstybės turimų papildomų resursų gerinant mokesčių administravimą ir didinant viešojo sektoriaus efektyvumą, o ne pasiimant šias lėšas iš kitų biudžeto eilučių. „Iš surenkamų mokesčių ir valstybės veiklos efektyvinimo. (...) Nematome jokios prasmės nuo ko nors (asignavimus) braukti“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras.

Pernai streikavusios profsąjungos mokytojai trečiadienį vėl reikalavo valdžios didinti algas ir atlyginimo tarifą vertintojams už egzaminus. Prasidedant brandos egzaminų sesijai, Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nariai susirinkime Vilniuje piktinosi vertintojų valandiniais įkainiais. „Kaip girdime iš mokytojų, tas darbas tikrai yra atsakingas ir už jį turi būti deramai atlyginta“, – BNS sakė A. Navickas.

Pašto darbuotojai jau neverčiami parduoti kuo daugiau prekių idant gautų finansinį priedą, o darbuotojų kaita dvigubai mažesnė nei parduotuvėse. Taip tikina pastaruoju metu iš kai kurių politikų kritikos sulaukiančio „Lietuvos pašto“ atstovai. Tiesa, kaltinimo, kad įmonės generalinė direktorė uždirba trylika kartų daugiau už eilinius darbuotojus, nekomentuoja. Seimo nario Algirdo Butkevičiaus išplatintame pranešime apie „Lietuvos pašto“ pertvarką kritikos šiai valstybinei įmonei negailėta.

Profesinės sąjungos reikalauja skubiai ir stipriai pakelti medikų, mokytojų, kultūros darbuotojų algas. Kad jos didėtų nuolat, algas siūlo susieti su vidutiniu atlyginimu šalyje. Po medikų ir mokytojų protestų vyriausybė mėgina ieškoti kompromisų, tačiau daugumą profsąjungų reikalavimų vertina kaip perdėtus ir biudžetui nepakeliamus. Sostinės Vilkpėdės ligoninėje senolius gydo ir prižiūri apie 100 dirbančių medikų.

Per pastaruosius ketverius metus atlyginimai šalies savivaldybėse išaugo vidutiniškai 36 procentais, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. Dalyje savivaldybių, pavyzdžiui, Trakų r., Pakruojo r., Plungės r., Širvintų r., atlyginimai augo ypač sparčiai – daugiau kaip 45 procentais. Mažiausiai nuo 2015 m. piniginės pilnėjo Visagine (18,2 proc.), Pagėgiuose (23,6 proc.), Kėdainių r. (25,4 proc.). 2018 m. mažiausias ir didžiausias vidutinis atlyginimas savivaldybėse skyrėsi 55 proc.

Vieningos Europos valiuta tituluojamas euras Lietuvoje buvo įvestas jau daugiau nei prieš ketverius metus, 2015 m. sausio 1 d. Ir nors mintyse kainas į litus verčia vis mažiau žmonių, bet nostalgija senajai valiutai su girdimais pareiškimais, kad „prie lito buvo pigiau“, tebegirdimi. Taigi, kiek už pagrindines maisto prekes mokėjome pirmomis euro įvedimo dienomis, ir kiek mokame šiandien? Kaip rodo specialiame valdžios tinklalapyje produktukainos.

Lietuvos statistikos departamentas pirmadienį paskelbė atlyginimų pokyčius šių metų trečią ketvirtį. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, t.y prieš mokesčius, padidėjo visose apskrityse, bet daugiausia Panevėžio apskrityje. Tiesa, didėjančiomis algomis galėjo džiaugtis ne visų sričių darbuotojai. Net trečdalyje veiklų algos atlyginimai prieš mokesčius sumažėjo.

Iki kitąmet startuojančios mokesčių reformos liko tik mėnuo, o vienas jos punktų, darbuotojų atlyginimo sutarčių keitimas, iki šiol kelia neaiškumų buhalteriams. Pastarieji tikina, kad sausį net gali kilti problemų su algos apskaičiavimu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ramina esą tokie nuogąstavimai nepagrįsti, o pasiruošti reformai laiko buvo apstu.

Nuo 4 iki 5 su puse tūkstančių eurų per mėnesį. Tokių algų prieš mokesčius spalį galėjo tikėtis pačius didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokėjusių įmonių darbuotojai, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Dosniausių įmonių dešimtuko viršūnėje spalį užfiksuotas didžiausias elektros rinkos dalyvis Baltijos šalyse „Inter Rao Lietuva“, kurioje vidutinė alga siekė 5561 eurą.

Vidutinė mėnesinė Lietuvos gyventojų alga prieš mokesčius trečią šių metų ketvirtį ūgtelėjo 111 eurų ir pasiekė 905 eurus, ketvirtadienį teigė „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė. Anot jos, labiausiai pajamų augimą pajuto mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. Tai, tikėtina, galėjo lemti sumažėjęs vadinamųjų „vokelių“ naudojimas ir minimalios algos augimas. „Net trim iš penkių žmonių alga padidėjo, bet dviem iš penkių nedidėjo, arba galėjo net sumažėti.

