algimantas matulevičius

Nepaisydamas skeptiškos Europos Sąjungos nuomonės dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklos pratęsimo, parlamentaras Algimantas Matulevičius Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Įpareigojimų derėtis dėl antrojo IAE bloko eksploatavimo pratęsimo įstatymo projektą.

Kelis mėnesius Seimo komitetuose narstytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisos įgijo realų pavidalą. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius įregistravo galutinį dokumento projektą.

Referendume ketinama paklausti, ar piliečiai nori pratęsti Ignalinos AE darbą ir ar norėtų teisės patys paleisti Seimą.Referendumą dėl Ignalinos Atominės elektrinės II-ojo bloko uždarymo ir Konstitucijos pataisų inicijuoti mėginantys Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) nariai ir jiems pritariantys piliečiai oficialiai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). Jie paprašė įregistruoti iniciatyvinę grupę.

“Iki vasario 16 d. tikimės suformuoti iniciatyvinę grupę ir kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, gauti blankus parašams rinkti”, - portalui “Balsas.lt” šeštadienį sakė Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius.Tam pritarė ir Socialdemokratinės minties instituto (SDMI) surengtos konferencijos -  „Lietuvos atominės energetikos perspektyvos ir visuomenės interesas. Referendumo idėja“ - dalyviai.

Algimantą Matulevičių  iš komiteto stumia bijantys tiesos. Tie, kurie tikisi, jog  sunaikinę Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, jo didesniąją dalį, paslėps savo nešvarias rankas, t.y. medžiaga apie jų nešvarias rankas niekada nebus atskleista.Taigi, iš esmės ne kokį asmeninį Matulevičiaus klausimą šiandien svarstom. Svarstom, ką daryti su pelke, į kurią esam įbridę, valdant melagių ir intrigantų valdžiai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Algimantą Matulevičių mėginta atleisti iš pareigų ypatingos skubos tvarka. Tačiau A. Matulevičius kol kas lieka vadovauti NSGK.Kaip praneša Alfa.lt, trečiadienį už A. Matulevičiaus atleidimą balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 37, 9 susilaikė. Taikyti ypatingos skubos tvarką svarstant šį klausimą pasiūlė Seimo pirmininkas, Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderis Viktoras Muntianas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Algimantą Matulevičių mėginta atleisti iš pareigų ypatingos skubos tvarka. Tačiau A. Matulevičiaus kol kas lieka vadovauti NSGK.Trečiadienį už A. Matulevičiaus atleidimą balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 37, 9 susilaikė. Balsavime nedalyvavo nė vienas "darbietis".Prieš balsavimą  A. Matulevičius pareiškė, jei Seimas išreikštų valią palikti jį NSGK vadovo poste, jis tokiai valiai paklustų.

Partijų žaidimai „liūtuko“ šešėlyje pastaruoju metu neteikia didelio džiaugsmo Lietuvos rinkėjams. Deja, valdančioji koalicija nesugeba įtikinti visuomenės, kad privataus investuotojo įtraukimas į šį projektą yra skaidrus ir pagrįstas, todėl dabar, net jei projektas būtų tobulas (jeigu būtų - kol kas mes to nežinome), jis neišvengiamai didins properšą tarp valdžios ir žmonių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas pilietininkas Algimantas Matulevičius antradienį pareiškė, kad pasitraukia iš posto. Negailėjo kritikos Ta proga surengtoje spaudos konferencijoje A. Matulevičius kritikavo dabartinę Vyriausybę ir premjerą Gediminą Kirkilą. Politikas piktinosi, kad nepadaryta jokių išvadų iš jo vadovaujamo komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo.

Konservatoriai, prie jų prisidėti ketinantys krikščionys demokratai ir tautininkai, taip pat Liberalų sąjūdis ir nepartiniai visuomenės veikėjai įkūrė koaliciją "Vardan Lietuvos", rašo "Lietuvos žinios"Dešiniųjų koalicija buriama kaip neformalus politinių partijų, visuomeninių organizacijų ir įvairių sričių ekspertų susivienijimas. Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) lyderis Andrius Kubilius pabrėžė, kad šia iniciatyva siekiama kokybiškesnės Lietuvos politikos ir partijų bendradarbiavimo.

