algirdas brazauskas

    Pavadinti praėjusią savaitę neeiline pakaktų vien dėl vienos datos: kovo 11-sios. Tačiau savaitė dar pasižymėjo ir prasidėjusia Seimo pavasario sesija, Prezidento su premjeru fiasko Briuselyje dėl energetikos ateities. Dar tęsėsi mokytojų streikai, netekome žymių Lietuvos kultūros ir meno žmonių ir kt.       Visgi plačiau komentuoti norėčiau kelis įvykius, kurie  išsamesnių komentarų nesulaukė.

Jeigu yra paradoksų, tada tai, ką jūs dabar sužinosit, tikrai yra paradoksas. Šį straipsnį visaip traktuos žmonės, žiniasklaida, o ypatingai komentuos lavonotologai ir lopatologai. Tikrai nebūčiau rašęs šio straipsnio-kreipimosi, bet mane paskatino ne pirmą kartą keliamas į viešumą prezidento Valdo Adamkaus finansavimo klausimas. O dar labiau — aplink jį keliamo triukšmo pasekmės. Jau taip išeina, kad kreipiuosi į konservatorius.

Didžiausios ir, naujausiais sociologinių tyrimų duomenimis, populiariausios Lietuvoje Socialdemokratų partijos pirmininku ir kandidatu dalyvauti prezidento rinkimuose tapo Algirdas Butkevičius. Netikėti rezultatai Šeštadienį vykusiame Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavime už buvusį finansų ir susisiekimo ministrą 50 metų A.Butkevičių balsavo 329 delegatai.

Interviu valstybiniam Rusijos laikraščiui „Izvestija“ buvęs Lietuvos prezidentas, socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas teigė nesigailintis, jog moka rusų kalbą, ir vylėsi, jog tapęs pensininku turės progą dažniau lankytis Maskvoje.„Izvestija“ paklaustas, kas šiandien labiausiai trikdo Lietuvos ir Rusijos santykius, ir kaip juos būtų galima pagerinti, A. Brazauskas atsakė, kad „tokie dirgikliai yra visų pirma istoriniai. Sovietinė Lietuvos okupacija, stalinistinės represijos.

Pastarąją savaitę ypač daug diskutuojama apie Atominės elektrinės įstatymo pataisas. Šalies prezidentas Valdas Adamkus, kuriuo pasitiki daugiau žmonių negu visomis parlamentinėmis partijomis, pasirašęs įstatymą turėjo baigti šią istoriją, tačiau nuojauta kužda, kad ji dar nesibaigė. Daug žmonių neturi pakankamai informacijos apie įstatymą arba specialiai klaidinami, siekiant sužlugdyti šio įstatymo įgyvendinimą. Todėl norėčiau paaiškinti prieštaringai vertinamo įstatymo detales.

Pristatome mielam skaitytojui 10 istorijų, kurios savo laiku drebino Lietuvą ir kėlė aistras. Tuo pačiu tai proga susimąstyti, kiek valstybė prarado dėl neskaidrių sandėrių, nekompetentingų, o gal ir korumpuotų pareigūnų kaltės. Pateikiame jas daugmaž chronologine tvarka, o skaitytojams paliekame galimybę pareikšti savo nuomonę ir išrinkti jiems labiausiai įsiminusį mažiausiai skaidrų sandėrį: be abejo, ne visi jie vienodo svorio, galbūt ne visi padarė didelės žalos.

Istorija liudija, kad 1918-1940 m. Lietuvoje buvo sudarytas 21 ministrų kabinetas, nuo 1990 metų- atkūrus Nepriklausomybę, Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė yra keturioliktoji.Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę Vyriausybėje, vadovaujamoje Augustino Voldemaro, dirbo aštuoni ministrai, mažiausia buvo trečioji, Prano Dovydaičio Vyriausybė. Joje be Premjero buvo šeši ministrai.

Net aukščiausi Lietuvos asmenys negali būti garantuoti, kad vieną dieną su pasimėgavimu visuomenei nebus paskelbti privačiais laikomi duomenys apie jų sveikatą.

