aleksandras lukašenka

Baltarusijos rublis liepos 1-ąją neteko keturių nulių - vienas naujasis rublis vertas 10000 senųjų rublių. Jau trečią kartą denominuoti nacionalinę valiutą Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nurodė pernai lapkritį, išleisdamas atitinkamo turinio įsaką. Netrukus po to jis įpareigojo vyriausybę pasirūpinti, kad tai nesukeltų dar vieno infliacijos protrūkio, o praėjusį mėnesį griežtai perspėjo, jog bus imtasi drastiškų priemonių prieš tuos, kas bandys nepagrįstai kelti kainas.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, jog šalis netrukus turės viską, kad galėtų savarankiškai gaminti automobilius. „Baltarusija po metų ar dvejų turės viską savų automobilių gamybai“, – susitikime su Minsko variklių gamyklos vadovais pabrėžė A.Lukašenka. „Baltarusija neketina vilkinti automobilių gamybos programos kūrimo. Variklių gamyba šioje programoje – labai svarbi. Mums reikia naujų variklių. Turite spartinti jų kūrimą ir gamybą“, – paaiškino Baltarusijos lyderis.

Lietuvai raginant Baltijos bei kitas kaimynines šalis neįsileisti elektros iš Baltarusijoje, netoli Vilniaus statomos nesaugios Astravo Astravo atominės elektrinės (AE), Baltarusijos prezidentas pareiškė, jog būsimos elektrinės pagamintą elektrą gali būti sunku eksportuoti. „Kaimynai vargu ar galės iš mūsų pirkti šią elektrą. Rusijoje elektros gamyba – irgi perteklinė, Ukrainai elektros energijos pakanka. Europoje – sava elektra. Tai yra prekė, vyksta konkurencija.

Baltarusijoje, Černobylio „mirties zonos“ pakraštyje, pavažiavus keliu už ženklų su užrašais „Stop! Radiacija“, ūkininkas pasiūlo savo lankytojams šviežiai pamelžto pieno stiklinę. Naujienų agentūros „Associated Press“ (AP) reporteriai mandagiai atsisako, bet perduoda pavyzdį buteliuke laboratorijai, kuri patvirtina, kad jame radioaktyvaus izotopo yra 10 kartų daugiau nei šalyje galiojanti maisto saugumo norma.

Lietuvos Vyriausybė nesitiki, kad Baltarusija galėtų imtis atsakomųjų priemonių Lietuvos atžvilgiu, šaliai bandant blokuoti Astravo atominės elektrinės projektą, pirmadienį paskelbtame interviu pareiškė energetikos ministras Rokas Masiulis.

Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai pristabdo daugumos sankcijų Baltarusijai galiojimą ir pažymi „gerėjančius santykius“, kai autoritariškasis prezidentas Aleksandras Lukašenka paleido visus politinius kalinius, sakoma ES pranešime. „Šis sprendimas priimtas, atsižvelgus į visų politinių Baltarusijos kalinių paleidimą rugpjūčio 22 dieną ir gerėjančių ES bei Baltarusijos santykių kontekstą“, – nurodoma ES pranešime.

Viena populiariausių baltarusių grupių „Krambambulya“ kitą šeštadienį, lapkričio 7 dieną, naujausią, Vilniuje įrašytą savo albumą „Čirvony štral“ („Raudonasis spindulys“) pristatys koncertų salėje „Compensa“. Muzikantai šį albumą vadina atsisveikinimo albumu ir po koncerto ketina pasitraukti į pogrindinę veiklą. „Krambambulya“ groja melodingą folkroką ir širdyje yra pankai.

Rusija kartu su Baltarusija planuoja 2016-2018 įkurti vieningą karinę organizaciją Sąjunginei valstybei (2000 metais įkurta bendra Baltarusijos ir Rusijos sąjunga) ginti, pareiškė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Jo teigimu, atitinkamų veiksmų planas jau yra suderintas ir patvirtintas. „Patvirtintas bendrų veiksmų planas 2016-2018 metams, kuris yra skirtas Sąjunginės valstybės karinės organizacijos formavimui, patikimo mechanizmo jo karinei gynybai kūrimas“, – paskelbė S. Šoigu.

Pasak visuomeninės iniciatyvos „Teisių už laisvus rinkimus gynėjai“ atstovo Olego Gulako, rinkimų metu įvyko daug pažeidimų – rinkimų komisijų narių atrankos kriterijai nebuvo aiškus, kandidatų registracijos procedūra, balsavimas namie ir balsavimas iš anksto nebuvo skaidrūs, rinkėjų sąrašai nebuvo prieinami rinkimų stebėtojams. Be to, abejonių sukėlė balsų skaičiavimas, kuris taip pat nebuvo prieinamas. „Sistema parodė, kad ji neturi galimybės po truputį gerėti.

Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį pareiškė, kad yra „nusivylusios“ prezidento rinkimais Baltarusijoje, kurie, pasak Vašingtono, neatitiko šios buvusios sovietinės respublikos tarptautinių įsipareigojimų organizuoti rinkimus, kurie būtų laisvi ir sąžiningi.

Sekmadienį vykę prezidento rinkimai Baltarusijoje - tragikomedija, o galimas Europos Sąjungos (ES) sankcijų atšaukimas Baltarusijos režimui būtų klaida, BNS sakė vienas Baltarusijos opozicijos lyderių Anatolijus Lebedko. Opozicinės Jungtinės piliečių partijos vadovas įsitikinęs, kad vienintelė teisinga taktika norint permainų Baltarusijoje - vidaus ir išorės spaudimas, siekiant sąžiningų ir laisvų parlamento rinkimų kitų metų rudenį.

 Visiems buvo žinoma, kad Baltarusijos prezidento rinkimai bus įdomiausi ne skaičiais, o tuo, kokį poveikį rinkimai padarys Baltarusijos santykiams su Vakarais ir, ar dar liks Baltarusijoje kažkokia opozicija, „Žinių radijui“ sakė politologas Vadimas Vileita.   „Iš esmės, Baltarusijos valdžia savo tikslą jau pasiekė šiuose rinkimuose – ne tik užsitikrino elegantišką pergalę <...>, tačiau dar ir pavyko išvengti didesnių protestų.

Baltarusijoje per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus šalies autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka nesunkiai užsitikrino penktąją kadenciją ir dar vienai penkerių metų kadencijai pratęsė savo jau 21 metus trunkantį kietos rankos valdymą. Kaip pirmadienį naktį pranešė Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Lidija Jermošina, pirminiais oficialiais duomenimis, šalies vadovas laimėjo 83,49 proc. rinkėjų balsų.

Minsko centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, kurioje stovi Baltarusijos vyriausybės rūmai, sekmadienį vakare susirinko apie šimtą opozicijos aktyvistų, raginančių boikotuoti rinkimus. Kaip praneša „Interfax“ korespondentas, aktyvistai iškėlė Europos Sąjungos ir baltai raudonai baltas vėliavas, taip pat transparantą su šūkiu boikotuoti rinkimus.

 Per Baltarusijoje sekmadienį vykusius prezidento rinkimus šalies autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka buvo perrinktas penktajai kadencijai užsitikrinęs beveik 83 proc. rinkėjų paramą, rodo balsavusiųjų apklausa, kurią atliko šalies Nacionalinės mokslų akademijos Sociologijos institutas. „Už Lukašenką pabalsavo 82,9 proc. rinkėjų“, – sekmadienį vakare pranešė Sociologijos instituto atstovas.

  Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad su Rusijos vadovybe aptars rusų karinės bazės įsteigimo šalyje klausimą.   „Mes aptarsime su Vladimiru Putinu šitą problemą; jeigu Rusija mato kai ką, ko nematome mes, tai ji mums pasakys“, – sakė A.Lukašenka, kurio žodžius sekmadienį citavo agentūra „BelTA“. Tuo pačiu A.Lukašenka išreiškė abejonę, kad Rusija imsis steigti karinę bazę Baltarusijoje, nes tam reikėtų didelių finansinių išlaidų.

Baltarusijoje sekmadienį prasidėjo rinkimai, kuriuose šalies autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka turėtų nesunkiai užsitikrinti penktąją kadenciją ir pratęsti dar penkeriems metams savo 21 metų valdymą. Rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks iki 20 val. vakaro, o rinkėjų apklausų rezultatai turėtų būti paskelbti netrukus po balsavimo pabaigos. Pirminiai oficialūs rezultatai turėtų paaiškėti naktį iš sekmadienio į pirmadienį.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka sekmadienį turėtų nesunkiai užsitikrinti penktąją kadenciją per rinkimus, kurie vyks nesant stiprios opozicijos, tvyrant rinkėjų apatijai ir augant ekonominėms problemoms. 61 metų A.Lukašenkai, ilgiausiai Europoje savo pareigas einančiam valstybės vadovui, kuris neretai yra pavadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi, dėl daugybės žmogaus teisių pažeidimų Vakarai taiko sankcijas.

