aleksejus kudrinas

Aleksejus Kudrinas, ilgametis prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, pirmadienį pranešė ketinantis prisijungti prie „Yandex“ – nepriklausomos Rusijos technologijų bendrovės, kuri pastaraisiais metais pasidavė vis didėjančiam Kremliaus spaudimui.

Ilgamečio Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininkas Aleksejus Kudrinas antradienį atsistatydino iš Audito rūmų vadovo posto, pasirodžius pranešimams, kad jam bus patikėta prižiūrėti šalies technologijų milžinės „Yandex“ restruktūrizavimą, pradėtą paskelbus sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.  Buvęs finansų ministras, 62 metų A. Kudrinas, Maskvoje pagarsėjęs kaip liberalios ekonomikos šalininkas, Rusijos politikoje dalyvauja nuo 1990 metų.

Nuo pat Vakarų sankcijų įvedimo Rusijai 2014-ais metais jų efektyvumas iššaukia didelius debatus visame pasaulyje. 2018-aisiais buvo pradėtos taikyti priemonės, kurios turėtų atsakyti į ne vieną kylantį klausimą. Būtina atkreipti dėmesį į tris sankcijų praėjusiais metais taikymo ypatybes.

„Istorija atskleidė du visiems puikiai pasaulyje pažįstamus eksperimentus – Rytų Vokietija su Vakarų Vokietija, Šiaurės Korėja su Pietų Korėja. Tai tai juk akivaizdūs dalykai“, – 2012-aisiais pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, vienoje iš savo kalbų.

Ekspertai iš „Peterburgo politika“ fondo, kuriam vadovauja daugelį metų cituojamiausiu Rusijos politologu vadinamas Michailas Vinogradovas, sudarė Rusijos viešų asmenų, kurie galėtų teoriškai būti svarstomi kaip Vladimiro Putino įpėdiniai, sąrašą. Sąraše nėra stipriausio dabartinės Rusijos opozicijos kandidato, kuriam Kremlius uždraudė dalyvauti artėjančiuose rinkimuose.

Rusijos ekonomika žengia iš recesijos ir į lėto augimo ciklą, pareiškė buvęs finansų ministras, dabar Strateginių tyrimų centro tarybai vadovaujantis Aleksejus Kudrinas. „Šiemet statistikai dar fiksuos ekonomikos nuosmukį 0,6 proc., tačiau kitąmet ji turėtų augti 0,5-0,8 procento. Tai nėra jau tiek ir daug, kaip kad norėtųsi, tačiau žengiame iš šio nuosmukio“, – Maskvoje vykstančiame verslo forume kalbėjo A.Kudrinas. Pasak jo, recesija baigiasi, prasideda augimo ciklas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume teigė, kad pasaulyje išlieka tolimesnės geopolitinės įtampos augimo grėsmė, kurią provokuoja ekonomikos problemos. Jo manymu, nestabilumas gali būti dirbtinai išprovokuotas „ekonominio neapibrėžtumo, išnaudojus ankstesnius augimo šaltinius, kuris aiškiai susijęs su dabartine politine įtampa. Yra rizika, kad ji gali sustiprėti, netgi dirbtinai provokuotis“, – pareiškė Rusijos vadovas.

Tarptautiniame Sankt Peterburgo ekonominiame forume kalbėjęs buvęs šalies finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, kad prezidento rinkimus būtų galima ir „paankstinti“, siekiant pradėti naujas reformas, rašom rbc.ru. „Vieningoji Rusija“ partijos nariai jau spėjo tokį buvusio ministro pareiškimą pavadinti „destabilizuojančiu“. „Kodėl mums nepaskelbus išankstinių prezidento rinkimų ir nepaskelbus naujos reformų programos?“, – pareiškė A. Kudrinas.

Pilietinių iniciatyvų komiteto (KGI) vadovas, buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas mano, kad jo šalis išgyvena plataus masto krizę, kurios pikas dar nėra pasiektas, teigia politikas interviu naujienų agentūrai „Interfaks“. Jo teigimu, kai kurių pramonės sričių kritimas pasiekė 2008-2009 metų krizės piko rodiklius. Opozicijos veikloje aktyviai dalyvaujantis finansų ekspertas prognozuoja, kad 2015-ųjų antrojo ketvirčio Rusijos BVP bus didesnis, už pirmojo.