Apie nacionalinio investuotojo atominei elektrinei statyti kūrimą buvo prikalbėta tiek, kad publika jau ėmė pamažu suprasti, jog pagrindinis valstybės tikslas bus pasitarnauti būsimai korporacijai. Kaip jau įprasta, politikai ir žiniasklaida labai greitai pasiskirstė į dvi priešingas stovyklas, tad niekam neberūpėjo argumentai – svarbiausia, kokiai stovyklai priklauso tas ar kitas pasakorius.

Nors šiandien Algirdas Brazauskas su žmona Kristina pasirodys ekspremjero Adolfo Šleževičiaus 60-mečio puotoje, jo nuotaika nebus šventiška, rašo „Lietuvos rytas“ . Pasak dienraščio, kadenciją baigęs prezidentas ir buvęs premjeras 75 metų A.Brazauskas dėl rimtų sveikatos sutrikimų šią savaitę dvi paras turėjo praleisti Vilniaus universiteto Santariškių klinikose.

LSDP aneksija buvo ilgai ruoštas ir gerai suplanuotas žingsnis. Suprantama kitu lygmeniu, bet visgi daug kuo primenantis Lietuvos aneksiją 1940 metais. Net LSDP jungimasis su LDDP, kaip ir Lietuvos jungimasis prie TSRS, buvo vykdomi „savo noru“. „Saulės nešėjų“ taip pat pakako. LSDP istorija jau perrašyta. Septintaisiais aneksijos metais Algirdas Brazauskas pavadintas ne šiaip socialdemokratu. Jam palankūs žurnalistai ir apžvalgininkai suteikė  socialdemokratų patriarcho titulą.

1999 m. pavasaris. Socialdemokratų partijos prezidiumo posėdis Kaune. LSDP pirmininkas Aloyzas Sakalas supažindina su Švedijos socialdemokratų užsakymu atliktų apklausų duomenimis. Socialdemokratų partija su 13,2 proc. piliečių pasitikėjimu yra antroje pozicijoje, 0,2 proc. atsilikdama nuo Centro sąjungos. Konservatoriai ir LDDP, 1993 m. vasarą profesoriaus A.Sakalo paskelbti broliais dvyniais, balansuoja ties patekimo į Seimą riba.

"Valstybininku" ironiškai vadinamas įtakingas ir skandalingas premjero patarėjas Albinas Januška nemėgsta žiniasklaidos, "Veido" - taip pat. Vis dėlto jis sutiko atsakyti į "Veido"  klausimus apie šių savaičių aktualijas. Kalbėjosi Vladimiras Laučius.

Latvijos Užsienio reikalų ministras Maris Riekstinš mano, kad šiais metais vargu ar įvyks rimtos derybos su Lietuva dėl jūrinės sienos tarp Lietuvos ir Latvijos sutarties.„Rudenį Lietuvoje vyks seimo rinkimai.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas George W. Bushas Baltijos šalis pavadino JAV partnerėmis, įnešančiomis savo indėlį į saugumo užtikrinimą."Reiškiame pagarbą tironiją atlaikiusiems ir už nepriklausomybės atgavimą kovojusiems Baltijos šalių gyventojams. Jie laisvę užsitarnavo savo narsa ir nesitaikstymu.

Baltijos šalių ir JAV partnerystės chartija įkvepia padėti besirenkantiems demokratinių pokyčių bei euroatlantinės integracijos kelią, pareiškė Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai.

Trečiadienį minimas Baltijos valstybių ir JAV partnerystės chartijos, atlikusios reikšmingą vaidmenį Lietuvai, Latvijai ir Estijai siekiant strateginių euroatlantinės integracijos tikslų, dešimtmetis.Šį dokumentą 1998 metų sausio 16 dieną Vašingtone pasirašė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV prezidentai Algirdas Brazauskas, Guntis Ulmanis, Lennartas Meri ir Billas Clintonas.

Pastaruoju metu man tikrai nestinga žiniasklaidos dėmesio, visokiausių apkalbų bei interpretacijų dėl mano elgesio.O tiesa labai paprasta: surengęs partinį referendumą – apklausą dėl taip vadinamo nacionalinio investuotojo - „trigalvio slibino“ formavimo skaidrumo užrūstinau LSDP pirmininką premjerą G. Kirkilą, pasirengusią bet kokia kaina ir kuo skubiau prastumti Seime šią amžiaus aferą – sutartį su privačiu investuotoju „NDX energija“, kuri, specialistų teigimu, dviem milijardais litų praturti...

