aleksandras lukašenka

Prie Baltarusijos ambasados Vilniuje piketavę asmenys reikalavo Baltarusijos aktyvistų išlaisvinimo ir pasisakė prieš šios šalies vadovo Aleksandro Lukašenkos vykdomas represijas. Dar prieš prasidedant piketui jo organizatoriai teigė, kad „artėjant prezidento „rinkimams“ Baltarusijoje vėl nusirito masinių areštų banga“. „Rugsėjo 3–iąją Baltarusijos KGB suėmė septynis jaunuolius ir apkaltino juos mėginimu padegti Rusijos ambasadą Minske.

Aleksandras Lukašenka norėtų būti perrinktas Baltarusijos prezidentu anksčiau, nei prasidės nauja konfrontacija su Rusija. Pasitvirtino spėjimai, kad Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka įsakė sušaukti neeilinę šalies parlamento sesiją, kad būtų paankstinti prezidento rinkimai. Parlamento sprendimu, rinkimai įvyks ne kitų metų sausio pradžioje, o šių metų gruodžio 19 dieną.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo vienas iš nedaugelio kaimyninių Rusijos valstybių vadovų, nepasveikinusių Dmitrijaus Medvedevo, kuris rugsėjo 14 d. atšventė 45-ąjį gimtadienį. Oficialioje Baltarusijos vadovo svetainėje informuojama, kad A. Lukašenka pasveikino Turkijos respublikos prezidentą Abdullah Giulį, sulaukusį jam palankių visuotinio referendumo rezultatų ir išreiškė užuojautą Hugui Chavesui dėl įvykusios aviakatastrofos.

Nors tiksli Baltarusijos prezidento rinkimų data ilgai nebuvo nustatyta (jie turėjo įvykti iki kitų metų vasario, bet rengiant straipsnį buvo paskelbta, kad vyks paankstintai – gruodžio 19-ąją), rinkimų kampanija jau yra įsibėgėjusi ir įgauna vis sodresnių spalvų. Šalį 16 metų valdantis Aleksandras Lukašenka ją pradėjo pirmas pagal principą „ruošk roges vasarą“, tvirtina analitinė svetainė Chaskor.ru. Bet savo ryškiaspalvių dažiklių į ją įpylė ir Rusija.

Visai šalia Lietuvos sienos ketinanti statyti atominę elektrinę Baltarusija pripažįsta, kad dėl to nesutariama su Rusija ir gali būti ieškoma kito investuotojo. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka per darbo vizitą Minsko srityje žurnalistams pripažino, kad stringa derybos su pasirinktąja partnere atominei elektrinei statyti – Rusija, todėl gali būti ieškoma kitų investuotojų. „Taip, yra problemų ir reikėtų galvoti apie naują investuotoją.

Žurnalas „Foreign Policy“ teigia, kad aiškiausias įrodymas jog Baltarusijos prezidento profilis „MySpace“ socialiniame tinkle netikras – draugų skaičius. Lankytojams rodoma, kad A. Lukašenka čia turi 315 draugų. Realiame gyvenime draugų jis neturi, bent jau tų, kurie padėtų jam išlaikyti dabartinę padėtį. Smagu turėti bičiulių Venesueloje ar Irane, bet tiek Hugo Čavesas, tiek Mahmoudas Ahmadinejadas turi savų rūpesčių gimtosiose šalyse.

Po informacinio karo su Minsku Kremlius griebėsi kito žingsnio kovoje prieš Aleksandro Lukašenkos režimą. Skelbiama, kad į Maskvą buvo atvykę Baltarusijos opozicijos lyderiai, kurie susitiko su Rusijos vyriausybės atstovais ir parlamento nariais. Sutarta, kad rugpjūčio mėnesio pabaigoje Maskvoje bus surengta didžiulė konferencija, kurioje dalyvaus Rusijos ir Baltarusijos ekonomistai ir politikai.