Po derybų prie Vilniaus įsikūrusiame viešbutyje socialdemokratai ir socialliberalai kartoja, jog derybos baigtos, tuo metu pilietininkai ir liberalcentristai nėra tuo įsitikinę."Sutarimas pasiektas, sutartį planuojam pasirašyti kitą savaitę.

Naujos valdančiosios koalicijos lipdymo darbai nejuda nė per nago juodymą, rašo „Lietuvos žinios“.  Jokių viltingų naujienų nesulaukta ir po vakarykščių pusryčių Vyriausybėje. Premjero kvietimu rytinius blynelius, užgerdami arbata ir kava, valgę koalicijos partijų lyderiai ir vienas kandidatas į garbiąją draugiją, nebuvo labai kalbūs. Ką čia ir bekalbėsi, jei trečią savaitę trunkančios konsensuso paieškos kai kuriuos partnerius baigia paversti beveik priešais.

Socialliberalas Antanas Valionis ketina rinkti parlamentarų parašus dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Muntianu, rašo „Lietuvos žinios“.Pretekstu jai turėtų tapti prieš kelias savaites socialliberalų surinkti parlamentarų parašai, reikalaujant iškilmingo Sausio 13-osios posėdžio metu transliuoti tragiškai žuvusio savanorio Juro Abromavičiaus 1991 metų sausio 13 dieną duotą interviu Lietuvos radijui.

Naujos atominės elektrinės likimas kelia nerimą Lietuvos kaimynėms – šio energetinio projekto partnerėms, rašo „Kauno diena“.Latvijos ambasadorius Lietuvoje Hardijas Baumanis savo šalies vardu išreiškė susirūpinimą dėl to, kad pastaruosius dvejus metus naujos atominės elektrinės projektas strigo.„Mums kelia nerimą tai, kad nuo 2006-ųjų vasario beveik nepasistūmėta į priekį. Nesuformuotas projekto įgyvendintojas.

Šiomis dienomis, jau kuris laikas Darbo partijos (DP) mirtinu priešu tapęs Pilietinės demokratijos partijos vadovas Viktoras Muntianas įžvelgia prieš jį susimokiusius „darbiečius“ ir socialliberalus.„Bijau, kad tau yra didžiulė problema“, – taip V. Muntianas atsiliepė apie socialliberalų derybas dėl bičiulystės su „darbiečiais“ dabąr arba ateityje.

Socialliberalai prisijungimo prie valdančiosios koalicijos klausimą norėtų išspręsti kitos savaitės pradžioje, valdantieji liberalcentristai ragina palaukti balsavimo dėl nacionalinio investuotojo rezultatų.Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas ketvirtadienį po susitikimo su valdančiosios koalicijos frakcijų vadovais teigė, jog derybos dėl socialliberalų prisijungimo prie valdančiųjų yra baigtos ir liko tik klausimas ar susitarimas dėl koalicijos išsiplėtimo pasirašomas, ar ne.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo kėdę galintis prarasti Algimantas Matulevičius bando teisme suvesti sąskaitas su buvusiu VSD generaliniu direktoriumi Arvydu Pociumi, rašo "Lietuvos rytas". Praėjus daugiau nei metams nuo vadinamojo Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalo pradžios teismuose vis nesibaigia jo įžiebtos bylos. Vienoje nagrinėjamas A.Matulevičiaus ieškinys, kitoje - Lietuvos ambasadoriaus Ispanijoje Mečio Laurinkaus skundas.

Liberalcentristai neatmeta galimybės nepasirašyti koalicinės sutarties su Naująja sąjunga. Tokiu atveju susitarimas būtų sudarytas tarp socialdemokratų ir socialliberalų atskirai, o Seime atsirastų galimybė išvengti postų dalybų.

Pilietininkai žada nepasiduoti ir kovoti dėl naujiesiems koalicijos partneriams turinčio atitekti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko posto, o opoziciniai konservatoriai įžvelgia valdančiųjų skaldymosi požymių.

Pirmadienį Tėvynės Sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius pažėrė kritikos atsinaujinusiai valdančiųjų koalicijai. Anot politiko, Algimanto Matulevičiaus vertimą iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo posto nulėmė principinga pastarojo laikysena per „Dujotekanos“ skandalą.