Maištingas Vilniaus vicemero Algirdo Paleckio būdas jam kiša koją nuo pat vaikystės. Nerimastingą vaikiną bandyta mesti iš vidurinės mokyklos, dabar – iš Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partijos, rašo „Vilniaus diena“. „Vilniaus diena“ pasidomėjo, kodėl diplomatų šeimoje augusiam A.Paleckiui labiau priimtini kartais sveiku protu nesuvokiami išsišokimai, nei racionalus problemų sprendimas.

Pastaruoju metu vis dažniau politikai viešai prakalba apie labiausiai visuomenėje nuskriaustuosius. Tai yra daugiau nei aiškus ženklas, kad nenumaldomai artėja rinkimai, kai tauta turės pasirinkti: „n-tąjį“ kartą užlipti ant grėblio ir po to ilgai keiktis rytų kalba arba pradėti mąstyti ir daryti šiokias tokias išvadas, o gal vėl nusispjauti ir visus rinkimus su visais politikais pasiųsti po velnių (pastaruoju atveju greičiausiai pralaimės patys pasiuntusieji).Bene madingiausia pastarojo laikota...

Seimas pasiryžęs ypatingos skubos tvarka priimti prieštaringai vertinamas įstatymo pataisas, rašo „Lietuvos žinios“. Ar Atominės elektrinės įstatymo pataisos, pagal kurias nacionalinis investuotojas būtų steigiamas patronuojančios bendrovės "Leo Lt" pagrindu, penktadienį neeiliniame Seimo posėdyje bus svarstomos ypatingos skubos tvarka, ar darbo tempą, susiklosčius aplinkybėms, teks sulėtinti? Į šį klausimą vakar negalėjo atsakyti nė pats Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, nuo kurio ir prikl...

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis bei įtakingiausias Lietuvos pensininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas antradienį paragino Seimą nepasiduoti Vyriausybės skubinimui pritarti Nacionalinio investuotojo sutarties projektui, nes tai gali baigtis finansine ir politine afera.

Remiantis tautos nuomone ir išvadomis, kad Lietuvos politika yra tvartas, kuriame daug..., teigiamų pokyčių politikoje naujais metais vargu ar galima tikėtis, nes procesai ir toliau vyks tvarto aplinkoje tik vietoj kiaulės šeimininkauti ims žiurkė. Ką duoda tokių šeimininkių pasikeitimai vaizdžiai iliustruoja Vilniaus miesto valdžios darbas. Valdžia pasikeitė, o veiklos principai liko tie patys. Ir nesvarbu kaip juos bepavadinsi – rubikoniniais ar veikminiais.

Ekonomikos analitikas Raimondas Kuodis savaitraštyje "Veidas" mėgina objektyviai atsakyti į klausimą: ar iš tikrųjų kiekvienas papildomas laisvadienis brangiai atsieina valstybės biudžetui?Ginčų dalyviai – politikai ir verslininkai, natūralu, turi skirtingą požiūrį į poilsio dienų įtaką ekonomikai ir biudžetui. Pirmiesiems apsimoka dalyti papildomas šventines dienas rinkėjams, nes tai asmeniškai jiems lyg ir nieko nekainuoja.

Prezidentas Valdas Adamkus yra populiariausias ir daugiausia pasitikėjimo keliantis visuomenės veikėjas. Jam baigus kadenciją, valstybės vadovo poste Lietuvos gyventojai norėtų matyti eurokomisarę Dalią Grybauskaitę.Tai parodė portalo Alfa.lt bei rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" gruodžio mėnesį atlikta gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis Lietuvos gyventojų.

Ketvirtus metus iš eilės populiariausiu Lietuvos žmogumi šalies žmonės išrinko prezidentą Valdą Adamkų. Jis, kaip ir pernai, pralenkė vėl antrojoje vietoje likusį garsųjį disko metiką Virgilijų Alekną.Pirmadienį dienraštyje "Lietuvos rytas" skelbiamos apklausos duomenimis, V.Adakmus surinko 24,1 proc. respondentų balsų, antroje vietoje likęs V.Alekna - 10,2 proc., trečioji tarp populiariausių - vis eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, už ją balsavo 8,6 proc. apklaustųjų.

