algos

Seimas nusprendė 4 eurais (iki 181 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį.

Miuncheno „Bayern“ klubas artimiausiu metu turės verstis mažiausiai be 5 futbolininkų. Atvirai apie sprendimą nesiskiepyti pranešęs Joshua Kimmichas leidžia laiką izoliacijoje, o dabar prie jo prisijungė dar 4 žaidėjai – Serge‘as Gnabry, Jamalas Musiala, Ericas Maximas Choupo-Motingas ir Mickaelis Cuisance. Jie visi turėjo kontaktą su covid-19 užsikrėtusiu asmeniu.

Valdantieji kitąmet žada 65 eurais didesnę minimalią algą ir iki dešimtadalio didesnius atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams. Tačiau profsąjungos ir opozicija jau perspėja, kad to nebepakanka. Infliacija jau muša rekordus, ir grasina sugraužti valdančiųjų žadamus algų padidinimus. Marijampolės krašto muziejuje dirbanti Dalia Naujalienė turi 40 metų darbo muziejuose stažą. Darbas valstybinis, tačiau, sako, ne prestižinis, vidutinė alga siekia apie 800 eurų į rankas.

Jei ne pandemija, lietuviai pagaliau pasijustų skandinavų kailyje. Gyvenimas gerėja, algos auga, o atvykėliai pigiai nudirba juodžiausius darbus, kurių nenori dirbti lietuviai. Tačiau yra ir kita medalio pusė – imigrantų išnaudojimas ir algų dempingavimas. Lietuviai tikina, kad kai kurie darbdaviai mieliau samdo imigrantus, kurie aria viršvalandžius be skundų ir priekaištų. Plačiau apie šią situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Nepaisant pandemijos Lietuvoje algos toliau didėja. Statistikos departamentas paskaičiavo, kad daugiau kaip pusė šalies bendrojo produkto atitenka algoms ir tai jau atitinka ES vidurkį. Darbdaviai jau skundžiasi, esą tuoj nebeįstengs samdyti lietuvių ir vis garsiau reikalauja įsileisti dar daugiau imigrantų. Tačiau profsąjungos tam priešinasi ir reikalauja pirmiausia didinti mažas algas, o ne dairytis pigių darbininkų rytuose.

Paviešintos ataskaitos, kam politikai išleido virš milijono jų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Tradiciškai tūkstančiai plaukė automobiliams, gėlėms ir suvenyrams. Kai kurie tūkstančius išleido taksi paslaugoms ir net pašto skyriuose. Dalis parlamentarų sako, kad Seimo narių algos apskritai yra per mažos, todėl net kai kurie valdančiųjų atstovai atstovai svarsto, kad jas reikėtų kelti.

Dėl priedų už darbą su įtariamais COVID-19 pacientais teisme kovoję Panevėžio medikai liko nusivylę. Teismas nusprendė, kad iš 400 tūkstančių eurų, kurių reikalavo medikai, jiems turi būti išmokėta vos devyni tūkstančiai eurų. Teismo priteistos sumos nuo keliolikos eurų iki kiek daugiau nei tūkstančio skaičiuojant su delspinigiais. Teismas aiškina, kad pagal  įstatymą priedai priklauso tik dirbusiems su pacientais, kuriems patvirtintas koronavirusas, o ne su visais.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo kitų metų padidino minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir minimalų valandinį atlygį. 2022 m. pradžioje MMA padidės 88 eurais – nuo dabartinių 642 eurų iki 730 eurų. Tai būtų maždaug 518 eurų į rankas.  Tiesa, jeigu dar bus pakeistas gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimas ir padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis arba jeigu darbuotojas papildomai kaupia pensiją II pakopos fonde, MMA suma į rankas gali kiek skirtis.

Nuo kitų metų pradžios daugeliui viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai padidės. Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo bus padidintas pareiginės algos bazinis dydis. Pagal įstatymo projektą, kuriam dar turės pritarti Seimas, pareiginės algos bazinis dydis bus didinamas 4 eurais – nuo dabartinių 177 eurų iki 181 euro.

Maistas, kuras, dujos, elektra ir net malkos – tai tik dalis to, kas brangsta Lietuvoje. Anot ekspertų, numatomas energijos kainų šuolis nuo 2022 metų paveiks gyventojų perkamąją galią, nepaisant Vyriausybės planuojamų amortizacinių priemonių ir augsiančių atlyginimų bei išmokų. Tad kokia žiema mūsų laukia? Ar užteks pinigų sąskaitoms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Pricer.