Posovietinė Baltarusija vis dar ieško savo krypties politinėje ir ekonominėje erdvėje. Stebėti jos politinį gyvenimą visada buvo ypač sudėtinga užduotis. Jis yra tarsi snaudžiantis politinis skruzdėlynas. Čia svarbu paminėti, kad dėl nedemokratinių nuostatų šalis buvo smarkiai izoliuota diplomatiškai. O Baltarusijos gyventojai su džiaugsmu pažymi, kad geografiškai jų šalis – beveik Europos centre ir yra jautri riba tarp Rusijos ir vakarinės žemyno dalies.

Baltarusija turi nemažai noro plėtoti intensyvius santykius su Lietuva ir Europos Sąjunga. Tokį įspūdį pokalbio su kaimyninės šalies prezidentu Aleksandru Lukašenka metu susidarė Premjeras Andrius Kubilius. A. Kubilius ir A. Lukašenka vietoj numatyto pusvalandžio bendravo pusantros valandos. Lietuvos Vyriausybės vadovas susitikimo su A. Lukašenka metu aptarė poreikį stiprinti darniai besiplėtojantį dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos, prekybos srityse.

Premjeras Andrius Kubilius pirmadienį išvyksta į Baltarusiją, kurioje susitiks ir su šios kaimyninės valstybės prezidentu Aleksandru Lukašenka. A. Kubilius į Minską vyksta Baltarusijos premjero Sergejaus Sidorskio kvietimu. Kartu su S. Sidorskiu Lietuvos Vyriausybės vadovas atidarys prekybos centrą OMA. Vizito darbotvarkėje taip pat numatyti ir A. Kubiliaus susitikimai su Lietuvos verslo Baltarusijoje ir Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovais.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pradėjo „dujų karą“ prieš Minską. Be to, A. Lukašenka pridūrė, kad Baltarusija stabdo rusiškų dujų tranzitą į Europą tol, kol „Gazprom“ nesusimokės už naudojimasi Baltarusijos vamzdynais. „Tol, kol mums nebus sumokėta už paskutiniuosius 6 mėnesius, dujų tranzitas tęsiamas nebus“ - per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė Baltarusijos prezidentas.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė esąs įsitikinęs, kad Minskas nėra skolingas Maskvai už patiektas dujas. Baltarusijos lyderis išreiškė viltį, kad jam netrukus pavyks išspręsti visus nesutarimus su Rusija. „Mes dabar vedame abipuses derybas. Jei žiūrėsime iš Rusijos požiūrio taško, tai skola yra. Jei remsimės tuo, ką sakiau aš, tai jokios skolos nėra. Manau, kad susitarsime“ – kalbėjo A> Lukašenka.

Šių metų kovo 17 d., per Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitą Karakase, su Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu buvo susitarta dėl bendradarbiavimo naftos perdirbimo srityje ir pateikta naujų pasiūlymų dėl ginklų įsigijimo. H. Chavezas įsipareigojo pradėti vykdyti dvišalį susitarimą: nuo gegužės mėnesio Venesuela kasdien pristatys 80 tūkstančių barelių žaliavinės naftos Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms, o perdirbtus naftos produktus kartu realizuos Europos rinkoje.

Austrijos Zalcburgo miesto prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos atostogų, kurias 2002 metais jis praleido būtent Austrijoje. Manoma, kad Austrijos pusė tuomet apmokėjo visas A. Lukašenko atostogų išlaidas, nors tuo metu šiam politikui netgi buvo draudžiama vykti į Europos Sąjungos teritoriją. Žinią apie A. Lukašenkos atostogas Tirolio regione paviešino žymus Austrijos žurnalistas Ervinas Rotas.

JAV prezidentas Barackas Obama dar metams pratęsė sankcijas Baltarusijai, trečiadienį skelbiama oficialiame Baltųjų rūmų internetiniame puslapyje. Sprendimas argumentuojamas tuo, kad kai kurių Baltarusijos vyriausybės narių veiksmai ir politika pakerta šalies demokratinius procesus ir institucijas, neleidžia tirti žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su politinėmis represijomis, bei neleidžia kovoti su korupcija. Visa tai esą kelia pavojų JAV užsienio politikai ir nacionaliniam saugumui.