Svetlanos Aleksijevič, kuri šiandien buvo pagerbta Nobelio premija, knygos, parašytos rusų kalba, nėra leidžiamos Baltarusijoje, kurią daug metų valdo autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Gerardas Depardieu, 1990 metų filme „Žalioji korta“ (Green Card) suvaidinęs prancūzą, pasiryžusį bet kam dėl teisės gyventi Amerikoje, šios savaitės interviu nerodė didelės meilės Jungtinėms Valstijoms. „JAV? Tai tauta, kuri nuolat griauna kitas“, – sakė 66 metų aktorius interviu, kurį ketvirtadienį transliavo Paryžiaus radijo stotis „France Inter“ ir kurį aktorius diena anksčiau davė rusų žurnalistams Maskvoje.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad jo šaliai nereikia Rusijos karinės oro bazės, nors Maskva labai nori tokią įrengti šioje strategiškai svarbioje šalyje Europos Sąjungos pašonėje. „Mums nereikia bazių šiandien. Tuo labiau karinių oro pajėgų. Mums reikia tam tikros ginkluotės.

Apie tūkstantis opozicijos aktyvistų sekmadienį protestavo Minske prieš Rusijos planus įkurti karinių oro pajėgų bazę Baltarusijoje, sakydami, kad dėl to šalis taptų Kremliaus „vasale“. Demonstracijos dalyviai tvirtino, kad ta bazė dar labiau padidintų įtampą regione, kuri jau dabar išaugusi dėl konflikto Ukrainoje. Pasak jų, Baltarusija tokiu atveju nebegalėtų išlikti neutrali, tęsiantis priešpriešai tarp Rusijos ir Vakarų šalių.

 Du pokštininkai iš Rusijos trečiadienį pareiškė, kad jie apmovė Britanijos popmuzikos superžvaigždę Eltoną Johną, privertę jį patikėti, kad jis telefonu kalbasi su prezidentu Vladimiru Putinu. Televizijos laidų vedėjas Vladimiras Krasnovas ir jo partneris Aleksejus Stoliarovas, prisistatantys Vovanu ir Lexusu, papasakojo, kad tai jie skambino serui E.Johnui, kuris patikėjo, jog kalbasi su Kremliaus šeimininku.

Dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka užregistruotas kandidatu į šalies vadovo postą. Tokį sprendimą Centrinė rinkimų komisija priėmė ketvirtadienį. Vadinasi, A.Lukašenka jau penktą kartą dalyvaus kaip kandidatas prezidento rinkimuose. 1994 metų liepą, varžydamasis su penkiais kitais kandidatais, A.Lukašenka sulaukė 80,3 proc. balsavusiųjų palaikymo. 2001-ųjų rugsėjį jis vėl išrenkamas prezidentu, pelnęs 75,6 proc.

 Baltarusijoje artėja prezidento rinkimai (turėtų įvykti š. m. spalio 11 d.), tačiau vargu ar šios žinios kontekste galima būtų kalbėti apie tikrą priešrinkiminę kovą, naują politinį sezoną ar permainų nuojautą. Aleksandras Lukašenka nesiruošia paleisti valdžios iš savo rankų, o visas priešrinkiminis laikotarpis, tikėtina, pasižymės valdžios manevrais, kurių tikslas – dar kartą su maksimalia nauda sau laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų.

 Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pateikė Centrinei rinkimų komisijai dokumentus dėl jo registravimo kandidatu į valstybės prezidentus, pranešta šeštadienį CRK tinklalapyje. „Rugsėjo 5 dieną Baltarusijos Centrinei rinkimų ir respublikinių referendumų rengimo komisijai pateikti dokumentai dėl Baltarusijos prezidento Lukašenkos Aleksandro Grigorjevičiaus įregistravimo kandidatu “, – sakoma CRK pranešime.

Praėjusį savaitgalį Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka atliko vieną svarbiausių pastarojo meto parodomųjų manevrų – šešis melagingai apkaltintus ir ilgus metus už grotų laikytus opozicijos atstovus išleido laisvėn. Mažai kas paminėjo: jauniausiems – Jevgenijui Vaskovičiui ir Artiomui Prokopenkai – tėra vos 25-eri, vyriausiajam – buvusiam A. Lukašenkos varžovui praėjusiuose rinkimuose Nikolajui Statkevičiui – 59-eri. Kaip nurodė oficialusis Minskas, tai atlikta iš humaniškų paskatų.