„Naujosios sąjungos“ pirmininkas Artūras Paulauskas š.m. lapkričio 27 d. Audriaus Siaurusevičiaus paskaitoje surengtos „spaudos konferencijos“ Vilniaus universiteto Tarptautinių ir politikos mokslų institute (TSPMI) metu, pateikė teiginius tema „Ar buvo politinis terorizmas Lietuvoje?“, kuriuos derėtų vertinti kritiškai.

Aukščiausi šalies vadovai ir politikai šiomis dienomis randa laiko ne tik darbams, bet ir sveikinimams. Ketvirtadienį politikai sveikino žurnalistus, o vakare artėjančias šventes pažymėjo Kongresų rūmuose.Valdžios atstovai jau pradėjo minėti artėjančias šventes. Vakar prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas su artėjančiomis šventėmis pasveikino žurnalistus.

2007 m. gruodžio 5 d. Seimas pritarė Seimo laikinosios komisijos, tyrusios Juro Abromavičiaus žūtį, išvadoms, kuriose metami precedento neturintys kaltinimai konservatoriams, juos pastatant ant vienos lentynos su Bin Ladenu: beveik paverčiant teroristine organizacija. Tokį smūgį kartu su kitomis partijomis konservatoriams pasimėgaudami trenkė ir socialdemokratai. Konservatoriai šią piliulę nurijo net nemirktelėdami.

Būsimasis nacionalinis investuotojas kelia audrą socialdemokratų gretose. Šeštadienį ši audra iš valdančiosios partijos pirmininko pavaduotojo kėdės išgriovė kairiųjų stovyklos senbuvį Vytenį Andriukaitį. Politikos veteranas tvirtina ketinąs likti partijoje ir siekti, kad ji nenukryptų nuo „socialdemokratinės linijos“, pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Apie savo atsistatydinimą V. Andriukaitis pareiškė šeštadienį per partijos tarybos posėdį.

Įtakingiausiu Lietuvos žmogumi antrus metus iš eilės išrinktas kadenciją baigęs prezidentas, ekspremjeras Algirdas Brazauskas. Įtakingiausių žmonių reitingą skelbia savaitraštis „Veidas”.60 įtakingiausių Lietuvos žmonių reitingas sudarytas apklausus Seimo narius, verslininkus ir eilinius gyventojus.A.Brazauskas sau už nugaros paliko dabartinį ministrą pirmininką Gediminą Kirkilą bei prezidentą Valdą Adamkų, kurie įtakingiausių Lietuvos žmonių dešimtuke užėmė atitinkamai 3 ir 4 vietas.

Įtakingiausiu Lietuvos žmogumi antrus metus iš eilės išrinktas kadenciją baigęs prezidentas, ekspremjeras Algirdas Brazauskas. Įtakingiausių žmonių reitingą skelbia savaitraštis „Veidas”. 60 įtakingiausių Lietuvos žmonių reitingas sudarytas apklausus Seimo narius, verslininkus ir eilinius gyventojus.A.Brazauskas sau už nugaros paliko dabartinį ministrą pirmininką Gediminą Kirkilą bei prezidentą Valdą Adamkų, kurie įtakingiausių Lietuvos žmonių dešimtuke užėmė atitinkamai 3 ir 4 vietas.

Ukrainos mieste Donecke antradienį buvęs prezidentas ir premjeras Algirdas Brazauskas atidarys antrąjį Europos integracijos studijų centro (EISC) filialą šioje valstybėje.Donecke A. Brazauskas taip pat susitiks su Nacionalinio Donecko universiteto studentais, regiono bei miesto valdžios atstovais, visuomenei pristatys savo knygą "Penkeri prezidento metai" rusų kalba.Filialas Donecke taps trečiuoju kaimyninėse šalyse atidarytu Europos integracijos studijų centro padaliniu.