Pasibaigus šaltajam karui ir žlugus Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungai (SSRS) pasaulyje išnyko dvipolė politinė ir karinė sistema. SSRS dingo iš pasaulio žemėlapio, o Rusija (SSRS teisių perėmėja) neįgijo tokios tarptautinės įtakos, kokią turėjo SSRS ir jos vadovaujamas Varšuvos pakto karinis blokas. Žemėje įsigalėjo hegemonija – Jungtinės Amerikos Valstijos.

Lietuva pagal sutartį Baltarusijai pasirengusi ilgesniam laikui išnuomoti Klaipėdos jūros uosto terminalą. Gegužės 20 d. ekonomikos forume susitikęs su įtakingesniais Lietuvos verslininkais, Baltarusijos prezidentas jiems pasiūlė toliau bendradarbiauti: „Neslepiu, kad be jūsų pagalbos negalėtume išsiversti jūros tranzito srityje, jūs mums atveriate kelius į kitas valstybes. Mes, parduodami, pirkdami ir t. t., pasistengsime neprisirišti prie vienos valstybės.

Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos santykiai – tai daug neatsakytų klausimų ir neaiškių strategijų. Tai ir Rytų partnerystė, ir nuolatinis balansavimas tarp Rytų ir Vakarų, ir besimezgančios Minsko pastangos (tikriausiai priverstinės) šiek tiek liberalizuoti valdantįjį režimą. Dabar ES, užuot taikiusi Baltarusijai izoliacijos politiką, bando palaikyti su ja konstruktyvesnį dialogą.

Baltarusijos milicija ir saugumo pajėgos ketvirtadienį ir toliau visoje šalyje tęsė reidus prieš žmogaus teisių aktyvistus ir kai kuriuos politikos analitikus, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Trečiadienį antrą dieną iš eilės buvo tęsiamos kratos grupės „Pasakyk tiesą“ biuruose ir narių namuose Minsko, Mogiliovo, Gomelio ir Grodno miestuose. Milicija ir saugumo pareigūnai suiminėja judėjimo narius ir atiminėja iš jų mobiliuosius telefonus, kompiuterius, atminties korteles.

Prabėgus pusei dešimtmečio nuo to laiko, kai per taip vadinamas „spalvotąsias revoliucijas“ buvo nuversti prorusiški buvusių Sovietų Sąjungos respublikų lyderiai ir į jų vietas stojo provakarietiški politikai, panašu, kad Kremlius pagaliau duoda kirtį atgalios. Maskvos rankose jau yra du skalpai – Ukrainos lyderio Viktoro Juščenkos ir Kirgizijos prezidento Kurmanbeko Bakijevo. Abiejų valstybių lyderius jų postuose pakeitė Maskvai draugiškesni veikėjai.

Vienas iš Baltarusijos opozicijos lyderių Aleksandras Milinkevičius pareiške dalyvausiąs kitąmet vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose. A. Milinkevičius teigė, kad pagrindinis jo tikslas pergalės atveju būtų siekis kuo greičiau atvesti Baltarusiją į Europos Sąjungą. Be to, opozicinio judėjimo „Už laisvę“ lyderis teigė, kad Baltarusija taip pat turi užmegzti ir abipusiškai naudingus, stiprius kaimyninius santykius su Rusija.

Baltarusijos vadovas sukritikavo sąjungininkę Rusiją dėl to, kad ši nemoka už Baltarusijoje dislokuotas karines bazes, bei dėl požiūrio į įvykius Kirgizijoje. Jis įspėjo, kad gali ignoruoti Maskvos gegužę rengiamą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) viršūnių susitikimą. Siekiantis pagerinti santykius su Vakarais A. Lukašenka karčiai atsiliepė apie Rusijos susitarimą su Ukraina dėl dujų mainais į bazes.

Kinija paskelbė, kad į Baltarusijos ekonomiką regiasi investuoti 10 mlrd. dolerių. Internetinė svetainė „Gazeta.ru“ rašo, kad tokios naujienos Minskas sulaukė itin palankiu metu, nes dvišaliai Baltarusijos santykiais su savo tradicine sąjungininke Rusija pastaruoju metu klostosi ne itin sklandžiai. Apie planuojamas Kinijos investicijas pareiškė šios šalies viceprezidentas Xi Jinpingas, kuris viešėjo Minske.