Kitų metų biudžeto projekte viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti numatyta 0,5 mlrd. eurų, pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Kitas prioritetas – paskatų dirbti didinimas. (...) Bendroje sumoje šie sprendimai valstybės biudžetui kainuoja 502,6 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo ministrė.

Pasaka apie Čipoliną tampa realybe. Mat Lietuvoje jau numatomi paviršinio vandens mokesčiai, nes vandens ištekliai esą yra labai senkantis šaltinis. O kokie dar mokesčiai numatomi Lietuvoje? Kam turėtume ruoštis? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Mokėsime už lietaus vandenį? „Reikės mokėti už lietaus vandenį. Lietus, kuris lyja, jis patenka į upes, ežerus ir griovius, ir bus apmokestinamas tas paviršinis vanduo.

Aiškėja, kiek kitais metais kils algos 300 tūkst. biudžetininkų.  Vyriausybė siūlo 4 eurais didinti bazinį atlyginimo dydį, tad sotesnis gyvenimas kitąmet laukia ir pačių politikų, ministrų, Seimo narių. Labiausiai – maždaug 130 eurų – augtų Prezidento alga, seimūnų – maždaug pusšimčiu eurų. Profesinės sąjungos siekė, kad bazinis dydis augtų bent 2,5 karto daugiau, tačiau finansininkai sako, kad pandeminiu metu tai būtų nepakeliama našta biudžetui.

„Sodra“ skelbia, kad kylančius atlyginimus turėjo pajusti kas antras dirbantis. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinės darbo pajamos į rankas didėjo beveik 130 eurų ir priartėjo prie 1000. Visgi, pagal šį rodiklį Vakarų Europa mus lenkia daugiau nei du kartus. O apie kokį atlyginimą svajoja žmonės ir ar jaučia, kad pilnėja piniginės? Štai, ką jie sako: „Ne, man nedidėjo atlyginimas.“ „Maksimum 6 proc. Tai yra žiauriai, žiauriai mažas dalykas.“  „Ne.

„La Liga“ patvirtino, jog Madrido „Real“ komandai nustatytas limitas išlaidoms yra net beveik aštuonis kartus didesnis nei „Barcelonos“. Ispanijos klubams yra nustatomas tam tikras pinigų limitas, kurį jie gali išleisti naujiems pirkiniams ir žaidėjų atlyginiams. Šis limitas yra sudaromas pagal kiekvienos komandos gautas pajamas ir patirtus nuostolius. Finansinius sunkumus išgyvenančios „Barcelonos“ nustatytas limitas išlaidoms sumažėjo net tris kartus palyginus su praėjusiu sezonu.

Daugelio biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai apskaičiuojami įstatyme nustatytą koeficientą dauginant iš kasmet tvirtinamo pareiginės algos bazinio dydžio. Nuo kitų metų šį dydį padidinti 4 eurais. Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, karių tarnybinius atlyginimus ir kt. Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis nustatytas įstatymu ir yra 177 eurai.

Dienomis ir naktimis nelegalų srautą iš Baltarusijos į Lietuvą stabdantys pasieniečiai skundžiasi iš valdžios sulaukę akibrokšto – valdžia kitų metų biudžete jiems keturis kartus mažina pinigus skirtus atlyginimų didinimui už labai gerą darbą. Anksčiau skyrusi milijoną dabar sumą mažina iki 250 tūkstančių. Vidaus reikalų ministerija teisinasi, esą dėlioti kitų metų biudžetą dėl nelegalų krizės ypač sudėtinga, ir kilus skandalui žada pinigų skirti daugiau.

Dėl išaugusių dujų kainų gamybą sumažinusios Jonavos azotinių trąšų gamintojos „Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė teigia, kad vyksta derybos dėl apmokėjimo sustabdyto amoniako cecho darbuotojams. „Darbuotojai apie tokį gamybos stabdymą išgirdo, berods, praėjusią savaitę, informaciją teikė vadovai.