Du iškilūs Baltarusijos opozicijos veikėjai nusprendė pasitraukti iš prezidento rinkimų kampanijos, užsimindami, kad laisvas ir sąžiningas balsavimas nebus įmanomas, kol šaliai vadovauja ilgametis autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka. Anatolijus Lebedka ir Sergejus Kaliakinas buvo tarp aštuonių pretendentų, įskaitant A.Lukašenką, kuriems buvo leista rinkti parašus dėl balotiravimosi prieš spalio 11 dieną vyksiančius rinkimus, tačiau jie nusprendė savo šalininkų parašų nepateikti.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka nurodė paleisti iš kalėjimo šešis opozicijos lyderius, laikomus paskutiniais politiniais kaliniais šioje šalyje, likus mažiau negu dviem mėnesiams iki prezidento rinkimų, šeštadienį paskelbė prezidentūra. Vienas iš tų oponentų – Nikolajus Statkevičius, buvęs kandidatas į prezidentus, kalintas nuo 2010 metų, sakoma pranešime.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pranešė apie būtinybę stiprinti respublikos sieną su Ukraina. „Mes neslepiame, kad pietines sienas mums reikia stiprinti. Ir ne todėl, kad mes bijome ukrainiečių, kad mus kažkas ten užpuls, – sakė A.Lukašenka.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ir šešių buvusių sovietinių respublikų atstovai, kurie ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Rygoje, numato patvirtinti bendrą viziją dėl tolesnio bendradarbiavimo, tačiau vargu ar pajėgs įveikti nuomonių išsiskyrimą dėl savo ambicingos partnerystės perspektyvų, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. 25 ES šalių lyderiai ir ES Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos pirmininkai susitiks su Armėnijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos vadovais.

Kandidatė rudenį vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose Tatjana Korotkevič sako šalies vadove tapti nesitikinti, tačiau teigė norinti suvienyti taikių pokyčių Baltarusijoje laukiančius gyventojus. “Mes norime suvienyti tuos piliečius, kurie šiandien laukia taikių permainų, o susivieniję mes norime parodyti, kad permainų reikia daug.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis niekada nebus Rusijos dalis, o rusų valdžia niekada tiesiogiai nesiūlė tokios galimybės. Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad Rusijos vadovybė niekada tiesiogiai nekėlė tokio klausimo.

 Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka yra suinteresuotas tuo, kad karas Ukrainoje tęstųsi, nes tai padeda užglaistyti šalies vidaus problemas ir išvengti Vakarų kritikos dėl nedemokratinių procesų. Tai teigia vienas Baltarusijos opozicijos lyderių Anatolijus Liabedzka. „A. Lukašenka jau prarado savo išskirtinumą, jis yra priešpaskutinis Europos diktatorius ir jis, aišku, yra suinteresuotas tuo, kad karas Ukrainoje tęstųsi.

Žinių radijas  Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka jau dabar susiduria su didelėmis problemomis, nes šalis tapo visiškai priklausoma nuo Rusijos. Tai Žinių radijui ketvirtadienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime atstovė Rasa Juknevičienė.  „Jis (A. Lukašenka, – red. past.) yra labai didelėje bėdoje.

 Rusija apdovanojo Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką Šv.Aleksandro Neviškio ordinu – apdovanojimo ceremonija įvyko antradienį, prieš Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės Aukščiausiosios tarybos posėdį Kremliuje.

 Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį, pasibaigus Minsko deryboms normandiškuoju formatu, žurnalistams pasakojo apie susitikimo organizavimą. „Ir pamaitinome, ir viskuo aprūpinome – patys matėte, kaip tai buvo organizuota. Maitinome viskuo, kas gaminama Baltarusijoje, Rusijoje. Valgė kiaušinienę, sūrį, pieno produktus, išgėrė kelis kibirus kavos“, – A. Lukašenka pasakojo žurnalistams. Derybų dalyvius Baltarusijos lyderis pavadino šaunuoliais.

Baltarusija išsaugos partnerystę su Rusija, bet taip pat plėtos savo santykius su Vakarais, ketvirtadienį pareiškė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. „Mes nė per žingsnį nenutolome nuo daugiavektorinės strategijos savo užsienio politikoje. Taip, rytuose gyvena mūsų artimi giminaičiai. Bet vakaruose – Lenkija, Lietuva – kažkada su jomis buvome viena valstybė, tai – istorija.

Diana Garmašaitė/geopolitika.lt Praėjusiais metais Šv. Kalėdos stebuklo neatnešė – per Kūčias Minske susitikusios kontaktinės grupės derybos buvo bevaisės, jeigu neskaitytume susitarimo dėl apsikeitimo belaisviais. Rusijos, Ukrainos, prorusiškų separatistų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) deleguoti atstovai dėl ugnies rytų Ukrainoje nutraukimo nesusitarė, maža to, ir taip nuolat atidėliojamų derybų tolimesnė data vėl pakibo nežinioje.