Valdančiosios mažumos partneriams susitarus su Naująja sąjunga (socialliberalais) dėl koalicijos, svarbiausia kova gali užvirti dėl parlamento komitetų vadovų postų. Ypač svarbiu įvardijamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko postas.Algimantas Matulevičius, vadovaudamas parlamentiniam Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimui, savo veiksmais ir pasisakymais ne kartą konfliktavo su vadinamuoju “valstybininkų” klanu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) veikiausiai atiteks į valdančiąją koaliciją įsilieti žadantiems socialliberalams, o komiteto pirmininko posto netenkantys pilietininkai nori kompensacijų.

Maždaug tokio turinio skelbimas šiomis dienomis galėtų atsirasti neegzistuojančioje interneto svetainėje „www.kirkilas.lt“. Aplinkos ministro atsistatydinimas valdančiuosius verčia dėlioti savo pasjansą, o gal vienu šūviu nušauti du zuikius. Pirmasis „zuikis“ – aišku, partijos „Kirkilas & co“ reitingai ir įvaizdis , antrasis – daug riebesnis, bet apie pastarąjį vėliau.

„Debilais“ išvadinęs prokurorus, kurie tyrė galimai neskaidrią Darbo partijos buhalteriją, Seimo pilietininkas Algimantas Matulevičius pažeidė politiko etikos kodeksą. Tokį verdiktą trečiadienį paskelbė Seimo Etikos ir procedūrų komisija.A.Matulevičius, kuris vadovauja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, savo kaltės nepripažino. Pasak jo, žodis "debilas" šnekamąja kalba yra nevykusio darbo bei apsileidimo sinonimas, todėl esą neturi menkinamosios prasmės.

Valdančioji dauguma Seime formaliai dar nesuburta, tačiau ji jau sugebėjo išjudinti naconalinio energetikos investuotojo „Leo LT“ projektą.„Kur visi? Greitai į balsavimą!“, – energingai mostaguodama rankomis Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė rodė ženklus premjerui Gediminui Kirkilui ir grupei partiečių, patogiai įsikūrusiems už stiklinės Seimo plenarinių posėdžių salės sienų aptarti reikalų.Premjeras suspėjo.

Socialliberalai pirmadienį de facto sukirto rankomis su valdančiosios koalicijos partneriais, tačiau dar laukiama antradienį įvyksiančio soclibų prezidiumo posėdžio verdikto. Jei socialliberalai prisijungtų prie dabar valdančios mažumos koalicijos, ji taptų valdančiąja dauguma. Pasak socialliberalo Algirdo Monkevičiaus, derybininkai iš esmės sutarė dėl susitarimo projekto bei jo priedų, tiksliau - pridedamo darbų sąrašo.

Seimui penktadienį po svarstymo nepritarus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, turėjusioms liberalizuoti alkoholio reklamą bei pardavimą, aludarių atstovai užkulisiuose pripažino patyrę pralaimėjimą. Portalo „Balsas.lt“ kalbinti draudimų sušvelninimo šalininkai (ne Seimo nariai), kurie pageidavo likti nežinomi, pripažino, jog mūšį pralaimėjo. Pasak alkoholio reklamos liberalizavimo šalininkų, „meškos paslaugą“ padarė prieš šv.

Specialiosioms tarnyboms atrodo įtartinas prieš daugiau nei trejus metus Seimo priimtas Elektros energetikos įstatymas, rašo "Vilniaus diena".Į tarnybas dėl dar 2004 m. priimto teisės akto kreipėsi parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius. Jis prašė pateikti nuomonę dėl nuostatos, pagal kurią nustatant elektros kainos ribas atsižvelgiama į elektros bendrovių veikloje naudojamo turto vertę.

Politikos apžvalgininkas, Vilniaus universiteto TSPMI docentas Kęstutis Girnius savaitraštyje “Veidas” laužo stereotipinę nuostatą, esą Lietuvos valdžioje jau ilgus metus įsitvirtinę tie patys politikai.Dažnai skundžiamasi, kad Lietuvoje nėra tinkamų politinių jėgų, tad piliečiai verčiami balsuoti už tuos pačius politikus iš tų pačių politinių partijų. Tikro pasirinkimo nebuvimu aiškinama ir teisinama rinkėjų apatija, nenoras rengti pirmalaikius rinkimus, nusivylimas politiniu procesu.