Dviženklis algų augimas tęsiasi. Naujausia statistika rodo, kad per metus algos vidutiniškai padidėjo 12 proc. Tačiau didžiąją dalį algų augimo vis labiau graužia įsibėgėjanti infliacija. Tad žmonės skundžiasi didesnių algų nebespėjantys pajusti. Kas penktas gyventojas atskleidžia, kad padėtis namų ūkyje blogėja, o rūpestį kelia ir tai, kad daugiau žmonių pesimistiškai vertina ne tik savo, bet ir visos šalies ekonominę perspektyvą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada, kad minimali alga galbūt bus didesnė nei 703 eurai. Darbuotojų atstovai tikina, kad minimumą galima būtų kelti iki 750 eurų. Tačiau darbdavius neramina, kad minimumo kėlimo klausimas vis vilkinimas. Bijoma, kad Vyriausybė pati nuspręs dėl minimalios algos neatsižvelgdama į darbdavių nuomonę.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis draudžiama darbo užmokestį ir kitas su juo susijusias išmokas mokėti grynaisiais pinigais. Už tokias pataisas balsavo 82 Seimo nariai, 6 buvo prieš, o 24 susilaikė.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, pernai sudarė 12,1 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis nei 2019 metais, pranešė Statistikos departamentas.  Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 33,8 proc., informacijos ir ryšių – 28,8 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 27,1 procento.

Seimas linkęs įteisinti, kad nuo 2022 metų sausio darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos būtų mokamos ne grynaisiais, o pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą. Išimtį siūloma taikyti tik jūrininkams.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Darbo kodekso pataisoms: už balsavo 77, prieš – 9, o susilaikė 32 parlamentarai. Galutinis balsavimas dėl jų vyks dar birželį.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2021 m. pirmąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 683 eurai neatskaičius mokesčių ir, palyginti su 2020 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 0,5 proc., praneša Statistikos departamentas. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 387,2 euro ir per ketvirtį sumažėjo 1,3 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2021 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 295,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 27 eurais.

Registrų centre paskelbtoje viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) praėjusių metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad devyni jos vadovai iš mokesčių mokėtojų pinigų gavo algas, priedus ir kitas išmokas, siekiančias ar viršijančias šalies vadovų algas. O nuo šių metų pradžios transliuotojo vadovybė uždirba dar daugiau.

Didžiausias algas mokančiose šalies įmonėse moterys dažniausiai uždirba mažiau nei vyrai. Tačiau yra ir išimčių: keliose įmonėse, kurioms vadovauja moterys, jos gali pasigirti kiek didesnėmis algomis. Tai rodo nuo šiol „Sodros“ skelbiami duomenys apie vidutinius atlyginimus pagal lytį. Tiksliau, vyrų ir moterų darbo užmokesčiai pradėti skelbti tų įmonių, kuriose darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 8, ir iš jų yra daugiau negu 3 moterys ir daugiau negu 3 vyrai.

Įdarbinimo specialistai pastebi, kad nekvalifikuotų darbų gyventojai dairosi ne Lietuvoje, bet užsienyje. Svetur žmones vilioja 3 kartus didesnė alga. Specialistai sako, kad karantinas algų nesumažino, o darbuotojų artėjant vasaros sezonui trūksta, tad darbdaviai yra pasiruošę apmokėti gyventojų kelionės išlaidas. Įmonės „Darbai svetur“ vadovė Gintarė Januškaitė pasakojo, kad šiuo metu dėl karantino įsidarbinti galima tik Europoje.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė Gitano Nausėdos pateiktoms Gyventojų pajamų mokesčio pataisoms. Jomis siūloma didinti neapmokestinamas pajamas, dėl ko gaunantiems mažiausias algas pinigų kiekis į rankas padidėtų iki 10 eurų per mėnesį. Už pateiktą įstatymo projektą balsavo 74 Seimo narių, 4 buvo prieš, o susilaikė 35. Dabar jį svarstys Biudžeto ir finansų komitetas. Kad įstatymas būtų galutinai priimtas, už jį visi parlamentarai turės balsuoti dar bent du kartus.

Nepaisant besitęsiančios pademijos ir buvusių suvaržymų, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo daugiau kaip dešimtadaliu. Tačiau išaugo ir pajamų nelygybė: daugiau pinigų gavo tie, kurie ir taip jų gauna daugiau, o uždirbantys mažiau turėjo tenkintis mažesniu atlyginimų augimu. Tai rodo antradienį paskelbtas „Sodros“ tyrimas. Jo duomenys rodo, kad didėjo ne tik vidutinis darbo užmokestis, bet ir dirbančių, socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų skaičius.

Lietuvos ekonomika itin sėkmingai atlaikė antrojo karantino išbandymus, o suvaržymų poveikį su kaupu kompensavo eksportuojančių sektorių plėtra, teigė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Anot jos, stipri šių metų pradžia ir įsibėgėję vakcinacijos procesai kloja pamatus optimistiniam Lietuvos ekonominės raidos scenarijui, tad Lietuvos ūkis šiemet turėtų augti 4,3 proc., o kitąmet – 3,5 proc.

