algirdas kamarauskas

 Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šalia geležinkelio į Klaipėdos uostą gyvenantys, dėl traukinių triukšmo ir vibracijos kenčiantys klaipėdiečiai ne vienerius metus maitinami pažadais, kad juos iškeldins, nes taip numatyta galiojančiame Uosto direkcijos parengtame detaliajame plane. Šią savaitę žmonės tikėjosi išgirsti terminą, kada procesas pajudės, deja, to neįvyko. Todėl gyventojai savo teises žada ginti teisme.

Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, sušaukęs spaudos konferenciją, pareiškė, kad uostas yra žlugdomas, nes greitai gali tekti mažinti leistiną laivų įplaukimo grimzlę, jeigu jis nebus valomas ir gilinamas. Pasak E. Gentvilo, uosto laivybos kanalas yra užnešamas, jis senka, siaurėja ruožas, kuriuo gali praplaukti laivai. Tai gali lemti ir avarines situacijas.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovo konkursą laimėjo Europos Parlamento narys, vienas Liberalų sąjūdžio lyderių Eugenijus Gentvilas. Jis nurungė kitus tris konkurso dalyvius. 49 metų E.Gentvilas, surinkęs daugiausia balų - 9,5 - pirmadienį patvirtintas Susisiekimo ministerijos, kuriai vadovauja tos pačios partijos pirmininkas Eligijus Masiulis, skelbto konkurso nugalėtoju. E.Gentvilas per mėnesį turės atsistatydinti iš Europos Parlamento nario posto.

Pretendentai į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovus šį kartą itin slapukauja - paraiškos paduotos tik priešpaskutinę skelbto konkurso dieną, o visi kandidatai pageidavo, kad jų pavardės nebūtų viešinamos. Tačiau yra manančiųjų, kad jau nuspręsta, kas vadovaus uostui.

Dar visai neseniai aukso amžių išgyvenę statybininkai šiuo metu vis aršiau pliekiasi įvairių projektų, rangos konkursuose siūlydamiesi dirbti už neįtikėtinai mažas kainas. Nors Statistikos departamentas skelbia statybų sąnaudas nukritus tik keliais ar keliolika procentų, pasitaiko, jog konkursuose projektai atpinga net ne procentais, o kartais.

Dėl biurokratizmo klaipėdiečiai jau netrukus bus priversti kęsti didžiulius transporto kamščius, o Uosto direkcija gali netekti šimtų tūkstančių litų Europos Sąjungos paramos lėšų. Tai paaiškėjo vakar Uosto direkcijoje tariantis dėl probleminių Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos. Gresia kamščiai Dėl šalia Naujosios perkėlos planuojamo statyti Keleivių ir krovinių terminalo Uosto direkcija ėmėsi iniciatyvos finansuoti Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos projektų rengimą.

Lietuvos valdininkai dar kartą iššoko aukščiau bambos. Vadovaudamiesi Helsinkio komisijos (HELCOM) rekomendacijomis Aplinkos ministerijos klerkai patvirtino tokius aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento pakeitimus, kurie užkerta kelią gilinti Klaipėdos uostą ir stabdo jo vystymąsi.

Vakar Klaipėdoje pastebėta, jog rekonstruojamoje Danės krantinėje susmego maždaug 30 metrų ilgio krantinės ruožas. Jo tvarkymo darbai gali sutrikdyti senosios perkėlos keltų darbą. Krantinė susmego kairiajame Danės krante, netoli senosios perkėlos, prieš seną nenaudojamą sandėlį. Įvykio vietą apžiūrėję Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir UAB „Hidrostatyba“ atstovai nurodė keletą šio incidento priežasčių. „Bloga senų krantinių techninė būklė.

Pirmą kartą gaudama Europos Sąjungos paramą, 130 mln. litų universalių keltų terminalo statybai, Klaipėdos jūrų uosto vadovybė pageidauja apsaugos nuo kritikos - investicijų naudojimo mokymų. Klaipėdos uosto tobulinimas statybų verslui (pradedant konsultantais ir baigiant statybos darbų įmonėmis) kasmet uždirba apie 100 mln. litų pajamų. Šiemet ir kitais metais numatoma išleisti dvigubai daugiau.

Valdžios įstaigų ir verslininkų kabinetuose subrendo sumanymas nemokamai užgrobti girias šalia didmiesčių ir plėtoti ten verslą. Valdininkai ginasi, kad šios teritorijos reikalingos logistikos centrams steigti, kurie esą bus naudingi visai valstybės ekonomikai. Vyriausybė Susisiekimo ministerijos siūlymu nusprendė rezervuoti Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui keleto šimtų hektarų teritoriją pietinėje Klaipėdos pusėje prie karaliaus Vilhelmo kanalo.

Valdžios stumiamo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statyba, kuri vertinama 250 mln. litų, toliau stringa. Manoma, kad jis bus pastatytas tik 2010-2011 metais. Pagal planą, kuris buvo parengtas prieš dvejus metus, naują terminalą šalia Antrosios Smiltynės perkėlos planuota pastatyti iki 2009 metų - Lietuvos tūkstantmečio minėjimo. „Svajonė iki jubiliejaus pastatyti naują terminalą jau nuplaukė.

Palangos paplūdimyje abipus jūros tilto susiformavo salos. Tai liudija, kad pakrantės yra išplautos, jas būtina papildyti nauju smėliu, rašo "Klaipėda". Susisiekimo ministerijoje svarstyta smėlio gabenimo į Palangą galimybė ir tartasi, kas mokės už jos vykdymą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija smėlį gali plukdyti iki 12 kilometrų nuo uosto vartų.

Per 20 mln. Lt kainavęs Klaipėdos uosto gilinimas, krovos bendrovių teigimu, nieko vertas – gylis jau per mažas rinkoje paklausiems krovinių kiekiams gabenti, pranešama LTV „Panoramoje“.Prieš ketverius metus uosto įplaukos kanalą pagilinus iki 14,5, o prie krantinių – iki 14 metrų, čia gali įplaukti 12,5 metrų grimzlės laivai.Į juos galima pakrauti apie 65 tūkst. tonų krovinių. Tačiau, anot uosto krovos kompanijų, klientai pageidauja gabenti didesnius kiekius.