Rusija negalėjo sau leisti 4 proc. BVP karinio biudžeto ir daug geresniais laikais, o dabar – kai mažos naftos kainos, įvestos sankcijos, ekonomika ritasi į recesiją – tuo labiau, teigiama „Forbes“. Gegužės 9-ąją Rusija pravedė patį didžiausią karinį paradą nuo sovietinių laikų.

Neadekvačią pasaulio ir Rusijos realijoms užsienio politiką vykdantis Vladimiras Putinas vis labiau rizikuoja, bandydamas įtakingų Kremliaus dvariškių ir šešėlinių savo rėmėjų kantrybę.   Ar pasikartos istorija? Isteriškos propagandos apkvailinta, vergiškai paklusni ir su visais įmanomais sunkumais susitaikyti pasirengusi Rusijos visuomenės dalis nekelia pavojaus prezidento V.Putino politinei ateičiai: nei rinkimai, nei mitingai ar alkanųjų maištai nesudrebins jo sosto.

 Rusijos vyriausybei gali tekti priimti kai kurių itin nepopuliarių sprendimų, jeigu nepavyks įtikinti prezidento Vladimiro Putino apriboti milžiniškas išlaidas gynybos sektoriui. Pareigūnai baiminasi, kad neapkarpius gynybos biudžeto vyriausybė turės didinti mokesčius, išėjimo į pensiją amžių arba didesniu greičiu paleisti pinigų spausdinimo stakles, kad valstybės deficitas netaptų nevaldomu.

Rusijos ekonomika sudrebinta: rublio kursas laisvuoju pagreičiu krenta žemyn, už dolerį prašoma daugiau nei 45 rublių – tai reiškia, kad nuo metų pradžios Rusijos valiuta neteko daugiau nei penktadalio savo vertės. Dukart greičiau nei praėjusiais metais iš šalies sprunka užsienio kapitalas. Per tris 2014-ųjų ketvirčius, kaip rašoma „Tageszeitung“, iš šalies pasitraukė 82,5 mlrd. dolerių kapitalo.

Rusija pradėjo skaičiuoti Krymo atplėšimo nuo Ukrainos kainą braškančiai šalies ekonomikai, neramiai vildamasi, kad Vakarų valstybės susilaikys nuo antrosios sankcijų bangos, kuri padarytų dar didesnę žalą. Maskva, kuri jau buvo pašalinta iš Didžiojo aštuoneto (G-8), ruošiasi bent dalinei ekonominei izoliacijai ateinančius metus, o prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę pareiškė, kad Rusija turėtų sukurti savo kredito kortelių sistemą.

 Rusijai šiemet gresia tik 0,6 proc. ekonomikos augimas, o iš šalies atitraukiamo kapitalo suma gali pasiekti 100 mlrd. JAV dolerių (apie 250 mlrd. litų), ketvirtadienį perspėjo ekonomikos ministras, didėjant susirūpinimui dėl prezidento Vladimiro Putino intervencijos Kryme kainos. Ministras Aleksejus Uliukajevas patvirtino, kad vien per pirmąjį šių metų ketvirtį kapitalo pasitraukimas bus apie 60 mlrd. dolerių (150 mlrd.

Vaikystėje mes kvatojome, pilvus susiimdami, iš neįtikėtinų mokesčių už lietų, sniegą, krušą ir netgi orą, kuriuos įvedė princas Citrina iš „Čipolino nuotykių“. Tačiau suaugusių žmonių gyvenimas mus įtikina, jog šiuolaikinių įstatymų leidėjų, sprendžiančių apmokestinimo klausimus, fantazija yra kur kas lakesnė, negu pasakų kūrėjų... Lietaus mokestis Kada šalis neturi pinigų, valdžia pradeda aktyviai ieškoti naujų būdų iždui papildyti. Ir Lietuva, deja, netapo išimtimi.