Valdžios partijos užsiima ne įstatymų leidyba, o tauškimu posėdžiuose ir parlamentiniu turizmu, savaitraštyje "Veidas" teigia Jonė Kučinskaitė.Į kalėdinį reklaminių akcijų vajų įsitraukia ir politinės partijos.

„Trigalvio slibino“ projektas palaidos socialdemokratiją“ – taip ne per seniausiai pareiškė Vilniaus vicemeras ir sostinės LSDP skyriaus lyderis Algirdas Paleckis. Apie „Trigalvį..“ dar pakalbėsim, o socialdemokratijos klausimas Lietuvoje pastaruoju metu linksniuojamas įvairių diskusijų kontekste, tačiau dažniausiai diskutuojant apie politinę ideologinę tapatybę.

Po trečiadienio vakarą nuskambėjusio prezidento V.Adamkaus kreipimosi į Lietuvos žmones, šalies vadovo patarėjas L.Bielinis neatmeta galimybės, kad tokių kalbų gali būti ir daugiau, rašo „Lietuvos žinios“. "Jeigu situacija keisis, įvyks dar kokių svarbių įvykių, neišvengiamai prezidentas dar šiais metais turės kreiptis į tautą", - kalbėdamas su „Lietuvos žiniomis“ (LŽ) pabrėžė patarėjas.

Seimo opozicijos atstovas siūlo iš esmės apkarpyti prezidento vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos (VGT) galias ir tverti naują instituciją - Nacionalinio saugumo tarybą (NST), kuri spręstų ne karinius, bet su valstybės nacionaliniu saugumu susijusius klausimus. "Būtų geriausia keisti Konstituciją ir vietoje VGT daryti NST, kaip yra visame pasaulyje", - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje trečiadienį dėstė liberaldemokratas Rimantas Smetona.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pagrūmojo pirštu, jog nėra pakankamai informuojamas apie tarptautinių operacijų planavimą, tačiau atmetė liberalo Algio Kašėtos pasiūlymą, kuriuo Seimas kiekvienais metais tvirtintų, kiek karių ir į kokias tarptautines operacijas būtų siunčiami.

Seimas netaisys šių metų birželį priimto įstatymo dėl naujos atominės elektrinės statybos. Seimas antradienį nusprendė nesvarstyti Atominės elektrinės įstatymo pataisų, kurias parengė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos narys Algimantas Matulevičius. Už tai, kad pataisos būtų svarstomos, balsavo 31 Seimo narys, prieš - 23, o susilaikė 24 parlamentarai.

Seimas pasiryžęs kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išaiškintų, ar prezidento dekretas, kuriuos jis vetavo vadinamąjį Liustracijos įstatymą ir tuomet nepateikė jokių su jo turiniu susijusių pataisų, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Už liberaldemokratų idėją, kurią į teisės kalbą "įvilko" konservatorių frakcijos narys Kęstutis Čilinskas, balsavo 48 parlamentarai, 5 buvo prieš ir 23 susilaikė.

Parlamentarai antradienį spręs, ar verta Seimui kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Atominės elektrinės įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.Seimas taip pat balsuos, ar svarstyti galimybę nacionalinio investuotojo bendrovę kurti be privataus kapitalo, ir įtraukti jį tik paskelbus viešą konkursą.

Parlamentarai antradienį spręs, ar verta Seimui kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Atominės elektrinės įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.Seimas taip pat balsuos, ar svarstyti galimybę nacionalinio investuotojo bendrovę kurti be privataus kapitalo, ir įtraukti jį tik paskelbus viešą konkursą.

Taip pavadino surinktus duomenis apie Valstybės saugumo departamentą (VSD) šios vienos iš svarbiausių Lietuvos valstybės įstaiga, veiklą tyrusi Seimo sudaryta Nacionalinio saugumo ir gynybos komisija (NSGK), paaiškėjus, kad tais duomenimis nesidomi nei Vyriausybė, nei Seimas, nei, pagaliau, Prezidentūra. Nė kokio dėmesio jai neparodė nė teisėsauga. Kodėl? Juk iš tikrųjų - ir pagrįstas uždavinio tikslas, ir profesionali jo vykdymo eiga, ir logiškos išvados.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) iš naujo nesvarstys vieno iš Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo pasiūlytų kandidatų -Vyto Lengvenio - į vadinamąją Liustracijos komisiją.Tokį sprendimą Seimo komitetas priėmė ketvirtadienį susirinkęs į neeilinį posėdį."Komitetas nusprendė, kad nėra motyvų dėl ko pradėti svarstymą iš naujo.