Kinija yra pasirengusi itin palankiomis sąlygomis paskolinti Baltarusijai 1 mlrd. dolerių, Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai pareiškė Kinijos viceprezidentas Xi Jinpingas, kuris yra laikomas realiausiu kandidatu ateityje perimti Kinijos prezidento postą. „Kinija priėmė sprendimą palankiomis sąlygomis suteikti Baltarusijai 1 mlrd.

Baltarusijos milicija trečiadienį sulaikė 4 aktyvistus, kurie netoli prezidento Aleksandro Lukašenkos biuro protestavo prieš mirties bausmę, skelbia Laisvosios Europos radijas. Aktyvistai Alesas Bialiackis, Valentinas Stefanovičius ir Irina Toucik kartu su žurnalistu Sergejumi Sysu protestavo prieš praėjusią savaitę Andrejui Žukui ir Vasiliui Juzepčiukui įvykdytą egzekuciją.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasisiūlė padėti sustiprinti Venesuelos kariuomenę, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Kovo 16 dieną Venesueloje viešintis Baltarusijos lyderis pareiškė, kad Minskas yra pasirengęs su Venesuela pasidalinti savo patirtimi kuriant integruotą gynybos sistemą.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nedalyvaus Kovo 11-osios minėjimo renginiuose Vilniuje, jam atstovaus Baltarusijos ministrų kabineto vicepirmininkas Viktoras Buria, praneša ELTA, remdamasi Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba. Apie savo sprendimą Baltarusijos vadovas informavo Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, pakvietusią A. Lukašenką į Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio iškilmes.

Europarlamentaras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis nemato nieko blogo, kad į Vilnių švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio pakviestas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Pasak jo, baltarusių tauta yra verta būti Europos dalimi, todėl reikia atsižvelgti ir į kaimyninės šalies vadovybės bandymus vykdyti kitokią politiką. "Aš nematau, kad čia būtų kas nors blogo.

Dalia Grybauskaitė pakvietė Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką į kovo 11-osios minėjimą, praneša LNK Žinios. Teigiama, jog A. Lukašenka dar neapsisprendė ar dalyvaus. Kaip LNK Žinioms sakė prezidento atstovas spaudai Pavelas Liochkij, kol kas informacijos apie tai nėra. Baltarusijoje dabar šventės, tad sprendimą prezidentas paskelbs antradienį.

Lenkijos Krokuvos miestas persona non grata paskelbė Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką. Už tokį sprendimą balsavo didžioji dauguma Krokuvos miesto tarybos narių. Vasario 17 dieną siūlymą paskelbti Baltarusijos prezidentą nepageidaujamu asmeniu Krokuvoje pateikė nepriklausomas miesto tarybos deputatas Dariuszas Olszowka. Kolegos po poros savaičių balsuodami palaikė tokią iniciatyvą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Baltarusijos vadovą Aleksandrą Lukašenką kvies dalyvauti Kovo 11-osios minėjime tik tuo atveju, jeigu bus postūmiai Sausio 13-osios byloje. "Dėl kvietimo Lukašenkai - Uschopčiko (generolo Vladimiro Uschopčiko - ELTA) byloje turi įvykti lūžis. Jei jis įvyks, tada svarstysime", - ketvirtadienį lankydamasi Vilniaus knygų mugėje žurnalistams sakė šalies vadovė.

Baltarusijoje nuo šios vasaros visi asmenys į interneto kavines bus įleidžiami tik prieš tai parodę savo asmens dokumentą, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Baltarusijos komunikacijos ir iformacijos ministras Mikalojus Pancelejus teigia, kad, remiantis vasario 1 dieną prezidento Aleksandro Lukašenkos pasirašytu dekretu, visi baltarusiai, norintys patekti į interneto kavines, turės su savimi turėti pasą arba kitą pripažintą asmens tapatybės identifikavimo dokumentą.

Baltarusijos opozicija yra silpna ir kiekvienais metais vis silpnėja, nepaisant nei Vakarų paramos, nei pokyčių jos vadovybėje. Tas silpnėjimas tapo ypač akivaizdus po 2001 metų. Kodėl Baltarusijos režimas, kurį ne taip seniai JAV pavadino „paskutine diktatūra Europoje“, yra toks stabilus? Viena svarbiausių priežasčių, kurią pateikia visų pirma pati Baltarusijos opozicija: Baltarusija yra autoritarinė valstybė.