Valdžios pažadas nuo praėjusio sausio didinti algas medikams taip ir liko tik svajonėse. Priedus iki šiol gauna tik Covido skyriuose dirbantys gydytojai ir slaugytojai. Premjerė rėžia, kad pinigų nesuplanavo ankstesnė Vyriausybė. Aurelijus Veryga atkerta, kad Šimonytė kalba nesąmones. Slaugytojas Mingaudas Basevičius, kai ateina jo pamaina, jau pora metų darbuojasi vienoje „karščiausių“ dabar ligoninių – Santaros klinikose. Tiesa, ne Covid pacientų skyriuje.

Matydami Lietuvoje vis daugiau veiklų atlaisvinimų, turgaus prekeiviai piktinasi, kad jie lieka tarp paskutiniųjų. Vyriausybė pažadėjo jiems leisti atsiverti jau kitą savaitę, tačiau prekeiviams nuotaikas temdo politikų svarstymai uždrausti algas mokėti grynais pinigais. Smulkieji verslininkai kategoriškai prieštarauja tokiam projektui ir ieško užtarimo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje.

Nepaisant to, kad Lietuvoje tęsiasi koronaviruso pandemija ir daugelis verslų patiria didesnių ar mažesnių sunkumų, iki šiol nebuvo fiksuota tiek daug bendrovių, kurių mokėtas darbo užmokesčio vidurkis būtų penkiaženklis. Tai rodo naujausi „Sodros“ duomenys apie kovo mėnesį Lietuvoje mokėtas algas. Nuo šių duomenų skelbimo pradžios tai yra didžiausias skaičius įmonių, kuriose fiksuotas darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų.

Seimas ginčijasi, ar Lietuvoje uždrausti atlyginimus mokėti grynaisiais pinigais. Dalis seimūnų siūlo algas mokėti tik pavedimais į elektronines sąskaitas. Taip jie žada sumažinti šešėlį ir darbuotojų išnaudojimą. Tačiau oponentai priekaištauja, kad Lietuva tam dar nepasiruošusi – daugybėje vietų nei atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis, nei išsigryninti pinigų tiesiog neįmanoma. Nedidelė parduotuvė – Kurtuvėnuose, Šiaulių rajone. Gyventojai mėgsta piniginėje ir rankoje jausti šlamančius.

Kitaip nei darbuotojų atstovai, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ Seime registruotas įstatymų pataisas, siekiant uždrausti pilnai grynųjų pinigų naudojimą Lietuvoje, vertina kaip nesusipratimą ir mano, kad toks žingsnis būtų didžiulė klaida, nes mūsų šalies infrastruktūra dar nėra tam visiškai pasiruošusi.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Rusijoje šiemet vasarį buvo realiai (įvertinus infliaciją) 2,0 proc. didesnis nei tą patį praėjusių metų mėnesį, pranešė Federalinė statistikos tarnyba. Metinis atlyginimas realus augimas sausį-vasarį – 1,6 procento. Šie išankstiniai „Rosstat“ duomenys atspindi atlyginimų dinamiką šalies didžiosiose bei vidutinėse įmonėse, taip pat biudžetinėse organizacijose.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) palaiko siūlymą, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos būtų mokamos tik pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą. Darbo užmokestis grynaisiais labiausiai paplitęs transporto, statybų ir paslaugų sektoriuose, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai yra patys problemiškiausi sektoriai, kur daugiausiai šešėlio ir darbuotojų išnaudojimo faktų.

Koncernui „Achemos grupė“ priklausančios Jonavos azoto trąšų bei chemijos produkcijos gamintojos „Achema“ darbuotojai antradienį susirinko į protesto akciją, kurioje reikalavo didinti atlyginimus. Tuo metu bendrovės vadovas akciją pavadino chuliganišku elgesiu. Pasak „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Birutės Daškevičienės, darbuotojai prašė, kad atlyginimai kasmet būtų indeksuojami, be to, jie siūlė kelti algas 4-6 proc., tačiau bendrovė atsisakė.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervas, naudojamas mokėti priedus medikams, dirbantiems Covid-19 skyriuose, ištirps balandį, sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.   Jos teigimu, šiemet medikų priedams reikės 120 mln. eurų vietoje planuotų 45 mln. eurų.   „Tai labai smarkus išaugimas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė viceministrė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įtvirtinti nuostatą, kad darbo užmokestį būtų privalu mokėti ne grynaisiais pinigais, bet pavedimu. Atlyginimą grynaisiais pinigais būtų galima mokėti tik tokiu atveju, jei to pageidauja pats darbuotojas, o darbdavys sutinka. Apie tokį prašymą darbdavys privalėtų informuoti Valstybinę darbo inspekciją.