Vyriausybės ir VST valdančios bendrovės „NDX energija“ derybos klimpsta vis giliau – gali būti, kad abi pusės taip ir nesusitars dėl būsimo nacionalinio investuotojo bendrovės modelio ir akcijų proporcijų, skelbia „Klaipėda“. Teiks du variantus Penktadienį pasibaigė dar vienas ūkio ministro vadovaujamos grupės ir „NDX energijos“ derybų raundas, tačiau bendros pozicijos surasti kol kas nepavyko.

Ukrainos mieste Donecke antradienį buvęs prezidentas ir premjeras Algirdas Brazauskas atidarys antrąjį Europos integracijos studijų centro (EISC) filialą šioje valstybėje. Donecke A.Brazauskas taip pat susitiks su Nacionalinio Donecko universiteto studentais, regiono bei miesto valdžios atstovais, visuomenei pristatys savo knygą "Penkeri prezidento metai" rusų kalba. Filialas Donecke taps trečiuoju kaimyninėse šalyse atidarytu Europos integracijos studijų centro padaliniu.

Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius siekia, kad prezidentas priimtų sprendimą dėl priešlaikinių Seimo rinkimų, tačiau premjeras Gediminas Kirkilas atmušė priešlaikinių rinkimų kamuoliuką – jis pareiškė, jog visa tai tėra propaganda, rašo „Lietuvos žinios“.  Vakar visą dieną politikos scenoje stebėjome tikrą žaidimą. Iš ankstyvo ryto per spaudos konferenciją Seimo narys Kęstutis Glaveckas paragino ieškoti naujo premjero ir net pasiūlė pakviesti gelbėtoją - Andrių Kubilių.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Šiandien Ūkio ministerijoje prasideda Vyriausybės ir „NDX energijos“ derybos dėl nacionalinio investuotojo kūrimo. Nacionalinis investuotojas formuojamas naujos jėgainės statybai. Vyriausybė sulaukia nemažai ekspertų ir politikų kritikos, kad nepakankamai šiose derybose ginamas viešasis interesas, pačios derybos vyksta neskaidriai ir per daug skubiai.

Kilusi sumaištis dėl nacionalinio investuotojo į atominę elektrinę bendrovės socialdemokratams gali virsti tuo, kuo konservatoriams tapo „Mažeikių naftos“ pardavimas. Nepaisant, kokia Mažeikių pasakos pabaiga – kas puotoj apsilankė, kas gėrė, kam per barzdą varvėjo – Mažeikiai konservatoriams kainavo reitingus ilgiems metams į priekį.

Atviro iššūkio premjerui Gediminui Kirkilui bendrapartiečiai nesiryžo mesti: nepaisydamas aršios Vytenio Andriukaičio kritikos, Socialdemokratų partijos prezidiumas nutarė remti Vyriausybės projektą, pagal kurį naują atominę elektrinę statytų nacionalinis investuotojas. Projektą „tikslins“ darbo grupė  Pasak premjero Gedimino Kirkilo, prezidiumas nusprendė partijoje sudaryti darbo grupę, kuri tikslintų projekto aplinkybes bei teiktų savo pasiūlymus, pranešė „Lrt.

Keletą mėnesių partijų lenktynėse lyderių pozicijas užėmę socialdemokratai nublokšti į trečiąją vietą. Rinkimuose juos aplenktų opozicinės jėgos – konservatoriai ir liberaldemokratai. Tai liudija visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos rezultatai, kuriuos skelbia šeštadienio „Lietuvos rytas“. Apklausa buvo surengta lapkričio 8-16 dienomis.

Civilizuotoje demokratinėje valstybėje ministras ar premjeras, neištesėję savo pažado, atsistatydina. To tiesiog reikalauja politinė logika. Tuo tarpu Lietuvoje Švietimo ir mokslo ministrė bei premjeras, nekart žadėję kelti algas mokytojams, toliau kaip niekur nieko eina savo pareigas, aiškindami, kad pinigų nėra, o biudžeto peržiūrėti negalima.

Premjeras žada tartis su buvusiu Ministru Pirmininku Algirdu Brazausku prieš apsispręsdamas dėl nacionalinio investuotojo kūrimo. Tačiau Gediminas Kirkilas tvirtina nežinantis konkrečių motyvų, kodėl Algirdas Brazauskas kritikuoja dabartinę Vyriausybę svarstant šį klausimą.„Ką turėjo galvoje Algirdas Brazauskas, kuris cituojamas „Kauno dienoje“, nežinau. Kiekvienas gali turėti savo nuomonę ir A. Brazauskas taip pat – kaip patyręs politikas, buvęs Prezidentas, kuris gerai išmano energetiką.