 2019 metais medikų algų didinimui numatyta apie 50 mln. eurų, pranešė Valstybinės ligonių kasos atstovė. Tačiau, pasak Ekonomikos departamento direktorės, kol kas neaišku, kada kitais metas ir kokie medicinos sektoriaus darbuotojai gaus didesnius atlyginimus. „(Numatytas didinimas – BNS) pagal fondo (Privalomojo sveikatos draudimo fondo – BNS) galimybes. Lėšų yra apie 50 mln. eurų.

Įmonių, kurios didino darbuotojų atlyginimus, per pusmetį šiek tiek sumažėjo, o dėl galimo finansinių išteklių trūkumo ateityje ši tendencija turėtų stiprėti, rodo naujausios Lietuvos banko (LB) apklausos duomenys. „Toks signalas liudija, kad spartus atlyginimų didinimas jau pasiekė dalies įmonių galimybių „lubas“. Verslas pradeda aktyviau ieškoti alternatyvų, kaip kompensuoti darbuotojų trūkumą, pavyzdžiui, investuoti į našumą didinančias priemones.

Anglijos „Premier“ lygos čempionate rungtyniaujantys Mančesterio futbolo klubai žaidėjų algoms pinigų išleidžia daugiau nei likusios pirmenybių komandos. Britų dienraštis „The Times“ paviešino abiejų klubų išleidžiamas sumas žaidėjų algoms. Praėjusiame sezone lygos čempionais tapusios Mančesterio „City“ komandos savininkai futbolininkų algoms šiemet žada išleisti 259,6 mln. svarų sterlingų.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad per metus atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio tik padidėjo. 2017 m. atotrūkis sudarė 14,2 proc. ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2017 m. buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 38,1 proc., informacijos ir ryšių – 28,2, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 28 proc.

Seimas galutinai apsisprendė dėl mokesčių ir pensijų reformos. Jei prezidentė šeštadienį pasirašys Seimo priimtus teisės aktus, pokyčiai įsigalios jau nuo kitų metų sausio mėnesio.  Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius alga „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto. Apjungus mokesčius galios 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas ir 19,5 proc. socialinio draudimo įmoka.

Kai kurie darbuotojai Lietuvoje vasarą pasitiko itin papilnėjusiomis piniginėmis. „Sodros“ skelbiami atlyginimai atskleidžia vidutines išmokėtas algas gegužę. Tiesa, derėtų pabrėžti, kad kai kuriems didžiulės algos reiškė išmokėtas premijas už gerus įmonės rezultatus, o kitiems tai – išeitinės kompensacijos.  Daugiausiai gegužę mokėjo „Huawei Technologies“ atstovybė Vilniuje. Turinti 19 darbuotojų, balandį vidutiniškai jiems mokėjo 5167 Eur, o gegužę – net 18287 Eur.

Lietuvos bankas atnaujindamas savo prognozes numato, kad kainos šiemet kils daug lėčiau nei pernai, tuo tarpu darbuotojų trūkumas vers darbdavius kelti atlyginimus daug sparčiau nei anksčiau manyta. Kalbant apie šalies ekonomiką, numatyta, kad šiemet ji augs 3,2 proc., kitąmet – 2,7 proc. „Po 2017 metų spurto, kuomet ekonomika augo kuomet 4 proc., nekeičiame prognozių ir toliau prognozuojame, kad sparčiai augs Lietuvos ūkis 3,2 proc.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žadėjo, kad nuo gegužės atlyginimai medikams bus didinami 20 proc. Tačiau 20 proc. atlyginimais kils ne visiems medikams, o tik mažiausiai uždirbantiems pirminės sveikatos priežiūros gydytojams ir slaugytojams.  TV3 žinių studijoje apsilankęs A. Veryga paaiškino, kad buvo laikytasi visų įsipareigojimų. „Susitarimo pirmoji dalis yra didinti pirmiausia algas mažiausiai uždirbantiems, tai aš manau, kad šitas principas bus įgyvendintas.

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi „Deutche Bank“ ir „UBS“ duomenimis. Palygintos 69 miestuose mokamos algos, išdirbtas valandų skaičius ir suteiktų apmokamų atostogų dienų skaičius. Pagal darbo laiko trukmės ir pajamų santykį palankiausių miestu dirbti įvardintas Liuksemburgas.

Darbuotojams pranešus apie planus piketuoti, AB „Achema“ kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį, Ūkio, Energetikos, Finansų, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas bei kitas atsakingas valstybines institucijas. „Achema“ valdžios atstovų prašo numatyti galimybę koreguoti SGD terminalo ir VIAP mokesčių dydžių rinkimo tvarką nuostolingu veiklos laikotarpiu. „Šiemet susidarė ypač nepalankios vadinamosios kainų žirklės – sumažėjo pasaulinės trąšų kainos, o gamtinių dujų kainos išliko labai aukštos.