Rusijos ekonominės problemos sukrėtė ir buvusias sovietines respublikas, nes rublio kolapsas išplečia krizę į regioną, palaikantį stiprius ryšius su Maskva, sako analitikai. „Rusija tempia buvusias sovietines šalis į ekonominę krizę“, – sakė strateginių analizių instituto FBK direktorius Igoris Nikolajevas. Jų prekyba su Rusija ir Rusijoje dirbančių migrantų perlaidos traukiasi rubliui silpnėjant“, – sakė jis.

Pašlijus Rusijos ir Vakarų valstybių santykiams, tokia padėtis pasirodė esanti labai naudinga vienai šaliai – Baltarusijai, kurios lyderį JAV ir Europos Sąjunga (ES) dar neseniai vadino paskutiniuoju Europos diktatoriumi. Prezidentas Aleksandras Lukašenka mėgaujasi naujuoju tarpininko vaidmeniu Ukrainos taikos derybose, o jo šalis, turinti 10 mln.

Autoritariškasis Baltarusijos lyderis sekmadienį lankosi Kijeve vildamasis atgaivinti įstrigusias Ukrainos taikos derybas, kuriomis siekiama nuraminti neramų rytinį Europos pakraštį. Tačiau ukrainiečių aukšto rango pareigūnas sakė, kad Baltarusijos, kurioje vyko derybos, prezidentas Aleksandras Lukašenka taip pat labai stengsis šia kelione pasinaudoti tam, kad statytų tiltus į Europą ir taip sumažintų savo priklausomybę nuo vis labiau izoliuojamos Rusijos.

Kasmetinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos konferencija šalyje daugelį nuvylė: jo oficialus atstovas Dmitrijus Peskovas žadėjo, kad bus pateiktos kažkokios ypatingos ekonomikos gelbėjimo priemonės ir planai. „Nieko panašaus neatsitiko, – rašo „The Daily Beast“ žurnalistė Ana Nemcova.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „bus priverstas reaguoti“ į Rusijos įvestą embargą šios šalies produkcijai. Anksčiau buvo skelbta, kad Rusija griežtina Baltarusijai augalinės produkcijos tranzito sąlygas. Kaip teigia rbk.ru, Maskva įtaria Minską reeksportuojant uždraustus europiečių produktus.

Šią vasarą autoritariškas Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka pribloškė savo buvusią sovietinę valstybę pirmą kartą per du dešimtmečius nuspręsdamas svarbią kalbą pasakyti ne rusų, o baltarusių kalba. Baltarusijoje, kuri ribojasi ir su Europos Sąjunga (ES), ir su buvusia šeimininke Rusija, rusų kalba tebėra plačiausiai vartojama, o baltarusių kalba dažnai nustumiama į paribį.

 Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad nušalintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pats sukūrė jėgą, kuri jį paskui ir sunaikino. Jis taip pat pripažino, kad Ukrainos krizės priežastis – V. Janukovyčiaus korupcijos sistema. Apie tai praneša „Rianovosti.ru“. „Viktoras Fedorovyčius su savo parankiniais pats finansavo „Pravyj sektor“ (ultradešiniųjų grupuotė Ukrainoje), todėl, kad jis tariamai prieš Juliją (Tymošenko) buvo.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kalbėdamas Kazachstano televizijai „1612“ pareiškė, kad pasisako prieš Ukrainos valstybės griovimą. A. Lukašenka tvirtina, kad negalima kaip papuola peržiūrinėti valstybių sienas, o jeigu jau Rusija „istoriniu“ pagrindu aneksavo Krymą, tai gal reiktų grąžinti Kazachstanui didžiąją dalį teritorijos, kuri istoriškai jai priklausė.

 Baltarusija neprisideda prie Rusijos paskelbto embargo Europos Sąjungos valstybėms ir nori su Lietuva intensyviau prekiauti pienu ir jautiena. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė Baltarusijoje su šios šalies kolega Leonidu Zajacu aptarė glaudesnio bendradarbiavimo ir dvišalės prekybos žemės ūkio ir maisto produktais suaktyvinimo galimybes. „Baltarusija pasirengusi su mumis bendradarbiauti.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį paragino tautiečius saugoti taiką ir santarvę šalyje. „Taika, ramybė ir saugumas laikomos tokiomis nepastebimomis vertybėmis. Kai jos yra, niekas jų nepastebi, lyg taip viskas ir turėtų būti“, – kalbėjo A.Lukašenka iškilmingame Baltarusijos nepriklausomybės dienos minėjimo renginyje.