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos žmona yra nematoma, nes niekada nesirodo kartu su savo vyru. Informacija apie ją pasirodo labai retai. Tačiau dabar baltarusiai sužinojo, kad jų lyderio žmona apdovanota Ministrų tarybos garbės raštu. Atitinkamas dokumentas buvo pasirašytas sausio 8 dieną, bet apie tai paskelbta vėliau.

Jeigu Kovo 11-osios iškilmės būtų jau šiandien, Lietuvos diplomatijos vadovas Vygaudas Ušackas sako, jog tai nebūtų pats geriausias momentas laukti atvykstant Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos. "Aš manau, kad emocionaliai po Baltarusijos generalinės prokuratūros pareiškimo atsisakyti bendradarbiauti su Lietuvos prokuratūra (...) šiandien jo dalyvavimui nebūtų geriausias momentas.

Premjeras Andrius Kubilius neturi tvirtos nuomonės, ar į Lietuvos atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą reikėtų pakviesti Baltarusijos Prezidentą Aleksandrą Lukašenką. "Turėtume pasitarti diplomatiniuose pasitarimuose, ar į tokią šventę kviesti A. Lukašenką. Dėl Rusijos Prezidento Dmitrijaus Medvedevo pakvietimo, manau, kad tai yra geras dalykas. Atvyks ar neatvyks - pamatysime. Tai Lietuvai - svarbi šventė, kaimynus tikrai yra gerai pasikviesti.

Premjeras Andrius Kubilius pritaria ir palaiko Prezidentės Dalios Grybauskaitės apsisprendimą į Lietuvos atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą pakviesti Rusijos vadovą Dmitrijų Medvedevą, o ar siųsti kvietimą Baltarusijos lyderiui Aleksandrui Lukašenkai, sako, jog dar reikia diskutuoti diplomatiniu lygiu. "Be abejo, svarbu ir gerai pakviesti kaimyninių šalių vadovus į tokį svarbų mums renginį kaip Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetis. Rusija yra kaimyninė šalis.

Europos Sąjunga (ES) vėl su nerimu stebi Rusijos energetinio tiekimo tendencijas. Oficialioji Maskva pranešė, kad nepavykus susitarti su Minsku dėl naftos kainų, stabdomas rusiškos naftos tiekimas Baltarusijos įmonėms. Todėl ši šalis nebegauna rusiškos naftos. Tai reiškia, kad Rytų Europoje vėl gali kilti naujas energetinis karas. Energetiniai nesutarimai tarp Rusijos bei tokių iš jos energetiką importuojančių šalių, kaip Baltarusija ar Ukraina, jau nieko nestebina.

Baltarusijoje gyvenančio generolo Vladimiro Uschopčiko, kuris kaltinamas antivalstybiniu sąmokslu 1991 metų sausio 13-osios įvykių byloje, išdavimas gali būti išspręstas tik politiniu lygmeniu, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Atsižvelgiant į tai, toliau bus plėtojamas dialogas su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka. "Visada buvau įsitikinusi, kad šis klausimas gali būti išspręstas tik politiniu lygmeniu.

Aleksandro Lukašenkos asmenyje Rusija jau nebemato sąjungininko. Nusivylė. Supyko ir įsikando žąslus. Piarą prarado ir Baltarusijos, Rusijos ir Kazachijos Muitinių sąjunga. Faktiškai į nebūtį pasiųsta niekam nesuprantama Sąjungos valstybė. Prezidentai ir premjerai vis dar iš inercijos pasirašinėja dokumentus, kurie nieko niekuo neįpareigoja, ir kurių niekas nesiruošia vykdyti. Bet yra vienas dokumentas, kuriuo remdamasi veikia Rusija, ir kurį šiandien mėgina pakeisti Baltarusijos valdžia.