Svarstęs galimybę įkurti politinę partiją, buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas viso labo subūrė visuomeninį Pilietinių iniciatyvų komitetą. Ši organizacija, pasak jo, „atvirai oponuos“ valdžios veiksmams. A. Kudrinas Rusijos finansų ministro pareigas ėjo nuo 2000-ųjų ir buvo atleistas pernai spalį, kai viešai pareiškė nedirbsiąs naujajame ministrų kabinete, jeigu jam vadovaus dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Aktyvistai, organizavę didžiausius per pastaruosius 20 metų protestus Rusijoje, pareiškė, kad vasario 4 dieną vėl išeis į gatves, praneša The Wall Street Journal. „Bandymai sukurti dialogą neatnešė jokių apčiuopiamų rezultatų“, – teigia žurnalistai Aleksanderis Koliandras ir Gregory White. Tačiau opozicijos atstovai vis dar tikisi kurti dialogą. Buvęs Putino sąjungininkas Aleksejus Kudrinas pareiškė apie ketinimus tapti tarpininku.

Aukščiausiuose Rusijos politiniuose sluoksniuose sprendimas šiuo klausimu, regis, jau priimtas. Dar šių metų rugsėjį dabartinis Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas viešai paskelbė neketinąs dalyvauti 2012 m. kovą vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose. Politiko teigimu, šiuose rinkimuose į prezidento postą turėtų dalyvauti Vladimiras Putinas, o pats D. Medvedevas ketinąs užimti ministro pirmininko pareigas.

Buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, kad sieks tapti nepriklausomu ekonomikos ekspertu ir dar kartą patikino, kad neplanuoja dirbti vyriausybės institucijose, praneša „RIA Novosti“. „Tam tikru metu aš buvau kryžkelėje ir turėjau apsispręsti: tapti nepriklausomu ekspertu ar dirbti vyriausybės institucijose. Nepriklausomo eksperto darbas man atrodo daug įdomesnis“, – teigia A. Kudrinas.

Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas mano, kad reikia išgelbėti Graikiją nuo bankroto, nes jis sukeltų grėsmę viso pasaulio ekonomikai, informuoja „RIA Novosti“. „Reikėtų išgelbėti Graikiją nuo bankroto. Jeigu ji bankrutuotų, kiltų grėsmė viso pasaulio ekonomikos stabilumui“, - šeštadienį vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų susitikimo metu žurnalistams sakė A. Kudrinas.

Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas sekmadienį pareiškė, kad kitais metais atsistatydins, jeigu dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas taps ministru pirmininku. Šeštadienį D. Medvedevas pasiūlė „Vieningajai Rusijai“ paremti Vladimiro Putino kandidatūrą į šalies prezidentus, o šis savo ruožtu nusprendė prašyti D. Medvedevo tapti vyriausybės vadovu. Toks sprendimas netenkina A. Kudrino. „Nematau savęs naujojoje vyriausybėje. Ne todėl, kad niekas man nesiūlė joje dirbti.

Eurazijos ekonominė bendrija Baltarusijai pervedė pirmąją 800 mln. JAV dolerių (1,9 mlrd. Lt) paskolos dalį, antradienį pranešė Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas, informuoja „RIA Novosti“. „Vakar Baltarusija įvykdė visus formalius reikalavimus, ir šiandien pinigai buvo pervesti“, - sakė A. Kudrinas. Birželio pradžioje Eurazijos ekonominė bendrija patvirtino 3 mlrd. JAV dolerių (7,3 mlrd. Lt) paskolą Baltarusijai, kurios ekonominė padėtis šiuo metu yra ypač sunki.

Baltarusija suderino su Rusija sąlygas, kurių turės laikytis tam, kad iš Eurazijos ekonominės bendrijos (EAEB) antikrizinio fondo gautų 3-3,5 mlrd. JAV dolerių paskolą. Tai ketvirtadienį pareiškė Baltarusijos ministras pirmininkas Michailas Miasnikovičius, praneša „Interfax“. Pasak M. Miasnikovičiaus, paskola bus išduodama per trejus metus. Baltarusija derybas dėl paskolos skyrimo pradėjo šių metų kovą.

Trečiadienį Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas paskelbė šalies finansų ministerijos prognozes, pagal kurias 2011 m. šalies biudžeto deficitas sudarys mažiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), jei naftos barelio kaina bus aukštesnė nei 75 JAV doleriai, skelbia „RIA Novosti“. „Pagal mūsų prognozes, šalies biudžeto deficitas 2011 m. sieks 3,6 proc. BVP, jeigu naftos kainos sieks 75 JAV dolerius už barelį.