Lietuva turėtų numatyti galimybę, kad grėsmės planuojamai statyti naujai branduolinei jėgainei gali kilti ne tik iš Rytų, bet ir iš tarptautinių teroristų tinklų, mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius.„Nekalbėkim vien apie Rytus, kalbėkim ir apie terorizmo grėsmę. Atominė elektrinė yra specifinis objektas.

Tokie klausimai dabar kyla Lietuvoje pradėjus kalbas apie partijas, suskatusias ruoštis už metų įvyksiantiems Seimo rinkimams. Jie - ne be pagrindo, nes per septyniolika metų partijos valstybę taip nustekeno, kad daugybė lietuvių jau rimtai baiminasi dėl jų sunkiai iškovotos Lietuvos nepriklausomybės galimo netekimo.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketvirtadienį posėdyje po ilgų diskusijų pritarė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo projektui, kuriuo į tarnybos paslapčių sąrašą siūloma įtraukti ir brandos egzaminų užduotis. Komitetas, prieš priimant tokį sprendimą ,išklausė Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų nuomonių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė brandos egzaminų užduočių įtraukimui į tarnybos paslapčių sąrašą. Komitetas, trečiadienį pritaręs tai numatančioms Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisoms, tikisi geresnės užduočių slaptumo apsaugos iki egzaminų dienos, praneša NSGK.

Jau kitais metais gali būti suduotas rimtas smūgis brendimo stadiją išgyvenančiam šalies azartinių lošimų verslui: pritarus siūlomoms įstatymo pataisoms, kas antram šiuo metu Lietuvoje veikiančiam kazino tektų užsidaryti, teigia „Vakarų ekspresas“ . Griežčiau reguliuoti ir kontroliuoti šią rinkos nišą raginantys Seimo nariai tokią iniciatyvą grindžia kasmet didėjančiomis priklausomybės nuo lošimų kamuojamų žmonių gretomis, lošimų paslaugas teikiančių bendrovių pertekliumi bei leidimus naujiems ...

Jei ligi šiol pasigirsdavo tik priešlaikinių Seimo rinkimų reikalavimų, tai dabar padėtis valstybėje, kai kurių politikų ir apžvalgininkų nuomone, yra tokia rimta, jog svarstytini ir priešlaikiniai Prezidento rinkimai bei atsirado poreikis steigti naujas politines organizacijas. Panašius raginimus vis dažniau išsako neparlamentinių partijų,  visuomeniniai judėjimų atstovai bei politologai, tačiau tam ima pritarti ir kai kurie Seimo nariai.

Išvadinę vieni kitus „kagėbistais“ ir „teroristais“, parlamentarai ketvirtadienį po svarstymo pritarė laikinosios komisijos išvadoms dėl buvusio savanorio ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno Juro Abomavičiaus žūties.Už išvadas, kuriose konservatoriai siejami su teroristinės organizacijos bruožų turinčia grupuote ir kaltinami darę spaudimą teisėsaugos institucijoms, kurios tyrė nužudymą, balsavo 54 parlamentarai, 20 buvo prieš ir 5 susilaikė.

Specialiųjų tarnybų vadovai nepatvirtina skleidžiamos informacijos apie norą sužlugdyti nacionalinio investuotojo steigimą.Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pokalbiui buvo pasikvietęs Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento bei Ūkio ministerijos vadovus.

Stringant liustracijos procesui apie galimybes jį atgaivinti diskutuoja politikai ir istorikai. „Jaunųjų politologų klube“ trečiadienį mintimis dalinęsi prelegentai siūlė įvairius sprendimo variantus. Renginyje konstatuota, kad procesas pradėtas pavėluotai, vyko chaotiškai, tačiau sutarta, jog jį būtina baigti.