Nors Lietuvos valdžia neriasi iš kailio, kad pagerintų santykius su Rusija ir Baltarusija, kviečiasi į svečius kaimyninės šalies diktatorių Aleksandrą Lukašenką, didelių poslinkių svarbiose srityse pasiekti nepavyksta. Neseniai Rusijos Dūmos komiteto pirmininkas atvirai dalyvavo prorusiška pasiskelbusios partijos steigime, Lietuvos pieno produktus Rusija toliau skelbia esant nuodingus, o Baltarusija ir toliau nė neketina bendradarbiauti tiriant 1991--ųjų sausio 13-osios žudynes.

Aleksandras Lukašenka dažnai vadinamas paskutiniuoju Europos diktatoriumi. Pastaruoju metu, atrodo, jis pasiryžęs liberalizuoti Baltarusijos ekonomiką ir paversti ją aukštųjų technologijų rojumi. Visgi, ar ši socialistinė sala jau pasirengusi pritraukti Vakarų investuotojus? Autoritarinis lyderis ėmė elgtis labiau kaip opozicijos narys.

Nuo 2010 m. sausio 1-osios Baltarusijoje įsigalios prezidento Aleksandro Lukašenkos pasirašytas įstatymas, reglamentuojantis griežtą interneto cenzūrą. Įsigaliojus įsakymui „Dėl priemonių, patikslinančių pasaulinio interneto tinklo nacionalinio segmento naudojimą“, Baltarusijos internetinių resursų darbą kontroliuos valstybė bei speciali tarnyba – operatyvinis analitinis centras (AOC) prie prezidento administracijos.

Manau, pats laikas prezidentei Daliai Grybauskaitei, propaguojančiai „pragmatišką“ antiamerikanizmą ir tokį pat pragmatišką santykių su Rusija gerinimą, vėl skambinti Kremliaus valdovui. Mat Rusija ir vėl neįsieleidžia Lietuvos vežėjų. Tuo pačiu, reiktų dar kartą pakartoti, kad jie patys kalti.

Baltarusija siūlo užsienio investuotojams ieškoti 6 mlrd. dolerių (13,8 mlrd. litų). Tokia suma įvertinti per šimtą užsienio kapitalui skirtų investicinių projektų. Minskas kviečia užsienio verslininkus investuoti, privatizuoti, steigti savo įmones Baltarusijoje ir žada, kad ekonomikos liberalėjimas nesustos, o sąlygos bus dar palankesnės.

Dešinieji visada rėmė Lietuvos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES), bet dabar, kai jau daugiau nei penkerius metus gyvename Europos tautų šeimoje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kai kurie atstovai pabrėžia: "Europa mums savo sąlygų nediktuos.

Norėtųsi pasakyti - vektoriai, tačiau tai būtų tiksliųjų mokslų sąvoka, reiškianti tiesią liniją, prisiliečiančią prie apskritimo kraštinės. Bet Lietuva nebėra tobulas apskritimas, savarankiškas kosmosas. Tobulas visuomet stiprus, visuomet traukia dėmesį. Ir mes būtume stipresni turėti savus vektorius, siųstume juos į pasaulį kaip raketas. Tačiau Lietuva senokai nebėra kosmosas, ir ji - nebe tobulas apskritimas. Mes primename kiaurą kibirą, suvarpytą įvairaus dydžio kiaurymių.

Kiaulių gripui ir toliau plintant po Balkanų ir buvusias sovietines respublikas, kai kurių vyriausybių priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią ligos plitimui, atrodo itin keistos, o dalis apskritai tėra politinai žaidimai. Moldova: politika ir sumaištis Moldovoje, kurioje iš viso užfiksuoti 269 viruso H1N1 atvejai ir 4 su kiaulių gripu siejamas mirtys, lapkričio 9 dieną savaitei buvo uždarytos visos mokyklos ir universitetai.

Baltarusijos parlamentas nusprendė sukurti specialią darbo grupę, kuri svarsty klausimą dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės pripažinimo. Teigiama, kad netrukus į Gruziją bei jos separatistines respublikas turėtų būti nusiųsta 10 Baltarusijos parlamentarų grupė, kuri įvertins situaciją regione. Kol kas Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę yra pripažinusios tik Rusija, Nikaragva ir Venesuela.