Žurnalui „Forbes“ paskelbus įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, tuo pačiu metu leidinio ekspertas Maksimas Kašulinskis išrinko ir 7 įtakingiausius veikėjus Rusijoje. Kaip ir dera, pirmojoje vietoje atsidūrė premjeras Vladimiras Putinas, kuris bendrame galingiausių pasaulio asmenybių sąraše užėmė 3 vietą. 32 proc. Rusijos žmonių vis dar mano, kad reali galia yra būtent V. Putino rankose, tuo tarpu vos 9 proc. teigia, kad galingiausias šalies žmogus yra prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas pokalbyje su premjeru Vladimiru Putinu pareiškė, kad valstybiniai šalies bankai yra pasiruošę sumažinti metinę kreditų vietos valiuta palūkanų normą iki 8–12 proc. Savo ruožtu premjeras pabrėžė, kad reikalingos naujos priemonės, kurios didintų bankų kreditavimo aktyvumą. Taip pat priminė, kad šalies vidutinė metinė palūkanų norma nuo sausio iki rugpjūčio sumažėjo nuo 17,4 proc. iki 15,4 proc.

Konsoliduoto Rusijos biudžeto proficitas per 2009 m . sausio – balandžio mėnesius, lyginant su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu, sumažėjo beveik 115 kartų – nuo 1793 milijardų rublių 2008 iki 15,6 mlrd. rub. 2009. Pasak premjero Vladimiro Putino, 2010 metų Rusijos biudžetas bus „ryškiai socialinis“ – 73 procentai biudžeto išlaidų būsiančios socialinėmis. Biudžeto pajamos 2010 metams bus grindžiamos tikintis, kad naftos barelis kainuos 55 JAV dolerius.

Ekonominė politika, krizė ir antikrizinės priemonės, parama vietos pramonei Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja ekonomiką pradėsiant atsigauti 2010 metų pirmą pusmetį, tačiau, pasak jo vadovo Dominiko Stross-Kano, blogiausias krizės laikotarpis dar gali būti nepraėjęs. Vyriausybės prezidiumo posėdžio metu finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, kad kalbėti apie krizės pabaigą dar ankstoka, ir nors yra pozityvių signalų, antikrizinių priemonių atšaukti dar negalima.

Virš Rusijos pakibę krizės debesys aptemdė ir Sankt Peterburge vykusį tarptautinį ekonomikos forumą. Maskvos pareigūnai neįprastai daug kalbėjo apie būtinybę bendradarbiauti ir plėtoti inovatyvią ekonomiką. Sankt Peterburge praėjusios savaitės pabaigoje vykusio tarptautinio forumo įžanginėje kalboje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas padėtį pasaulyje palygino su buvusią Rusijos imperatorių sostinę tomis dienomis prislėgusiais lietaus debesimis. "Šiais metais, deja, ir oras nuvylė.

Baltarusija ketina statyti pirmąją šalyje atominę elektrinę už Rusijos suteiktą kreditą, tačiau vilčių, kad Kremlius jį suteiks, yra nedaug, skelbia portalas „Naviny.by“. Tai, kad Minskas visą AE statybos finansavimą sieja su Rusijos kreditais, patvirtino Rusijos vicepremjeras, finansų ministras Aleksejus Kudrinas. Pasak jo, Minskas prašo suteikti 9 milijardų JAV dol. kreditą atominei jėgainei statyti.

Baltarusijos valdžia kriepėsi į Rusiją, kad ši suteiktų 9 mlrd. dolerių vertės paskolą atominei elektrinei statyti. Apie tai pareiškė Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas. Teigiama, kad Rusija sprendimo dėl paskolos suteikimo dar nepriėmė ir šiuo metu svarsto būsimos elektrinės perspektyvas.

Rusiją apgaubusi finansinė krizė pamažu pradeda destabilizuoti Kremliuje nusistovėjusį jėgų balansą, o beprasidedanti tarpusavyje konkuruojančių klanų kova graso pagraužti ministro pirmininko Vladimiro Putino valdžią ir apsunkinti jo santykius su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Silovikai prieš ekonomistus Vis daugėja ženklų, kad galinga apie V. Putiną susispietusi kariuomenės ir saugumo institucijų pareigūnų grupuotė kyla į kovą su D. Medvedevo vadovaujamais liberaliais ekonomistais.

Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas prisiėmė dalį atsakomybės dėl šalį ištikusios ekonominės krizės, skelbia CNN. A. Kudrinas pripažino, kad Kremlius pernelyg daug švaistėsi iš prekybos nafta gautais pinigais ir taip paskatino infliaciją. Be to, jis pripažino, kad Rusija nesugebėjo diversifikuoti savo ekonomikos. Tai yra vienas iš nedaugelio kartų, kai Rusijos vyriausybė atrodo yra linkusi pripažinti savo klaidas. Kremlius dažniausiai dėl ekonominės krizės kaltina Vakarus, o ypač JAV.

Daugelis politikos komentatorių ir analitikų jau seniai tvirtino, kad ekonominis Rusijos klestėjimas, grindžiamas vien pajamomis, gautomis pardavus energetines žaliavas ir ginklus, baigsis. Kaip buvo sakyta, taip ir atsitiko. Naftos kainos neįtikėtinai greitai smuko. Rusija yra antroji pasaulyje naftos eksportuotoja po Saudo Arabijos. Didele dalimi abiejų valstybių bėda ta pati – vienpusis rėmimasis energetikos resursų eksportu.

Ekonominė Rusijos padėtis atrodo itin įtempta. Didėjant nedarbui, smunkant pramoninei gamybai, augant infliacijai, krentant rublio kursui ir girgždant biudžetui, eiliniai rusai klausia, kas vyksta. Apklausos rodo, kad dauguma – daugiau nei pusė gyventojų – neturi jokio supratimo, ką daro vyriausybė, kad jiems padėtų.

Leidimas žlugti V. Putino režimui padėtų ne tik Rusijos žmonėms, tačiau ir užnuodytam pasaulinės ekonomikos klimatui. Režimo, kuris dešimtmetį trypė moralines vertybes, žlugimas žymėtų pokytį, savo laiške teigia vienas iš Rusijos opozicijos lyderių Garis Kasparovas. Toliau pateikiame visą G. Kasparovo laišką. „Tačiau pasaulis neturi padėti Vladimirui Putinui. Per ilgai ir per daug mitų supo jo diktatorinį režimą.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė kaip ir anksčiau. Protestuotojai susirinko į „nesankcionuotą“ demonstraciją, o riaušių milicija kaip ir visados bandė jėga susidoroti ir suimti aktyvistus. Tačiau gruodį Rusijos Tolimųjų Rytų mieste Vladivostoke vykę protestai dėl itin nepopuliaraus valdžios sprendimo didinti mokesčius importuojamiems automobiliams panašūs į ankstesnius buvo tik iš pažiūros. Verta pastebėti ir esminius skirtumus.

Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas vis dar ramina bendrapiliečius, kad šalyje recesijos nėra. Iš vyriausybės rūmų iki šiol skelbiama, kad situacija kontroliuojama ir ekonominės problemos bus įveiktos dėl laiku parengtų ir pradėtų įgyvendinti antikrizinių priemonių, tačiau nepriklausomi ekspertai į visas optimistines prognozes, kad kitais metais Rusijoje BVP augs iki 6,7 proc., tik moja ranka.

Rusijos pramoninė gamyba per šių metų lapkričio mėnesį smuko 10,8 proc. Kaip skelbia BBC, tokie duomenys kelia baimę, kad Rusijos ekonomika susidurs su recesija. Statistikos departamento duomenys rodo, kad, lyginant su praėjusių metų lapkričiu, pramoninė gamyba smuko 8,7 proc. Nepaisant tokių duomenų, Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas teigia, kad šalies ekonomika vis dar nėra recesijoje.

Panašu, kad JAV rinka įgavo šiokį tokį imunitetą blogoms makroekonominėms naujienoms, tačiau klausimas - ar ilgam. Tai vienas iš klasikinio dugno formavimo požymių. Tačiau artėjant metų pabaigai ir žinant, kad daugumos tiek institucinių, tiek individualių investuotojų portfeliai yra smarkiai sumažėję, galima sulaukti drastiško jų performavimo, tad rinkos kryptis iki pat metų pabaigos gali keistis keletą kartų.