Jau ketvirtas mėnuo, kai Druskininkuose stovinčios ,,Belorus” sanatorijos darbuotojai negauna pajamų. Nuo to laiko, kai bankas, kaip sankciją Baltarusios režimui, įšaaldė sąskaitas. Žmonės teigia neturintys pinigų pragyvenimui ir laukia pagalbos iš Lietuvos Vyriausybės. Užsienio reikalų ministras neatmeta, kad Lukašenkos valdžia kiršina žmones. Esą algos sanatorijos darbuotojams gali būti mokamos. Druskininkietė Svetlana su vyru jau ketvirtas mėnuo sėdi namuose.

Nepaisant to, kad Lietuvoje, panašu, atėjo trečioji koronaviruso banga ir dėl karantino ribojimų daugybė įmonių negali normaliai veikti, tai netrukdo kai kuriems verslams mokėti darbuotojams didžiules algas. Praėjusį mėnesį buvo bent 23 įmonės, kuriose darbuotojams mokamo atlyginimo vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Pats didžiausias darbo užmokesčio vidurkis – daugiau kaip 48 tūkst.

Jau netrukus lietuviai galės pamatyti, kokius atlyginimus vienoje ar kitoje įmonėje gauna vyrai ir kokius – moterys. Atlyginimus pagal lytį viešai skelbs „Sodra“ ir tikimasi, kad tai padės mažinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus. Tiesa, ir verslas, ir ekonomistai abejoja, ar priemonė bus labai veiksminga. Esą diskriminacijos atlyginimų klausimu jie praktiškai nemato.

Skaičiuojama, kad Vilniuje ir Taline jau keletą metų pastoviai auga vidutiniai atlyginimai „į rankas“. Be to, naujausiais duomenimis, vidutiniu atlyginimu „į rankas“ Vilnius jau lenkia ir Maskvą. Tuo metu Rygoje situacija prastesnė – vidutiniai atlyginimai nekyla, o kaimynų sostinę jau lenkia ne vienas Lietuvos didmiestis.

​Padidintam darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti už sausio mėnesį ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė visas reikalingas lėšas – 17,8 mln. eurų. Tai – 0,5 mln. eurų daugiau nei gruodį. Paskutinė sausio atlyginimams reikalinga suma – 5,1 mln. eurų gydymo įstaigas pasiekė šiomis dienomis.

Karantinas nesustabdė algų augimo. Štai Neringoje vidutinė alga jau beveik siekia 2 tūkst. eurų, o Kalvarijoje ji perpus mažesnė. Tai rodo, kad karantinas dar labiau didina atotrūkį tarp turtingų ir vargingų savivaldybių. Tačiau ekonomistai ragina nenuleisti rankų ir išnaudoti nuotolinio darbo galimybes – gyventi ir dirbti kaime, o gauti sostinės algą. Kalvarijos miestelis yra netoli sienos su Lenkija, jame žmonės gauna mažiausias algas Lietuvoje.

Praėję metai buvo pandeminiai, tačiau daugumos lietuvių kišenės papilnėjo. Bankuose guli rekordinės santaupos, augo ir algos. Atlyginimai per metus padidėjo vidutiniškai 12 proc., o  iš mokesčių išlaikomiems biudžetiniams darbuotojams ir dar daugiau. Visgi panašu, kad šiemet algų augimas jau bus perpus mažesnis. Aistė bare dirba administratore. Deja, ši įstaiga dėl karantino šiuo metu nedirba, tačiau dar mėgina išsilaikyti ir retkarčiais gamina maistą pagal išankstinius užsakymus.

Nepaisant pandemijos ir įvairių su ja susijusių ribojimų, Lietuvoje yra ne viena įmonė, darbuotojams mokanti penkiaženkles sumas. Bent 14 jų už praėjusį mėnesį išmokėjo atlyginimus, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Tai rodo naujausi „Sodros“ paskelbti sausio mėnesio duomenys apie išmokamo darbo užmokesčio vidurkius. Didžiausią algų vidurkį sausį fiksavo Kaune registruota bendrovė „Gurtam“. Jos darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 50,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką įmonės, mokėsiančios atlyginimus grynaisiais, turės tai deklaruoti „Sodrai“, sako socialinės apaugos ir darbo viceministras. Vytautas Šilinskas žada, kad teisės aktai dėl tokių įpareigojimų darbdaviams turėtų būti priimti netrukus.