Savaitraščio "Veidas" apžvalgininkas A. Bačiulis analizuoja padėtį, susidariusią atsistatydinus generaliniam policijos komisarui ir vidaus reikalų ministrui.Vieniems – šiurpi nelaimė, kitiems – puiki galimybė atlikti seniai brandintus persistumdymus jėgos struktūrų vadovybėje. Būtent tokia išvada peršasi pamačius politikų reakciją į Aleksandrijos kaimelio tragediją.

Penktadienį Valdovų rūmus aplankęs Lietuvos Prezidentas teigė, jog nebereikia daugiau diskutuoti apie jų tikslingumą. V. Adamkus siūlė pasirūpinti, kad šis statinys tarnautų šalies žmonėms. „Mes turime rūmus, jie stovi, yra realybė. Dabar turime žiūrėti, kaip tie rūmai tarnaus Lietuvos žmonėms, Lietuvos istorijai, kaip jie reprezentuos Lietuvą. Apie jų tikslingumą, reikalingumą - tas klausimas yra užbaigtas“, - penktadienį po apsilankymo Valdovų rūmuose žurnalistams kalbėjo V.Adamkus.

Ant populiariausiųjų Lietuvos visuomenės veikėjų garbės pakylos - seniai ten įsitvirtinę prezidentas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė bei naujas veidas - eurokomisarė. Kap rodo "Vilmorus" tyrimas, kurio rezultatus šeštadienį skelbia "Lietuvos rytas", prezidentu Valdu Adamkumi pasitiki daugiausiai - 23,7 proc. apklaustųjų, nors jo populiarumas prieš mėnesį buvo 27,3 proc. Ministrė Vilija Blinkevičiūtė yra antra su 8,8 proc. (9,2 proc.

Jei Algirdas Brazauskas būtų didysis Lietuvos kunigaikštis, neseniai pasirodžiusią jo knygą "Ir tuomet dirbome Lietuvai" būtų galimą skaityti oriai, "Veide" rašo Vladimiras Laučius. Jei jis būtų lietuvių Krivių Krivaitis, knygos žodžius "Dirbome ne tarybų, bet tikrajai, amžinajai Lietuvai" būtų galima skaityti net pamaldžiai. Bet A.Brazauskas nėra nei krivis, nei kunigaikštis. Jis nesėdėjo soste, kuris, išsivadavus iš Rusijos, užtikrintų Lietuvos tęstinumą.

Vilniuje surengtai energetinio saugumo konferencijai žiniasklaidos dėmesio netrūko. Nors konferencijos rezultatai vertinami įvairiai, vis dėlto dera pripažinti jos didelį  politinį reikšmingumą, kurį kiek nustelbia pernelyg išpučiamas Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio akibrokštas – atsisakymas pasirašyti jau lyg ir suderintą susitarimą dėl elektros energijos tilto.

Ketvirtadienį „Vilniaus energetikos saugumo konferencijoje“ dalyvavęs prezidentas Algirdas Brazauskas įsitikinęs, kad 2015 metais, kaip dabar planuojama, Lietuvoje naujoji atominė jėgainė nestovė, pranešė "Lrt.lt".  „Kad atominės nebus 2015 metais, tai faktas. Turiu praktikos, žinau, kaip statomos atominės elektrinės“, – sakė buvęs šalies vadovas.

Solidžią sukaktį atšventęs pensininkas nesijaučia nurašytas, skelbia "Lietuvos rytas".„Jeigu kai kas labai paprašytų“, – kadenciją baigęs prezidentas, buvęs premjeras ir socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas taip atsakė į klausimą, ar jis nepuoselėja planų dar sykį grįžti į politiką. Apie tai kairiųjų veteranas prabilo šeštadienį, švęsdamas savo 75-metį. Bet ekspremjero žmonai K.Brazauskienei vyro prasitarimas apie sugrįžimą į aktyvią politiką didelio entuziazmo nesukėlė.