Naujai pastatytų namų pardavimai JAV smunka toliau JAV Ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai spalio mėnesį krito 6,2 proc., daugiausia per pastaruosius dvejus metus. Kritimas buvo daug didesnis, nei prognozavo „Briefing.com" apklausti ekonomistai (2,5 proc.

Bedarbių skaičius JAV šiemet jau pasiekė aukščiausią per 16 metų reikšmę. Japonijos CB paliko galioti tokią pat 0,3 proc. bazinę palūkanų normą. Rusijos premjeras paskelbė naujas priemones krizei įveikti. JAV Scenarijus nesikeičia – kažkam skubiai reikia išparduoti didelius akcijų paketus ir daugiausia tai daro paskutinę prekybos sesijos valandą. Neigiamos naujienos tik pasunkina išpardavimo procesą, dėl to greičiausiai ir matyti tiesiog trypiami akcijų indekai.

Rusijos centrinio banko vadovas Sergejus Ignatjevas pareiškė, kad per rugsėjo ir spalio mėnesius valiutų rinkoje, siekiant išlaikyti Rusijos rublio kursą, bankas jau išleido 57,5 mlrd. dolerių, rašo „Moscow Times“. Dar 14 mlrd. dolerių išleista vykdant vyriausybės pagalbos bankams programą. Be to, Rusijos rezervai sumažėjo dar 30,1 mlrd. dolerių. Finansų ministras Aleksejus Kudrinas teigia, kad tokią kainą Rusija privalo mokėti siekdama išlaikyti stabilumą.

Infliacija JAV toliau mažėja, o ekonomikai lėtėjant ji gali  peraugti į defliaciją. Japonijos eksportas spalio mėnesį krito labiausiai per 7 metus. Rusijos vyriausybė ketina Gerovės fondo lėšas ir toliau investuoti į akcijas ir obligacijas šalies viduje. JAV Dow Jones indeksas nukrito žemiau 8000 punktų, kas paskutinį kartą buvo 2003 metų kovo mėnesį.

Ant bankroto slenksčio atsidūrusią Islandiją gelbės ne rusai, o Europa. Šalis gaus šešių milijardų dolerių kreditą iš Tarptautinio valiutos fondo, Skandinavijos centrinių bankų ir Japonijos banko. Tarptautinis valiutos fondas skirs milijardo dydžio kreditą, antradienį rašo „The Financial Times“. Apie Rusijos dalyvavimą gelbėjant šalies ekonomiką nebeužsimenama.

Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, kad 2009 metais vidutinė Uralo markės naftos kaina nenukris žemiau nei 70 dolerių už barelį. Priminsime, kad visas Rusijos biudžetas yra sudarytas remiantis prognoze, kad barelis naftos vidutiniškai kainuos 69-70 dolerių. Pastaruoju metu barelis rusiškos Uralo naftos kainavo 64 dolerius, tačiau Finansų ministerija teigia, kad tokia kaina pavojaus federaliniam biudžetui nekelia.

Kažkaip pro žiniasklaidos akis tyliai praslydo šiaip jau svarbus įvykis Rusijos regionų valdyme – spalio 12-osios vietos valdžios organų rinkimai, vadinamoji Visuotinė balsavimo diena. Lietuvoje juos, žinoma, nustelbė Seimo rinkimai, kuriuos Vakarų spauda pavadino aiškia dešiniojo centro jėgų pergale. O balsavimas, įvykęs 77-iuose Rusijos subjektuose (respublikose, autonomijose, srityse, miestuose), vargu ar įspraudžiamas į kokius nors aiškios politinės orientacijos rėmus.

Jei Rusija suteiks Islandijai 4 mlrd. eurų paskolą, tai „mums bus labai labai didelė parama“, trečiadienį sakė Islandijos centrinio banko pirmininkas Davidas Odsonas. Jo teigimu, Islandija nesulaukė paramos iš „savo labai gerų draugų iš Vakarų“, todėl Islandija „entuziastingai sureagavo į Rusijos vyriausybės sprendimą pradėti derybas šiuo klausimu“. Apie tai, kad Rusija gali Islandijai suteikti 4 mlrd.